Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gruodžio 13 dieną atsisakė priimti A. Zuoko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo rugpjūtį priimtos nutarties. Tiek šis, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas šiemet atmetė jo ieškinį ir skundą.

Apygardos teismas vertino, kad A. Zuokas siekia būti pašalintas iš valstybės iniciatyva iškeltos bylos, kurioje jis yra atsakovas.

„Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK (...) nustatytų kriterijų kasacijai, tai yra, kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka“, – rašoma LAT nutartyje.

Anot Vilniaus apygardos teismo nutarties, A. Zuokas bandė įrodyti, kad 2019-ųjų sausį Energetikos ministerijos jos darbuotojui suteiktas įgaliojimas yra netinkamas atstovauti byloje prieš jį. Tačiau teismas nurodė, kad politikas įgaliojimo tinkamumą gali ginčyti byloje, kurioje nagrinėjamas valstybės ieškinys. 

A. Zuokas taip pat apeliavo į pažeistą jo teisę gintis, tačiau teismas šį argumentą atmetė.

Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

 

Ministerija BNS anksčiau nurodė, kad ginčijamas dokumentas įgalioja jos darbuotoją atstovauti įstaigai įvairiose bylose.

Apygardos teismo nutartyje taip pat rašoma, kad A. Zuokas 2020 metais negaliojančia bandė pripažinti ministerijos ir advokatų atstovavimo sutartį, pagal kurią jie veikė prieš buvusį sostinės merą, tačiau teismai šio ieškinio irgi nepriėmė.

Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – A. Zuokui, Andriui Janukoniui ir Linui Samuoliui.

Vilniaus apygardos teismas šių metų balandį valstybės ieškinį priėmė nagrinėti, „Veolia“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ siekė šį sprendimą užginčyti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas liepą konstatavo, kad ieškinys priimtas pagrįstai.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas  lapkritį sustabdė ginčo nagrinėjimą, kol tarptautiniai arbitražai išnagrinės šalių ginčus. Stokholmo arbitražas lapkričio pabaigoje sprendimą jau paskelbė, o Vašingtono arbitražo verdikto dar laukiama. Jame  „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

„Tik vienas jų apgyvendintas Pabradės registracijos centre, kiti trys – jų pačių pasirinktinoje vietoje. Na, todėl skųsti Lietuvą, kad mes kažką ne taip darome, gal ir ne visai korektiška iš jų pusės“, – sakė Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

„Ne pirmas skundas, ne pirmas bandymas kažką prisiteisti. Aš žiūriu iš valstybės intereso požiūrio. Kitaip tariant, ta režimo politika savotiškai išgelbėjo mus nuo to, kai Aleksandras Lukašenka, organizuodamas migracijos srautus, bandė pažeminti, priversti derėtis“, – komentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Anksčiau Strasbūro teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones minėtų žmonių atžvilgiu. Tai reiškia, kad migrantai neturėtų būti išsiųsti atgal į Baltarusiją, jei būtų aptikti Lietuvos teritorijoje.

„Jeigu jie galvoja, kad įžengus 3 metrus į Lietuvos teritoriją, jau yra Lietuvos teritorijoje, nebūtinai taip yra. Apgręžimo politika ir toliau galioja“, – tęsė savo pastebėjimus L. Kasčiūnas.

Anot Teisingumo ministerijos, Strasbūro teismas sieks išsiaiškinti, ar kubiečiai iš tikrųjų buvo Lietuvoje atitinkamu laikotarpiu ir ar jie tikrai buvo išstumti iš Lietuvos į Baltarusiją.

Sprendimai buvo teisingi, savalaikiai ir tikslūs. Tai, kad yra skundai EŽTT, nereiškia, jog būtinai jie bus laimėti.

„Iki šiol Lietuvoje turėjome devynis atvejus, kai teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas neišsiųsti šių asmenų iš Lietuvos. Visais atvejais šios priemonės buvo panaikintos, todėl kol kas pagrindo, jog būta konkrečių ar sisteminių asmenų teisių pažeidimų, nėra“, – komentavo Teisingumo ministerija.

„Tikiu, kad sprendimai buvo teisingi, savalaikiai ir tikslūs. Tai, kad yra skundai EŽTT, nereiškia, jog būtinai jie bus laimėti. Mes irgi turėsime savo argumentų“, – teigė L. Kasčiūnas.

Strasbūro teismas taip pat aiškinsis dėl galimo fizinės jėgos panaudojimo prieš kubiečius. Ar jie buvo kratomi elektros šoku ir ar sulaukė skubios medicinos pagalbos. Tiesa, Vidaus reikalų ministerija mano, kad šie skundai tėra bandymas prisiteisti pinigų.

„Ar dėl blogų apgyvendinimo sąlygų, ar dėl neįleidimo, tai turbūt tikslas neabejotinas: jie turi tokią galimybę siektų tų kompensacijų, mes taip pat turime teisines galimybes tą neigti“, – sakė A. Abramavičius.

Jie turi tokią galimybę siektų tų kompensacijų, mes taip pat turime teisines galimybes tą neigti.

 

Dėl judėjimo laisvės ribojimo Strasbūro teismui skundžiasi ir du Irako bei Sirijos piliečiai. Migrantų skundus pripažinus pagrįstais, EŽTT skirti Lietuvai baudos negalėtų. Tačiau migrantams galimai būtų priteistos kompensacijos. Jų dydžius spėti kol kas sunku, bet tikėtina, kad sumos būtų nemažos.

„Pavyzdžiui, 2018 m. byla prieš Lietuvą, kur buvo septynių pareiškėjų atžvilgiu priteista iš Lietuvos valstybės 22 tūkst. eurų. Buvo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimai. Tad iš esmės tos pasekmės nelabai smagios“, – teigė advokatas Laurynas Jokšas.

Siekiant atremti neteisėtos migracijos bangą, užpraeitą vasarą Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti į šalį per Baltarusijos pasienį bandančius patekti nelegalus. Į Lietuvą neįleista daugiau kaip 19 tūkst. migrantų.