Režisierė Jevgenija Berkovič ir rašytoja Svetlana Petrijčiuk buvo suimtos prieš metus ir apkaltintos „terorizmo teisinimu“ apdovanojimų pelniusioje pjesėje apie ruses, nusprendusias internetu susituokti su radikaliais islamistais ir išvykti gyventi su jais Sirijoje.

Praėjusį mėnesį Maskva šias moteris, viena iš kurių viešai pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje, įtraukė į teroristų sąrašą ir perdavė bylą kariniam teismui.

Teisėjas Jurijus Masinas nusprendė palikti moteris „suimtas iki spalio 22 dienos“, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Prokurorai teigia, kad menininkių pjesėje „Finistas narsusis sakalas“ (Finist jasnyj sokol) yra teisinamas terorizmas.

Pjesė Rusijoje pelnė du prestižinius „Auksinės kaukės“ apdovanojimus.

Moterys teismo posėdyje dalyvavo vaizdo ryšiu, pranešė Rusijos interneto svetainė „Mediazona“, paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti J. Berkovič vilkinti švarką ir S. Petrijčiuk sukryžiavusi rankas.

Abi teismo prašė perkelti jas į namų areštą.

„Tai pjesė, už kurią gavau „Auksinę kaukę“ ir už kurią buvau pasiųsta į kalėjimą", – sakė S. Petrijčiuk, kurią cituoja „Mediazona“.

„Mes neturime ko slėpti.“

J. Berkovič tvirtino, kad jos įvaikintiems vaikams – dviem paauglėms dukroms, kurios, pasak jos, yra labai pažeidžiamos – labai jos reikia.

„Bet kurią akimirką mano buvimas kalėjime mergaitėms gali virsti katastrofa“, – sakė ji.

J. Berkovič yra parašiusi emocingų eilėraščių prieš Maskvos puolimą Ukrainoje.

Didelė dalis Rusijos teatro bendruomenės ir kitų menininkų paliko šalį po Maskvos invazijos į Ukrainą, kuri davė pradžią precedento neturinčiai cenzūrai mene.

Tai reiškia, kad šnipinėjimu kaltinamas 32 metų vyras iki galutinio nuosprendžio už grotų bus praleidęs daugiau nei metus.

Tai pirmas toks kaltinimas Vakarų šalies žurnalistui Rusijoje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Maskvos miesto teismas savo pareiškime nurodė, kad po teismo posėdžio Rusijos sostinėje pratęsė E. Gershkovicho kardomojo kalinimo terminą iki 2024 metų birželio 30 dienos.

Leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistas laikomas liūdnai pagarsėjusiame Maskvos Lefortovo kalėjime ir, jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 20 metų kalėjimo.

E. Gershkovichas, „The Wall Street Journal“ ir Baltieji rūmai griežtai atmeta jam skirtus kaltinimus, kurie, anot jų, yra išgalvoti.

Penktadienį sukanka metai, kai saugumo tarnybos FSB kontržvalgybos agentai netikėtai sulaikė amerikietį Uralo mieste Jekaterinburge.

„Šis nuosprendis, kuriuo pratęstas Evano sulaikymas, yra ypač skaudus, nes šią savaitę sukanka metai, kai Evanas buvo sulaikytas ir neteisėtai įkalintas“, – po nuosprendžio sakė teismo posėdyje dalyvavusi JAV ambasadorė Lynne Tracy (Lin Treisi).

„Evanui mesti kaltinimai kategoriškai neteisingi. Jie nėra skirtinga aplinkybių interpretacija. Jie yra išgalvoti“, – pridūrė ji prie teismo rūmų.

Vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad norėtų, jog E. Gershkovichas būtų išlaisvintas per apsikeitimą kaliniais. JAV televizijos laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui (Takeriui Karlsonui) per interviu jis sakė, kad vyksta Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos dėl galimo apsikeitimo.

Jungtinės Valstijos nepails, kol Evanas ir Paulas nebus laisvi ir negrįš namo į Jungtines Valstijas pas savo šeimas.

Rusijos vadovas aiškiai pareiškė norįs, kad bet koks susitarimas apimtų ir Vokietijoje už čečėnų disidento nužudymą įkalinto ruso paleidimą.

Tiki pažadu

Vašingtonas kaltina Maskvą, kad rusų pareigūnai sulaiko JAV piliečius pagal nepagrįstus kaltinimus, norėdami juos panaudoti kaip derybinį įrankį, kad užsitikrintų užsienyje nuteistų rusų paleidimą.

Kita amerikiečių žurnalistė, JAV ir Rusijos bendrą pilietybę turinti Alsu Kurmasheva (Alsu Kurmaševa), taip pat laikoma Rusijos kalėjime ir yra kaltinama pažeidusi Rusijos cenzūros taisykles bei neužsiregistravusi kaip „užsienio agentė“. Jos darbdaviai šią bylą pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.

Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas (Polas Vilanas), nuo 2018 metų Rusijoje atliekantis 16 metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų šnipinėjimu, taip pat gali būti įtrauktas į būsimus apsikeitimus kaliniais.

„Jungtinės Valstijos nepails, kol Evanas ir Paulas nebus laisvi ir negrįš namo į Jungtines Valstijas pas savo šeimas“, – praėjusį mėnesį sakė ambasadorė L. Tracy.

Anksčiau šiais metais E. Gershkovicho šeima naujienų agentūrai AFP sakė, kad pasitiki prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) asmeniniu pažadu sugrąžinti jį namo.

Pagal Rusijos teisės aktus, sugriežtintus nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, už valstybės išdavystę gali būti baudžiama kalėjimu iki gyvos galvos.

JAV vyriausybė yra pareiškusi, kad E. Gershkovichas sulaikytas neteisėtai – iš esmės laiko jį politiniu įkaitu.

Maskvos Lefortovo kalėjime reporteris kalinamas vienoje mažoje kameroje su kitu kaliniu.

Kiekvieną dieną jis gali valandą pasivaikščioti nedideliame kalėjimo kiemelyje, stengiasi palaikyti gerą fizinę formą mankštindamasis ir maitinasi draugų siunčiamais vaisiais ir daržovėmis, kad papildytų skurdų kalėjimo racioną.

Ankstesniu teismo sprendimu M. Danielius buvo suimtas iki balandžio 5 dienos.

„Teismas pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą. Aš negaliu naujų duomenų viešinti, bet atsirado naujų aplinkybių, rodančių, kad, būdamas laisvėje jis galimai daro poveikį proceso dalyviams“, – BNS penktadienį sakė tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Pasak jo, šias aplinkybes įvertino teismas ir nusprendė, kad yra pagrindai suėmimo taikymui.

Vasario pradžioje M. Danieliui buvo panaikintas keturis mėnesius trukęs suėmimas ir skirta intensyvi priežiūra – apykojė, iš jo paimti dokumentai, nes, pasak prokuroro, įtariamasis pažeidė vienos iš kardomųjų priemonių sąlygas ir įpareigojimus.

M. Danielius įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę tiems, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau, prokuratūra jo nekomentuoja. M. Danielius sako, kad kaltės toliau nepripažįsta, o su baltarusių organizacijomis bendravo jų pačių iniciatyva.

Lietuvos pilietis įtariamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

36 metų A. Tate'as ir 34 metų jo brolis Tristanas buvo suimti gruodžio pabaigoje, o nuo to laiko Rumunijos teisėjai kas mėnesį vis pratęsdavo jų sulaikymą.

Pagal Rumunijos teisinę sistemą ikiteisminis sulaikymas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 180 dienų, kol bus pareikšti kaltinimai.

Bukarešto tribunolas nutarė pratęsti jų sulaikymą dar 30 dienų. Šį sprendimą galima apskųsti.

Dėl naujausio pratęsimo broliai liko be žodžių, teigė jų žiniasklaidos komanda.

„Didelė materialinė žala, kurią jie patyrė, yra niekis, palyginti su moraline žala. Jų įvaizdžiui padaryta nepataisoma žala“, – teigiama pranešime.

Broliai ir toliau neigia visus jiems pateiktus kaltinimus.

Milijonus sekėjų internete turintis buvęs kikboksininkas iš Jungtinės Karalystės ir JAV A. Tate'as, jo jaunesnysis brolis ir dvi rumunės tiriami dėl įtariamo „organizuotos nusikalstamos grupės kūrimo, prekybos žmonėmis ir prievartavimo“.

Vykdydama tyrimą Rumunijos policija atliko kratas keliuose su broliais A. Tate'ais susijusiuose nekilnojamojo turto objektuose ir konfiskavo daug jų nuosavybės, įskaitant prabangių automobilių kolekciją.

Sausio mėnesį teismo dokumente buvo teigiama, kad viena moteris buvo užverbuota iš Jungtinės Karalystės, kai įsimylėjo Andrew Tate'ą, kuris ją išvežė į Rumuniją „siekdamas seksualiai išnaudoti“.

2016 metais A. Tate'as dalyvavo televizijos laidoje „Big Brother“, bet buvo pašalintas po to, kai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip jis užpuolė moterį.

Vėliau jis ėmė skleisti savo prieštaringas pažiūras socialinių tinklų platformose, kol buvo uždraustas dėl mizoginiškų pasisakymų ir neapykantos kalbos.

Tačiau Elonui Muskui (Ilonui Maskui) nusipirkus „Twitter“, A. Tate'ui buvo leista į jį sugrįžti.

„Teismas prokurorės prašymą tenkino pilnai ir suėmimo terminą pratęsė vienam mėnesiui“, – BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovas Aurimas Didžiokas.

Viena įtariamųjų, 63 metų Violeta D., teismo sprendimo buvo suimta iki rugpjūčio 30 dienos. Ji įtariama neatsargiu gyvybės atėmimu, kai mirtinai apsinuodijo kaimynystėje gyvenęs asmuo.

Apsinuodiję, kaip manoma, alkoholio surogatais iki šiol mirė 17 žmonių.

Teisėsauga dėl šių įvykių atlieka 18 tyrimų: vienas jų atliekamas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, du – dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, taip pat atliekama 15 ikiteisminių tyrimų asmens mirties priežasčiai nustatyti.

Pasak A. Didžioko, byloje yra trys įtariamieji, vienas jų miręs. Jis taip pat mirė nuo apsinuodijimo.

Prokuratūra teigė neketinanti prašyti teismo pratęsti suėmimą, tačiau vėliau visgi kreipėsi į teismą.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti gavus informaciją iš Kauno gydymo įstaigų, kad pastarąjį mėnesį viename Kauno mikrorajonų randami mirę arba miršta netrukus po atvežimo į gydymo įstaigą asmenys, vartoję stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų.

Pareigūnai per kratas konfiskavo didelį kiekį alkoholio – šiuo metu atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, koks tai alkoholis.

Maskvos Lefortovo teismas dar dviem mėnesiams pratęsė valstybės išdavyste ir šnipinėjimu įtariamo Lietuvos ir Rusijos piliečio Jevgenijaus Mataičio suėmimą, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Kaip antradienį teigė teismo atstovė Julija Skotnikova, areštinėje jis liks mažiausiai iki vasario 24 dienos, antradienį rašo Rusijos naujienų agentūra „TASS“.

Maskvos Lefortovo teismas analogišką sprendimą – pratęsti J.Mataičio suėmimą dviems mėnesiams, t. y. iki gruodžio pabaigos – buvo priėmęs ir spalio mėnesį.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) skelbė, kad J.Mataitis, „vykdydamas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos krašto apsaugos ministerijos užduotis (...), rinko karinius duomenis apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas, jų patekimas į užsienį padarytų rimtą valstybės gynybiniams pajėgumams“.

Nuolat Lietuvoje gyvenantis 1977 metais gimęs J.Mataitis buvo sulaikytas birželio 24 dieną Rusijoje, Karaliaučiaus srities Sovetsko mieste.

Gegužės 19 dieną Maskvoje Rusijos FSB taip pat sulaikė Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį. Tuomet pranešta, kad lietuvis sulaikytas su įrodymais, kai esą gavo slaptos informacijos iš Rusijos piliečio. Teigta, kad A.Tamošaitis neva prisipažino dirbantis Antrajame operatyvinių tarnybų departamente.

A.Tamošaitis buvo suimtas praėjus trims savaitėms, kai Lietuvoje buvo sulaikytas šnipinėjimu FSB įtariamas Rusijos pilietis.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija nekomentuoja nei J.Mataičio, nei A.Tamošaičio sulaikymo atvejų.