Tai antras toks privatus skrydis šiais metais, pirmajam bandymui pasibaigus nesėkme.

Hjustono kompanija „Intuitive Machines“, vadovaujanti misijai IM-1, tikisi tapti pirmuoju nevyriausybiniu veikėju, atlikusiu vadinamąjį minkštą nusileidimą Mėnulyje ir nuleidusiu ant Žemės palydovo pirmąjį JAV robotą po „Apollo“ misijų daugiau kaip prieš penkis dešimtmečius.

Šešiakampį nusileidimo aparatą „Odysseus“ ketvirtadienį 1 val. 6 min. vietos (8 val. 6 min. Lietuvos) laiku iškėlė bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.

Startas turėjo įvykti trečiadienį, bet buvo atidėtas „SpaceX“ užfiksavus nenormalią temperatūrą bandant aprūpinti kuru nusileidimo aparatą.

Nusileidimo aparatas turi naujo tipo metano ir deguonies variklį, sudarantį sąlygas greitai pasiekti kelionės tikslą ir išvengti ilgai trunkančio didelės radiacijos poveikio Žemę juosiančiame Van Aleno radiacijos žiede.

Trentas Martinas iš „Intuitive Machine“ reporteriams šią savaitę sakė, kad galimybė Jungtinėms Valstijoms pirmą kartą nuo 1972-ųjų sugrįžti į Mėnulį yra inžinerijos žygdarbis.

Nepaisant atidėjimo, aparatas vasario 22-ąją turi pasiekti savo nutūpimo vietą – kraterį „Malapert A“ už 300 km nuo pietų ašigalio.

NASA tikisi kažkada įkurti bazę Mėnulyje ir jo ledą naudoti geriamajam vandeniui bei raketų kurui pagal skrydžių iš Mėnulio į Marsą programą „Artemis“. Pirmieji astronautai pagal šią programą Mėnulyje išsilaipins ne anksčiau kaip 2026 metais.

NASA sumokėjo „Intuitive Machines“ 118 mln. dolerių (110 mln. eurų) už mokslinės įrangos nugabenimą aplinkai Mėnulyje geriau įvertinti.

Gabenamame krovinyje taip pat yra skaitmeninis žmonijos žinių archyvas ir 125 Mėnulio miniskulptūros, sukurtos menininko Jeffo Koonso (Džefo Kunso).

Po nusileidimo prietaisai veiks maždaug savaitę, kol pietų ašigalyje prasidės Mėnulio naktis.

IM-1 yra antra misija pagal NASA iniciatyvą „Commercial Lunar Payload Services“ (CLPS) krovinių gabenimą pavesti privačiajam sektoriui.

Pirmoji misija, kurią sausį vykdė „Astrobotic“, buvo nesėkminga – įvyko erdvėlaivio „Peregrine“ kuro nuotėkis ir erdvėlaivis galiausiai buvo grąžintas sudegti Žemės atmosferoje.

Tuo metu Rusija ketvirtadienį paleido raketą su kroviniu Tarptautinei kosminei stočiai (TKS), vienam iš nedaugelio po Maskvos invazijos į Ukrainą dar vykdomų Rusijos ir JAV projektų.

Raketa „Sojuz-2“ su krovininiu erdvėlaiviu „Progress MS-26“ pakilo iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane, per platformą „Telegram“ paskelbė Rusijos kosmoso agentūra.

Erdvėlaivis į TKS turi atskristi šeštadienį, nurodoma pranešime.