Antradienį paskelbtame ataskaitos projekte šnipinėjimo programos „Pegasus“ skandalą tiriantis komitetas sako, kad Europos Vadovų Taryba (EVT) ir šalių narių vyriausybės laikosi „tylėjimo įstatymo“, ir apgailestauja, kad Europos Komisija tik „nenoriai ir dalimis“ suteikė informacijos apie jos darbuotojų šnipinėjimą.

EK atstovas atsakė, kad bet kokie šalių saugumo tarnybų bandymai nelegaliai gauti duomenis apie piliečius „yra nepriimtini“, ir teigė, kad Komisija jau imasi veiksmų žurnalistams nuo šnipinėjimo programų apsaugoti.

EP komitetas, kuris aiškinasi įtarimus, kad vyriausybės naudojosi Izraelyje sukurta šnipinėjimo programa „Pegasus“ ir kitais invaziniais sekimo įrankiais, tokias technologijas laiko grėsme demokratijai 27 valstybių bloke.

Izraelio kompanijos „NSO Group“ sukurta „Pegasus“ gali būti įdiegta į mobiliuosius telefonus vartotojui nežinant ir suteikti galimybę skaityti visus pranešimus, matyti slaptažodžius, sekti vartotojo buvimo vietą ir prisijungti prie telefono kameros bei mikrofono. 

Kompanija šią technologiją vadina kovos su nusikalstamumu įrankiu, tačiau visame pasaulyje buvo išaiškinta daug atvejų, kai vyriausybės naudojo ją prieš disidentus, žurnalistus ir politinius oponentus.

EP Tyrimo komitetas programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimui tirti (PEGA) teigia, kad „NSO Group“ savo produktų yra pardavusi mažiausiai 14 ES šalių.

„Mažiausiai keturiose šalyse narėse – Lenkijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Ispanijoje – buvo nelegaliai naudojamos šnipinėjimo programos... [Taip pat] yra įtarimų dėl jų naudojimo Kipre“, – sakoma ataskaitos projekte. Jame nurodoma, kad Kipras ir Bulgarija yra tapę šnipinėjimo programų eksporto centrais.

„Šalių narių vyriausybės daugiausia atmetė kvietimą bendradarbiauti su PEGA, – nurodė europarlamentarai. – Kai kurios vyriausybės tiesiai atsisakė bendradarbiauti, kitos elgėsi draugiškai ir mandagiai, bet iš tiesų nesidalijo reikšminga informacija.“

Komitetas taip pat apgailestavo, kad Europolas nepradėjo tirti šio reikalo.

„Tik spaudžiamas Europos Parlamento jis nusiuntė laišką penkioms šalims narėms su klausimu, ar pradėtas policijos tyrimas ir ar jis galėtų padėti“, – sakoma PEGA ataskaitos projekte.

Po debatų su EP politinėmis grupėmis ir galimų pataisymų kitais metais bus surengtas balsavimas dėl PEGA galutinių išvadų.

Redaktorė Miglė Giri

Liepos 25-osios laiške olandų europarlamentarei Sophie in 't Veld (Sofi in 't Veld) teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) rašė, kad 2021 metų lapkritį „Apple“ jam pranešė apie galimą programos „Pegasus“ įsilaužimą į jo išmanųjį telefoną.

Ši programa gali būti įdiegta į mobiliuosius telefonus vartotojui nežinant ir suteikti galimybę skaityti visus pranešimus, sekti vartotojo buvimo vietą ir prisijungti prie telefono kameros bei mikrofono. 

Pernai buvo kilusi didelė kontroversija, kelioms žiniasklaidos priemonėms pranešus, kad vyriausybės visame pasaulyje naudojosi „Pegasus“ šnipinėdamos savo oponentus.

D. Reyndersas laiške rašė, jog vidaus tyrimas nepatvirtino, kad „Pegasus“ pavyko užkrėsti jo ar kitų ES pareigūnų asmeninius ar profesinius įrenginius.

Tačiau keli įrenginių patikrinimai sudarė sąlygas aptikti įsilaužimo požymių, bet „neįmanoma tvirtai susieti šių įkalčių su konkrečiu kaltininku“, sakoma laiške.

Saugumo sumetimais laiške nepateikiama daugiau detalių apie dar neužbaigto Komisijos tyrimo rezultatus.

S. in 't Veld dalyvauja Europos Parlamento tyrime dėl kaltinimų, kad šnipinėjimo programą „Pegasus“ naudojo kai kurios Europos Sąjungos vyriausybės, pavyzdžiui, Vengrijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje.

Ispanų premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) po skandalo dėl „Pegasus“ naudojimo šnipinėjant aukščiausio rango politikų mobiliuosius telefonus praėjusį mėnesį pažadėjo griežtinti šalies slaptųjų tarnybų priežiūrą.

Skandalas kilo balandį, kai paaiškėjo, kad ispanų žvalgybos tarnybos klausėsi Katalonijos separatistų lyderių pokalbių telefonų. Kanados visuomeninė kibernetinio saugumo organizacija „Citizen Lab“ tuomet pareiškė, kad po nesėkmingo bandymo atsiskirti 2017 metais buvo klausomasi daugiau kaip 60 su Katalonijos separatistų judėjimu susijusių asmenų pokalbių telefonu.

D. Reyndersas sakė, kad EK nusiuntė prašymus Vengrijai, Lenkijai ir Ispanijai suteikti daugiau informacijos apie jų naudojimąsi „Pegasus“.

Budapeštas ir Varšuva atsakė, kad „Pegasus“ buvo naudojama teisėtais nacionalinio saugumo tikslais.

Liepą vieno tiriamosios žurnalistikos konsorciumo paskelbtame straipsnyje Vengrija buvo išskirta kaip vienintelė Europos Sąjungos šalis, galimai naudojusi šią kontraversišką programą. Manoma, kad šio šnipinėjimo taikiais galėjo tapti šimtai žmonių, įskaitant kai kuriuos žurnalistus, teisininkus ir kitus visuomenės veikėjus.

„Pegasus“ užkrėsti išmanieji telefonai faktiškai buvo paverčiami šnipinėjimo prietaisais, leidžiančiais programos valdytojams skaityti taikinių susirašinėjimą, peržiūrėti nuotraukas, stebėti buvimo vietą ir netgi įjungti vaizdo kamerą be savininko žinios.

Tačiau nacionalistinių pažiūrų premjero Viktoro Orbano vyriausybė iki šiol nesutikdavo patvirtinti naudojusi „Pegasus“.

Užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) netgi tvirtino, kad vyriausybei „nieko nebuvo žinoma“ apie neteisėtą duomenų rinkimą.

Vis dėlto valdančiosios partijos „Fidesz“ parlamentaras Lajosas Kosa (Lajošas Koša) ketvirtadienį atsakė „Taip“, kai buvo paklaustas vieno vengrų žurnalisto, ar Vidaus reikalų ministerija įsigijo šią programinę įrangą.

„Neįžvelgiu tame nieko nepriimtina, – sakė L. Kosa, parlamento Gynybos ir teisėsaugos komiteto pirmininkas. – Daugeliu atveju didžiosios technologijų bendrovės vykdo daug platesnę piliečių stebėseną negu Vengrijos valstybė.“

L. Kosa pridūrė, kad įsigijusi „Pegasus“ Vidaus reikalų ministerija pasirūpino, kad nebūtų pažeidžiamos niekieno teisės.

Jis taip pat nurodė, kad vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris (Šandoras Pinteris) komitetui sakė, jog saugumo tarnybos visuomet veikė teisėtai – gavusios teismo arba teisingumo ministro leidimą.

Gynybos ir teisėsaugos komitete dirbanti opozicijos deputatė Agnes Vadai žurnalistams sakė, kad S. Pinteris atsisakė patvirtinti arba paneigti, ar naudojantis šia programa buvo sekami žurnalistai arba politikai.

Pasak A. Vadai, ketvirtadienį įvykusio komiteto posėdžio, per kurį buvo svarstomi su „Pegasus“ susiję klausimai, protokolas buvo įslaptintas iki 2050 metų.

JAV tarnybos trečiadienį įtraukė Izraelyje įsikūrusią „Pegasus“ kūrėją NSO į bendrovių, su kuriomis ryšiai yra griežtai ribojami, sąrašą.

„Šie įrankiai... leido užsienio vyriausybėms vykdyti šalių sienas peržengiančias represijas – šią praktiką pasitelkia autoritarinės vyriausybės, besitaikančios į disidentus, žurnalistus ir aktyvistus, esančius už jų suverenių sienų, kad nutildytų nepritarimą“, – sakoma JAV Prekybos departamento pranešime.

Tačiau komentuodama šį sprendimą NSO pareiškė, kad bendrovės „technologijos palaiko JAV nacionalinio saugumo interesus ir priemones, užkirsdamos kelią terorizmui ir nusikalstamumui“.