„Kaip ir minėjau, priežastis yra komanda šalia premjerės, kuri neša pavedimus be galimybės diskutuoti. Vienas iš jų buvo šįryt likus nedaug laiko iki spaudos konferencijos, tada tapo visiškai aišku, kad dirbti ir įgyvendinti tuos sprendimus bus labai sudėtinga dėl premjerės komandos“, – LRT televizijai antradienį sakė jis.

Anot ministro, su pačia Ingrida Šimonyte diskusijos visada yra konstruktyvios, tačiau ji yra užsiėmusi, turi kitų svarbių klausimų, o jos komanda „atneša pavedimus, kurie neįsigilinti, bet jų nevykdyti būtų sudėtinga“.

Anot G. Jakšto, kaskart sulaukus tokių pavedimų neįmanoma skambinti Vyriausybės vadovei ir aiškintis, o ji savo komandos nariais pasitiki.

G. Jakšto teigimu, paskutinis pavedimas buvo susijęs su tarpinių patikrinimų vertinimo skale, kad tie, kas yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimalų balų skaičių.

„Be galimybės diskutuoti pasakyta, kad turi gauti mokiniai daugiau nei maksimumą. Suprantame, kad sprendimas turėtų didžiulių pasekmių, manau, atsirastų ir teisinių ieškinių, nes pasakyti, kad jums labai gerai sekėsi ir dešimtbalėje skalėje jums parašysiu 12 už tai, tokios galimybės nėra. Kai gauni tokį pavedimą, nematau, kaip galėčiau dirbti. Norisi visus sprendimus priimti tokius, dėl kurių paskui būčiau ramus“, – teigė ministras.

Jis tvirtino, kad su tokia darbine kultūra jam tiesiog ne pakeliui.

G. Jakštas apie atsistatydinimą pranešė antradienį per spaudos konferenciją. Per ją ministras teigė, kad jo netenkina I. Šimonytės komandos darbo kultūra, sprendžiant problemas švietimo srityje.

Šiemet pirmą kartą pradėjus taikyti privalomą vienuoliktokų žinių patikrinimą, kurio vertinimai bus sudėtinė brandos egzaminų rezultatų dalis, viešumoje kilo pasipiktinimas dėl per klampių ir sudėtingų fizikos bei matematikos B lygio užduočių, vėliau skųstasi ir kitais patikrinimais, pedagogai teigė, kad nespėjo pasiruošti pačiam procesui.

Dėl to kovo viduryje švietimo, mokslo ir sporto ministras jau buvo atnešęs premjerei atsistatydinimo pareiškimą, tačiau tuomet I. Šimonytė jo nepriėmė, sakydama, kad iš pradžių reikia išspręsti problemą.

G. Jakštas teigė antradienį pristatęs pasiūlymus, kaip tai padaryti, sakė, kad jie parengti ir teisiškai, tad naujam ministrui tereikės priimti sprendimą.

Komentuodama ministro apsisprendimą, I. Šimonytė žurnalistams sakė, jog Vyriausybėje „nėra baudžiavos“. Ji trečiadienį dėl to susitiks su prezidentu.

Lietuvoje ministrus skiria prezidentas premjero teikimu.

V. Vasiliauskas BNS patvirtino, kad penktadienis yra paskutinė jo darbo diena Vyriausybės kanceliarijoje, o darbą Vašingtone jis pradės sausio 17 dieną.

„Gaila, kad dėl užsitęsusios iš esmės legalistinės, o ne turinio diskusijos nepavyko sulaukti viešo administravimo struktūrinės pertvarkos galutinio patvirtinimo, bet neabejoju, kad parlamentinių diskusijų rezultatas bus pozityvus, nes tai seniai pribrendę namų darbai“, – BNS sakė premjerės patarėjas.

V. Vasiliauskas TVF valdyboje 2023-2026 metais atstovaus Šiaurės ir Baltijos šalių grupei. Tai pirmas kartas, kai jai atstovaus Baltijos šalių deleguotas atstovas.

Kalbant apie ateitį, tai šie prasidėję metai nebus paprasti tarptautiniams finansams ir globaliai ekonomikai, todėl TVF, kaip stabilizatoriaus, vaidmuo bus labai svarbus.

„Kalbant apie ateitį, tai šie prasidėję metai nebus paprasti tarptautiniams finansams ir globaliai ekonomikai, todėl TVF, kaip stabilizatoriaus, vaidmuo bus labai svarbus”, – pridūrė jis.

Į šį postą tuometinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas paskirtas dar 2021 metų kovą bendru aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių centrinių bankų sutarimu. Grupei priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija.

V. Vasiliauskas pakeis kadenciją baigusį Suomijos atstovą Mika Poso. Pagal Šiaurės ir Baltijos šalių susitarimą teikti savo kandidatą į grupės vykdomojo direktoriaus poziciją šalys gali rotacijos principu.

Jo misija ir atsakomybė bus užtikrinti, kad šių šalių interesams ir suderintoms grupės narių pozicijoms būtų kuo geriau atstovaujama priimant TVF sprendimus.

Vadovaudamas centriniam bankui V. Vasiliauskas 2011–2021 metais buvo TVF valdytojų valdybos narys.

„Tie pokyčiai yra susiję su tuo, kad mes visi esame viena komanda. Ir jeigu kartais atsitinka taip, kad žmonės geriau save realizuoja kitoje pozicijoje, tai ne pirmas kartas. Kęstutis Lančinskas buvo prisijungęs prie Vidaus reikalų ministerijos beveik metams laiko, dabar vėl grįžo atgal į ministro pirmininko patarėjų komandą. Tai aš čia tame nematyčiau jokios intrigos, jokios dramos ir nieko nenatūralaus“, – LRT radijui antradienį teigė I. Šimonytė.

Praėjusią savaitę pranešta, jog nuo rudens prie užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinės komandos kaip viceministras jungiasi šiuo metu premjerės I. Šimonytės patarėjo pareigas einantis Jonas Survila. Taip pat iš darbo Vyriausybėje traukiasi patarėja ryšių su visuomene klausimais Rasa Jakilaitienė.

Tai aš čia tame nematyčiau jokios intrigos, jokios dramos ir nieko nenatūralaus.

Darbą Vyriausybėje baigia ir rugsėjo mėnesį pradėsiančios veikti Lietuvos Respublikos prekybos atstovybės Taipėjuje vadovu paskirtas premjerės patarėjas Paulius Lukauskas.

Ministrė pirmininkė tikina, kad vos tik bus aišku, kas bus naujieji jos komandos nariai, apie tai bus viešai informuota.

„Kai bus aišku, tuomet tai bus pranešta viešai. Bet vėlgi aš pasakyčiau, kad tiek Jonas Survila, kuris keičia tiesiog poziciją, bet Vyriausybės komandoje, tiek ir Paulius Lukauskas, kuris keičia tiesiog savo poziciją, bet dirbs labai svarbų darbą pagal Vyriausybės programą, tiesiog tai yra tokia natūrali seka, kaip ir kai žmonės keičia poziciją dėl asmeninių aplinkybių“, – sakė premjerė.

Pastaruoju metu Mykolo Romerio universitete dirbęs R. Žylius darbą I. Šimonytės komandoje pradės trečiadienį, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

47-erių R. Žylius Andriaus Kubiliaus vyriausybėje ūkio ministru dirbo nuo 2011-ųjų kovo iki kandencijos pabaigos 2012-aisiais. Jis tuomet pakeitė atsistatydinusį Dainių Kreivį, šiuo metu I. Šimonytė kabinete dirbantį energetikos ministru.

Iki tol R. Žylius dirbo tarptautinėje informacijos technologijų bendrovėje „Hewlett-Packard“, 2000-2001 metais buvo premjero patarėjas, vėliau – Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto patarėjas, dirbo verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovėje „Metasite“.

Baigęs kadenciją ministro poste, R. Žylius taip pat dirbo investicijų bendrovės „Invalda“ įmonės Norvegijoje vadovu. Nuo praėjusių metų rugsėjo jis eina programinės įrangos bendrovės „Inion LT“ valdybos nario pareigas.

Nuo ketvirtadienio jis pradės eiti patarėjo užsienio politikos ir Europos Sąjungos klausimais pareigas, pranešė Vyriausybė.

„Tai didelę diplomatinio darbo patirtį turintis valstybės tarnautojas“, – teigiama pranešime.

R. Kriščiūnas yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, pirmuoju sekretoriumi ambasadoje JAV, vadovavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos departamentui, 2004–2009 metais buvo šios ministerijos sekretorius, 2009–2012 metais – viceministras.

2012–2015 metais jis buvo užsienio reikalų viceministras, po to iki praėjusių metų liepos buvo Lietuvos ambasadorius JAV.

Be R. Kriščiūno, premjerė I. Šimonytė turi 11 patarėjų.

Nuo sausio 4 d. į ministrės pirmininkės patarėjo pareigas paskirta medicinos mokslų daktarė Živilė Gudlevičienė. Ji kuruos sveikatos apsaugos klausimus. Pastaruoju metu ši vyriausioji mokslo darbuotoja vadovavo Nacionalinio vėžio instituto Biobankui.

Ž. Gudlevičienė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama tiek įvairių lygių valstybės, tiek privačiose medicinos įstaigose, dalyvavo sveikatos apsaugos tyrimuose šalies ir tarptautiniu mastu. 

Paskirtoji premjerės patarėja sveikatos klausimais, Medikų sąjūdžio vadovė Ž. Gulevičienė sako pasitraukusi iš iki šiol turėtų pareigų Santaros klinikose bei Nacionaliniame vėžio institute.

„Aš iš visur išsidarbinau, kaip tik vakar visur buvo mano paskutinė darbo diena, o šiandien yra pirma darbo diena Vyriausybėje“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Gudlevičienė.

Ji teigė laisvu nuo darbo Vyriausybėje metu dar ketinanti dėstyti medicinos studentams.

Aš iš visur išsidarbinau, kaip tik vakar visur buvo mano paskutinė darbo diena, o šiandien yra pirma darbo diena Vyriausybėje.

„Labai nedidelę etato dalį dar turiu lektore Vilniaus universitete“, – teigė premjerės patarėja.

Ž. Gudlevičienė iki šiol dirbo Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre bei vadovavo Nacionalinio vėžio instituto biobankui.

Medikų sąjūdžio vadovė taip pat teigė pasitraukianti ir iš šių pareigų – pirmadienio vakarą turėtų paaiškėti naujas organizacijos vadovas.

„Šiandien turėtų paaiškėti, kad yra naujas vadovas“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Ji tikino pasiliksianti eiline Medikų sąjūdžio nare.

„Nariai aktyvios veiklos kaip ir nevykdė, ir nevykdo“, – pasakojo premjerės patarėja.

Ž. Gudlevičienė taip pat sakė nepriklausanti jokiai partijai.

Anksčiau Medikų sąjūdžio vicepirmininkė Jurgita Sėjonienė buvo išrinkta į Seimą su konservatorių sąrašu.

Lietuvos medikų sąjūdis pernai griežtai kritikavo sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir ragino jį atsistatydinti.

Ministrės pirmininkės patarėjas Jonas Survila bus atsakingas už ryšius Seimu, patars politikos klausimais. Jis yra sukaupęs politinio darbo patirties dirbdamas Europos Parlamente Gabrieliaus Landsbergio komandoje, taip pat dirbo premjero Andriaus Kubiliaus politikos patarėju, buvo TS-LKD vyriausiasis politikos patarėjas. J. Survila savo patirtimi yra dalijęsis tarptautiniuose forumuose ir seminaruose politikos, kampanijų, strateginės komunikacijos temomis.

Artimiausiu metu premjerės patarėjos kultūros klausimams pareigas pradės eiti Gabrielė Žaidytė. Iki šiol ji dirbo Vilniaus kolegijos, Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto dėstytoja, yra Lietuvos kultūros tarybos ekspertė.

G. Žaidytė yra dirbusi kultūros atašė Ukrainoje, Sakartvele, Vokietijoje; Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje buvo atsakinga už tarptautinius ryšius. Ji yra buvusi UNESCO kultūros politikos ekspertė, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose kultūros projektuose.

Jis patarinės strateginio planavimo, viešojo administravimo ir strateginių reformų klausimais.

Pasak Vyriausybės vadovės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, D. Žeruolis turi sukaupęs darbo patirties akademinėje sferoje ir valstybės tarnyboje.

Pastaruoju metu jis vykdė viešojo administravimo projektus Vakarų Balkanų ir Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos šalyse.

Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje, D. Žeruolis dirbo Integracijos strategijos departamento direktoriumi Europos komitete prie Vyriausybės ir buvo Lietuvos derybų dėl narystės ES delegacijos koordinacinės grupės narys, taip pat yra dirbęs Vyriausybės kanceliarijos ES politikos analizės ir tarpinstitucinio koordinavimo departamento direktoriumi, Vyriausybės kanclerio pavaduotoju ES reikalams.

Premjerės komandoje taip pat dirba ekonomistas Vaidas Navickas, buvusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto patarėja Aistė Kairienė, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Lančinskas, buvęs aplinkos viceministras Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje Dalius Krinickas.

Jis apie tai pranešė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

R. Jakilaitienė šios informacijos kol kas nekomentuoja.

„Per pastarąjį dešimtmetį man ne visada buvo lengva balansuoti tarp žurnalisto laisvės ir tam tikro interesų konflikto mano artimiausiam žmogui užimant politinio pasitikėjimo pareigas. (...) Rasa jungiasi prie ministrės pirmininkės komandos, tampa jos patarėja ir atstove spaudai. Man, kaip politinių, ekonominių ir kt. aktualijų laidų vedėjui, ši situacija tampa dar sudėtingesnė“, – rašė E. Jakilaitis.

Rasa jungiasi prie ministrės pirmininkės komandos, tampa jos patarėja ir atstove spaudai. Man, kaip politinių, ekonominių ir kt. aktualijų laidų vedėjui, ši situacija tampa dar sudėtingesnė.

„Manau, kad dabartinėje situacijoje vienas iš mudviejų turime keisti savo planus, todėl pranešu, kad netrukus, t. y. ne vėliau nei nuo naujųjų metų, bent ketverių metų politiniam ciklui stabdau savo kaip politinių aktualijų laidų vedėjo veiklą“, – teigė jis.

E. Jakilaitis rašė, kad toliau dirbs televizijoje, ves laidas, „kurios nesusietos su kasdienėmis politikos aktualijomis ar tiesiogine Vyriausybės veikla“.

R. Jakilaitienė šiuo metu dirba laikinojo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstove spaudai. Ji šias pareigas eina nuo 2013-ųjų sausio.

Anksčiau R. Jakilaitienė yra ilgai dirbusi LNK žiniose, kur ruošė reportažus verslo temomis.

Ji taip pat yra dirbusi tuometės finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja visuomenės informavimo klausimais.