– Po Agnės Jagelavičiūtės mirties daugelis suskubo skiepytis jiems nebūtinai reikalingomis vakcinomis. Na, o kai I. Burlinskaitei-Vaisietai neseniai buvo nustatyta gana vėlyvos stadijos onkologinė liga, kai kurie ėmė panikuoti, kad jiems galbūt irgi vėžys, bet jie to nežino. Ar reikėtų sunerimti ir suskubti pas savo šeimos gydytoją dėl tam tikrų tyrimų?
– Jeigu žmogus nerimauja, kad serga onkologine liga, galima ateiti pas šeimos gydytoją ir apie tai pasikalbėti. Tuomet jis, įvertinęs paciento skundus, šeimos ligų istoriją, nerimą, gali paskirti atlikti tam tikrus tyrimus. Tačiau bijoti ir galvoti apie tai, kad tau vėžys, reikalauti atlikti kažkokį tyrimą, tikrai nereikėtų, nes nėra vieno kažkokio, kuris tiksliai pasakytų, jog tikrai yra vėžys arba nėra.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Daugelis dabar skuba ir į privačias laboratorijas atlikti kraujo tyrimų, ieško sau diagnozės. Net teko girdėti apie tokį tyrimą – seilių testus. Ką jie atskleidžia?
– Sveikintina, jei žmogus rūpinasi savo sveikata, laiku atlieka reikalingus profilaktinius tyrimus. Tačiau konkrečiai kalbant apie šią ligą – kraujo vėžį, pasakysiu, kad diagnozuojant ją yra ir nemažai pasipinigavimo. Siūlomi įvairūs tyrimai, kuriuos atlikus tau galiausiai pasakys, kad jokio vėžio nėra. Tai – puikus būdas užsidirbti. Žmonėms atrodys, kad jie pasitikrino sveikatą, nors realiai iš to tyrimo patikimo atsakymo nėra.
Konkrečiai kalbant apie šią ligą – kraujo vėžį, pasakysiu, kad diagnozuojant ją yra ir nemažai pasipinigavimo.
– O jeigu žmonės nori užbėgti tokiai sunkiai ligai už akių?
– Jeigu žmogus nori užbėgti vėžiui už akių, pirmiausiai turėtų rūpintis savo sveikata. T. y. gerai išsimiegoti, pailsėti, nevartoti alkoholio, nerūkyti. O tyrimai nuo vėžio neapsaugo. Tiesa, yra tam tikrų onkologinių ligų, kada atkreipiamas dėmesys dėl padidėjusios rizikos. Pavyzdžiui, vėžys su amžiumi susijęs. Yra tokių atrankinių tyrimų, kuriuos mes, šeimos gydytojai, siūlome atlikti. Ir jeigu tie tyrimai būna teigiami, pavyzdžiui, – slaptas kraujavimas iš žarnyno ar pastebėti tam tikri pakitimai krūtyje po mamografijos, tuomet nukreipiame tolimesniam ištyrimui. Bet ar yra, ar nėra onkologinės ligos, gali pasakyti tik specialistas, įvertinęs daug sudedamųjų dalių, daug tyrimų.
– Į kokius mūsų organizmo siunčiamus signalus reikėtų atkreipti dėmesį, kad kažkas gali būti negerai?
– Žmogus turi jaustis sveikas. Priešingu atveju, jis turi paklausti savęs, kodėl, kokia jo prastos savijautos priežastis. Jeigu neturi atsakymo, tuomet šeimos gydytojas gali būti vienas iš tų specialistų, su kuriuo vertėtų apie tai pasikalbėti. Bet vieno simptomo, signalizuojančio apie vėžį, nėra. Todėl kartais taip ir atsitinka, kad liga diagnozuojama jau pažengusi. Pavėluota diagnoze laikoma tada, kai gydytojas, šeimos nariai ragina pasitikrinti sveikatą dėl kamuojančių simptomų, bet žmogus atidėlioja, bijo ar neranda tam laiko. Tačiau kai nėra jokių simptomų, net ir gydytojams būna sunku įtarti. Kiekvieną kartą juk nuo visų ligų žmogaus neištirsi.
– Ką patartumėte tiems, kurie tiesiog paniškai bijo susirgti?
– Kaip minėjau, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją. Patarčiau ne konkrečiai prašyti atlikti kokį nors tyrimą, o aiškiai išsakyti, kas kelia nerimą, baimę. Kartais užtenka pokalbio. O kartais gydytojas pamato, kad reikėtų tirtis dėl visai kitų galimų sutrikimų, visai ne dėl vėžio. Tad pasikonsultuoti su šeimos gydytoju –visada į naudą.
