Po skandalo – tyrimas

Paprastai tariant, dabar pažymas arba statinio užbaigimo deklaracijas gali išduoti privačios įmonės, nors tai anksčiau atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

„Atlikus anksčiau minėtų teisinio reglamentavimo pakeitimų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad nuo gegužės 1 d. įsigaliojusioje tvarkoje palikta galimybių neskaidriai vykdyti procedūras ir priimti sprendimus“, – rašoma STT antikorupciniame pataisų vertinime.

Neatsakinga: bet kokį objektą dabar galima mėginti atiduoti vertinti jei ne su vieno, tai su kito eksperto pagalba, kuris net nevažiuos į vietą tikrinti situacijos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Skandalas dėl susiklosčiusios situacijos kilo, kai paaiškėjo, kad Statybos įstatymo pataisos smogė sunkiai paaiškinamu kainų šuoliu už dokumentus, kurie anksčiau kainavo 35 eurus. Šie pinigai patekdavo į šalies biudžetą.

Vos tik valdžia nusprendė šias gyventojams teikiamas paslaugas perduoti privatininkams, už statybos užbaigimo deklaraciją šie pradėjo prašyti nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų.

Lobsta tik ekspertų įmonės. Biudžetas negaus nė cento.

„Įstatyme yra labai daug korupcijos landų. Bet kokį objektą dabar galima mėginti atiduoti vertinti jei ne su vieno, tai su kito eksperto pagalba, kuris net nevažiuos į vietą tikrinti situacijos. Niekas jokios atsakomybės neprisiima“, – kalbėjo situaciją šioje paslaugų srityje stebinti politikė ir verslininkė Alina Velykienė.

Įžvelgia korupcijos riziką

Po viešų diskusijų STT ėmėsi šių pataisų antikorupcinio vertinimo ir išvardijo daugybę priekaištų.

STT kilo klausimų dėl ypatingų statinių, tokių, kuriuose gali būti saugomos pavojingos medžiagos, laikomi pavojingi įrenginiai, sudėtingos konstrukcijos.

Aiškintasi, kaip bus patvirtintos sudėtingų technologijų statinių ar visuomenės poreikiams naudojamų pastatų, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, daugiabučių statybos užbaigimo deklaracijos.

STT užkliuvo tai, kad visuomeninės paskirties ar daugiabučių statybos užbaigimo procedūros teisės akte išaiškintos neišsamiai ir nevienareikšmiškai.

„Teisinio reguliavimo spragos vertinamos kaip papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, atribojant atvejus, kai statyba užbaigtina surašant statybos užbaigimo aktą arba tvirtinant deklaraciją, aiškiai įvardijant išimtis, jeigu tokių esama“, – pabrėžė STT.

Pasirašys nepatikrinę?

STT pažymėjo, kad deklaracijų apie statybos užbaigimą funkciją perdavus privatiems subjektams, nereglamentuota galimų interesų konfliktų prevencija.

Paprastai tariant, ta pati įmonė gali rengti statinio projektą, gali teikti statinio ekspertizės paslaugas, o galiausiai ta įmonė gali tvirtinti ir deklaraciją apie to statinio statybos užbaigimą.

Dėl to kyla interesų konfliktas tarp ekspertizės rangovų ir statytojų.

STT pažymėjo, kad įstatymo nuostatose nereglamentuota, kad tarp statytojo ir statybas tikrinančio eksperto nebūtų artimų ar glaudžių ryšių.

„Todėl, tarnybos vertinimu, tokia situacija keltų abejonių dėl atliktos ekspertizės išvados rezultatų objektyvumo ir skaidrumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis inspekcijos paskelbtų ekspertizės rangovų įmonių, į kurias galima kreiptis dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą, kartu yra ir statytojus jungiančių asociacijų nariai, pavyzdžiui, Lietuvos statybininkų asociacijos“, – rašoma vertinime.

Paaiškėjo, kad pagal dabartinę tvarką statytojas ar statinio naudotojas, nesutinkantis su projekto ar statinio ekspertizės akto išvadomis, gali užsakyti pakartotinę ekspertizę iš kito ekspertizės rangovo, kuris gali ir nefiksuoti kai kurių nustatytų projekto trūkumų.

Atnaujintas teisinis reguliavimas nenumato įpareigojimo deklaraciją apie statybos užbaigimą tvirtinančiam subjektui įsitikinti, kad buvo pastatytas būtent tas statinys.

„Taigi, net ir iš naujo tikrinant privačių subjektų patvirtintas statybos užbaigimo deklaracijas nebūtinai vykstama į vietą įsitikinti, kad pastatytas statinys atitinka projekte, statybos leidime ir kituose dokumentuose įtvirtintus duomenis ir teisės aktų reikalavimus“, – rašoma rašte.

Užkliuvo įkainiai

STT pažymėjo, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, viešojoje erdvėje pasirodė statytojų nusiskundimų, kad statybos užbaigimas patvirtinant deklaraciją pabrango keliolika kartų – nuo keliasdešimt iki kelių šimtų ir net daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų.

„Nustatyta, kad nepatvirtinta deklaracijos apie statybos užbaigimą procedūros kainos apskaičiavimo metodika. Atsižvelgiant į tai, kad ši procedūra gali būti laikoma valstybės deleguota funkcija, manytina, jos kainos, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, galėtų būti reguliuojamos“, – rašoma vertinime.

A.Velykienė, kurios įmonė gyventojams padeda parengti su statybomis susijusią dokumentaciją, pateikė pavyzdį dėl mokamų ir nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Patikrino: A.Velykienė pasidomėjo, kiek ekspertinių įmonių iš tiesų teikia paslaugas gyventojams. Paaiškėjo, kad sąraše yra įtrauktų per klaidą, o iš 30 bendrovių realiai paslaugą teikia trečdalis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Norėdamas gauti kitokią paslaugą, žmogus gali kreiptis į medikus privačiai. Šiuo atveju jokio pasirinkimo nėra. Valstybė delegavo šią funkciją privatininkams, o šie nustatė kosmines kainas. Džiugu, kad STT atkreipė dėmesį į šio įstatymo pataisas. Atsakymą dėl antikorupcinio vertinimo Aplinkos ministerija turės pateikti per du mėnesius. STT išsakė ir kritinių pastabų, kurias ministerija privalės taisyti“, – kalbėjo A.Velykienė.

STT vertinime pažymėta, kad analizuotų teisės aktų nuostatos gali sudaryti sąlygas jas taikyti nevienareikšmiškai, leisti priimti nesąžiningus ar neskaidrius sprendimus.

Paslaugas teikia tik pusė

A.Velykienė, stebėdama, kiek pažymų buvo patvirtinta, susidarė įspūdį, kad iš 32 patvirtintų ekspertinių įmonių realiai paslaugas teikia tik 10–11.

„Ką tai reiškia? Ogi tai, kad tokių įmonių visoje Lietuvoje vos dešimt, todėl jos ir diktuos paslaugų įkainius. Labai liūdna, kad net VILNIUS TECH buvo įtrauktas į šį sąrašą. Tačiau, išsiuntus užklausą dėl teikiamų paslaugų, gautas atsakymas, kad jie per klaidą buvo įtraukti į šį sąrašą. Aplinkos ministerijai neįdomu, kiek realiai įmonių teikia paslaugas“, – pastebėjo A.Velykienė.

Ji labiausiai akcentavo tai, kad dėl naujos tvarkos šalies biudžetas negavo nė cento. „Lobsta tik ekspertų įmonės. Biudžetas negaus nė cento“, – reziumavo A.Velykienė.

Surinko 6 tūkst. parašų

Peticiją, kuria reikalaujama atšaukti kontroversiškas Statybos įstatymo pataisas, pasirašė net 6 tūkst. gyventojų.

Peticiją užregistravusi matininkė Laura Masalskienė tikino, kad, nuo gegužės pradėjus veikti pataisoms, atsirado naujovių, apie kurias net nebuvo užsiminta. Tai taip pat pribloškė.

„Mūsų siekis – arba atšaukti šias pataisas, arba bent jau tobulinti tvarką, kad pats įstatymas bent jau normaliai veiktų. Seimo Peticijų komisija registravo peticiją ir ji bus svarstoma“, – patikino L.Masalskienė.

Ji stebėjosi, kad nuo šiol deklaracijų reikės ir nesudėtingiems statiniams, kurie yra mažesni nei 80 kv. m ploto.

„Bet kuris žmogus, statantis nesudėtingą statinį, tikrai sutiktų statybų inspekcijai už deklaraciją mokėti, kad ir didesnę kainą, tačiau šie pinigai bent jau patektų į biudžetą“, – pastebėjo L.Masalskienė.

„LTG Infra“ iniciatyva užsakytas ir nepriklausomų specialistų atliktas tyrimas parodė, jog pagrindinis taršos židinys yra ne „LTG Infra“ teritorijoje, o kito juridinio asmens valdomame žemės sklype. Tyrimų ataskaita pristatyta ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojams. Taip pat, buvo parengtas ir visos užterštos teritorijos tvarkymo plano projektas su galimais tvarkymo sprendiniais, pagal kurį visiškas išvalymas teritoriją valdančioms šalims kainuotų apie 8 mln. eurų“, – BNS trečiadienį atsiųstame komentare teigia bendrovė.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, beveik šimtą metų iki 1989-ųjų Kauno geležinkelio stoties teritorijoje buvo vykdoma toksiška pabėgių mirkymo veika, kuri paliko ženklų ekologinį įspaudą.

„Svarbu pastebėti, jog tokia veikla šioje teritorijoje nuo pat devinto dešimtmečio nėra vykdoma. „LTG Infra“ bendrovės specialistai aktyviai dirba, kad ši problema būtų išspręsta iš esmės – ne tik izoliuotas teršalų patekimas į šalia tekančią Nemuno upę, bet užterštas gruntas būtų išvalytas visiškai. Tik tam reikia visų teritorijos savininkų sutarimo – tiek „LTG Infra“, tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek kitų šioje teritorijoje veiklą vykdančių juridinių asmenų“, – teigia „Lietuvos geležinkeliai“.

Pasak bendrovės, pasitarimai su savivaldybe dėl problemos sprendimų vyko balandį ir praėjusį penktadienį, nuspręsta įtraukti šiuos sklypus į užterštų teritorijų registrą ir bendrai prašyti ES lėšų tvarkymui.

visiškas išvalymas teritoriją valdančioms šalims kainuotų apie 8 mln. eurų.

„Tikimės, jog sutarimas bus rastas greitu metu – bendrovė „LTG Infra“ yra pasiruošusi neatidėliotinai imtis teritorijos valymo darbų“, – teigia bendrovė.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dėl naftos produktų, tekančių į Nemuno upę Kaune ties M. K. Čiurlionio tiltu, paprašė Kauno skelbti mieste ekstremaliąją situaciją.

Savivaldybė žada šaukti Ekstremalių situacijų komisijos posėdį, tačiau pabrėžia, kad principingo požiūrio tikisi ir iš aplinkosaugininkų, nes teršalai teka iš privačių teritorijų, jų savininkai nėra sulaukę sankcijų iš aplinkosaugininkų.

Dėl taršos šioje vietoje į Kauno aplinkos apsaugos inspekciją gyventojai ėmė kreiptis balandį.

Balandžio 6 dieną Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorijos paimtuose nuotekų mėginiuose buvo nustatyta didelė naftos angliavandenilių koncentracija, daug kartų viršijanti paviršinėse nuotekose galimą išleisti į aplinką naftos produktų koncentraciją.

Tam, kad į Nemuną tarša liautųsi, sklypų savininkams taip pat buvo parengti privalomieji nurodymai dėl užterštos teritorijos tvarkymo plano.