Anot mero, tokį susitarimą pavyko pasiekti su „Norfos mažmenos“ vadovu Dainiumi Dunduliu.

„Dėkoju „Norfos mažmenos“ vadovui Dainiui Dunduliui, su kuriuo asmeniškai teko bendrauti siekiant, kad gyventojams būtų sudarytos sąlygos laikyti savo automobilius, ir klaipėdiečiai patirtų mažiau nepatogumų dėl parkavimo vietų trūkumo. Tikiuosi, kad šis pavyzdys paskatins ir kitų prekybos centrų valdytojus atverti savo aikšteles. Dėl to tęsiame derybas ir siekiame pozityvaus rezultato“, – tikino A. Vaitkus.

Tęsiame derybas ir siekiame pozityvaus rezultato.

Klaipėdos meras savo įraše dar kartą priminė vieną svarbiausių prioritetų – kad uostamiestyje daugėtų vietų automobiliams statyti.

„Bendradarbiavimas su prekybos centrų savininkais – galimybė bent iš dalies pagelbėti gyventojams. Savivaldybė taip pat tęsia darbus ir planuoja naujų parkavimo vietų įrengimą. Pernai įrengėme 500 vietų, o šiais metais planuojame kelis kartus daugiau“, – akcentavo A. Vaitkus.

Arvydas Vaitkus. I. Kiseliovaitės nuotr.

Gyventojai paskaičiavo, kad už stovėjimą minėtoje aikštelėje nuo 20 iki 9 val. reikės susimokėti maždaug 1,1 euro. Dalis klaipėdiečių mano, kad tai – sveikintinas dalykas. Kita pusė nusiteikusi ne itin pozityviai, kadangi dėl to esą atsiras papildomų išlaidų.

„Nemokamų vietų įrenkite, kiek yra neišnaudotų plotų“, – skundėsi gyventojas.

Panašiai rašė ir kiti bei pridūrė, kad Klaipėdoje galėtų atsirasti kelių aukštų parkavimo aikštelės. Taip pat siūloma įrengti ir požeminių stovos vietų.

Pranešimą apie įvykį Vilniaus apskrities pareigūnai gavo rugpjūčio 18 d. apie 19 val.

Kaip teigiama, Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje esančiame Galgių kaime, pievoje, rastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis „VW Golf“, pagamintas 2019 metais.

Pasak policijos, transporto priemonė buvo pavogta iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės Vilniuje, Šiaurės gatvėje.

Nuostolis tikslinamas.

Kaip BNS informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė, ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas sulaukė spalio 9 dieną.

Moteris su automobiliu „BMW X6“ iš daugiaaukštės prekybos centro aikštelės iškrito balandžio pabaigoje. Per įvykį ji buvo stipriai sužalota.

Pasak jos advokato Mariaus Barisevičiaus, iš aikštelės valdytojų – bendrovės „Hanner“ teises perėmusios įmonė „Prime location property fund“ ir bendrovės „BH Europa“ – reikalaujama priteisti 200 tūkst. eurų.

„Sunkios būklės ji buvo atvežta į reanimaciją, nebuvo aišku, ar moteris išgyvens: plyšo kepenys, sumušti plaučiai, lūžo akiduobės sienelės kaulas, šonkauliai ir krūtinkaulis, daugybė sumušimų ir kraujosrūvų, atliktas krūtinplėvėje susikaupusio kraujo šalinimas“, – rašoma advokato pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad prekybos centro aikštelės valdytojai nesiėmė veiksmų, kad būtų padidintas prekybos centro aikštelės saugumas.

Reikalaujama, kad kol nebus įrengti apsauginiai atitvarai, aikštelė būtų uždaryta, nes yra nesaugi vairuotojams ir praeiviams.

Aikštelė toliau veikia, jos savininkė bendrovė "Hanner" platesnių komentarų vengia, kol nebaigtas tyrimas, o Vilniaus miesto savivaldybė planuoja patikrinti visų sostinės daugiaaukščių aikštelių saugumą.

Diskusijų audra

Ištaškęs tuščiavidurius metalinius strypelius, kurie saugojo aikštelės vidų nebent nuo lietaus ir vėjo, automobilis krito iš penkto aukšto, priekiu rėžėsi į grindinį prie įvažiavimo į pastatą ir apvirto aukštyn ratais. Vaizdo kameros užfiksavo, kad tik per plauką buvo išvengta daug didesnės nelaimės – iš daugiaaukštės aikštelės išriedėjęs kitas automobilis vos prieš akimirką pračiuožė tą vietą, į kurią rėžėsi sunkiasvoris BMW X6.

Stebuklas, kaip suplotame automobilyje gyva liko jo 39 metų vairuotoja. Prispaustą moterį išvadavę ugniagesiai gelbėtojai perdavė greitosios medicinos pagalbos medikams. Nustatyta, kad nukentėjusiajai lūžo šeši šonkauliai, plyšo kepenys, buvo smarkus vidinis kraujavimas. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kur šiuo metu gydoma sunkiai sužalota moteris, medikams jos artimieji uždraudė teikti bet kokią informaciją apie ją, ir patys su žiniasklaida bendrauti atsisako.

Visuomenėje ši kraupi nelaimė sukėlė diskusijų bangas. Internete pilna prieštaringų komentarų – vieni kaltina nukentėjusiąją, mat buvo iškelta pirminė versija, kad vairuotoja galėjo supainioti stabdžių ir akceleratoriaus pedalus, kiti baisisi, kaip toks daugiaaukštis pastatas be jokių atitvarų, uždengtas tik prikniedytų aliuminio strypelių "užuolaida", apskritai galėjo būti eksploatuojamas. Esą civilizuotoje šalyje toks nesaugus objektas būtų skubiai uždarytas, o jo savininkams pareikštas milijoninis ieškinys. Bet Lietuva yra Lietuva – čia nukentėjusių žmonių sveikata ir net gyvybė nejučiom atsiduria antrame ar trečiame plane, jei su incidentu kaip nors susijęs stambus ir įtakingas verslas.

Atitvarai ar butaforija?

Išties daugiaaukštė aikštelė Lvovo g. ir toliau veikia. Ją eksploatuojančios bendrovės "Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis iš karto po įvykio žiniasklaidai teigė, kad tai buvo labai netikėta, mat iki šiol jokių incidentų nėra buvę. Statybų kompanijos vadovas žadėjo aiškintis, kodėl įvyko nelaimė, ir jeigu paaiškės, ką aikštelėje reikia patobulinti, būtinai taip ir padarys.

Tačiau praėjusią savaitę į "Vilniaus dienos" klausimus, ar ketina rekonstruoti pastatą ir padidinti jo saugumą, gal bandė susisiekti su nukentėjusios vairuotojos artimaisiais, pasiūlyti pagalbą, "Hanner" informacijos pašykštėjo – per viešųjų ryšių bendrovę "Gravitas Partners" atsiuntė tik glaustą komentarą: "Šiuo metu vyksta tyrimas, dar nežinome visų įvykio aplinkybių, tačiau galime patikinti, kad pastato konstrukcija atitinka keliamus reikalavimus. Tai yra pirmas toks incidentas per daugiau nei 15 metų nuo komplekso "Europa" atidarymo. Apgailestaujame dėl šio įvykio ir tikimės kuo greičiau išsiaiškinti jo aplinkybes. Kol įvykis tiriamas, plačiau komentuoti negalime."

O inžinieriai, ekspertai Lvovo g. daugiaaukštei automobilių saugyklai negaili kritikos vien pažvelgę į žiniasklaidoje pateiktus nelaimės vaizdus. Esą metalinė tvorelė – dekoratyvi, o ratų atmušai ir žemi borteliai niekaip nesustabdytų akceleruojančio automobilio.

Vienos iš daugiaaukščių automobilių saugyklų projektavimo lyderių bendrovės "Eksploit" direktoriaus Martyno Mačiulio nuomone, aikštelė, kurioje įvyko nelaimė, netinkamai suprojektuota, nes atitvarų joje praktiškai nėra.

"Jeigu klausiate mano nuomonės, galiu pasakyti labai trumpai – atitvarai turėtų būti suprojektuoti taip, kad sulaikytų automobilį, važiuojantį tam tikru greičiu – dabar nepasakysiu tiksliai, koks tas greitis, bet yra skaičiavimai, yra Eurokodai, kitos normos, kuriomis vadovaujasi mūsų projektuotojai, – aiškino M.Mačiulis. – Šiuo konkrečiu atveju irgi nežinome, kokiu greičiu važiavo (vairuotoja – red. past.), koks įsibėgėjimas, bet gerai suprojektuotoje aikštelėje automobilis turi būti sulaikytas."

Skirtingi standartai

Daugelis projektuotojų naudojasi Eurokodais, kurie parengti vadovaujantis europinės standartizacijos principais. Šie europiniai standartai laikomi lygiaverčiais nacionaliniams statybų techniniams reglamentams (STR), nors pastaruosiuose gali būti nustatyti ir mažesni reikalavimai. Suprantama, kad ir įgyvendinti juos galima pigiau. Tačiau Eurokodai yra rekomenduojami, o laikytis privaloma STR, be to, Eurokodus reikia pirkti, o STR yra skelbiami viešai.

Kiekvienas projektuotojas gali rinktis, kuriuo dokumentu vadovautis. Pavyzdžiui, nacionaliniame statybos techniniame reglamente "Automobilių saugyklų projektavimas" nėra nustatyta konkrečių reikalavimų daugiaaukščių atvirų automobilių aikštelių atitvarams. Be kita ko, minėtas reglamentas buvo patvirtintas tik 2005 m., o automobilių saugykla Lvovo g. užbaigta ir komisijos priimta 2004 m.

Turbūt nebūtinai visada viskas turi būti reikalavimuose, atsakingo verslo logikoje turėtų nelikti vietos taupymui pamirštant saugumą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl šio objekto priekaištų neturi. Mat jeigu komisija aikštelę priėmė kaip tinkamą naudoti pastatą, vadinasi, visi projekto sprendiniai buvo įgyvendinti. Inspekcijos Vilniaus departamento vadovės Linos Kuksėnaitės teigimu, šiuo metu galiojantys teisės aktai sudaro visas prielaidas užtikrinti tokių pastatų kaip daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės saugumą.

Tačiau sostinėje įvykusi nelaimė gali paskatinti peržiūrėti tokių aikštelių saugumo reikalavimus. Jeigu naujais teisės aktais būtų nustatyti griežtesni daugiaaukščių aikštelių saugumo reikalavimai, jie turėtų būti taikomi ne tik naujai statomoms, bet ir jau eksploatuojamoms aikštelėms.

Tikrins visas

Skaudžios avarijos priežastis aiškinasi Vilniaus policija. Praėjusią savaitę apklausti nukentėjusiosios tyrėjams nepavyko dėl sunkios jos sveikatos būklės. Kokių priemonių, nelaukdama tyrimo pabaigos, ketina imtis miesto valdžia, jeigu jai rūpi ateityje išvengti panašių incidentų, koks įvyko savivaldybės dangoraižio pašonėje?

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis "Vilniaus dienai" teigė esąs sukrėstas šios šiurpios nelaimės. Kad tai nepasikartotų, savivaldybės specialistams, atsakingiems už statinių saugumą, rengiamas pavedimas patikrinti ir įvertinti visas Vilniaus daugiaaukštes automobilių saugojimo aikšteles.

"Kokių nors ypatingų sankcijų negalėsime pritaikyti, tačiau galėsime paskelbti nesaugiųjų sąrašą. Manau, tai padės išjudinti verslą, kad jis pats pasirūpintų savo eksploatuojamų automobilių aikštelių saugumu", – akcentavo P.Poderskis.

Jis sureagavo ir į bendrovės "Hanner" viešai pareikštą poziciją, kad automobilių saugyklos pastato konstrukcija atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus.

"Kiek man žinoma, nei seniau, nei dabar atitvarų būtinybės reikalavimuose nėra. Tačiau iš esmės daugelis projektuotojų vadovaujasi sveika logika, pavyzdžiui, vieni projektuotojai tiesiog numato 40 cm storio monolitinius bortus – tokia jų praktika, ir tiek. Turbūt nebūtinai visada viskas turi būti reikalavimuose, atsakingo verslo logikoje turėtų nelikti vietos taupymui pamirštant saugumą. Deja, kaip matome, tai dar dažnai atsitinka", – apgailestavo P.Poderskis.

Kas mokės – klausimas

Dėl taupymo nepaisant saugumo įvykus nelaimei, galima sulaukti dešimtis kartų didesnių ieškinių, nei sutaupyta. Tačiau didelės bendrovės dažniausiai yra apsidraudusios ir kompensacijas už jas moka draudikai.

"Vilniaus diena" bendrovės "Hanner" teiravosi, draudimas ar pati įmonė turėtų atlyginti žalą, jei tyrimas įrodytų, kad aikštelė nebuvo saugi. Tačiau svarstyti šio klausimo, kaip ir galimos taikos sutarties su nukentėjusia vairuotoja ar jos darbdaviu, "Hanner" nepanoro – lauks tyrimo pabaigos.

Jeigu taip, tai čia yra klausimas valstybei – kodėl nepasirūpinta, kad toks svarbus aikštelės saugumą didinantis reikalavimas būtų reglamente.

Hipotetiškas situacijas sutiko pakomentuoti Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. Jo įsitikinimu, pastato, kurį valstybinė komisija priėmė dar 2004 m., privalomoji garantinio draudimo apsauga seniausiai bus pasibaigusi, todėl jeigu "Hanner" kažkuriame etape nusižengė reikalavimams, visa atsakomybė tektų bendrovei.

"Bet jeigu "Hanner" kaltės dėl aikštelės trūkumų nebūtų aptikta, pati bendrovė galėtų reikalauti atlyginti už sugadintą savo turtą (išlaužtus daugiaaukštės aikštelės metalinius strypelius). Tuomet žalą turėtų atlyginti draudikas, apdraudęs avariją sukėlusio automobilio savininko civilinę atsakomybę. Nesvarbu, kokiu greičiu buvo važiuota, ar saugiai parkuotasi – draudimo įmonė sumokės, žinoma, jei tik vairuotoja eismo įvykio metu buvo blaivi, – atkreipė dėmesį A.Romanovskis. – Mano galva, policijos tyrimas, pradėtas dėl kūno sužalojimo eismo įvykio metu, turėtų atsakyti ir į klausimus dėl aikštelės saugumo. Atitvarų buvimas ar nebuvimas kaip tik ir yra vienas iš saugumo kriterijų."

O jeigu šis kriterijus egzistuoja tik rekomenduojamuose standartuose, o į privalomąjį statybos techninį reglamentą neįrašytas?

"Jeigu taip, tai čia yra klausimas valstybei – kodėl nepasirūpinta, kad toks svarbus aikštelės saugumą didinantis reikalavimas būtų reglamente", – įsitikinęs A.Romanovskis.

Teisėsaugos duomenimis, vienas iš dviejų vairuotojų nubaustas 225 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimu metams, antrajam skirta 1,2 tūkst. eurų bauda ir teisė vairuoti atimta dvejiems metams.

Pasak policijos, abu lenktynininkai pripažino savo kaltę, dėl įvykio gailėjosi.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip du BMW automobiliai dideliu greičiu įvažiuoja į sostinės prekybos centro „Panorama“ požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Įraše matosi, jog vienas iš automobilių atsitrenkia į sieną ir apgadina ją bei automobilį.

"Žmogus, pasikrovęs nusipirktą naują šaldytuvą, išvažinėdamas iš aikštelės atsirėmė į kitą mašiną ir išvažiavo net neapsižiūrėjęs", - rašė kaunietis.

Automobilis buvo apgadintas šių metų balandžio 10 d., 13.29 val. prekybos centro aikštelėje, adresu Savanorių pr. 206A, Kaune.

Pasidalintame vaizdo įraše matyti pats įvykis, padarytos žalos nuotraukos ir įvykio kaltininkas.

L. Lapinskas, neatsiradus kaltininkui, žadėjo kreiptis į policiją.

"Jam nesusisiekus su manimi, per artimiausias dvi dienas visa medžiaga bus perduota policijai ir tada ji spręs, ką su juo daryti", - rašė jis.

Tuo tarpu internautai feisbuko grupėje "Kur stovi policija Kaune" suabejojo, kaip pastatytas savininko automobilis. Tačiau L. Lapinskas teigė, kad automobilis pastatytas teisingai - taip, kaip reikalauja žymėjimas.

Poilsiautojų antplūdis Palangoje sukėlė sumaištį prekybos centruose. Neseniai pastatytame kurorto prekybos centre lankytojų srauto neatlaikė automobilių aikštelės elektroninė užkardų valdymo įranga.

Stovėti leidžia 2 val.

Prie Palangos autobusų stoties įsikūręs prekybos centras „Maxima“ kurorte įrengė modernią automobilių srautus reguliuojančią sistemą.

Įvažiuojantieji automobiliu į aikštelę privalėdavo stabtelėti, kad elektroninė sistema nuskaitytų valstybinį mašinos numerį.

Aikštelėje galioja tik laikino stovėjimo tvarka. Dvi valandas prekybos centro aikštelėje automobilis gali stovėti nemokamai. Viršijus šį laiką, automatinė vartų sistema nebepakelia užkardo, ir vairuotojui tenka susimokėti už papildomą stovėjimo laiką – 4 eurus už valandą.

Prieš kelias dienas vos kelioms minutėms į parduotuvę užsukęs palangiškis pasakojo, kad liko įkalintas šios naujos sistemos.

„Parduotuvėje užtrukau labai trumpai. Išvažiuojant užkardas nepakilo. Teko trauktis iš eismo justos, vėl ieškoti vietos kur pastatyti mašiną ir žingsniuoti į prekybos centrą aiškintis situacijos. Tai teko daryti su apsaugos darbuotoja“, – pasakojo palangiškis.

Užkardus pakėlė

Apsaugos darbuotojai patikrino, koks automobilis liko už vartų, ir jį išleido.

„Tačiau tai labai nepatogu, jei kiekvieną kartą teks eiti aiškintis ir įrodinėti, kad nepažeidi tvarkos. Dabar jau net bijau ten važiuoti. Panašu, kad sistema neveikia tobulai“, – nuomonę išsakė vairuotojas.

Paaiškėjo, jog naują įrangą įsigijęs prekybos centras nusprendė iš viso išjungti įvažiuojančių automobilių registracijos sistemą, nes pajūrį užplūdo per didelis poilsiautojų srautas.

„Sistema nėra iki galo sureguliuota. Na, ji tiesiog neveikia taip, kaip turėtų. Užkardą nuspręsta pakelti ir nebenuleidinėti. Nebeerzinsime savo klientų. Vakare jis yra nuleidžiamas, kad niekas nebeįvažiuotų į aikštelę po darbo valandų. Automobiliai gali tik išvažiuoti“, – tikino įmonės „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė.

Užkardą sureguliuos

Tikimasi, kad kitos svaitės pradžioje užkardo sistema veiks sklandžiai.

„Šiuo metu iš tiesų gerokai didesnis poilsiautojų srautas. Klientai gali laisvai įvažiuoti į aikštelę. Šiuo atveju mums teks pasitelkti papildomų darbuotojų, kad automobilių srautai būtų paskirstyti. Mūsų pajūrio parduotuvės yra "pripratusios" prie karštųjų savaitgalių. Tokiomis dienomis būna daugiau sumaišties“, – paaiškino R.Saulytė.

Tačiau ir patys poilsiautojai ne visuomet elgiasi sąžiningai. Daugybė vairuotojų skuba įsmukti į aikštelę net nesustoję, taikydami įvažiuoti paskui kitą automobilį.