Lemtinga kelionė

D. Miliškevičiūtė pasakoja daugiau nei prieš dešimtmetį į Egiptą atskridusi su drauge. Bičiulė vyko aplankyti egiptiečio draugo ir pasiūlė Dovilei vykti kartu.

„Skridau be bilieto atgal. Buvau jauna, galvojau: jei patiks, pasiliksiu, padirbėsiu. Jei nepatiks, grįšiu namo bent jau gerai paatostogavusi“, – prisimena pašnekovė.

Kelionė į Egiptą buvo išties lemtinga. Čia D. Miliškevičiūtė sutiko būsimą vyrą Mohamedą, kurį įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Porą supažindino bičiulė, kadangi Mohamedas yra jos vyro geriausias draugas. Egiptietis ir lietuvė iškart vienas kitam pajuto stiprius jausmus, tad pašnekovė pasiliko Egipte. Į Lietuvą aplankyti šeimos Dovilė grįžo tik po metų.

Mūsų gyvenimą supa dviejų šalių papročiai ir tradicijos – kitokios kasdienybės jau nebeįsivaizduoju.

„Minčių abiem gyventi Lietuvoje nebuvo, nes vyrui Egipte gerai sekėsi ir supratome, kad tokio darbo Lietuvoje jis neturės. Pradėti nuo nulio nesinorėjo. Be to, Egipto klimatas yra tikrai viliojantis“, – pasakoja Dovilė.

Jos tėvai sprendimui pradėti gyvenimą Egipte neprieštaravo, tik liūdėjo, kad nuo šiol dukrą gyvai matys retai. Mylimojo Mohamedo tėtis poros santykiams taip pat nesipriešino. Sunkiau buvo jo mamai, kuri į sūnų pamilusią svetimšalę iš pradžių žvelgė kiek įtariai. Tačiau Dovilę ji priėmė šiltai, o geriau susipažinus visos baimės išsisklaidė.

„Manau, kad jai tiesiog buvo šokas, jog į šeimą atėjo mergina iš Lietuvos, su kuria iš pradžių negalėjo nė susikalbėti“, – svarsto pašnekovė.

Ryšys: su vyru Mohamedu Dovilė susilaukė trijų vaikų. Šeima puoselėja ir lietuvybę, kartu su Hurgados lietuvių bendruomene švenčia lietuviškas šventes./ D. Miliškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Pasak Dovilės, priprasti prie gyvenimo svečioje šalyje jai nebuvo labai sudėtinga, nes Egipto žmonės yra šilti, draugiški ir labai svetingi. Pašnekovės šeima gyvena tarp turistų populiariame Hurgados mieste. Čia gausu rezidentų iš įvairių pasaulio šalių, daug mišrių šeimų, todėl Dovilė nesijaučia kuo nors kitokia ar išskirtinė.

„Vos tik atvykusią mane stebino karštas Egipto klimatas, šviežių vaisių gausa, vietinis turgus ir naktinis gyvenimas. Būdavo keista, kad maisto parduotuvės dirba 24 valandas per parą. Net duonos kepyklėlės dirba visą parą, o paprastos parduotuvės sezono metu atidarytos iki vidurnakčio, – atskleidžia ji. – Man patinka gyventi Hurgadoje, nes čia ištisus metus vasara. Nors egzistuoja ir žiemos sezonas, jo metu temperatūra niekada nebūna minusinė. Vasarą termometro stulpelis čia gali pakilti net iki +45 °C, o žiemą nesiekti +20 °C.“

Puoselėja lietuvybę

Egipte D. Miliškevičiūtė su vyru susilaukė trijų vaikų. Vyriausiajai Sarai – vienuolika, Amirai – aštuoneri, Rajanui – ketveri. Egipte gimę ir augę Dovilės vaikai kalba ir skaito lietuviškai, myli Lietuvą ir visada laukia kelionės pas senelius. Pašnekovė pasakoja, kad šeima namuose laikosi ir lietuviškų, ir egiptietiškų tradicijų.

„Namuose gaminame šaltibarščius, kepame čeburekus, vaikai puikiai žino tiek lietuviškus, tiek egiptietiškus patiekalus. Žiūrime lietuviškus filmus, skaitome lietuviškas ir arabiškas knygeles, švenčiame tradicines abiejų šalių šventes. Mūsų gyvenimą supa dviejų šalių papročiai ir tradicijos – kitokios kasdienybės jau nebeįsivaizduoju“, – šypsosi ji.

Pasak Dovilės, kaip Lietuvoje yra populiarūs bulviniai patiekalai, taip Egipte – patiekalai iš ryžių. Pašnekovė jau pramoko gaminti tradicinius egiptietiškus patiekalus, tad šeimą palepina ryžiais įdarytomis daržovėmis, egiptietiškomis sriubomis, troškiniais.

Kalbėdama apie vietos šventes D. Miliškevičiūtė akcentuoja, kad didžiausia Egipto šventė, be abejonės, yra ramadanas. Pasibaigus ramadanui (pasninkui), tris dienas švenčiama Eid al-Fitr šventė. Ji vainikuoja Ramadano pabaigą.

„Egiptiečiai krikščionys švenčia Velykas, Kalėdas. Dažnai galvojama, kad arabų šalyse gyvena tik musulmonai, tačiau yra nemažai arabų krikščionių, čia stovi ne tik mečetės, bet ir bažnyčios“, – atkreipia dėmesį Egipte gyvenimą kurianti lietuvė.

Pašnekovė džiaugiasi, kad lietuvybę egzotiškajame Egipte išlaikyti padeda aktyvi Hurgadoje veikianti vietos lietuvių bendruomenė. Jos iniciatyva vyksta lietuvių kalbos pamokėlės vaikams. Bendruomenės nariai kartu su Lietuvos Respublikos ambasada mini lietuviškas šventes. Lietuvių bendruomenės susitikimuose visada dalyvauja ir Dovilės vyras Mohamedas. Tiesa, mylimosios gimtinėje vyras kol kas dar nesilankė.

„Į Lietuvą grįžtu retai – galite įsivaizduoti, ką reiškia ilga kelionė lėktuvu su trimis vaikais. Tačiau mane Egipte vis aplanko šeimos nariai. Labai tikimės, kad šią vasarą su vyru ir vaikais jau pavyks aplankyti mano gimtąjį Panevėžį“, – viliasi Dovilė.

Lemtis: į Egiptą papramogauti atskridusi D. Miliškevičiūtė sutiko savo gyvenimo vyrą, čia pasiliko, o aplankyti šeimos Lietuvoje sugrįžo tik po metų./ D. Miliškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Vasarą – prie Raudonosios jūros

Dvylika metų Egipte gyvenanti D. Miliškevičiūtė jau pramoko ir arabų kalbos. Skaityti arabiškai ji išmoko nėštumo metu. Pasak pašnekovės, arabų kalbos žinių dabar jai užtenka bendrauti su vyro tėvais. Vis dėlto šia kalba Dovilė dar nekalba puikiai, tad su vyru bendrauja angliškai. Poros vaikai laisvai kalba trimis kalbomis: arabiškai, lietuviškai ir angliškai.

Dovilės vyras Mohamedas dirba turizmo srityje. Dovilė iš namų jam padeda atsakyti į elektroninius laiškus, priimti užsakymus. Egipte įsikūrusi lietuvė pasakoja, kad jos kasdienybė yra be galo užimta, nes ji rūpinasi ne tik trimis aktyviais vaikais, bet ir šeimos augintiniais: katinu, šunimi, kalbančia papūga. Tad veiksmo namuose netrūksta. Vėliau, kai mažasis Rajanas paaugs, Dovilė planuoja intensyviau įsitraukti į darbus.

Laisvalaikiu Dovilės ir Mohamedo šeimai patinka lankytis muziejuose, akvariume, kur galima pamatyti įspūdingų Raudonosios jūros žuvų, pasivaikščioti paplūdimyje, rinkti kriaukles. Nors gyvena netoli Raudonosios jūros, Dovilė negali nardyti ir plaukioti laivais dėl jūros ligos. Tad žuvis ji stengiasi pamatyti bent jau akvariume.

Vasaros metu šeima dažnai keliauja į paplūdimį pasimėgauti šiltomis jūros bangomis. Pasak Dovilės, Raudonoje jūroje maudytis yra visiškai saugu, nes visos pavojingesnės žuvys gyvena kur kas giliau.

Šurmulingasis Kairas

Egipte tikrai yra ką pamatyti, bet kol kas Dovilės šeima po šalį daug nekeliauja.

„Kol vaikai buvo maži, bet kokia ilgesnė kelionė buvo sudėtinga. Na, o dabar atžalos jau paaugusios ir pačios ima rodyti iniciatyvą daugiau keliauti, – pasakoja D. Miliškevičiūtė. – Kol kas mūsų pagrindinis kelionės maršrutas yra Hurgada–Kairas, nes sostinėje gyvena vyro šeima. Dažnai važiuojame jų aplankyti. Tačiau, nuvykus į Kairą, iškart dingsta noras po jį daugiau pakeliauti, nes eismas čia siaubingas. Tai milijonus gyventojų turintis miestas, tad čia didelis išmetamųjų dujų didelis, oras labai užterštas. Kaire didelės spūstys, tad, per piką išvažiavęs į miestą, jose gali prastovėti labai ilgai. Sostinėje gatvės ištuštėja gal tik po vidurnakčio. Net ir anksti ryte eismas čia gana intensyvus. Vyrui juokaudama sakau, kad čia niekas nemiega ir žmonės pamainomis lenda į lauką.“

Pasak pašnekovės, Egipte įdomu tai, kad ne visur yra šaligatviai, tad pėstieji vaikščioja kelkraščiais. Dovilė su vyru juokauja, kad čia ne pėstieji saugosi vairuotojų, bet vairuotojai – pėsčiųjų. Kadangi pereiti  gatvę yra sudėtinga, pėstieji tiesiog kerta ją rankomis mosuodami vairuotojams, kad šie sustotų.

Nors Kaire keliauti sudėtinga, Dovilės šeima ne kartą buvo nuvykusi prie piramidžių, kurias šeimai nepabosta lankyti. „Labai noriu vaikams parodyti Al-Azharo mečetę istoriniame Kairo miesto centre. Po vaikų gimimo daugiau nesu ten buvusi, tad tikiuosi, kad greitai ją aplankysime, – viliasi D. Miliškevičiūtė. – Apsilankę šurmulingame Kaire, visada džiaugiamės sugrįžę į Hurgadą. Čia kur kas ramiau, o eismo spūsčių būna nebent per šventes.“

Islamą priėmė širdimi

Savo gyvenimą susiejusi su Egiptu, D. Miliškevičiūtė atsivertė į islamą. Pašnekovės teigimu, apsigyvenus svetimoje šalyje ir ėmus domėtis vietos papročiais ir kultūra, jai natūraliai kilo daugybė klausimų.

„Man viskas buvo įdomu, daug klausinėjau. Tačiau, vyro ko nors paklaususi apie islamą, ne visada sulaukdavau tikslaus atsakymo. Jaunystėje jis buvo tikintis, bet aktyviai religijos nepraktikavo. Todėl, vedama smalsumo ir noro sužinoti, ėmiau pati domėtis, skaityti. Taip pamažu atsiverčiau į šią religiją, nes ji tapo labai artima. Žinau ne vieną atvejį, kai islamą tyrinėjantys mokslininkai ilgainiui patys atsivertė“, – pastebi ji.

Laisvalaikis: lietuvės ir egiptiečio šeimai patinka lankytis muziejuose, leisti laiką paplūdimyje. Atvykę pas uošvius į Kairą, jie dažnai aplanko piramides./ D. Miliškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje islamą priėmusias moteris gaubia įvairūs stereotipai. Neretai manoma, kad priimti islamą savo žmonas priverčia kitatikiai vyrai. Tačiau, pasak Dovilės, islame nėra jokios prievartos, žmogus turi atrasti religiją pats, vedamas širdies.

„Mano vyras mane mylėjo ir tada, kai nepraktikavau jokios religijos, – sako ji. – Vis dėlto kalbėti už visas moteris aš negaliu. Žinau, kad yra įvairių atvejų. Tačiau, perskaičius apie nelaimingą istoriją ir prievartą, nereikėtų galvoti, kad taip nutinka visoms. Yra daugybė laimingai gyvenančių šeimų, kuriose moteris pati savo noru priėmė islamą.“

Dovilė pastebi, kad Lietuvoje neretai stebimasi kūną ir plaukus dengiančiais musulmonių apdarais, tokių moterų netgi gailima. Tačiau, pasak pašnekovės, apranga yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas. Dengdama kūną, musulmonė moteris tai daryti pasirenka pati, niekas jos nevaržo.

„Jei man nepriimtinos tatuiruotės, nejaugi, pamačiusi tatuiruotą žmogų, turiu jo gailėti? – retoriškai klausia D. Miliškevičiūtė – Visi esame skirtingi, tad tiesiog reikia išmokti priimti kitokį.“

Siekia tolerancijos

Savo kasdienybe Egipte Dovilė dalijasi instagramo ir jutubo paskyrose „Lietuvė Egipte“. Čia ji pasakoja apie gyvenimą egzotiškoje šalyje, dalijasi vaizdais iš Hurgados gatvių, Raudonosios jūros pakrantės, šeimos namų.

„Iš pradžių paskyrą instagrame susikūriau šiaip sau. Čia keldavau gamtos vaizdus, vėliau nedrąsiai įdėjau savo nuotrauką. Laikui bėgant, man pradėjo neberūpėti, ką pagalvos kiti. Tad ėmiau plačiau pasakoti apie savo gyvenimą, susiradau daug draugių ir bendraminčių, kurios skatino daugiau dalytis gyvenimo Egipte akimirkomis. Man tai tapo tikru malonumu ir hobiu, – pasakoja Dovilė. – Džiugu, kad ne viena sekėja pripažino, kad pakeičiau jos požiūrį į Egiptą. Tikiuosi, kad su laiku stereotipai išnyks ir vieni į kitus imsime žvelgti atviresne širdimi.“