Avarija Kėdainių rajone esančioje Dotnuvoje įvyko 2017 metų birželio mėnesį, jos metu susidūrė du lengvieji automobiliai, nukentėjo vieną jų vairavusi moteris.

Pagal iškvietimą atvykusi tuometinė Kėdainių policijos komisariato tyrėja Rūta Stankutė leido iš avarijos vietos pasišalinti jos kaltininkui – to paties komisariato pareigūnui Lukui Tamošaičiui, nepatikrinusi jo blaivumo.

Vėliau R. Stankutė netinkamai vykdė savo pareigas, nefiksavo liudytojų parodymų bei kitų svarbių įvykio detalių.

Į teismą kreipusis moteris iš Kauno apskrities policijos prašė priteisti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, trečiuoju asmeniu byloje buvo patraukta ir R. Stankutė.

Nukentėjusioji/LNK archyvo nuotr.

Anot ieškovės, neteisėti R. Stankutės veiksmai buvo konstatuoti kituose teismo procesuose, tad policija privalo atlyginti jų sukeltą neturtinę žalą.

„Priteistina suma yra minimali, visas pasitikėjimas policija dingo ir jo nebeatsiras. Policijos pareigūnai, kurie turėjo ginti jos interesus, daro nusikalstamas veikas, neapsaugojo įvykio vietos, ieškovė buvo apvogta, trečiasis asmuo kalbėjo su kaltininku, tačiau jo nesulaikė, nepatikrino tuo metu buvusio blaivumo laipsnio, nenustatytas automobilio greitis, nepranešė apie eismo įvykį“, – teigiama teismo pranešime.

Kauno apylinkės teismas nustatė, kad R. Stankutė, siekdama pridengti eismo įvykį sukėlusį kolegą, tyčia neatliko jai priskirtų tarnybinių pareigų – „atvykusi į eismo įvykio vietą, turėdama pareigą išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, neatliko būtinų pirminių tyrimo veiksmų, neapklausė eismo įvykio liudytojų, tiesiogiai jai nurodžiusių eismo įvykio kaltininką – automobilio „Audi A5“ vairuotoją L. Tamošaitį“.

Priteistina suma yra minimali, visas pasitikėjimas policija dingo ir jo nebeatsiras.

Taip pat teismas pažymi, kad buvusi pareigūnė „nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų sulaikytas ar būtų užkirsta galimybė jam pasišalinti, taip sudarė sąlygas jam išvengti blaivumo patikrinimo, daiktinių įrodymų paėmimo, po to tarnybinėse patalpose į tarnybinę ataskaitą surašė neteisingus duomenis apie eismo įvykį, tyčia neinformavo operatyvaus padalinio pareigūnų, kad eismo įvykyje dalyvavo policijos pareigūnas“.

Anot teismo, R. Stankutės priešingi tarnybos interesams veiksmai neabejotinai padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiajai.

„Ji, būdama nukentėjusi L. Tamošaičio sukeltos avarijos metu, patyrusi sveikatos sužalojimų, turėjo teisėtą lūkestį į jos, kaip nukentėjusiosios, pažeistų teisių gynimą, tačiau tai buvo apsunkinta dėl neteisėtų policijos pareigūnės R. Stankutės veiksmų“, – pabrėžiama pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad L. Tamošaitis kaltuoju buvo pripažintas tik teisme, praėjus dvejiems metams nuo eismo įvykio, o jame nukentėjusi moteris taip pat tik tuomet oficialiai pripažinta nukentėjusiąja.

Policijos nuotr.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes.

„Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, institucijos turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį, padarinius, ieškovei sukeltus dvasinius išgyvenimus (padaryta didelė neturtinė žala ieškovei), Lietuvos policijos vardo diskreditavimą, keliamus aukštesnius reikalavimus policijos pareigūnams, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 14 tūkst. eurų neturtinę žalą“, – rašoma pranešime.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors prieš įvykyje dalyvavusius pareigūnus buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie „iliustravo Lietuvos policijos problemas bei ženkliai sumažino pasitikėjimą Lietuvos policija“, tačiau teisėsaugos institucija ne tik nebandė savo iniciatyva atlyginti neturtinę žalą ar dėl jos tartis, tačiau ir toliau neigė atsakomybę, nepateikdama jokių įrodymų.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublika ir šiuo atveju, Lietuvos policija, modeliuodami policijos pareigūnų atranką, priimdami žmones dirbti, apmokydami juos, prisiima ir atsakomybę už jų veiksmus“, – pabrėžiama nutartyje.

Teismo teigimu, šiuo atveju priteista neturtinė žala atlieka ir prevencinę funkciją, kad policija atliktų visus būtinus veiksmus, jog tokie ar panašaus pobūdžio pareigūnų veiksmai nesikartotų ateityje.

Šis teismo nuosprendis per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui. 

„Teismas nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, priteisti 60 eurų 33 centus turtinės ir 5 tūkstančius eurų neturtinės žalos“, – sakė teisėjas Arūnas Kaminskas.

A. Navicko skundas buvo patenkintas visiškai – priteistos tokios sumos, kokių jis prašė. Teisėjas sakė, kad priimant sprendimą buvo atsižvelgta į įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl A. Navicko nušalinimo, pareiškėjas žalą kildina iš šio įsakymo, į aplinkybes, sukeltą stresą ir išgyvenimus.

Šis teismo sprendimas dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismai galutiniais sprendimais yra konstatavę, kad buvęs KOP vadas A. Navickas nuo pareigų užpernai nušalintas neteisėtai.

„2018 metų kovo 23 dieną Audronis Navickas, gindamas savo pažeistas teises, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, tai yra neteisėto nušalinimo nuo pareigų, atlyginimo“, – BNS yra sakiusi  A. Navicko advokatė Gerda Storpirštienė.

Ji apgailestavo, kad ministerija nepajėgi pripažinti savo klaidų, nesiima iniciatyvos atlyginti žalą.

Pasak G. Storpirštienės, KAM nepripažino dėl neteisėtų veiksmų padarytos žalos.

„Jis yra sakęs, kad net pilotuodamas karinį orlaivį ekstremaliose situacijose nebuvo patyręs to ir jautęsis taip beviltiškai, kaip tuo metu, kai ministerijos yra apdovanojamas už pavyzdingą tarnybą, o rytdieną nušalinamas nuo pareigų“, – BNS teigė advokatė.

Šiemet balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kad A. Navickas nušalintas neteisėtai.

A. Navickas nuo pareigų buvo nušalintas 2016 metų rudenį, Krašto apsaugos ministerijai pradėjus tyrimą dėl aplinkybių, kai du kariuomenės sraigtasparniai „Mi-8T“ vos nebuvo išvežti remontuoti į Rusiją.

Buvęs karinių oro pajėgų vadas po tyrimo dėl sraigtasparnių remonto buvo trumpam gražintas į pareigas ir netrukus įtrauktas į kariuomenės personalo laikinąjį rezervą, o po kelių mėnesių atleistas dėl krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado menkinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad A. Navicko nušalinimas 2016 metų lapkritį buvo neteisėtas, nes nušalinimo metu karininkas nebuvo įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, jo atžvilgiu nevyko joks tarnybinis patikrinimas.

Vis dėlto teismas atsisakė jį grąžinti į pareigas, nurodęs, kad tam nėra pagrindo, nes A. Navickas į jas jau buvo trumpam sugrąžintas 2017 metų vasarį.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teigimu, karinių sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.

Galiausiai šie sraigtasparniai buvo suremontuoti pasitelkus subrangovus Azerbaidžane.

Bylą nagrinėjo penkių teisėjų kolegija, susidedanti iš šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus, Virginijos Volskienės, Romano Klišausko, Laimučio Alechnavičiaus ir Dainiaus Raižio.

G. Kryževičius posėdyje pripažino, kad byla sudėtinga ir sprendimo priėmimui paliktas maksimalus įstatymo leidžiamas terminas.

Šio teismo priimtas sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Generalinės prokuratūros teigimu, nuostolį ministerija patyrė dėl  buvusio vidaus reikalų ministro veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.

Byloje trečiuoju asmeniu patraukta Valstybės kontrolė sako, kad lėšos viešos ir su jomis turi būti elgiamasi atsakingai.

Šios institucijos prašo atmesti R. Palaičio skundą dėl 2015 metais priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

Šiemet kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad reguliavime dėl ministrų materialinės atsakomybės už padarytą žalą nėra teisinės spragos.

KT pripažino, kad Vyriausybės įstatymas, kiek jis nenustato tokios atsakomybės ministrams, neprieštarauja Konstitucijai, bet tai nereiškia, jog ministrai neatsako už padarytą žalą.

„Žalą padarę valstybės pareigūnai, tarp jų ir ministrai, turi nustatytąja tvarka atsakyti už savo veiksmus, dėl kurių atsirado žala“, – sakoma nutarime.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo ketvirtadienį LVAT grįžo prie R. Palaičio bylos.

R. Palaičio advokatas Gintautas Bartkus posėdyje sakė, kad ministro įsakymai buvo derinti  su Personalo ir kitų skyrių vadovais, negauta pastabų dėl teisėtumo.

„Rūpestingas tas, kuri priimdamas sprendimą atsiklausia ekspertų. Nenorėčiau gyventi valstybėje, kur ministras negali padaryti klaidos vidaus administravime“, – sakė G. Bartkus.

Jis sako, kad byloje yra „vertinamieji politiniai dalykai“, bet reikia nuo jų atsiriboti.

R. Palaitis teisme sakė, kad finansinės krizės akivaizdoje visas dėmesys buvo sutelktas į valstybės išlaidų suvaldymą.

„Reikėjo skubiai sustabdyti nevaržomą tarnautojų skaičiaus augimą, Valstybės tarnybos departamentas su užduotimis tvarkėsi prastai. Į pasitarimą kaip išspręsti problemas, vadovas leidžia neatvykti. Teigiu, kad atleisdamas nepažeidžiau jokių procedūrų, elgiausi rūpestingai ir atidžiai“, – teisme kalbėjo R. Palaitis.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime rašoma, kad, skirdamas O. Šarmavičiui tarnybines nuobaudas, R. Palaitis turėjo ir galėjo suprasti, kad tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, yra neadekvati, todėl neteisėta.

Šis teismas konstatavo, kad priimant 2010 metų kovo 9 dienos įsakymą dėl O. Šarmavičiaus atleidimo iš pareigų, tų metų sausio 25 dieną jau buvo paskelbtas teismo sprendimas, „kuris nors ir nebuvo įsiteisėjęs, pakankamai apdairiam ir rūpestingam asmeniui turėjo sukelti abejonių, ar yra teisinis pagrindas taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą“.

Teismo sprendime pažymima, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos R. Palaičio materialinei atsakomybei taikyti.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O. Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R. Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

O. Šarmavičius dabar dirba Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoju.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O. Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

O. Šarmavičius į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas grįžo 2013 metų pradžioje. Nepaisant to, kad teismas nurodė jį grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną, O. Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl buvo paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.