Jos prokurorė 2017 metais kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos priimtus administracinius teisės aktus, kuriais neteisėtai keturiems giminystės ryšiais susijusiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį – 0,38 hektaro, bei taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – priteisti valstybei 608 tūkst. eurų.

Pasak prokuratūros, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, kuriais neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, keturiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę sostinės Laisvės prospekte, buvo priimti 2016 metų balandį. Netrukus šį sklypą naujieji jo savininkai už 608 tūkst. eurų pardavė įmonei, kuri ketino jame statyti prekybos centrą.

Būtent šią pinigų sumą prokurorė, gindama viešąjį interesą, prašė priteisti valstybei iš asmenų, kuriems neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės, nes įmonė, įsigijusi žemės sklypą, laikytina sąžiningu įgijėju, o aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išsireikalavimas natūra, nenustatyta, todėl restitucija turi būti taikoma sumokant ekvivalentą pinigais.

Pasak prokuratūros, ši administracinė byla teismuose buvo nagrinėjama ne kartą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 metų gruodžio 22 dienos sprendimu tenkino Generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 metų lapkričio 27 dieną nutartimi iš dalies patenkino atsakovų apeliacinius skundus ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinę bylą, 2020 metų birželio 16 dienos sprendimu visiškai tenkino prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikintini, o valstybei priteisiama 608 tūkst. eurų.

Šį teismo sprendimą paliko galioti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, spalio 16 dieną atmetusi atsakovų apeliacinius skundus.

„Kauno apygardos teismas (...) nusprendžia ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės Lazdijų ligoninės 1 tūkst. turtinei žalai atlyginti, 25 tūkst. eurų neturintei žalai atlyginti ieškovei“, – pranešė teisėja Virginija Gudynienė.

Dar 6 tūkst. eurų neturtinės žalos priteisti moters vyrui.

Kaip žurnalistams po posėdžio sakė teismo atstovė Joana Daubaraitė, nors byloje trečiojo asmens teisėmis dalyvavo operaciją atlikęs medikas, priimtas sprendimas nėra siejamas su jo veiksmais.

„Ieškovai įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau teismas išvados apie įrodytą ieškinio pagrindą nesieja būtent su trečiojo asmens veiksmais. Jis procese dalyvavo kaip operaciją atlikęs ir jai vadovavęs gydytojas, tačiau byloje nėra nustatyta, kas iš operacijoje dalyvavusių medikų atliko tyčinius ar neatsargius veiksnius, kurie pažeidė pacientės teises“, – sakė ji.

Iš viso operacijoje dalyvavo keturi asmenys, o teismo posėdžiuose dalyvavo jai vadovavęs medikas.

Sutuoktiniai iš Lazdijų ligoninės siekė prisiteisti 150 tūkst. eurų.

Nukentėjusioji dėl cerebrinio paralyžiaus sėdi invalido vežimėlyje. Ji 2004-aisiais su vyru po Cezario pjūvio operacijos susilaukė sūnaus. Medikai patvirtino, kad būtent tuomet jai buvo atliktas ir kiaušintakių atidalijimas, nes kitų chirurginių operacijų moteriai nebuvo atlikta.

Moters vyras BNS yra pasakojęs, jog apie tai, kad negali turėti daugiau vaikų dėl chirurginės intervencijos, sužinojo 2016-aisiais, kai po kelerius metus nepavykusių bandymų susilaukti daugiau vaikų jie kreipėsi į privačią medicinos įstaigą. Jos medikai ir nustatė kiaušintakių defektą.

Šeima mano, jog operacija moteriai atlikta jų artimųjų, kurie nepritarė poros planams susilaukti vaikų, prašymu.

Tačiau, pasak teismo atstovės, šiuos argumentus, esą dėl atliktų veiksmų galėjo būti susitarta ar jie atlikti siekiant diskriminuoti neįgalią šeimą, teismas atmetė.

„Įrodymų byloje dėl šio teiginio nėra“, – sakė J. Daubaraitė.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad nustatyti gimdos kiaušintakių defektai buvo simetriški ir vienodi – komisijos nuomone, tai buvo „mechaninės kilmės poveikis“, kurio negalima paaiškinti įgimta patologija, juolab dėl to, jog moteris prieš tai susilaukė vaiko.

Ši civilinė byla Kauno apygardos teisme nagrinėta neviešuose posėdžiuose, todėl plačiau sprendimas nekomentuojamas.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas.