Seimo narių socialdemokratų Juliaus Sabatausko, Tomo Bičiūno ir Liudo Jonaičio iniciatyva grupė parlamentarų prašo KT ištirti atitinkamas prieš metus Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja nuo 2024 metų.

Socialdemokratai laikosi pozicijos, kad jos pakerta aukštųjų mokyklų konstitucinę teisę veikti autonomiškai – nustatyti studentų priėmimo tvarką pagal savo statutus, pranešė partija.

Šita galimai antikonstitucinė tvarka įsigalios 2024 metais. Nėra abejonių, kad kilus triukšmui ji anksčiau ar vėliau bus atšaukta.

„Kreipimosi iniciatoriai primena, kad Konstitucinis Teismas yra anksčiau pasisakęs, kad aukštosios mokyklos teisė nustatyti asmenų priėmimo tvarką yra vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų. Tačiau šį konstitucinį principą, anot Seimo narių, grubiai pažeidžia 2022 metų birželio 30 dieną valdančiųjų priimta įstatymo nuostata, nurodanti, jog asmenų priėmimas į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas turi būti vykdomas centralizuotai“, – sakoma pranešime.

Seimo vicepirmininkas J. Sabatauskas teigia, kad taip aukštasis mokslas virsta „ministerijos marionete“.

„Šita galimai antikonstitucinė tvarka įsigalios 2024 metais. Nėra abejonių, kad kilus triukšmui ji anksčiau ar vėliau bus atšaukta, tačiau tai sukels didelį chaosą visoje švietimo sistemoje, palies ne tik universitetus ir kolegijas, bet ne vieną studentą ir jo tėvus“, – pranešime cituojamas J. Sabatauskas.

Naujoji tvarka, priimta dar praėjusių metų Kauno miesto tarybos posėdyje, įsigaliojo šių metų sausio 1 d. Nuo šiol kompensacija skiriama ir išmokama tik tiems tėvams, kurių pačių ir jų vaikų gyvenamoji vieta ne mažiau nei šešis mėnesius iki prašymo pateikimo dienos yra deklaruota Kauno mieste.

"Toks sprendimas priimtas nustačius akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų, kai Kauno rajono gyventojai apgaulingai deklaruodavo savo gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ir registruodavosi į Kauno mieste veikiančius privačius darželius bei gaudavo pinigines kompensacijas, mat Kauno rajone privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų nėra daug. Netrukus jų deklaruotos gyvenamosios vietos vėl "grįždavo" į Kauno rajoną", – "Kauno dienai" komentavo savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Anot jo, naujoji tvarka neapribos naujakurių iš kitų Lietuvos miestų, o juolab į Kauną grįžtančių emigrantų galimybės leisti savo vaikus į darželius, nes miesto ikimokyklinėse įstaigose yra užtektinai vietų.

"Bet kokiu atveju esame pasirengę spręsti kiekvieną situaciją individualiai, kad naujakuriams būtų užtikrintos visos socialinės garantijos ir išties mieste nuolat gyventi nusprendę žmonės nepatirtų jokių papildomų kliūčių", – sakė V.Mažeika.

Tuo metu Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Asta Simanauskienė teigė, kad Kauno rajonas tėvams taip pat išmoka kompensaciją, todėl tėvai iš rajono savo gyvenamąją vietą deklaruoja mieste ne dėl čia mokamos kompensacijos, o dėl laisvų vietų miesto darželiuose.

Netrukus jų deklaruotos gyvenamosios vietos vėl "grįždavo" į Kauno rajoną.

"Kauno rajone sparčiai plečiasi gyvenvietės, atsikelia jaunos šeimos iš Kauno miesto, kitų savivaldybių. Tėvai pageidauja gauti darželius arčiau namų. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno rajone ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikis yra didesnis nei ugdymo įstaigų galimybės, tėvai ar globėjai keičia gyvenamosios vietos deklaraciją į ankstesnę tikėdamiesi gauti valstybinį darželį Kauno mieste, kur yra laisvų vietų, arba gauti kompensaciją pagal Kauno miesto savivaldybės nustatytą tvarką", – komentavo specialistė.

Pagal naująją, šių metų sausio 1 d. pradėjusią galioti tvarką, Kauno rajono savivaldybė kompensuoja mokesčio dalį vaikams, kurie nepatenka į savivaldybės švietimo įstaigose įsteigtas ikimokyklinio ugdymo grupes ir lanko nevalstybines švietimo įstaigas, veikiančias Kauno rajone ar kitoje savivaldybėje. 73 eurų kompensacija skiriama šeimoms, deklaravusioms savo gyvenamąją vietą Kauno rajone.

Pagrindinis priėmimas į profesines mokyklas truks iki rugpjūčio 18 d. Likus laisvų vietų, bus skelbiamas papildomas priėmimas, kuris baigsis rugsėjo 15 d.

Vieno iš didžiausių Lietuvoje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Putnaitė mato nemažai naujos priėmimo tvarkos teigiamų pusių. „Manau, kad pirmiausia tokia tvarka bus žymiai patogesnė stojantiems į profesines mokyklas. Anksčiau ne maža dalis mūsų studentų atvykdavo iš tolimiausių Lietuvos miestų vien tam, kad pristatytų dokumentus, dabar tai jie galės padaryti internetu. Pateikdami prašymus internetu jie taip pat matys visą spektrą galimybių: nuo aukštųjų iki profesinių mokyklų, informaciją apie siūlomas mokymo programas ras vienoje vietoje. Taip pat planuojant priėmimą į profesines mokyklas bus labiau atsižvelgiama į pasiūlos ir paklausos santykį, darbo rinkos poreikius. Nuo pirminio plano 6 proc. didės priėmimas į apdirbamąją pramonę, tad mūsų mokymo centras tikisi priimti daugiau būsimų elektronikos, mechatronikos, metalo apdirbimo specialistų – tų, kurių šiuo metu ypač reikia darbo rinkoje“, – privalumus vardija V. Putnaitė.

Naująja priėmimo į profesines mokyklas tvarka siekiama skaidrumo ir profesinio mokymo prieinamumo – tikimasi didesnio jaunuolių susidomėjimo profesinėmis mokyklomis. Karjeros konsultantė Daiva Šilienė pastebi, kad mokiniams, o labiausia jų tėvams, koją dažnai pakiša pernelyg dideli, nepamatuoti lūkesčiai bei informacijos stygius. „Jie nežino, ką ir kaip ruošia profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, todėl tinkamai neįvertina pliusų ir minusų, pernelyg mažai domisi studijų kokybe, specialistų poreikiu“, – pasakoja specialistė. Pasak jos, profesinės mokyklos palankiau yra vertinamos mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse pirmiausia todėl, kad ten besimokantis jaunimas blaiviau vertina savo galimybes. „Didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, kur pragyvenimo lygis didesnis ir galimybių mokėti už studijas daugiau, o aukštųjų mokyklų – ant kiekvieno kampo, profesinė mokykla – veikiau auklėjamoji, tramdomoji priemonė“, – teigia D. Šilienė.

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova tvirtino, kad nuo birželio 1 d. mokymo centro priėmimo komisijų atstovai bus pasirengę konsultuoti stojančiuosius. „Nauja priėmimo sistema – mums iššūkis, tačiau jaučiamės tinkamai pasiruošę. Džiaugiamės, kad stojame į vienas gretas su aukštosiomis mokyklomis ir vykdysime priėmimą moderniai bei skaidriai“, – teigia mokymo centro atstovė.

Šiame mokymo centre veikia moderniausios Vilniaus regione Inžinerinės pramonės bei Energetikos ir mechatronikos praktinio mokymo dirbtuvės, įkurta „Akademija.IT“. Čia ir kituose mokymo centro padaliniuose rengiami inžinerijos ir transporto, IT ir kompiuterijos, verslo ir finansų bei vizualinių technologijų sričių specialistai pagal 24 mokymo programas. Mokytis yra priimami jaunuoliai, baigę 10 (kartu su profesine kvalifikacija įgyjamas pagrindinis išsilavinimas) ir 12 klasių, bei suaugusieji, norintys persikvalifikuoti. Profesinis mokymas Lietuvoje yra nemokamas.

„Priėmimo tvarka iš esmės nesikeičia. Tiesiog griežčiau prižiūrėsime visus procesus ir neleisime mokyklų vadovams piktnaudžiauti“, – pabrėžė Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Kaip ir iki šiol, pirmenybė bus suteikiama tiems vaikams, kurie gyvena konkrečios mokyklos teritorijoje. Tais atvejais, kai mokinių skaičius bus didesnis nei mokykla gali priimti, bus atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą.

„Tarkime, gauname dviejų šeimų prašymus jų atžalas priimti į tą pačią mokyklą. Jei mokykla nesutalpins abiejų moksleivių, pirmenybę turės tas, kurio šeima konkrečioje vietoje gyvena nuo seniau. Žinome ne vieną atvejį, kuomet šeima, prieš mėnesį deklaravusi gyvenamąją vietą, teikia prašymą, o vėliau vaikui pakliuvus į mokyklą išsideklaruoja. Kitaip sakant, nuo šiol šalia mokyklos gyvenantys vaikai turės didesnes galimybes patekti į jas, nes bus atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą“, – aiškino V. Mažeika.

Anot V. Mažeikos, Šilainiuose yra buvę atvejų, kai gyvenantiems mokyklos teritorijoje vaikams į pirmas klases trūko vietų, o rudenį paaiškėdavo, kad mokykloje daugiau nei pusė moksleivių – iš kitų miesto vietų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Visockienė patvirtino, kad nuo šiol pirmenybę patekti į ugdymo įstaigas turės tie vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota konkrečiame mikrorajone. Kad nebūtų piktnaudžiaujama teikiant deklaracijas priėmimo komisijai, dokumente turės būti nurodyta, kada konkrečioje vietovėje šeima apsigyveno.

Apie naująjį Kauno tarybos sprendimą, pasak Lietuvos tėvų forumo tarybos nario Dariaus Trečiakausko, daugelis mokyklinio amžiaus vaikus auginančių miestiečių dar negirdėjo, nes apie savivaldybės planus ne tik viešai nediskutuota, bet ir jie patvirtinti, kai žmonės buvo pasinėrę į šventinius rūpesčius.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos išaiškinimą, priėmimo į ugdymo įstaigą tvarką ir prioritetus nustato jos savininkas: savivaldybė, valstybė arba privatus steigėjas.

Su tuo nesutinka Vidaus reikalų viceministras J. Pankauskas: „Labai nustebino europarlamentaro nežinojimas, jog selektyvumo principo taikyti šioje vietoje negalime.“

Pabėgėliams trūksta bendruomenių Lietuvoje

Situacija, kai iš Lietuvos naktį išvyko 35 pabėgėliai, anot P. Auštrevičiaus, atrodo gana keistai: „Reikia pripažinti, kad toks kiekis – kelios dešimtys – žmonių, ko gero, ketvirtadalis visų pabėgėlių, kurie iki to laiko buvo atvykę į Lietuvą, vienu reisu paliko šalį. Jie išvyko į Vokietiją. Neaišūs jų likimai. Tai iš tikrųjų kelia daug klausimų.“

Europarlamentaro teigimu, kol kas negalima atsakyti, ar pabėgėliai Lietuvą paliko dėl ekonominių priežasčių, ar siekdami susijungti su savo šeimomis, gyvenančiomis kitur. „Lietuva turi vieną trūkumą pabėgėlių atžvilgiu – Lietuvoje mes neturime šių tautybių bendruomenių. [...] Jie į Lietuvą atvažiuoja kaip pirmieji tų tautybių ar genčių atstovai, jiems sunku užsikabinti, todėl natūralu, kad jie ieško kontakto su savo artimaisiais, draugais, pažįstamais, esančiais kitose valstybėse“, – atkreipia dėmesį P. Auštrevičius.

Jis priduria – nereikėtų atmesti galimybės, kad tarp į Lietuvą atvykstančių žmonių gali būti nemažai ir ekonominių pabėgėlių, kurie iškeliauja į tas šalis, kuriose mokamos didesnės išmokos.

Pasak P. Auštrevičiaus, taip pat reikėtų suvokti – ateis laikas, kai Vokietijos, Švedijos ar kitos valstybės kompetentingos institucijos užduos Lietuvai klausimą – ką darote, kad tuos pabėgėlius susigrąžintumėte?

„Tos valstybės, į kurias išvyko pabėgėliai, dokumentus gavę Lietuvoje, turi visas teises jų nepriimti. Kaip jie pasielgs, aš nežinau. Yra įvairių galimybių, bet mums reikės rasti atsakymą. Apskritai mano patarimas Lietuvos kompetentingoms institucijoms – keisti pabėgėlių atrankos ir jų patekimo į Lietuvą būdus“, – sako P. Auštrevičius.

Jo aiškinimu, daugelis pabėgėlių priklauso bendruomenėms, kurios tarpusavyje nesutaria, o gal net ir yra kovojančios, todėl yra didesnė tikimybė, kad gali kilti konfliktų, o integracija bus sudėtingesnė. „Tas regionas labai įvairialypis savo gyventojų sudėtimi, religija ir pan. Mūsų valdžios dėtas, tikrai imčiausi tokios politikos – reikėtų stengtis, kad į Lietuvą pakliūtų vieno regiono, vieno tikėjimo, anksčiau tarpusavyje bendravę žmonės, kad jie sudaryti kuo tampresnę bendruomenę čia, Lietuvoje, kad jie galėtų atsispirti vienas į kitą“, – tvirtina P. Auštrevičius.

Jo teigimu, į Lietuvą atvykusiems pabėgėliams daug streso sukelia ir tai, kad jie neturi su kuo bendrauti savo kalba, todėl tokiu būdu bent ši problema būtų panaikinta.

„Turiu pavyzdį – jazidi. Iš tikrųjų tai žmonės, kurie yra karo pabėgėliai, nukentėję nuo daugelio – ir nuo Sirijos, ir nuo „Islamo valstybės“, ir pan. Kodėl mums nepagalvoti apie juos, daugiausia kreipiant dėmesį į šią religinę grupę, kuri yra seniausia religija, galima sakyti, krikščioniško tikėjimo. Kodėl neatsivežti jų atstovų?“ – svarsto P. Auštrevičius.

Vienintelis atrankos kriterijus – saugumas

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, Lietuva, nebandydama susigrąžinti iš šalies išvykusių pabėgėlių tikrai gali užsitraukti ES nemalonę. „Be jokios abejonės, jeigu Lietuva yra įsipareigojusi ES pasidalinti ta našta, pabėgėlių krize, kuri yra ištikusi, tai, manau, turėtume galbūt ir peržiūrėti savo sistemą, kuri leistų žmonėms geriau jaustis atvykus į mūsų šalį, nors jie yra visiškai iš kitos kultūros“, – sako A. Šešelgis.

Jis sutinka, kad P. Auštrevičiaus paminėtas kriterijų peržiūrėjimas galėtų būti naudingas, tačiau priduria, kad tai tėra jo pozicija: „Nenorėčiau to komentuoti, nes pati atranka ir perkėlimas yra vykdomas Vidaus reikalų ministerijos pareigomis, pagal jų kriterijus.“

Vidaus reikalų viceministras J. Pankauskas, vertindamas pasiūlymą peržiūrėti pabėgėlių atrankos kriterijus, vis dėlto laikosi kitokios nuomonės: „Labai nustebino europarlamentaro nežinojimas, jog selektyvumo principo taikyti šioje vietoje negalime. Jeigu žmogus yra karo pabėgėlis, saugantis savo gyvybę, Europos Komisijos yra patvirtinta – negalime skirstyti pagal religiją, plaukų spalvą, ar žmogus jaunas, ar senjoras, sveikas ar neįgalus. Jeigu tai karo pabėgėlis, bet kokiu atveju turime vertinti ir tai galime daryti tik per saugumo prizmę.“

Jis priduria – tai europinė nuostata, taikoma visoms valstybėms, kurios dalyvauja šioje perkėlimo programoje. „Vienintelis atrankos kriterijus – saugumas. Lietuva vienintelė taiko daugiapakopę kompleksinę saugumo vertinimo sistemą – į ją įtrauktas Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir valstybės saugumo departamentas. Šios institucijos labai nuosekliai ir atidžiai vertina gautus duomenis apie asmenis, kurie potencialiai bus perkelti į Lietuvą“, – teigia J. Pankauskas.

Anot jo, tik tada, kai gaunamos šių institucijų pažymos ir išvados, yra planuojamas asmenų perkėlimas į mūsų šalį, įsitikinus, kad jie nekelia jokios grėsmės mūsų valstybei ir gyventojams.

Išvykstantys pabėgėliai EP dėmesio kol kas neatkreipė

P. Auštrevičius sutinka – selektyvumo taikyti negalima, tačiau priduria, kad yra ir kitų svarbių niuansų: „Aš tikiuosi, kad Lietuvos vidaus reikalų ministerija žino, kaip vyksta atrankos procesas. Man teko girdėti tam tikrus komentarus iš vertėjo, kuris dirba šioje srityje. Jis nėra sužavėtas Lietuvos pareigūnų veikla. Galbūt iš vidaus žinau daugiau informacijos, kurios nenoriu viešinti, bet nereikia ginčytis. Sutinku, kad selektyviai negalime priimti, turime priimti labiausiai nukentėjusius, bet kas paneigs, kad, pavyzdžiui, jazidi grupė yra viena iš labiausiai nukentėjusių?“

Europarlamentaras atkreipia dėmesį, kad tūkstančiai jazidi moterų yra paimtos į „Islamo valstybės“ nelaisvę, kur jos kankinamos ir prievartaujamos. „Ar reikia daugiau pasakojimų apie daugiau nukentėjusius žmones, tautybę ir pan.? Jei rankiosime po vieną ir sudarysime tokį margą kolektyvą, bus vėlu. Gali būti kažkokia dominuojanti socialinė ar religinė grupė“, – sako P. Auštrevičius.

Jis tvirtina turįs pakankamai informacijos ir argumentų, kad galėtų sakyti, jog ši grupė labai panaši į Lietuvoje gyvenančius karaimus. Europarlamentaro įsitikinimu, vienalytės grupės integracija vyktų daug efektyviau.

„Mes tikrai galėtume įrodyti ir EK, ir kitoms tarptautinėms pabėgėlių reikalais besirūpinančioms organizacijoms, kad mes nekuriame kažkokio nematyto precedento, o darome tai iš tikrųjų sistemingai, rimtai ir galvojame ne tik apie perkėlimą, bet ir jų gyvenimą Lietuvoje“, – teigia P. Auštrevičius.

Jo teigimu, iš Lietuvos išvykstantys pabėgėliai kol kas neatkreipė EP dėmesio. „Neabejoju, ateis diena, kai ši informacija tikrai pasieks ES institucijas ir tai nuskambės. Kol kas apie tai EP man neteko girdėti kalbant, bet tai nereiškia, kad taip nebus ateityje. Turbūt ateityje tikrai taip bus, nes matome, kokia yra proporcija. Trečdalis išvyksta. Didesnis trečdalis išvyksta, todėl anksčiau ar vėliau mes susidursime su šiuo politiniu klausimu – kas daroma ir kodėl taip vyksta“, – akcentuoja P. Auštrevičius.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba patobulino prašymų į darželius teikimo tvarką. Pakeista prašymų teikimo data ir sumažintas atliekamų procedūrų skaičius.

Pakeitė datą

Įvertinusi, kaip sekėsi praėjusiais metais, Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą šiek tiek patobulinti buvusią prašymų į darželius teikimo tvarką. Visų pirma, tarybos narės Indrės Jakaitytės teigimu, pakeista prašymų teikimo data.

Nuo šiol tėvai, norintys, kad jų atžalos lankytų darželį, prašymus turės teikti nuo sausio 10 iki balandžio 30 d. Tai bus galima daryti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas registruojant elektroniniu būdu arba atvykus į miesto savivaldybę.

Tarybos narės teigimu, grupės bus formuojamos anksčiau – nuo gegužės 1 iki birželio 1 d., o gavus pranešimą, kad vaikui skirta vieta ugdymo įstaigoje, dokumentai į darželį turės būti pristatyti iki rugpjūčio 1 d.

Teikiami prašymai galios, kol vaikas gaus vietą darželyje arba bus parašytas naujas prašymas. Taip pat pabrėžiama, kad prašymai, užpildyti anksčiau, tebegalioja ir nepatekę vaikai vietos eilėje nepraranda. Kiekvienas naujas prašymas panaikins ankstesnį, o pasitikrinti vaiko vietą eilėje visada galima elektroniniu būdu prisijungus prie centralizuotos prašymų teikimo ir gyventojų informavimo informacinės sistemos www.vilnius.lt.

Tikrins tik du kartus

Antras buvusios tvarkos pokytis – sumažės biurokratinių procedūrų. Iki šiol savivaldybės specialistai kas mėnesį tikrindavo vaikų tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl formuojant eilę vaiko vieta joje buvo labai nestabili, dažnai kisdavo, priklausomai nuo kas mėnesį Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus. Nuo šiol deklaruota vieta bus tikrinama rečiau – du kartus per metus.

"Tų pokyčių, kuriuos anksčiau matė tėvai stebėdami savo vaiko eilės pakitimus, bus mažiau. Tarpinių tikrinimų nebeliks. Jie bus tik pačioje pradžioje, kai bus paduoti prašymai, ir prieš pradedant formuoti grupes", – sakė I.Jakaitytė.

Pasak tarybos narės, atlikti tik kosmetiniai tvarkos pataisymai, kurie padaryti atsižvelgus į praktiką.

"Matyt, jie negalutiniai. Kaskart stebime situaciją, stengiamės ją gerinti. Skaidrumas atsirado, padidėjo vietų skaičius darželiuose, einame į gera. Pats šios tvarkos principas yra teisingas, tik yra tam tikrų smulkmenų, kurias galima pataisyti, tai ir taisome", – teigė I.Jakaitytė ir pridūrė, kad sistema nuolat prižiūrima, nesklandumų tikimasi išvengti.

Eilių sudarymo tvarka

Tvirtinama, kad šis tvarkos pakitimas neturės jokios įtakos pateikiant dokumentus. Ir primenama, kad atvykus į darželį patvirtinti vaiko atvykimo būtina pateikti vaiko gimimo liudijimo kopiją, gydytojų pažymą ir pažymą, patvirtinančią, kad įstaigos (įmonės) teikiamoje metinėje A klasės išmokų deklaracijoje gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus miesto savivaldybėje (dirbančių tėvų ar globėjų gyventojų pajamų mokestis atitenka Vilniaus miesto savivaldybei).

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad darželių eilės yra sudaromos atsižvelgiant į prašyme nurodytus prioritetus ir pirmumo teisę suteikiančias priežastis. Pirmumo teisė suteikiama tik tuo atveju, jeigu vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra teritorijoje, kuriai priskirtas darželis.

Pirmenybė suteikiama vaikams iš šeimų, kuriose auga trys ir daugiau vaikų. Taip pat vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų ar kurių vienas iš tėvų turi ne daugiau kaip 40 proc. darbingumo lygio. Pirmumo teisę turės ir vaikai, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą. Įstaigos darbuotojų, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikai, kalendoriniais metais įvaikinti ir nuolatinę globą turintys vaikai priimami be eilės neatsižvelgiant į teritorinį principą.

Jei nėra teisės į pirmenybę, eilės sudaromos pagal prašymo registracijos datą ir laiką. Prioritetas pirmiausia bus teikiamas vaikams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota įstaigai priskirtoje teritorijoje. Jei liks vietų darželyje – vaikams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota ne įstaigai priskirtoje teritorijoje. Ir galiausiai – vaikams iš kitų savivaldybių.

Bendra informacija

Per pastaruosius dvejus metus vietų trūkumas sostinės darželiuose sumažintas 3,4 tūkst., vien per šiuos metus sukurta 2,5 tūkst. naujų vietų. Lapkritį Santariškėse pradėtas statyti pirmasis nuo mikrorajono įkūrimo lopšelis-darželis. Numatoma, kad, pabaigus jo statybas 2015 m., jį galės lankyti daugiau nei 220 vaikų. Dabartinėse Šolomo Aleichemo gimnazijos patalpose Viršuliškėse nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. planuojama įkurti 240 vietų vaikų darželį. Šolomo Aleichemo gimnazijai jau yra skirtos patalpos Žvėryne.

Vieno vaiko išlaikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje Vilniaus miesto biudžetui per metus kainuoja 5000–6500 litų, tėvai apmoka tik trečdalį visų būtinų išlaidų. Iš viso šiuo metu sostinėje yra 125 darželiai ir 15 darželių-mokyklų. Juos lanko per 31 tūkst. vaikų.