Kai kuriuos ta politinė šlapynė (lietuviškai būtų pelkė) taip įtraukia, kad visam gyvenimui, iki mirties, nors jiems patiems atrodo, kad, pakliuvę į valdžią, tapo nemirtingi. Tačiau nemirtingumo šiandien niekas negarantuoja – anei aukščiausias postas, anei vakcina nuo koronaviruso.

Kai kuriuos ta politinė šlapynė (lietuviškai būtų pelkė) taip įtraukia, kad visam gyvenimui, iki mirties, nors jiems patiems atrodo, kad, pakliuvę į valdžią, tapo nemirtingi.

Nebent – laikiną šlovę, kad ir ne kokios reputacijos. Štai, pavyzdžiui, ir mums pasaulyje pagaliau atsirado proga išgarsėti ir atsistoti šalia Brazilijos bei Ugandos (dar viena Centrinės Afrikos valstybė) su savo dar niekur neregėta ir neatpažinta COVID-19 mutacija iš Anykščių. Tikėtina, kad nei Afrikoje, nei kur kitur niekas nesugebės ištarti Anykščių pavadinimo, todėl veikiausiai ši mutacija bus pakrikštyta tiesiog Virus Lituania. Tokiu būdu pagaliau ir mes turėsime savo autentišką koronos atmainą.

Vis šiokia tokia paguoda po „Reporteriai be sienų“ tyrimo ataskaitos – ten esame tik 28-oje vietoje pasaulio valstybių sąraše pagal spaudos laisvės indeksą, nors per pastaruosius dešimt metų ir pakilome per dvi pozicijas.

Tiesa, galime džiūgauti, kad esame kur kas aukščiau nei Eritrėja, Šiaurės Korėja, Turkmėnistanas, Kinija ir Džibutis. Vis dėlto gerokai žemiau nei Norvegija, Suomija, Švedija, Danija ir Kosta Rika.

Taigi Kosta Rika ne tik fiziškai yra labai labai toli nuo Lietuvos, o dabar dar – ir pagal spaudos laisvės indeksą.

Bet mes užtat nuo šiol turėsime savo Virus Lituania. Tik ar yra kuo čia didžiuotis?

Į dideles gedulo iškilmes atvyko daug užsienio svečių, tarp jų – buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, Monako kunigaikštis Albert‘as II, buvęs Afganistano prezidentas Hamidas Karsajus, Libano premjeras Saadas Hariris, Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thanis, Liuksemburgo didysis hercogas Henris. J. Chiracas mirė praėjusį ketvirtadienį.

Paskutinę pagarbą J. Chiracui atidavė ir buvę Prancūzijos prezidentai François‘as Hollande‘as, Nicolas Sarkozy ir Valéry Giscard‘as d'Estaing‘as. Pamaldose katedroje taip pat dalyvavo dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas su žmona Brigitte, daug Prancūzijos politikos ir visuomenės asmenybių.

Pamaldose nebuvo J. Chiraco našlės Bernadettės, kuri, anot žiniasklaidos, į katedrą neatvyko dėl sveikatos priežasčių. Pastebėta, kad gedulo ceremonijoje Paryžiuje nebuvo Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio, nors jo, anot Eliziejaus rūmų, buvo laukiama. Europos Komisija neįvardijo to priežasčių ir nenorėjo patvirtinti, kad tai galimai susijęs su Komisijos pirmininko sveikata.

Arkivyskupas M. Auoetit‘as savo pamoksle pavadino J. Chiracą „geraširdžiu žmogumi“, kuris iš tiesų mylėjo žmones. Jis esą Eliziejaus rūmuose jautėsi taip pat gerai, kaip ir žemės ūkio parodose. J. Chiraco karstą į bažnyčią įnešė ir vėliau išnešė J. Chiraco buvę asmens sargybiniai.

Sen Siulpisas yra antra didžiausia Paryžiaus bažnyčia po Dievo Motinos katedros, J. Chiracas gyveno netoliese.

Indijos pietiniame Ramešvaramo mieste dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienį susirinko palydėti į paskutinę kelionę buvusio prezidento A.P.J.Abdul Kalamo, kuris yra žinomas kaip šalies balistinių raketų programos tėvas.

Buvusio lyderio palaikai buvo vežami įstiklintu katafalku iš jo namų šventajame hinduistų mieste į Pei Karumbu kapines, kuriose jis pageidavo būti palaidotas pagal musulmonų tradicijas. Velionis valstybės vadovas buvo pagerbtas 21 patrankos saliutu, o vėliau ant jo kapo bus pastatytas paminklas.

83 metų A.P.J.Abdul Kalamas mirė pirmadienį – po to, kai susmuko skaitydamas paskaitą grupei vadybos studentų Indijos šiaurės rytiniame Šilongo mieste.

Vyriausybės paskelbė savaitės trukmės nacionalinį gedulą.

Žmonės, kurių dalis buvo atsinešę gėlių, stovėjo gatvėse, kai katafalkas buvo vežamas per miestą. Laidotuvėse dalyvavo Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) ir daugelis kitų aukšto rangos vyriausybės pareigūnų.

A.P.J.Abdul Kalamas prezidento postą užėmė 2002–2007 metais. Keturis dešimtmečius jis dirbo mokslininku ir mokslo administratoriumi, plačiai žinomu dėl savo vaidmens Indijos branduolinėje ir raketų programose.

Daugelį labiausiai įkvėpė jo švietėjiškos pastangos.

A.P.J.Abdul Kalamas iškilo į aukščiausią Indijos postą, bet buvo kuklios kilmės. Jos tėvas turėjo kelias valtis, kurias nuomodavo žvejams.

Vadintas Indijos karinių raketų programos tėvu

Buvęs Indijos prezidentas Avul Pakiras Jainulabdeenas Abdulas Kalamas (Avulas Pakiras Džeinulabdinas Abdulas Kalamas), vadinamas savo šalies karinės raketų programos tėvu, mirė būdamas 83-ejų pirmadienį nuo širdies smūgio, kurį patyrė skaitydamas paskaitą studentams, pranešė valstybės pareigūnas.

Prezidentavęs nuo 2002 iki 2007 metų, prieš tai keturis dešimtmečius jis buvo mokslininkas ir mokslo administratorius, daugiausia valstybinėje Gynybos tyrimų ir plėtros organizacijoje bei Indijos kosmoso tyrimų organizacijoje. Jo organizacinis ir techninis vaidmuo Indijos branduolinėje programoje buvo pagrindinis.

Jis dar dirbo ministro pirmininko moksliniu patarėju.

A.Kalamas susmuko pirmadienį, skaitydamas paskaitą studentams Indijos vadybos institute Šilonge, Megalajos valstijos sostinėje, sakė šios valstijos vyriausiasis sekretorius P.B. Warjri (P.B.Vardžris). Jis buvo skubiai nugabentas į ligoninę, bet, gydytojams nepavykus jo atgaivinti, A.Kalamas buvo paskelbtas miręs , sakė P.B.Warjri.

Federalinė vyriausybė paskelbs valstybinį septynių dienų gedulą, sakė Vidaus reikalų sekretorius L.C. Goyalas (L.C.Gojalas).

Antradienį A.Kalamo kūnas bus pervežtas į Delį laidotuvėms.

„A.Kalamas bus ilgai prisimenamas dėl savo aistros mokslui ir naujovėms bei dėl jo, garsaus mokslininko, administratoriaus, švietėjo ir rašytojo, indėlio“, – pasakė Indijos prezidentas Pranabas Mukherjee (Pranabas Mukherdžis).

„Jo mirtis yra didžiulė netektis mokslo visuomenei. Jis išvedė Indiją į dideles aukštumas. Jis parodė kelią“, – sakė ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis).

„Jis buvo įkvepianti idėja visai kartai“, -parašė tinkle „Twitter“ vidaus reikalų ministras Rajnathas Singhas (Radžnatas Singhas).

Opozicinės Kongreso partijos [pirmininkė Sonia Ghandi (Sonia Gandi) A.Kalamą pavadino „vienu didžiausių mokslo protų, mokslininku valstybės veikėju ir tikru patriotu, kuris savo darbais ir žygiais įkvėpė milijonus jaunų ir senų žmonių“.

Pasibaigus prezidento kadencijai, A.Kalamas važiuodavo į atokias mokyklas ir kolegijas, kalbėjosi su moksleiviais, įkvėpdavo juos siekti savo svajonių.

A.Kalamas yra pelnęs prestižinių apdovanojimų, vienas kurių yra „Bharat Ratna“ („Indijso brangakmenis“), aukščiausias civilinis Indijos vyriausybės skiriamas apdovanojimas.

Jis atliko esminį vaidmenį, kai Indijoje 1998 metais buvo bandomas branduolinis ginklas.

A.Kalamas yra parašęs kelias knygas, pažymėtinos šios: „Wings of Fire“ (Ugnies sparnai), „India 2020“ (2020-ųjų Indija) ir „Ignited Minds“ (Liepsnojantys protai).

V. Putinas pagerbė tvirtą Indijos ir Rusijos draugystės rėmėją

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą Indijos valdžiai dėl buvusio šalies prezidento Abdulo Kalamo mirties.

„Abdulas Kalamas teisėtai turėjo didžiulį tarptautinį autoritetą, kaip iškilus mokslininkas ir išmintingas valstybės veikėjas“, – sakoma V.Putino užuojautos telegramoje Indijos prezidentui ir ministrui pirmininkui, kaip skelbiama Kremliaus tinklalapyje.

„Sunku pervertinti jo asmeninį indėlį į socialinį, ekonominį, mokslinį ir techninį Indijos vystymąsi ir jos nacionalinio saugumo užtikrinimą“, – pažymima telegramoje.

Putinas pabrėžė, kad Rusijoje A.Kalamas bus visada prisimenamas kaip tvirtas draugiškų santykių tarp Indijos ir Rusijos rėmėjas; jis daug nuveikė plėtodamas abipusiškai naudingą Rusijos ir Indijos bendradarbiavimą.

„Prašau perduoti nuoširdžios užuojautos ir paramos žodžius velionio šeimai ir artimiesiems, vyriausybei ir visai Indijos tautai“, – pareiškė V.Putinas.

Eidamas 91-uosius metus trečiadienį mirė buvęs Turkijos premjeras ir prezidentas Suleymanas Demirelis (Siuleimanas Demirelis), kuris penkis dešimtmečius buvo viena įtakingiausių šalies politinių figūrų ir buvo dukart kariškių nušalintas nuo valdžios, kai stovėjo prie vyriausybės vairo.

Giuveno ligoninės Ankaroje medikai pranešė, kad S.Demirelio gyvybė užgeso trečiadienį 2 val. 05 minutės dėl širdies nepakankamumo ir kvėpavimo takų infekcijos.

„Ponas Demirelis, kuris iki paskutinio atodūsio buvo sąmoningas, atsisveikino taikiai ir išdidžiai“, - sakė jo daktarė Aylin Cesur (Ailin Džesur) žurnalistams prie Ankaros ligoninės.

S.Demirelis, kuris praėjusį pusšimtį metų dominavo Turkijos politinėje arenoje, prezidento pareigas ėjo 1993-2000 metais. Valstybės vadovo postas vainikavo jo įspūdingą politinę karjerą, per kurią jis penkias kadencijas stovėjo prie vyriausybės vairo ir dukart neteko premjero pareigų per karinius perversmus.

S.Demirelis manė, kad jo septintojo ir aštuntojo dešimtmečio vyriausybės daugiausiai prisidėjo prie didelio masto Turkijos ekonomikos ir visuomenės transformacijos, kurios dėka pagerėjo daugelio turkų gyvenimo kokybė.

Kaip rašoma oficialioje buvusio valstybės vadovo biografijoje, Turkijos vakarinėje Ispartos provincijoje 1924 metų lapkritį ūkininkų šeimoje gimęs S.Demirelis įgijo statybos inžinieriaus profesiją.

Pirmą kartą į valdžią jis atėjo kaip Teisingumo partijos vadovas per visuotinius rinkimus, kurie įvyko praėjus penkeriems metams po 1960-ųjų perversmo.

S.Demirelis premjero pareigas ėjo nestabilių koalicinių vyriausybių laikotarpiu, kuris baigėsi, kai 2002-aisiais į valdžią atėjo dabartinio prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) įkurta Teisingumo ir plėtros partija (AKP).

Kritikai teigia, kad S.Demirelis simbolizuoja politinę kultūrą, kai valdžia yra svarbiau nei principai, ir padėjo šalyje įsigalėti patronažui bei kyšininkavimui.

S.Demirelis, vadintas „Coban Sulu“ (Piemeniu Suleimanu), garsėjo stačiokiška kalbėjimo maniera ir pomėgiu cituoti liaudies išmintį, kurie rodė jo kaimiškas šaknis.

Kritikai vadino jį politiniu chameleonu, kuris nevengdavo dirbti ir su kraštutiniais dešiniaisiais, ir su islamistais, vadovaujamais Necmettino Erbakano (Nedžmetino Erbakano), laikomo politinio islamo Turkijoje pradininku.

Tapęs prezidentu S.Demirelis ėmėsi veiksmų prieš islamistus, o jam užimant šį postą armija 1997 metais per vadinamąjį postmodernistinį perversmą pašalino iš pareigų N.Erbakaną, pirmąjį sekuliarios Turkijos premjerą iš islamiškojo sąjūdžio.

„Vakar buvo vakar, šiandien yra šiandien“, - kartą yra pasakęs S.Demirelis, kalbėdamas apie savo politinius viražus, o šį jo frazė tapo neatskiriama Turkijos politinio žargono dalimi.

Daugelyje nuotraukų S.Demirelis matomas dėvintis fedorą, kuri buvo tapusi jo pragmatiško įvaizdžio simboliu.

Jam taip pat priskiriami nuopelnai dėl Turkijos modernizavimui svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimo, įskaitant pirmąjį tiltą per Bosforo sąsiaurį Stambule.

Paskutiniais savo gyvenimo metais eksprezidentas buvo meiliai vadinamas Baba (Tėtušiu).

Dar prieš eksprezidento mirtį, pagerbiant jo nuopelnus, oro uostui Ispartoje, taip pat tame regione esančiam universitetui buvo suteiktas jo vardas.

Eidamas premjero, o vėliau prezidento pareigas, S.Demirelis šiuolaikinei Turkijai vadovavo ilgiau nei kas nors kitas, išskyrus Ismetą Inonu (Ismetą Ineniu) - antrąjį prezidentą, kuris buvo Turkijos Respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko) dešinioji ranka.

Tik I.Inonu ir R.Tayyipas Erdoganas, kuris pernai tapo šalies prezidentu, ilgiau ėjo premjero pareigas.

S.Demirelis 65 metus pragyveno santuokoje su Nazmiye Demirel (Nazmijė Demirel), kuri pernai mirė, palikdama jį našliu. Pora vaikų neturėjo.

Lenkija penktadienį prisimena prieš penkerius metus Rusijoje įvykusią vyriausybinio lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 kartu su juo skridę žmonės, tarp kurių buvo aukšto rango politikų, kariškių ir iškilių visuomenės veikėjų.

Ta tragedija, kuri buvo bene didžiausia, ištikusi Lenkiją nuo Antrojo pasaulinio karo, dar labiau padidino seniai tvyrančią įtampą Varšuvos ir Maskvos santykiuose.

Velionio prezidento dukra Marta Kaczynska (Marta Kačynska), kuri per tą katastrofą, įvykusią netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto, taip pat neteko motinos, penktadienį anksti ryte padėjo gėlių ant tėvų kapo Krokuvos Vavelio katedros kriptoje.

Tuo tarpu Varšuvoje parlamento pirmininkas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) ir kiti Seimo lyderiai padėjo vainikus parlamento rūmuose per ceremoniją, skirtą atminti 18 įstatymų leidėjų, žuvusių per prezidento lėktuvo Tu-154 katastrofą 2010 metų balandžio 10 dieną.

Penktadienį vyks daug kitų atminimo renginių, įskaitant jau įvykusią karinę ceremoniją Varšuvoje, kurioje dalyvavo prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) ir kiti lyderiai.

Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) vadovaus savo šalies delegacijai, vyksiančiai į Singapūrą, kur ateinantį savaitgalį bus surengta buvusio lyderio Lee Kuan Yew (Li Kvan Ju) valstybinių laidotuvių ceremonija.

Lee Kuan Yew, kuris buvo pirmasis Singapūro lyderis po nepriklausomybės paskelbimo, mirė pirmadienį, būdamas 91 metų.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris (Henris Kisindžeris) taip pat prisidės prie delegacijos, siunčiamos prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.

Lee Kuan Yew, kuriam vadovaujant buvusi skurdi ir atoki Britanijos kolonija virto viena iš turtingiausių pasaulyje visuomenių, palaikai bus kremuoti sekmadienį po valstybinių laidotuvių ceremonijos, kurioje, kaip numatoma, dalyvaus kitų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių lyderiai, taip pat kiti iškilūs pasaulio veikėjai.

Vokietija surengė valstybines laidotuves, atsisveikindama su buvusiu šalies prezidentu Richardu von Weizsaeckeriu (Richardu fon Veiczekeriu), kuris savo laiku pareiškė, kad nacistinės Vokietijos kapituliacijos diena buvo „išvadavimo nuo nežmoniškos nacionalsocialistų tironijos sistemos diena“.

Atiduoti paskutinę pagarbą R.von Weizsaeckeriui, kuris mirė praėjusį mėnesį būdamas 94-erių, Berlyno protestantų katedroje susirinko kanclerė Angela Merkel, vyriausybės nariai ir užsienio įžymybės, tarp kurių buvo buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa).

R.von Weizsaeckeris formaliu valstybės vadovu buvo nuo 1984 iki 1994 metų – ir Vokietijos suvienijimą apimančiu laikotarpiu.

Nors prezidento postas yra daugiausia reprezentacinis, R.von Weizsaeckeris pagarsėjo kaip „politinis prezidentas“ ir puikus oratorius, kurio jaudinamos kalbos dažnai būdavo susijusios su jo paties gyvenimo istorija.

Labiausiai įsimintina buvo jo kalba, pasakyta minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 40-ąsias metines, kai prezidentas pareiškė įstatymų leidėjams, kad 1945 metų gegužės 8-oji buvo „išvadavimo nuo nežmoniškos nacionalsocialistų tironijos sistemos diena“.

Pasak prezidento Joachimo Gaucko (Joachimo Gauko), R.von Weizsaeckeris „pasakė tai, ką 1985-aisiais visi turėjo žinoti, tačiau tais pačiais 1985-aisiais ne visi norėjo tai žinoti.

Zambijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad Londone, kur buvo gydomas, mirė šalies 77 metų prezidentas Michaelas Sata (Maiklas Sata).

„Sunkia širdimi skelbiu apie mūsų mylimo prezidento mirtį“, – sakė ministrų kabineto sekretorius Rolandas Msiska.

Zambijos viceprezidentas Guy Scott (Gajus Skotas) buvo paskirtas laikinuoju šalies, kuri yra antroji Afrikoje pagal vario gavybą, vadovu, vienas vyriausybės ministras pranešė trečiadienį.

Nuolatinio M.Satos įpėdinio rinkimus Zambija surengs per tris mėnesius, nurodė gynybos ministras Edgaras Lungu (Edgaras Lungus).

Jis sakė, kad M.Sata mirė Londono Karaliaus Edwardo VII (Edvardo VII) ligoninėje, ir paragino Zambijos gyventojus laikytis rimties.

Jau seniai sklido gandai, kad M.Sata rimtai serga; viešumoje jis nesirodė nuo praėjusio mėnesio, kai grįžo iš Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos, kur nesugebėjo pasakyti numatytos kalbos.

Kiek daugiau nei prieš savaitę jis išskrido į Londoną gydytis.

Rugsėjo 19 dieną, per vieną retų viešų savo pasirodymų, M.Sata parlamentui pasakė: „Aš nemiręs“.

Išvykdamas iš Zambijos į Londoną, M.Sata prezidento pareigas pavedė gynybos ir teisingumo ministrui Edgarui Lungu (Edgarui Lungui).

Nors ne kartą buvo neigiama, kad prezidentas serga, analitikai sakė, jog Zambijos politinės scenos užkulisiuose jau vyksta kova dėl valdžios.

Šalininkai, kurie balsavo už M.Satą 2011 metais, laikė jį dalykišku veiksmo žmogumi, o kritikams šis buvęs policininkas, profesinės sąjungos veikėjas ir iškamšų darytojas buvo autoritariškas populistas.

Neginčijama tai, kad jis atrodė puikiai besijaučiantis išdegintos žemės taktikos srityje.

Kritikai, politiniai priešininkai, žiniasklaida ir net sąjungininkai dažnai būdavo puolami šio žmogaus, kuris pelnė „Karaliaus Kobros“ pravardę.

Neseniai jis ėmėsi griežtų priemonių prieš politinius oponentus ir kritiškai nusiteikusius žurnalistus, kurie pranešė apie jo seniai įtartą ligą ir dažnas „darbo keliones“ į užsienį, tikriausiai – gydytis.

2014 metų sausį vienas opozicijos politikas buvo apkaltintas šmeižtu už tai, kad pavadino jį bulve, o birželio mėnesį valdžia apkaltino tris opozicijos aktyvistus už teiginius, kad jis miršta.

Nelsono Mandelos atminimo ceremonijoje dalyvavusio apsimetėlio vertėjo į gestų kalbą giminės ir draugai sako, kad jis priklausė grupei žmonių, kuri 2003 metais sudegino du vyrus, pas kuriuos buvo rastas pavogtas televizorius.

Vienas apsimetėlio giminaitis ir trys draugai naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad vyrams ant kaklų buvo užmautos ir padegtos automobilių padangos. Kiti du šį nusikaltimą įvykdę asmenys 2006 metais stojo prieš teismą, tačiau Thamsanqa Jantjie (Tamsanka Džantdžijė) teismo išvengė, nes pareigūnai nusprendė, kad jis yra psichiškai nesveikas.

Šią informaciją suteikę asmenys, tarp kurių yra vienas Th.Jantjie pusbrolis, norėjo likti nežinomi.

Pasak jų, Th.Jantjie kurį laiką buvo gydomas ligoninėje, tačiau vėliau sugrįžo į savo namus Soveto priemiestyje.

Th.Jantjie buvo pavadintas apsimetėliu, kai Pietų Afrikos Respublikos (PAR) kurčiųjų bendruomenės nariai pareiškė, kad jo ženklai, rodyti per visą praėjusio antradienio ceremoniją, buvo tik „mosikavimas rankomis“.

Jo pastangos per atminimo ceremoniją į gestų kalbą versti pasaulio lyderių, tarp jų – JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), pagiriamąsias kalbas N.Mandelai, papiktino kurčiųjų bendruomenę ir paskatino vyriausybę pradėti tyrimą.