– Ar reikalingas medikams privalomas skiepijimas, ar ne?

– Šitas? Ne, tikrai ne.

– Kodėl ne? Premjerė sakė, kad norima tokį įstatymą įvesti todėl, kad medikai dirbdami patirtų kuo mažiau rizikų.

– Jokio ryšio čia nėra su privalomu skiepijimu. Kalbama visai apie kitus dalykus. Privalomas skiepijimas yra mediciniškai apibrėžtas reikalas. Jokių išvedžiojimų ten nėra, yra viskas labai konkretu. Pirma, įvertinus kontraindikacijas galima spręsti apie privalomą skiepijimą. Antra – reikia įvertinti, jei yra galimybė, antikūnus. Tada, kai viskas padaryta, galima įvesti privalomą skiepijimą. Paskutinis dalykas. Privalomas skiepijimas nėra valstybės, Vyriausybės, Seimo ar dar kažkieno nustatyta tvarka. Tai yra pasaulyje nustatyta tvarka. Privalomą skiepijimą nustato gamintojas. Šiandien privalomas skiepas: „Pfizer“ – du dūriai, „Moderna“ – du dūriai, „Johnson & Johnson“ – vienas dūris. Štai ir yra pilnas privalomas skiepas. O ką mes čia pradėjome kalbėti apie kažkokias dozes, dar kažką – jokio ryšio su skiepu nėra.  Čia yra panašus į skiepą reikalas.

Privalomas skiepas yra nustatomas gamintojo.

– Pagal duomenis, 95 proc. medikų yra pasiskiepiję, 85 proc. gavę jau ir palaikomąją dozę. Kaip jūs manote, kodėl tie likę procentai nesiskiepija? Ar jums pačiam teko su jais kalbėtis, kokios priežastys, kokie argumentai?

– Šiandien mes taip ir turėtume sakyti: jei mes pavadinsite šį skiepą privalomu, tai juo pasiskiepiję 95 proc. medikų. 5 proc. yra nepasiskiepiję. Kodėl jie dar nepasiskiepiję? Vienintelė priežastis galėtų būti, kad jie yra persirgę ir dar neatėjo laikas pasiskiepyti. O palaikomoji dozė yra ne skiepas, o sugalvotas aktas, kuris gali būti antras ir trečias, ir dešimtas, ir vienuoliktas. Jeigu mes jau turime skiepą ir teigiame, kad skiepas veikia, tai jis vienodai veiks ir tiems 95 proc., ir jeigu aš turėsiu ir trečią, ir ketvirtą, ir penktą dūrį. Laisvanoriškai aš tai galiu daryti, norėdamas galbūt sutvirtinti savo imunitetą. Bet tai jau nebėra privalomas skiepas. Privalomas skiepas yra tie 95 proc. Manau, kad medikams 95 proc. yra pakankamai normalus skaičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Štai liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pasakė, kad tokį apsisprendimą nepriimti įstatymo pataisos galėjo nulemti antivakseriai ir kad gali nutikti taip, jog koks nors nepasiskiepijęs medikas perneš virusą ligoniui. Ką jūs galvojate apie tokį pasakymą?

– Pirmiausia medikas viruso ligoniui neperneša, kadangi visi medikai dirba su apsaugos priemonėmis. Jeigu mes sakome, kad apsaugos priemonės teisingos ir geros, tokiu būdu niekas nieko neperneš. Pacientas taip pat ateina su apsaugos priemonėmis ir taip pat saugosi. Jeigu mes sakome, kad kažkas perneš virusą, tai jį galima pernešti ten, kur nebus apsaugos priemonių.

– Mes ne kartą turėjome protrūkius ligoninėse, susirgdavo visas skyrius. O kaip tada?

– Visas skyrius nesusirgdavo. Susirgdavo tam tikras kiekis darbuotojų, kurie, matyt, neteisingai taikė apsaugos priemones. Mes turime savo gydytojus, kurie gavo jau trečią skiepą, viską įvykdė. Deja, patys paskui prisipažino, kad buvo netyčia pažeidę per neapdairumą tam tikras apsaugos priemones, dirbdami su COVID-19 ligoniais, ir jie taip pat susirgo. Aišku, vieni sirgo lengviau, kiti sirgo pakankamai sunkiai.

– Medikų sąjūdžio pirmininkė sakė, kad kai kurių medikų nenoras, kad būtų įvestas privalomas skiepijimas ir gąsdinimai, jog jie išeis iš darbo, jei toks skiepijimas bus įvestas, yra paprasčiausiai nebrandumo ženklas ir kad privalomas skiepijimas turėtų būti įvestas. Kodėl nėra bendro sutarimo tarp skirtingų medikus vienijančių organizacijų?

– Aš jau pasakiau. Privalomas skiepas yra tai, kas yra skiepas. Tai yra tos dvi dozės. Kaip galima sutarti, jei žmogus nežino, kas yra skiepas?

– Iš jūsų pusės toks privalomas vakcinavimas buvo prilygintas mobingui. Jūs taip ir galvojate?

– Be abejo, jei mes nežinome, kas yra skiepas, pasakome visišką nesąmonę, kad skiepijimąsi nustatys Vyriausybė ar dar kažkas. Privalomas skiepas yra nustatomas gamintojo. Jei mes po to vejame žmones iš darbo, kas čia – ne mobingas? Čia gražiau negu mobingas. Tai administracinis mobingas.

„Dėl privalomos vakcinacijos, tai bendruomenės, dabar jau ir profesinės sąjungos aiškiai pasisakė, kad jos tikrai yra prieš ir nemato jokios prasmės, ypatingai kai yra dabar omikron atmaina, ir praktiškai tai praranda bet kokią prasmę. Tai aš niekaip kitaip, kaip tokio užsispyrėliško, aklo sprendimų priiminėjimo, kurie yra gerokai vėluojantys, negaliu paaiškinti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė A. Veryga.

„Valstietis“ viliasi, kad Seimas, įvertinęs visas aplinkybes, šį įstatymo projektą priėmimo stadijoje atmes.

„Tai yra tiesioginis konfrontavimas su ta pagrindine bendruomene, kuri padeda visiems mums valdyti pandemiją, iš tikrųjų dirba labai sunkiai, yra pavargę. Tai medikai nesupranta šito sprendimo“, – sakė A. Veryga.

„Labai tikiuosi, kad kolegos, kurie balsavo už, šiandieną galbūt pakeis nuomonę, susivoks ir visgi nebus priimtas šis įstatymas“, – pridūrė Seimo narys.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį skubos tvarka ketina apsispręsti dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, numatančių medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos.

Privaloma vakcinacija būtų įvesta asmenims, teikiantiems paslaugas sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose teikiantiems valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas bei į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Numatoma, kad, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios, darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Išimtis numatyta tiems darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat tiems darbuotojams, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Numatoma, kad Seimui šiuos pakeitimus priėmus, reikalavimas įsigaliotų vasario 14 dieną.

„Kalbant apie įstatymą tikrai nereikia apsiriboti tik su šių dienų aktualijomis. Įstatymas yra kuriamas būtent ilgalaike prasme, kad visų infekcijų, visų ekstremalių situacijų, karantinų atvejų turėtume padidintą dėmesį toms organizacijoms, toms institucijoms, toms veikloms, kurios dirba betarpiškai su didelės rizikos klientais, pacientais, kur nėra kitų organizacinių priemonių, kurių būtų galima išvengti nuotoliniu darbu ar kažkaip kitaip“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.

ELTA primena, kad Seimas antradienį skubos tvarka po svarstymo pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, numatančioms medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos.

Privaloma vakcinacija būtų įvesta asmenims, teikiantiems paslaugas sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose teikiantiems valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas bei į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams. Numatoma, kad, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios, darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Išimtis numatyta tiems darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat tiems darbuotojams, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Seimas ketvirtadienį dėl šių pataisų ketina apsispręsti galutinai. Numatoma, kad Seimui šiuos pakeitimus priėmus, reikalavimas įsigaliotų vasario 14 dieną.

„Pas mus nėra pasirinkimo laisvės. Pagalvokite, kokia pasirinkimo laisvė, jeigu aplinkiniais keliais tu priverstas? Man tie skiepai nelabai patinka, bet aš dirbu ofise ir turėjau skiepytis, nes kitaip reikėtų išeiti iš darbo. Dabar reikės trečiuoju privalomai skiepytis, nes jis privalomas. Tai kaip yra pasirinkimas? Aš persirgęs ir į tai niekas nežiūri. Ir tas galimybių pasas... Dukart skiepijausi, o galimybių pasas galioja tik septynis mėnesius. O pradžioje gi kalbėta buvo ne taip“, – priekaištavo vienas gyventojas.

Kita gyventoja prakalbo apie privalomų skiepų medikams reikalingumą.

„Aš už, kad pacientų neužkrėstų“, – sakė ji ir pridūrė, kad ir mokytojus derėtų skiepyti privalomai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Manau, kad nereikėtų daryti tokio priverstinio pasirinkimo“, – teigė viena moteris, bet pripažino, kad jaustųsi saugiau, jei žinotų, kad gydytojas, pas kurį lankosi, yra pasiskiepijęs.

„Yra saugiau, tu žinai, kad jie yra paskiepyti, jau tavęs nebeužkrės. O dėl tų, kurie nesiskiepija, reikėtų gerai pagalvoti. Per daug negaliu komentuoti, nes kiekvienas žmogus yra kaip žmogus ir jis pats sprendžia, kas jam yra geriau. Tas priverstinis automatiškai atbaido žmogų. Manau, kad ir taip daug yra pasiskiepijusių, dėl to, kad kitaip dirbti negalėtų“, – pridūrė ji.

Dar viena moteris taip pat pasisakė prieš privalomą skiepijimą.

Ką pagausite gatvėje, tą ir skiepykite – toks pasiūlymas.

„Turėtų būti kiekvieno pasirinkimas. Aš nesu skeptiškai nusistačiusi nei prieš vieną, nei prieš kitą pusę, bet man atrodo, kad turėtų būti kiekvieno žmogaus pasirinkimas“, – tikino moteris.

Ji tvirtino nesijaučianti blogai, jei lankosi pas nepasiskiepijusį gydytoją.

„Aš pati naudoju visas apsaugos priemones, kad neužsikrėsčiau. Taip, gydytojai dirba tokioje vietoje, kur kaip ir atrodo, reikėtų, bet man nebūtų didelio skirtumo – pati stengčiausi apsisaugoti. Nebent jeigu dirbi su vyresnio amžiaus žmonėmis, tada, man atrodo, galbūt taip, nes tada galbūt keli pavojų vyresniems žmonėms. Tada, manau, reikėtų pasiskiepyti“, – šnekėjo gyventoja.

„Mes pasiskiepiję, jokių pretenzijų“, – kalbėjo pensininkų pora.

Abu tvirtino, kad medikams pasiskiepyti turėtų būti privaloma.

„Visi turi pasiskiepyti, kaip čia dabar? Geriau būtų, kad visi žmonės savanoriškai pasiskiepytų, ir būtų saugu – save saugotų ir visus kitus“, – teigė pensininkai.

„Privalomai reikėtų visiems, kurie neserga“, – komentavo viena moteris.

„Ką pagausite gatvėje, tą ir skiepykite – toks pasiūlymas“, – juokavo kitas kalbintas vyras.

Už Vyriausybės sprendimus dėl galimybių paso tvarkos labiau permainingas gali būti tik oras. Gruodžio 1-ąją paskelbiama, kad gyventojai nemokamai vieną kartą galės atlikti antikūnų tyrimą tam, kad galėtų įvertinti – skiepytis trečiąja doze, ar dar palaukti. Nepraėjus mėnesiui, paskelbiama, kad antikūnų tyrimai nebeturės jokios galios – galimybių pasas nebebus pratęsiamas.

Antikūnai nebepadės

„Jokiais būdais nesu prieš vakcinas ir griežtai eisiu ir darysiu, kai matysiu, kad bent jau kažkas ten vyksta į kritimą, nes dabar tiktai auga antikūnai“, – sakė atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Nauja tvarka daliai gyventojų sveria rankas – šie klausia, kur logika?

Atlikėjas sakė, skiepijosi du kartus, o antikūnus tikrinosi keliskart.

„Praėjus mėnesiui po pirmojo antikūnų testo, pasidariau antrąjį, kuris parodė 45 kartus didesnę antikūnų koncentraciją kraujyje. Tai reiškia, kad per mėnesį mano kūnas sureagavo į COVID-19. Dabar, 28 dieną mano galimybių pasas automatiškai pasinaikino, nubėgau, greitai pasidariau dar vieną testą, šį kartą jau buvo dar dvigubai daugiau negu tuo metu, kai dariausi paskutinį kartą“, – pasakojo Stano.

Stanislavas Staviskis-Stano / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Atlikėjas įtarė, užsikrėtė nuo vaiko. Kadangi persirgo besimptome forma, PGR tyrimo nesidarė, tad įrašo apie ligą e-sveikatos sistemoje nėra.

„Tokių situacijų yra tūkstančiai“, – teigė atlikėjas.

„Visuomenė pati turi būti subrendusi, kad jeigu jie iš tikrųjų turi ligos požymius arba turėjo kontaktą, tai jie, pirmiausia, turėtų kreiptis ir atlikti molekulinį tyrimą tam, kad tas ligos faktas būtų įrodytas“, – situaciją komentavo Santaros klinikų infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.

Visuomenė pati turi būti subrendusi.

Iki šiol antikūnų tyrimai buvo tinkami įvertinti, ar atsakas COVID-19 ligai vis dar stiprus. Tačiau dabar – lyg kirviu nukertama.

„Antikūnų tirti visuomenei ir šiaip netikslinga, nesiūlom, nes, kaip dar kartą sakau, šitas antikūnų tyrimas, kuris mums yra prieinamas, jis neatspindi vakcinos efektyvumo“, – sakė L. Jančorienė.

Politiniai sprendimai

Tad kodėl antikūnų tyrimai buvo išvis daromi? Juk valdžios sprendimu gyventojams leista vieną kartą pasitikrinti nemokamai, o dabar tvarka keičiama.

„Nesivelčiau į diskusijas, bet galiu atsakyti, kad tai buvo politinis sprendimas. Iki šiol niekada serologinis tyrimas negalėjo būti kaip kriterijus vakcinacijai. Tai tiesiog buvo politinis sprendimas“, – teigė L. Jančorienė.

Kas keisčiausia, nauja tvarka gula tik ant paskiepytųjų pečių. Tie, kas nesiskiepijo, bet persirgo, gali likti ramūs – jie antikūnus galės tikrintis ir toliau. Jiems ir galimybių pasas bus pratęsinėjamas.

„Persirgę asmenys galės ir toliau atlikti serologinius antikūnų tyrimus ir gauti galimybių pasą 60 dienų. Tik po vakcinacijos nebus atliekamas serologinis tyrimas tam, kad žmonės galėtų pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – sakė SAM sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Persirgę asmenys galės ir toliau atlikti serologinius antikūnų tyrimus ir gauti galimybių pasą 60 dienų.

Tad vieni, turintys antikūnų, galimybių pasą ir toliau gaus, kiti – net ir turintys tokį pat antikūnų kiekį, galimybių paso nebegaus.

„Persirgus irgi reikalingas skiepas, nes vien persirgimo metu susikūrę antikūnai gali neapsaugoti nuo omikron atmainos, todėl skiepijimas reikalingas. Manau, kad turėtų būti suvienodinta visiems, tas bus anksčiau ar vėliau“, – teigė infektologas Arvydas Ambrozaitis.

Skiepijimosi terminai – nė motais

Kas įvyktų, jeigu po ligos, kad ir besimptomės, žmogus pasiskiepytų iškart, tarkim, po kelių dienų, nors teoriškai turi apsaugą?

„Niekas negali šito dalyko pasakyti, kas gali nutikti, bet vienareikšmiškai galima pasakyti, kad jokio pliuso mano antikūnams nuo to nebus. Tai yra tiesiog šaudymas į orą“, – sakė atlikėjas Stano.

„O kas gali atsitikti, jei po savaitės žmogus pasiskiepys persirgus? Nieko blogo neatsitiks. Tiktai tiek, kad protingas terminas yra trys mėnesiai, taip yra nutarta“, – teigė A. Ambrozaitis.

Freepik nuotr.

Yra ekspertų, kurie sako, skiepijantis iškart – po ligos, gali dažniau pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Visgi, siekis toks, kad sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepytųsi visi ir kuo greičiau.

„Jeigu žmogus yra paskiepytas pagal pilną vakcinacijos schemą, yra rekomendacija jau praėjus trims mėnesiams pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – aiškino G. Megelinskienė.

Viską sugriovė omikronas

Infektologas A. Ambrozaitis teigė, situacija pasikeitė, kai atsirado omikron atmaina.

„Jeigu gauname ir labai didelį titrą antikūnų, mes nežinome, ar jie apsaugo nuo omikron atmainos, ar  neapsaugo. Tūkstantis ar du tūkstančiai – neturi jokios reikšmės. Žmonės pervertina, nesupranta. Ir apskritai, manoma, kad teigiamas antikūnų testas nėra pats geriausias būdas įvertinti žmogaus imuninės sistemos atsaką į virusinę infekciją“, – sakė A. Ambrozaitis.

Antikūnai pasiskiepijusiems nebegalios nuo sausio 10 dienos.

„Jeigu vis tik atsitiks ir sakys visiems daryti trečią skiepą, aš nedarysiu dėl paprasčiausios baimės, nes su tokiu kiekiu antikūnų, išties, niekas man nepasakys, kaip sureaguos kūnas į papildomą dozę“, – nuomonę išreiškė atlikėjas Stano.

Pasak specialistų, tyrimas aktualus tik tuo atveju, jeigu po skiepo ar ligos antikūnų visai nesusidaro.

Užgulti vakcinavimo centrai

Vakcinavimo centre „Litexpo“ kelintą parą padidėjęs srautas.

„Pirmadienį beveik 3,5 tūkst., antradienį pasiekėme iki 4 tūkst. Dirbant „Litexpo“ apimtimis, tai yra rekordinė diena. Yra ir pirmai vakcinos dozei, tačiau dauguma žmonių atvyksta trečiai, pastiprinančiai dozei“, – pasakojo vakcinavimo centro koordinatorius Darius Ulickas.

Artimiausiu metu srautas bus dar didesnis. Vyriausybė apsisprendė dėl privalomų skiepų sveikatos apsaugos bei socialinio sektoriaus darbuotojams.

„Medikai, žmonės, kurie dirba su senais žmonėmis, žmonės, kurie dirba su ligotais žmonėmis, žmonės, kurių gali kritiškai trūkti, jei omikron pasekmės bus tokios, kad ligoninės vėl užsipildys daugeliu žmonių, – jų privalomas skiepijimas, mano supratimu, yra ir proporcingas, ir laiku“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Kodėl privalomi skiepai turi būti socialiniams darbuotojams? Ką, socialinis darbuotojas – atpirkimo ožys ir jis išgelbės pasaulį nuo pandemijos? Tikrai ne“, – piktinosi Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Neverienė.

Numatoma ir kas bus nepasiskiepijusiems.

„Nušalinimas trims mėnesiams, perkėlimas į kitas pareigas, į kitą darbą arba po trijų mėnesių po pašalinimo – atleidimas“, – komentavo Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

„Tas privalomas skiepijimas, nežinau, ką reiškia. Jei socialinis darbuotojas bus paskiepytas privalomai, o kaip klientas? Jei jis yra neskiepytas? Čia jokios neturi logikos“, – rėžė A. Neverienė.

Ką, socialinis darbuotojas – atpirkimo ožys ir jis išgelbės pasaulį nuo pandemijos?

„Labai sunku pasakyti žmonėms, kad bus privalomas skiepijimas. Būtent tas privalomas skiepijimas labai asocijuojasi su priverstiniu. Priverstinis – kažkokia smurtinė apraiška. Tai yra privalomas, daugelis šalių tai taiko. Bet Lietuvoje nebeturime laiko žmonėms vykdyti švietimines akcijas, kad jie suprastų. Buvo dveji metai laiko“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovė Daiva Razmuvienė.

Medikai idėją palaiko

Tarp medikų – mažiau priešinimosi.

„Lietuvos medikų sąjūdis palaiko medikų privalomą vakcinavimą. Yra prasmė tą daryti dėl to, kad turime saugoti medikus. Kitas dalykas – medikai turi saugoti imunosupresinius asmenis“, – tikino Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Austrida Gerliakienė.

Visgi net ir tie, kurie rūpinasi kitų sveikata, iki šiol pasiskiepiję ne visi.

„Yra ir gydytojų, ir slaugytojų, kurios nenori skiepytis. Tai – įvairūs žmonės, man sunku pasakyti jų motyvus“, – svarstė A. Gerliakienė.

Pasiskiepijusių apie 90 proc., o nušalinimas būtų skausmingas – medikų ir taip trūksta.

„Manau, kad administracija ieškos galimybių pakeisti darbo vietą, surasti nekontaktinius darbus. Aišku, kažkiek galbūt paliks darbą, bet manau, kad situacija nėra tokia palanki bedarbystei. Jei tu turi išsilavinimą sveikatos sistemoje dirbti, tai tu vis tiek turėsi į tą sveikatos sistemą grįžti. O jei reikalavimas yra toks, tada tu praktiškai turi keisti profesiją“, – tvirtino A. Gerliakienė.

Skiepai švietimo darbuotojams

O kad privalomi skiepai gali neaplenkti ir švietimo darbuotojų – realu.

Yra ir gydytojų, ir slaugytojų, kurios nenori skiepytis. Tai – įvairūs žmonės, man sunku pasakyti jų motyvus.

„Pastarąsias dienas aprašyti įvykiai, nuskambėję plačiai dėl susirgimų mokyklose parodė, kad būtina skiepytis ir švietimo srities darbuotojams“, – šnekėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybė prašo Seimo sprendimą priimti skubos tvarka, kad jis įsigaliotų vasario 14 d. Pagal ankstesnį planą privalomi skiepai buvo numatyti ir kariuomenei, švietimo, viešojo administravimo sektorių darbuotojams, pareigūnams, tačiau profesijos nubyrėjo.

„Nemanau, kad tai yra moralinis nuostolis. Ko gero, kiekvienas žmogus turėtų suprasti, kad tai yra jo reikalas“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Anot pašnekovo, pareigūnams privalomų skiepų ir nereikia. Šie pareigingi ir skiepijasi patys.

„Pareigūnų kontaktai yra daug platesnės visuomenės negu pedagogų ar medikų. Pasieniečiai kontaktuoja su visu pasauliu, policininkai irgi – platus kontaktų spektras. Ko gero, pas juos ir galvos geriau dirba“, – teigė R. Liepa.

Taip pat priimtas svarbus sprendimas dėl antikūnų tyrimų. Trečia doze nepasiskiepiję nuo sausio 10 d. nebegaus galimybių paso nepaisant to, kad antikūnų turės.

„Šeštą ar septintą mėnesį vakcinuotam asmeniui nebeprastatęs galimybių pasas antikūnų tyrimo būdu, todėl kad turėdami minimalų antikūnų skaičių jie rizikuoja užsikrėsti“, – A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Persirgusiems ir vis dar turintiems antikūnų pasas bus pratęsiamas 60 dienų. Pastaruoju metu aktyvių COVID-19 protrūkių sumažėjo penktadaliu, tačiau galimo karantino idėja vis dar lieka.

Vilniaus miesto policijos profsąjungos pirmininkas Vladas Sanda įvertino Vyriausybės sprendimą privalomai neskiepyti policijos pareigūnų.

„Toks Vyriausybės sprendimas didelės įtakos mūsų pareigūnams neturi. Savo laiku mes kovojome, kad pareigūnai būtų įtraukti į prioritetines gretas ir būtų paskiepyti, kada tai buvo labai aktualu, nes dirbome priešakinėse gretose, stovėjome blokpostuose, bendravome su įvairiais žmonėmis. Šią dieną didelė pareigūnų dalis jau yra pasiskiepiję ir trečia vakcina, dėl to sprendimas, kad mus išbraukė iš privalomo skiepytis profesijų sąrašo nėra didelis blogis. Manau, kad bet kokia prievarta, o privalomas skiepijimas būtų prievarta, gimdo pasipriešinimą. Pareigūnai sąmoningi, pasiskiepijo, dalis persirgo šia liga, todėl tai nėra labai aktualus klausimas. Manyčiau, toks Vyriausybės sprendimas nėra nenaudingas pareigūnams“, – kalbėjo V. Sanda.

V. Sanda aiškino, kad profsąjungos neprisidėjo prie Vyriausybės sprendimo privalomai neskiepyti policijos pareigūnų.

„Mano žiniomis, profesinės sąjungos, bent jau tos, kurios yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos sudėty, nedalyvavo priimant tokį sprendimą ir jokios įtakos tam neturėjo. Iš ryto buvo žinia, kad toks sprendimas priimtas. Mes, profesinių sąjungų vadovai, susiskambinome, aptarėme bendrą poziciją“, – aiškino jis.

Pasak Vilniaus miesto policijos profsąjungos pirmininko, yra tokių pareigūnų, kurie atsisako skiepytis.

„Kaip ir bet kokiame visuomenės sluoksnyje, tokių žmonių yra. Tokia yra jų nuomonė, tokia jų valia. Jie vykdo kitas prievoles, kadangi privalu tai daryti – tai reglamentuota ir Vyriausybės nutarimais, ir mūsų vadovybės įsakymais. Jie daro kitaip, negu padarė dauguma“, – pasakojo V. Sanda.

Kaip aiškino pašnekovas, Vyriausybės svarstymas privalomai skiepyti pareigūnus skambėjo gana keistai, turint omenyje, kad visai neseniai pareigūnams tik protestais pavyko išsikovoti vietą prioritetiniame skiepų sąraše.

„Šiek tiek keista. Kodėl taip keičiami sprendimai, mes nežinome motyvų. Pasakyti, ar tai gerai, ar blogai, yra sunku“, – sakė V. Sanda.

Pasak profsąjungos vadovo, pareigūnui tikimybė darbe užsikrėsti koronavirusu nėra didelė.

Manau, kad bet kokia prievarta, o privalomas skiepijimas būtų prievarta, gimdo pasipriešinimą.

„Todėl, kad priimdami kvietimą mūsų operatyvaus valdymo padalinių budėtojai visada šį klausimą išsiaiškina. Prieš siųsdami pareigūnus į iškvietimą, mes dažniausiai turime tą informaciją. Jeigu pagalba yra reikalinga žmonėms, kurie yra saviizoliacijoje ir tikrai serga, pareigūnai važiuoja su specialia apranga. Jie turi aprangą, jie apmokyti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Kad pareigūnai užsikrėstų vykdydami tiesiogines savo pareigas ar funkcijas, dažniausiai yra retas atvejis. Dažniausiai užsikrečiama buityje“, – teigė jis.

„Pareigūnų Lietuvoje trūksta virš 1,5 tūkst. Vilniaus apskrityje jų trūksta daugiau kaip 500. Tai, kad pajėgų trūktų dėl susirgimo koronavirusu, aš nesu girdėjęs. Tiesiog šiandien pareigūnų trūksta. Yra sergančių, yra dirbančių nuotoliu. Kad masiškai sirgtų tie, kurie privalo būti gatvėje, taip nėra“, – tikino V. Sanda.

Pašnekovas pripažino, kad kai kurie policininkai atsisakę skiepytis išėjo iš darbo, nes nenorėjo ir testuotis.

„Taip yra buvę, Vilniaus apskrityje yra išėję keletas pareigūnų iš darbo dėl šios priežasties. Kiti, vykdant vadovų įsakymus pačioje pradžioje, buvo nušalinti nuo tarnybos, kol neatnešė neigiamų testų rezultatų. Jie nenorėjo testuotis, teigdavo, kad netgi testavimo metu gali būti užkrėsti, kadangi ant tų mėginių yra tam tikra medžiaga, kuri gali užkrėsti. Manau, kad tai yra neigiamos informacijos suvokimas. Žmonės tiesiog priima tokius sprendimus, užsispiria“, – atviravo V. Sanda.

„Šiuo metu privalomo skiepijimosi nuostata švietimo darbuotojams nėra svarstoma. Galbūt vyko tokios diskusijos, bet vertiname situaciją, turime tikrai didelį imunizacijos lygį, mokytojai labai gerai vakcinuojasi“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė J. Šiugždinienė.

„Tikimės, kad ir likęs tas procentas, kuris yra labai nedidelis, vakcinuosis“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pastarąją savaitę teigė, kad šiuo metu yra rengiamas projektas, numatantis privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams. Ministras pažymėjo, kad reikalavimas būtų taikomas sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos sektorių darbuotojams, diskutuojama ir apie kariuomenės bei karinės valstybės tarnybos atstovų skiepijimą.

Grįžti prie nuotolinio mokymo nėra svarstoma

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgina Šiugždinienė teigia, kad Lietuvoje ir Europoje toliau plintant labiau užkrečiamai koronaviruso atmainai omikron, situacija mokyklose vis dar yra stabili. Anot J. Šiugždinienės, apie privalomą nuotolinį mokymą svarstoma nėra.

„Galimybės grįžti prie nuotolinio mokymo tikrai nėra svarstomos. Stebime situaciją mokyklose, epidemiologinė situacija jau kurį laiką stabili. Šiandien protrūkių skaičius yra apie 440, prieš kurį laiką buvo 500, tai situacija stabili“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo J. Šiugždinienė.

Anot ministrės, situacijos stabilizaciją užtikrina besitestuojančių ir imunitetą įgavusių švietimo darbuotojų bei mokinių skaičius.

„Labai džiaugiamės, kad auga besitestuojančių skaičius. Turime 52 procentus besitestuojančių mokinių ir turime apie 50 procentų asmenų, turinčių imunitetą. Tai tikrai mokyklose situacija yra valdoma. Labai dėkinga esu mokyklų vadovams, savivaldybėms ir mokytojams. Švietimo darbuotojai 94 proc. yra imunizuoti“, – pridūrė J. Šiugždinienė.

„Panašu, kad mes šiandieną dar nespėjame. Penktadienį paskelbėme viešai projektą, gavome pirmadienį, antradienį nemažai įvairių pasiūlymų, diskusijų, tai komanda tebedirba. Gali būti, kad pradžiai dar, matyt, aptarsime pirmadienį neformaliame ministrų kabinete“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

Tuo metu premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė tvirtino, kad esminės diskusijos svarstant privalomus skiepus kyla dėl to, kurioms profesijoms reikalavimą taikyti.

„Dėl tų profesijų ir nesutariama (...), ar pradėti tik nuo medikų bendruomenės ir slaugos, globos namų, ar įtraukti ir mokytojus, kitas profesijas, kurios irgi turi kontaktines veiklas, viruso plitimas visoje bendruomenėje yra didelis, jei žiūrėsime į mokinius ir mokytojus, ar apsiriboti tik ties viena grupe“, – sakė ji.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.

Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.

„Čia eina kalba jau ir apie trečią, pastiprinančią dozę, nes būtent ji yra lemiama būtent kovoje su šia atmaina“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Pasak jo, kritikuojant privalomo skiepijimo pasiūlymą dažnai pabrėžiama, kad konkrečiame sektoriuje yra labai aukštas pasiskiepijimo procentas, tačiau jis akcentavo, jog trečiąja doze pasiskiepijusiųjų nėra tiek daug.

Ministro teigimu, šią savaitę planuojama paskirti diskusijoms dėl ministerijos registruoto projekto.

Būtent ji yra lemiama būtent kovoje su šia atmaina.

„Šią savaitę tikrai paskirsime toms pastaboms, pasiūlymams, kurie plaukia ir kuriuos dar galima ir šiandien teikti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Ministras sakė labai abejojantis, ar kada nors svarstoma privalomą skiepijimą įvesti visai visuomenei.

„Man atrodo, kad tai yra optimalus sprendimas, apie kurį dabar kalbame, tuo labiau, kad tikrai neišradinėjame dviračio ir žiūrime į tendencijas ir tuos veiksmus, kurie yra daromi kitose šalyse“, – sakė A. Dulkys.

„Europos Sąjungos šalyse bent jau aš kol kas nematau nė vienos šalies narės, kurioje būtų būtent visuotinis privalomas skiepijimas – labiau eina kalba būtent apie tam tikras grupes“, – teigė jis.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.

Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.