Šauktinių eilė prie sveikatos patikros nemažėja jau kelintus metus. Tačiau ne visi šauktiniai patikrą praeis, mat dalis jų turi sveikatos problemų. Ypač psichinės ligos lietuvius kankina pastaraisiais metais.

„Kiekvienais metais patikrinama apie 10 tūkstančių šauktinių į nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Mes matome, kad apie 40 procentų yra pripažįstami netinkamais. Iš jų beveik 50 procentų yra psichiatrinės ligos ir psichologiniai sunkumai“, – teigė Karo medicinos tarnybos atstovas Miroslavas Filistovičius.

Kai kurie Seimo nariai įsitikinę, kad į kariuomenę nepriimtiems turi būti pritaikyti ir papildomi apribojimai.

„Aš manau, kad jei žmogus taip yra įvertinamas, netinkamas atlikti karo tarnybą, tai ta diagnozė turi būti perduota ir dėl išdavimo vairuoti automobilį arba dėl ginklo išdavimo“, – įsitikinęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau, ar tikrai į kariuomenę nepriimtiems dėl psichinės ligos reikia atimti ir teisę vairuoti, ir turėti ginklą?

Įstatymo pakeitimą siūlantis Seimo narys įsitikinęs, kad ne visi į kariuomenę nepatekę dėl psichikos sutrikimų išties juos turi. Esą dalis šauktinių tiesiog bando išvengti karo prievolės.

„Aš tikrai netikiu, kad 44 procentai mūsų visuomenės yra psichiškai nesveiki. Čia yra vieta, kur reikėtų peržiūrėti simuliavimo atvejus“, – teigė A. Pocius.

Netgi kai kurie praeiviai sostinės gatvėse pripažįsta žinantys šauktinių, kurie sveikatos problemas suvaidino.

Krašto apsaugos ministras tokius gandus neigia.

„Mes patikrinome tuos atvejus, jie sudaro tik vieną kitą procentą. Vis dėlto absoliuti dauguma tų, kurie serga, turi ne vienerius metus tebesitęsiančias lėtines ligas“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

O Karo medicinos tarnybos atstovai priduria, kad psichiatrus apgauti nėra taip lengva.

„Mes turime galbūt ir tyčinių atvejų, bet yra atvejų, kai žmogus nesąmoningai reaguoja, somatizuoja“, – tikino M. Filistovičius.

Jau ir šiandien besiskundžiantiems psichikos sveikatos sutrikimais gali tekti automobilį palikti garaže, o ginklo į rankas taip ir nepaimti.

„Automatiškai jau yra priimta sistema, kad žmonės pagal tam tikrą sveikatos būklę negali gauti vairuotojo pažymėjimo. Aš nesuprantu, ką čia sugalvojo gerbiamas kolega Pocius“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas.

„Tie, kurie su tokia iniciatyva išeina į viešumą, galėtų pasidomėti, nes šita tvarka yra iš esmės galiojanti“, – kalbėjo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Psichiatras įsitikinęs, kad kariuomenė galėtų atrasti ir kitų tarnybų sergantiems. Juolab, kad dauguma psichinėmis ligomis sergančių žmonių esą galiausiai pasveiksta.

„Apie 90 procentų, kas yra dažniausiai depresijos, valgymo sutrikimai, iš tiesų, tokie sutrikimai yra gydomi ribotą laiką – dažniausiai kelis mėnesius ir po to žmogus gali visą gyvenimą puikiai gyventi“, – teigė M. Marcinkevičius.

Pernai daugiau nei pusė šauktinių dėl sveikatos problemų pripažinti netinkamais privalomai karinei tarnybai. Iš jų apie pusė netiko dėl psichinės sveikatos.

Bylos duomenimis, D. J., patekęs į 2020 metų karo prievolininkų sąrašą, turėdamas pareigą atvykti ir pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos poskyriui reikalingus dokumentus ir duomenis dėl karo prievolės atlikimo, be pateisinamų priežasčių šios karo prievolininko pareigos neįvykdė.

Kaip skelbia teismas, iš pradžių už pareigų nevykdymą jis nubaustas administracine tvarka 45 eurų bauda.

Paskelbus naują laiką atvykti ir pristatyti reikalingus dokumentus jis taip pat neatvyko. Todėl jam antrą kartą surašytas administracinio nusižengimo nutarimas ir paskirta 100 eurų bauda.

Šiemet jaunuolis vėl pateko į šaukiamų karo prievolininkų sąrašą, tačiau ir vėl Karo prievolės ir  komplektavimo tarnybos poskyryje nurodytu laiku nepasirodė.

Jaunuolis savo kaltę dėl šaukimo atvykti į privalomąją karo tarnybą vengimo pripažino visiškai.

Jis nurodė žinojęs, kad yra šaukiamas į privalomąją karo tarnybą, kadangi gavo registruotus laiškus su šaukimais atvykti. Aiškindamas nenuvykimo priežastis, vaikinas nurodė, kad taip jau atsitiko.

Jis nuoširdžiai gailėjosi, kad pasielgė neatsakingai ir nesigilino į pasekmes.

Teismo baudžiamuoju įsakymu jaunuoliui skirta 1,5 tūkst. eurų bauda, tačiau bylą išnagrinėjus supaprastinta tvarka ir kaltinamajam prisipažinus kaltę, bausmės dydis sumažintas trečdaliu – iki 1 tūkst. eurų.

Atsižvelgdamas į jaunuolio prašymą, teismas nustatė sumokėti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Troško išbandyti save

Neretai vaikinai, sužinoję, kad yra šaukiami atlikti privalomąją karinę tarnybą, džiaugsmu netrykšta. Tomo atvejis kitoks. Apie šaukimą tarnauti jis sužinojo studijuodamas inžineriją Ispanijos Almerijos universitete. Tiesa, tada buvo akademinėse atostogose.

"Buvau pasiėmęs metų pertrauką, kad užsidirbčiau pinigų. Jau žinojau, kad mane gali pakviesti, todėl nenustebau, šauktinių sąrašuose radęs savo pavardę. Aš ir pats norėjau išbandyti save, nes tokia veikla man patinka. Tad grįžau į Lietuvą ir atėjau tarnauti", – pasakoja vaikinas.

Jokio nerimo dėl greitai pasikeisiančių gyvenimo sąlygų nejautė. "Mėgstu sportuoti, domino išmėginti ginklus, pamatyti iš arčiau, kaip veikia kariuomenė", – vardija motyvavusius dalykus.

Apie karišką gyvenimą tarp jaunuolių sklando nemažai gandų, tačiau Tomas, gyvendamas Ispanijoje, neturėjo galimybės jų prisiklausyti. "Gal tik girdėjau, kad praeityje, ankstesnėje santvarkoje, pasitaikydavo smurto. Tačiau dabar to tikrai nėra. Taip, režimas griežtas, bet visada paremtas logika", – sako vaikinas.

Paklausiu jo nuomonės, ar karinę tarnybą reikėtų atlikti kiekvienam jaunuoliui? "Puikiai suprantu, kad yra įvairių situacijų. Kai kurie – vyresni, turi šeimas, jiems reikia dirbti. Bet tokiais atvejais, jei nurodomos rimtos priežastys, nuo tarnybos atleidžiama. O studijuojantiems ar dar neturintiems rimto darbo tikrai rekomenduočiau atlikti tarnybą. Tie devyni mėnesiai prabėga greitai. Tarnaujant galima įgyti daug patirties, gerai praleisti laiką, susirasti draugų, o svarbiausia – atlikti pareigą savo šaliai", – vardija privalumus.

Beje, Tomas priduria, kad kariuomenėje puikių rezultatų pasiekti gali ir merginos. "Nors jų mažai, nes jos gali būti tik savanorės, tačiau tos, kurios ateina, – tikrai kietos. Ir tikrai nėra taip, kad tik vaikinai rodo gerus rezultatus. Yra užduočių, kurias merginos atlieka geriau", – šypsodamasis pripažįsta.

Taikliojo šaulio kasdienybė

Tarnaudami Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" Vaidoto batalione šauktiniai per devynis mėnesius baigė bazinį kario kursą ir įgijo įvairias specializacijas – minosvaidininko, šarvuočio vairuotojo, kulkosvaidininko, granatsvaidininko, taikliojo šaulio ir kitas. Įgūdžius jie gilino taktinėse treniruotėse ir kartu su sąjungininkais dalyvavo tarptautinėse pratybose.

Tomui buvo patikėtos taikliojo šaulio pareigos. "Mano ginklas išsiskiria tuo, kad jis turi tam tikrą optiką, galiu toliau matyti, priimti sprendimus ir nukauti priešą iš tolimesnės distancijos", – detalizuoja vaikinas.

Laukiant pasirodančio priešo, tenka ilgai laukti vienoje vietoje, kartais – spaudžiant šaltukui. "Pamenu, žiemą teko gulėti, kai lauke buvo 15 laipsnių šalčio. Žiauriai sušalau, buvau visas šlapias, – šiandien jau su šypsena prisimena, tačiau tada buvo nelengva. – Pavargsti ir fiziškai, ir psichologiškai, kadangi jauti įtampą laukdamas, kada atsiras priešas."

Tomui teko išmokti ir maskuotės subtilybių, kad susilietų su aplinkos fonu, tinkamai išsirinkti vietą, kad liktų nepastebėtas priešo, taip pat gerai išmanyti tiek savo, tiek ir priešo turimą techniką. Tačiau paklaustas, kas buvo sunkiausia, atsako filosofiškai: "Iš esmės, yra visokių iššūkių, priklauso, kaip į juos pažvelgsi. Jei nori viską gerai atlikti, siekti kuo didesnio tobulumo, turi stengtis."

Po šios patirties žiūriu į iššūkius kitaip: net jei neįveiksiu iš pirmo karto – bandysiu vėl. Liko mažiau baimių, drąsiau žiūriu į gyvenimą.

Gimė stipri draugystė

Pasibaigus tarnybai, T.Dudėno pastangos buvo įvertintos – jis buvo apdovanotas kaip geriausias metų Vaidoto bataliono šauktinis karys. Prisiminimui jam įteikta Vaidoto bataliono žygio vėliava ir suteikta išskirtinė garbė rikiuotės aikštės viduryje atsisveikinti su bataliono istorine, kovine vėliava.

Labiausiai padėjo tvirtas charakteris. "Į priekį vedė noras būti geriausiam, tai skatino visą laiką stengtis", – atvirai prisipažįsta. Pasak garbingą apdovanojimą gavusio kario, jam pačiam šis titulas reiškia tai, kad atkakliai stengėsi devynis mėnesius. "Tiesą sakant, išvis net nežinojau, kad toks įvertinimas yra. Apie jį sužinojau, kai išėjome į rikiuotę. Galvojau, vėl ilgai stovėsime, repetuosime, bet pasakė, kad teikiamas apdovanojimas ir iššaukė mano pavardę", – šypsosi vaikinas.

Devyni tarnybos mėnesiai Tomui daug davė. Ne veltui sakoma, kad kariuomenėje užsimezgusios draugystės – ilgaamžės ir tvirtos. Pasak jo, viena vertingiausių tarnybos dovanų – būrys naujų bičiulių.

"Visa kuopa, kurioje buvo daugiau nei keturiasdešimt žmonių, susidraugavome, o ypač tvirta draugystė užsimezgė tarp tų dešimties, su kuriais visą tarnybos laiką dalijomės vienu kambariu. Juk kiekvieną dieną pasišneki, pajuokauji, būna, ir truputį pasipyksti", – sako Tomas.

Pastarieji metai jam padėjo pakeisti ir požiūrį. "Po šios patirties žiūriu į iššūkius kitaip: net jei neįveiksiu iš pirmo karto – bandysiu vėl. Liko mažiau baimių, drąsiau žiūriu į gyvenimą", – įvardija pokyčius, praversiančius ateityje.

Studijos ir sportas

Pirmosios savaitės po tarnybos, pasak Tomo, dar kiek neįprastos. "Keistoka vien jau tai, kad į mane aplinkiniai kreipiasi vardu, o ne šaukia pavarde", – juokiasi.

Paklausus, ko iš civilinio gyvenimo labiausiai pasiilgdavo, sako, kad paprastų dalykų: "Kad ir valgyti lovoje. Ten juk visą dieną prie jos net negali prisiartinti, gražiai pasikloji ir ji turi iki miego laiko likti nepajudinta."

Tačiau ilgam atsipalaiduoti T.Dudėnas nežada. Vasarą dar padirbės, o rudenį grįš į Ispaniją pabaigti studijų. Taip pat vaikinas nusprendė siekti ir profesionalaus sporto rezultatų, greičiausiai – plaukimo.

Nors dėl būsimos gyvenamosios vietos dar nėra šimtu procentų tikras, sako, kad norėtų grįžti į Lietuvą.

Baigdami pokalbį užkliudome ir liūdnesnę natą. "Nusivyliau, nes tarnybai einant į pabaigą ir po jos pastebėjau, kad visuomenė Lietuvoje labai nuvertina kariuomenę, žiūri į tarnybą nerimtai. Manau, reiktų tai labiau gerbti", – sako Tomas, garbingai atlikęs savo pareigą Tėvynei.

Pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Giedrės Kazlauskienės, didžiausi šauktinių tarnybos srautai numatyti antroje metų dalyje, nes laikas nuo sąrašo paskelbimo iki išvykų į batalionus skiriamas šauktinių medicininei patikrai, dokumentacijai.

„Kai paskelbi šaukiamųjų sąrašą sausio pradžioje, tik tada gali pradėti vykdyti šaukimo procedūras. O tai užtrunka. (...) Reikia bent poros mėnesių susitvarkyti visai administracijai“, – teigė G. Kazlauskienė.

„Daugiausia išvykimų yra nukelta į rudenį ir žiemos pradžią. Didžiausi išvykimai bus rugpjūčio 5 dieną – beveik 500, o 450 – rugsėjo 30 dieną. Spalio 1-ąją išvyks 500 šauktinių“, – pridūrė ji.

Kaip pažymi G. Kazlauskienė, jaunuolių, savo noru siekiančių atlikti tarnybą, prašymų skaičius ketvirti metai yra panašus – apie 3000. Tiesa, ji pažymi, kad ne visi turi galimybę pradėti karinį mokymą dėl sveikatos problemų, šeiminių ar kitų priežasčių.

Pagal Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pateiktą statistiką, iki šiol sulaukta 1464 savanorių prašymų, iš jų tarnybai tinkami 430. Palyginimui, 2018 m. tarnybą pradėjo 1896, 2017 m. – 1912, 2016 m. – 2044, o 2015-aisiais – 2133 jaunuoliai.

Pasak G. Kazlauskienės, pastaruosius metus šauktinių merginų procento vidurkis išlieka apie 3 proc. nuo visų tarnybą praėjusių asmenų. Koks jis bus šiemet, dar nėra žinoma – kol kas karinei tarnybai tinkamų ir laukiančių paskyrimo jaunuolių skaičius yra 1750.

Iš tiesų – kam čia mums to reikia? Bet jei kam reikia, tegu jie švenčia nors ir Tarptautinę triušių ar asilų dieną, jei tokia būtų, atitinkamai apsirengia ir eina į gatves. Šiek tiek suprantu, kodėl maskoliai taip dantimis įsikibę į Gegužės 9-ąją – jiems daugiau nėra kuo didžiuotis, toje šalyje kokybiškai galima pagaminti tik taburetę, visa kita kažkaip nepavyksta. O čia žiū – diedai kariavo. Nesvarbu, kad nušlavė pusę Europos ir išprievartavo visas sutiktas Vokietijos moteris, bet gi kariavo, Reichstagą ėmė. It cirko veiksmas buvo pamaskvėje pastatytas fanerinis Reichstagas, kurį ten ėmė dar kartą. Visa tai atrodė graudžiai, o mokesčių mokėtojams kainavo 50 mlrd. rublių. Ne, niekaip tos Rusijos nesuprasi, net Dostojevskis su visais puškinais jos nesuprato.

Pas mus Gegužės 9-osios šventimas vertinamas neigiamai ir tai galima suprasti. Būna net anekdotinių atvejų, kurių vieną patyriau. Įkėliau tą dieną į feisbuką savo kambario nuotrauką. Vakaro šviesos nugeltoninta užuolaida daug kam pasirodė Georgijaus juostelių spalvų, teko net nukabinti, išnešti į lauką, nufotografuoti ir parodyti, kaip realiai yra. Nes buvo itin aršių įtarimų ardomąja veikla. Nežinau, kodėl visuomenę taip veikia menami lavonai spintose, gal ji nukreiptų savo pastangas kita kryptimi. Jokie chantai-mansiai neatjos ant jūrų vėplių, kad mus užkariautų, atsipalaiduokim galų gale.

O štai paskutinis tų dienų pamąstymas. Privalomoji karinė tarnyba. Ką ji duotų? Šalies gynybai absoliučiai nieko, jai realiai padeda tik kitų NATO šalių buvimas pas mus, kol Rukloj dislokuotas nors vienas amerikonų tankas – joks rusas savo tanko nesiųs, žino kuo tai kvepia. O privalomoji karinė tarnyba reiškia tik viena – daug didesnę emigraciją ir jaunų žmonių negrįžimą iš jos. Nors nelietuvių kilmės estrados klasikas dainavo "Po vėliavom Tėvynė šaukia ir man reik skubėt", realybė visai kita.

„Esame situacijoje, kai Rusija aneksavo Krymą, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas). – Jie rengia daugiau pratybų mūsų kaimynystėje“.

Nuo 2010 metų Švedijos kariuomenė yra sudaryta iš profesionalų ir karių savanorių.

„Pamatėme, kad mūsų daliniai negali būti užpildyti vien tik savanoriškumo pagrindu. Siekiame papildyti savanorių sistemą, todėl ir grąžiname šaukimą“, – teigė ministras.

Šios Skandinavijos šalies teritorijoje jokių ginkluotų konfliktų nebuvo du pastaruosius šimtmečius, tad 2010 metais Stokholmas atsisakė privalomosios karinės tarnybos, pripažinus, jog ji neatitinka šiuolaikinės kariuomenės poreikių.

Pastaruosius du dešimtmečius Švedijos gynybos biudžetas buvo mažinamas, kariuomenę ėmus pritaikyti taikos palaikymo operacijoms užsienyje, o ne šalies gynybai.

Tačiau pastaraisiais metais regione išaugo nerimas dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Maskvos paramos separatistams Rytų Ukrainoje.

„Nauja saugumo padėtis taip pat yra tikrovė – iš dalies dėl Rusijos jėgos politikos, ilgą laiką nuvertintos ir menkintos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lundo universiteto saugumo ekspertas Wilhelmas Agrellas (Vilhelmas Agrelas).

Nuo 2014 metų žiemos „matome Rusiją ekspansyvią valstybę, pasiruošusią panaudoti smurtą savo interesams užtikrinti“, – pridūrė jis.

Tačiau „šiandien Švediją neturi nei galimybių, nei politinės valios atsitraukti nuo konflikto“ Baltijos jūros regione, sakė ekspertas.

2015 metų birželį Jungtinių Valstijų ir Lenkijos analitinis centras „Cepa“ publikavo straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusija organizavo pratybas su 33 tūkst. karių. Jų metu, be kitų dalykų, buvo treniruojamasi užimti Švedijai priklausančią Gotlando salą.

Prieš tris mėnesius Švedijos vyriausybė nusprendė grąžinti karines pajėgas į Gotlandą, kur paskutiniai kariniai daliniai buvo dislokuoti 2005 metais. Čia buvo perkelta 150 karių.

2014 metais Švedijos pareigūnai aštuonias dienas nesėkmingai ieškojo į šalies teritorinius vandenis įsibrovusio povandeniniu laivo. Įtariama, kad jis priklausė Rusijai.

Šaukimą į kariuomenę Švedija pirmą kartą paskelbė 1901 metais, o nutraukė jį 2010 metais. Tačiau karinė tarnyba nekelia didelio susižavėjimo jaunajai švedų kartai, niekada nebuvusiai kareivinėse.

Pirmasis sugrąžinto šaukimo etapas Švedijoje prasidės 2017 metų liepą. Į kariuomenę bus šaukiami tiek vyrai, tiek moterys. Privalomoji karo tarnyba prasidės 2018 metų sausį ir truks 11 mėnesių. Vienu metu kariuomenėje tarnaus 4 tūkst. jaunuolių.

„Svarbu pažymėti, kad šaukiami bus tiek merginos, tiek vaikinai“, – sakė Švedijos gynybos ministras.

„Kariuomenei svarbus lyčių lygybės užtikrinimas“, – pridūrė jis.

Šaukimo grąžinimą Švedijoje palaiko tiek kairiųjų vyriausybė, tiek dešinioji opozicija.

2015 metais švedų politikai sutiko padidinti išlaidas gynybai 1,1 mlrd. dolerių 2016–2020 metais.

Švedijos gynybos padėtis yra labai panaši į Suomijos, turinčios 1 340 km sieną su Rusija.

Abi šios šalys sustiprino karinį bendradarbiavimą su JAV, padidėjus nerimui dėl suintensyvėjusios Rusijos karinės veiklos Šiaurės Europoje.

Suomija pernai kaltino Maskvą, kad ši pažeidžia jos oro erdvę: per atskirus incidentus du Rusijos naikintuvai praskrido į pietus nuo pajūrio miesto Porvo. Šie incidentai taip pat kėlė nerimo ir Švedijai.

Tiek Švedijoje, tiek Suomijoje galimybė stoti į NATO ne kartą buvo svarstoma, bet Rusija griežtai pasisako prieš tai.

Jaunuoliai, į kariuomenę atvykę iš Klaipėdos apskrities, aštuonių savaičių bazinį kario kursą pradėjo šių metų rugpjūčio 1 dieną, o jį baigę tarnybą tęs Karinėse jūrų pajėgose, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Kitą savaitę priesaiką duos ir 400 tarnybą Tauragės rajone įsikūrusiame Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione rugpjūčio 1-ąją tarnybą pradėję šauktiniai.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino pernai kovą. Tai padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.

Grąžinus šauktinių tarnybą, siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.

Šiemet, kaip ir pernai, tarnybą atliks 3 tūkst. karo prievolininkų. Nuo 2017 metų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet bus šaukiama nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. karių.

Prieš devynis mėnesius pradėję tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio batalione kariai ją baigė dalyvaudami tarptautinėse pratybose „Anakonda“ Lenkijoje ir „Geležinis Vilkas“ Lietuvoje.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Kęstučio batalione 2015 metų rugsėjo 21 dieną pradėjo 400 šauktinių, ją baigė 392 kariai. Tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos kariai ketina per 70 karių, iš jų daugiau nei 30 planuoja likti tarnauti Kęstučio batalione Tauragėje.

Nauja šauktinių pamaina – apie 400 jaunuolių – tarnybą Kęstučio batalione pradės nuo rugpjūčio 1 dienos.

Skaičiuojant su šauktiniais, pastarąjį menėsį baigusiais tarnybą Klaipėdoje, Vilniuje ir Marijampolėje, jų jau parengta ir į atsargą išleista daugiau kaip 1 tūkstantis.

Visi tarnybą baigę šauktiniai kariai, išleidus juos į atsargą, bus įrašomi į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir karo prievolininkų registrą. Vėliau kartą per penkerius metus jie bus šaukiami į 20–30 dienų trukmės kartotinius mokymus ir pratybas, organizuojamus parengtojo rezervo kariams.

Šaukimas į kariuomenę Lietuvoje grąžintas pernai. 2015 metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo 3 tūkst. jaunuolių.

2016 metais, kaip ir pernai, tarnybą atliks 3 tūkst. karo prievolininkų. Kitąmet šauktinių turėtų daugėti – planuojama pakviesti nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kiekvieną su būsima tarnyba susijusią šauktinio kelionę, jeigu jis gyvena Lietuvoje, finansuoti ne didesne nei 5,7 euro suma.

Kitose Europos šalyse gyvenantiems karo prievolininkams valstybė vienai kelionei skirs iki maždaug 90 eurų, ne Europoje gyvenantiems - iki 380 eurų.

Šauktiniui valstybė apmokės kiekvieną kelionę iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal į gyvenamąją vietą, taip pat į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą.

Krašto apsaugos ministerijos šiemet paskelbtuose šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašuose įtraukti 36 tūkst. 825 jaunuoliai. Į juos įtraukti ir užsienyje gyvenantys piliečiai.

Privalomai devynių mėnesių mokymams į kariuomenę kviečiami 19-26 metų jaunuoliai. Šiais metais tarnybai bus atrinkti 3 tūkst. asmenų, pirmenybę teikiant savanoriams. Savanoriškai atlikti tarnybą jau pareiškė norą per 2000 asmenų nuo 18 iki 38 metų.

Projektas dėl šauktinių Seimui bus pateiktas kovo pradžioje

Projektas dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo Seimui bus pateiktas jau kovo pradžioje, sako Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė.

„Projektas bus parengtas Vyriausybėje ir atkeliaus į Seimą. Sutarėme, kad kovo pradžioje bus pateiktas plenariniam posėdžiui. Be abejo, Seime bus diskusijų, bet tikiuosi, kad projektas bus priimtas“, - BNS antradienį sakė parlamento vadovė.

Klausiama, ar siūlymui pritaria Darbo partija, L.Graužinienė teigė kol kas negalinti kalbėti partijos vardu, kol klausimas neapsvarstytas skirtingose jos struktūrose, bet sakė, jog Valstybės gynimo taryba „priėmė teisingą sprendimą“.

„Aš prisimenu, kada buvo naikinamas šauktinių skaičius ir toje vietoje atsirado nuliai lentelėse, tikrai buvo labai didelė diskusija Seime ir labai nedideliu skirtumu buvo panaikinti šauktiniai. Ir mūsų frakcijoje buvo skirtingų nuomonių, bet tai buvo ne šioje kadencijoje. Todėl turėtume grįžti į visus (partijos) valdymo organus ir diskutuoti. Negalėčiau atsakyti už partiją, bet kaip Seimo pirmininkė, turėdama tikrai daug informacijos, aš galvoju, kad priėmėme teisingą sprendimą“, - kalbėjo L.Graužinienė.

Valstybės gynimo tarybai antradienį paskelbus siūlymą grąžinti šauktinių kvietimą į kariuomenę, Lietuvos politinių partijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė. Už šauktinių kariuomenę iš BNS kalbintų partijų lyderių, tik konservatoriai tvirtai pasisakė už šauktinių kariuomenę. Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino pritariantis, kad atsižvelgiant į geopolitinę situaciją šauktinių kariuomenė būtų grąžinta laikinai penkeriems metams.

Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis teigė kol kas negalintis vienareikšmiškai pasisakyti šiuo klausimu, tačiau buvo linkęs abejoti tokio sprendimo nauda. Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas BNS tvirtino pirma turįs išgirsti partiečių nuomonę.

Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas. Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, šauktinių kariuomenė būtų grąžinama penkerių metų laikotarpiui.

Lietuvoje šauktinių atsisakyta 2008 metais.

Politologai: buvo ir kitų būdų

Politologai sutaria, kad atnaujintas šauktinių kvietimas padės užpildyti kariuomenę žmonėmis, tačiau kai kurie ekspertai teigia, jog valdžia tam neišnaudojo kitų galimybių, kurios sukeltų mažiau politinių batalijų.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkė Jūratė Novagrockienė teigia, kad toks Valstybės gynymo tarybos siūlymas yra naudingas.

„Manau, kad tai būtų labai naudinga pačiai kariuomenei, tai būtų naudinga didinant Lietuvos ginkluotojų pajėgų gynybinę galią, tai būtų gerai stiprinant tiek karininkijos, tiek viršilų seržantų korpusą, kadangi trūksta eilinių karių, su kuriais būtų dirbama ir būtų ugdomi vadai. Manau, kad čia daugeliu aspektų būtų išlošta“, - BNS sakė profesorė J.Novagrockienė.

Jos manymu, mišrios kariuomenės palaikymas visuomenėje didės.

„Pasikeitus geopolitinei situacijai turėtų padidėti palaikymas mišrios kariuomenės formato ir tas labai matyti per išaugusį norą jungtis prie Šaulių sąjungos, savanorių pajėgų ir panašiai“, - teigė J.Novagrockienė.

Tuo metu TSPMI ir Lietuvos karo akademijoje dėstantis karybos ekspertas Deividas Šlekys pažymi, kad grįžimas prie šauktinių kvietimo „gali sukelti tikrai nemažų politinių batalijų“.

„Šauktinių formatas yra tam tikras prievartos elementas - tebūnie jis subtilus, netiesmukas, bet tai yra visgi nurodymas, kad jeigu tu esi tam tikro amžiaus ir neturi kitų įsipareigojimų, turi eiti tarnauti, priešingu atveju yra siūlomos nuobaudos“, - BNS sakė daktaras D.Šlekys.

Anot jo, daugiau savanorių buvo galima pritraukti labiau reklamuojant karo tarnybą kaip darbą.

„Mes praėjusiais metais labai daug ėjome per simboliką, per moralinius, patriotinius dalykus, tas aktyvavo tikrai didelę dalį visuomenės: kažkas - į šaulius, kažas - į savanorius, kažkas - į kariuomenę. Bet, kita vertus, tarnyba kariuomenėje yra toks pat darbas, ir mes turime mokėti jį reklamuoti. Man atrodo, tai nebuvo padaryta ir gal nelabai norėta daryti. Šauktinių variantas politiškai yra sunkesnis, bet įgyvendinimo prasme lengvesnis“, - dėstė politologas.

Jo teigimu, šauktinių formato plėtimas gali paskatinti visuomenėje nepageidaujamas nuotaikas.

„Yra dalykas, dėl kurio mes, kai kurie ekspertai, abejojame, diskutuojame - šauktinių formatas įtraukia daugiau žmonių į visuomenę, daugiau jų pajungiama karinei mentalinei schemai, ir klausimas yra, kiek tos idėjos vėliau skleisis visuomenėje, į tai reikia atsargiai žiūrėti, nes istorija rodo, kad šauktinių formatas glaudžiai siejasi su nacionalizmu, o jo radikalių formų turbūt niekas nenori Lietuvoje“, - aiškino ekspertas.

A. Paulauskas: gali tekti peržiūrėti įsigijimus

Grąžinus šauktinių kariuomenę gali tekti peržiūrėti planuojamus krašto apsaugos įsigijimus, mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Tiek ministras, tiek kariuomenės vadas nori sustiprinti mūsų kariuomenę, įsigyti naujos ginkluotės, nori ypač priimti mūsų partnerius, infrastruktūrą jiems sukurti, sandėlius pastatyti. Ir jie turėjo daug planų – ar dabar nesuardys ta šauktinių kariuomenė tų visų planų, aš negaliu pasakyti. Mes suprantame, tai papildomos išlaidos“, – antradienį BNS sakė A.Paulauskas.

Jo teigimu, dėl išlaidų šauktiniams kariuomenės pirkimų planai „gali šiek tiek nukentėti, šiek tiek išsitęsti per terminus“, nes papildomo finansavimo niekas neketina duoti.

Kita vertus, NSGK vadovas pripažino, kad dabartinę karių rengimo sistemą reikia keisti, nes tris mėnesius trunkantys baziniai mokymai praktiškai neparengia kario, nesuteikia jam specialybės, tik truputį išmoko ginklą laikyti.

„Mano supratimu, visą tą bazinį parengimą galima perkelti į mokyklas su pilietiniu, istoriniu, kariniu ugdymu. Tie baziniai pagrindai gali būti teikiami stovyklose moksleiviams vienuoliktose, dvyliktose klasėse, kur jau subrendę žmonės. O kariuomenė turėtų būti profesionali, tai yra kontraktinė, arba jau šauktiniai, kurie per devynis mėnesius jau tikrai gali įgyti specialybę ir turėti vietą kariuomenėje“, - BNS teigė politikas.

Anot jo, kadangi kai kurie Lietuvos kariuomenės daliniai užpildyti katastrofiškai blogai, reikia ieškoti būdų, kaip greitai pakeisti situaciją. Būtent šauktinių grąžinimas yra vienas iš tokių greitų būdų.

„Tai būtų greičiausias būdas, bet ar pasiruošusi Krašto apsaugos ministerija?“ - svarstė A.Paulauskas.

Jo teigimu, klausimas, kur patalpinti šauktinius, nes buvusi jiems skirta infrastruktūra dabar pertvarkyta kitoms reikmėms.

Partijų lyderių pozicijos išsiskyrė

Valstybės gynimo tarnybai antradienį paskelbus siūlymą grąžinti šauktinių kvietimą į kariuomenę, Lietuvos politinių partijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.

Iš BNS kalbintų partijų lyderių, tik konservatoriai tvirtai pasisakė už šauktinių kariuomenę, kiti buvo linkę į klausimą žvelgti skeptiškai ir pirma gerai įvertinti visus privalumus bei trūkumus.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotojos Rasos Juknevičienės, klaida buvo jau šauktinių panaikinimas, todėl ji teigė palaikanti idėją juos grąžinti.

„Niekam ne paslaptis, kad visą laiką tą sakiau – kad tai labai reikalingas sprendimas. Žinoma, geriau vėliau negu niekada. (...) Situacija yra visai pasikeitusi ir, jeigu mes norime, kad (Rusijos prezidentas) V.Putinas nedrįstų net galvoti apie kokią nors ataką prieš mūsų valstybę, visuomenė turi būti pasiruošusi“, – teigė R.Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad šauktinių grąžinimas yra būdas užtikrinti pakankamą karių rezervą.

Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis teigė kol kas negalintis vienareikšmiškai pasisakyti šiuo klausimu, tačiau buvo linkęs abejoti tokio sprendimo nauda.

„Reikėtų labai atidžiai įvertinti tą pasiūlymą. Suprantu geopolitinę situaciją, kuri dabar klostosi aplink Lietuvą, suprantu, kad reikia neišvengiamai ir maksimaliai greitai stiprinti savo karinius pajėgumus, tačiau kalbant apie šauktinių kariuomenės įvedimą, tai kertasi su mūsų rinkimų programa, todėl turėsime labai didelę diskusiją frakcijoje ir parlamente, o tada apsispręsime“, – BNS sakė E.Masiulis.

Anot jo, pirmiausia reikėtų pasistengti stiprinti profesionaliąsias ir savanoriškąsias pajėgas.

„Galbūt reikia didinti atlyginimus profesionaliems kariams, labiau juos motyvuoti. Ar tos tarnybos, kurios atsakingos už profesionalų paiešką ir savanorių paiešką, gal jos ne viską padaro? (...) Mes manome, kad reikia stiprinti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos finansavimą, didinti savanoriškų pajėgų skaičių, plėsti ir stiprinti Šaulių sąjungą bei jos finansavimą. Būtent šitie du dariniai galėtų papildyti profesionaliąją kariuomenę“, – teigė E.Masiulis.

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas BNS tvirtino pirma turįs išgirsti partiečių nuomonę.

„Norėčiau išgirsti ir vienus motyvus, ir kitus motyvus, susirinkti kompanijoje mūsų – tiek prezidiumo, tiek valdybos – ir pasvarstyti tą dalyką“, – apie partijos poziciją dėl šauktinių grąžinimo sakė R.Paksas.

Jo nuomone, ir šauktinių grąžinimas, ir jų atsisakymas turi tiek privalumų, tiek trūkumų.

„Svarbiausias klausimas šiandien yra neeskaluoti karo propagandos. Mes čia užsižaidę su tuo karo propagandos eskalavimu. (...) Aš manau, kad tie laikai, kai ruošiama patrankų mėsa, seniai yra pasibaigę. Karai dabar vyksta visiškai kitaip nei kad buvo įsivaizduojama, jog reikia kuo daugiau žmonių nusiųsti. Kita vertus, patriotinis auklėjimas žmogui, kad jis atliktų tarnybą ir rengtųsi savo pilietinei pareigai, irgi turi privalumų“, – svarstė R.Paksas.