„Tele 2“ komunikacijos vadovė Asta Buitkutė teigia, kad nusikaltėliai SIM korteles dabar naudoja retai, be to, jas naudojant tik internetui, net ir kortelės registracija nepadėtų identifikuoti naudotojo.
„Nusikaltėliai neskambina iš savo SIM kortelių, net jeigu tai yra išankstinio apmokėjimo kortelė, naudojasi įvairiomis programėlėmis, kai operatoriai gali fiksuoti tik duomenų perdavimo srautą. Tokiais atvejais, kai mes matome tik duomenų perdavimą, nebūtų galima nustatyti vartotojo galutinio, net jeigu ta kortelė būtų registruota“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė A. Buitkutė.
Komitetas trečiadienį svarstė Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, kurios įpareigotų registruoti korteles ir padėtų greičiau išaiškinti melagingus pranešimus apie sprogmenis, žmonių apgavystes ir pinigų išviliojimą.
A. Buitkutė sako, kad registracija yra neproporcingai brangi šioms problemoms spręsti.
„Nėra vienos priemonės, kuri kaip stebuklinga piliulė viską išspręstų, tai tos priemonės turi būti adekvačios savo kaštais ir adekvačiai spręsti šią problemą, nes dabar pati registracija, jeigu ją padaryti gerą, ji veiktų ir žmonės būtų autentifikuojami, tai tikrai kainuos daug (...) Šis sprendimas, matome, kad yra neadekvačiai brangus šitai problemai spręsti“, – kalbėjo A. Buitkutė.
Nėra vienos priemonės, kuri kaip stebuklinga piliulė viską išspręstų, tai tos priemonės turi būti adekvačios savo kaštais ir adekvačiai spręsti šią problemą (...)
Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Emilis Ruželė prašė nepritarti pataisoms, nes jos neproporcingos, verslui kainuos apie 9 mln. eurų, kai telefoninių sukčių padaroma žala siekia tik apie milijoną eurų.
„Prašome atmesti įstatymą (...) Vis tik kaštai operatoriams, bent jau mūsų žiniomis, gali būti labai dideli, siekti apie 9 milijonus eurų, tuo tarpu per metus žala telefoninio sukčiavimo – apie milijonas, tai čia proporcingumo klausimas“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė E. Ruželė.
Bendrovės „Telia“ verslo užtikrinimo ir transformacijos vadovas Vytautas Bučinskas sako, kad įmonė pritartų tik naujų kortelių registracijai, tai, anot jo, verslui nesukeltų didelių problemų ir nereikalautų didelių išlaidų.
„Jeigu norėsime suregistruoti visas esamas korteles, kas dabar naudojasi pas mus Lietuvoje, (...) tai tada būtų ir labai brangu, ir ilgai užtruktų, ir taip toliau. Pasiūlymas registruoti tik naujas sprendžia šią problemą brangumo ir nepatogumo ir turint tam tikrą laiką pasiruošti mes nemanome, kad čia bus dideli kaštai, didelės problemos“, – komiteto posėdyje sakė V. Bučinskas.
Jis sako, kad nusikaltimams naudojamos naujai įgytos kortelės, todėl registracija padėtų juos suvaldyti.
„Nusikaltimams paprastai yra naudojamos trumpam laikui naujai įsigytos kortelės ir turbūt čia tą problemą išspręsime (...) Tuo tarpu paprastą dalyką kaip prepaid-o naujo, išankstinio apmokėjimo kortelių registraciją bandome ignoruoti“, – teigė V. Bučinskas.
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas siūlė pataisoms pritarti, nes tokiomis kortelėmis naudojasi nusikaltėliai.
„Matome tam tikrą spektrą nusikaltėlių, kurie vis dar naudoja šias korteles (...) Dalis nusikalstamumo sąmoningai naudoja ne pačias naujausias technologijas“, – sakė D. Domarkas.
Matome tam tikrą spektrą nusikaltėlių, kurie vis dar naudoja šias korteles (...) Dalis nusikalstamumo sąmoningai naudoja ne pačias naujausias technologijas.
Anot jo, išimtinai kortelėmis naudojasi sukčiai iš laisvės atėmimo vietų. D. Domarko teigimu, Vyriausybė siūlo privalomą registravimą taikyti tik kortelėms, kurios bus perkamos įsigaliojus pataisoms.
2022 metais Lietuvoje užregistruota apie 600 nusikaltimų, kurių metu galėjo būti panaudotos išankstinio apmokėjimo kortelės, tačiau jų gali būti kelis kartus daugiau, tendencijos rodo, kad nusikaltimų daugėja.
„Bitė Lietuvos“ atstovas Vitalijus Kirvaitis taip pat teigė, kad bendrovė pataisoms pritaria.
Konservatoriaus Mindaugo Skritulsko inicijuotoms pataisoms teigė pritarsiantys jo bendrapartiečiai Ekonomikos komiteto nariai – Paulius Saudargas ir Andrius Kupčinskas, taip pat liberalas Andrius Bagdonas, tuo metu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, „darbietis“ Viktoras Fiodorovas ir Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad pataisos yra jau neaktualios, todėl joms šie nariai nepritartų.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sakė, kad po šių diskusijų prie pataisų dar bus grįžta.
Pagal jas vartotojai, perkantys išankstinio mokėjimo SIM korteles, būtų įpareigoti mobiliojo ryšio operatoriams teikti savo asmens duomenis, o operatoriai privalėtų tuos duomenis kaupti.
Taip pat siūloma registruoti ne tik telefono numerį, SIM numerį (ICCID) ar tarptautinį mobiliojo kalbinio ryšio abonento identifikatorių (IMSI), bet ir žmogaus vardą ir pavardę ar įmonės pavadinimą, kodą ir adresą, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį.
Dabar ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti privalomai saugomi tik duomenys, susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu telefonu. Duomenys, susiję su mobiliosiomis paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, nėra fiksuojami ir saugomi.
Idėja registruoti išankstinio apmokėjimo SIM korteles buvo pasiūlyta dar 2017 metais, tačiau Vyriausybės pritarimo sulaukė tik šiemet. Nuspręsta, kad sukčių bei kitų nusikaltėlių keliama žala yra didesnė nei mobiliojo ryšio operatorių būsimos išlaidos bei galimas nepatogumas vartotojams.
Trys didžiausi mobiliojo ryšio operatoriai šiuo metu siūlo „Ežio“, „Labas“ ir „Pildyk“ išankstinio mokėjimo SIM korteles.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2023-iųjų antrąjį ketvirtį išankstinio apmokėjimo SIM kortelių naudotojų buvo daugiau nei 1,2 mln. ir jos sudarė beveik 26 proc. visų rinkoje esančių aktyvių SIM kortelių.
