Nepriklausomo naujienų portalo „Naša Niva“ teigimu, platformos „Telegram“ provyriausybiniuose kanaluose paskelbtame vaizdo įraše sulaikyta moteris pasakoja, kad yra Lietuvos pilietė ir dirba mokytoja vienoje Minsko mokyklų.

Jame 58-erių moteris esą prisipažįsta dukart dalyvavusi protesto akcijose, vykusiose po 2020 metais įvykusių prezidento rinkimų, ir skaitė „destruktyvių kanalų“ pranešimus.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ cituoja vieną su Baltarusijos jėgos struktūromis susijusį „Telegram“ kanalą, kuris tvirtina, kad J. Cimbalist persikėlė į Baltarusiją 2011 metais. Ji kaltinama dalyvavimu protestuose ir destruktyvia veikla.

Apie jos sulaikymą paskelbė ir teisių gynimo grupė „Viasna“.

Lietuvos ambasada Minske apie galimą Lietuvos pilietės sulaikymą oficialiai neinformuota. Pamačiusi šią žinią žiniasklaidoje, ji perdavė notą Baltarusijos atstovams, prašydama suteikti informacijos apie įvykio aplinkybes, BNS informavo užsienio reikalų ministro patarėja Paulina Levickytė.

Lietuvoje veikiančio Baltarusijos centro „Mūsų namai“ atstovė Olga Karač LRT televizijai sakė, kad mokytoja sulaikyta ne dėl to, jog, pavyzdžiui, buvo prisijungusi prie kokių nors grupių socialiniuose tinkluose, o „ji sulaikyta dėl to, kad yra Lietuvos pilietė“.

„Baltarusijos režimas ieško, kaip spausti Lietuvą, nes Lietuva laikosi principingos pozicijos ir A. Lukašenka nori bet kokia kaina parklupdyti Lietuvą, priversti derėtis, kalbėtis. Šiuo atveju daiktus reikia vadinti tikrais vardais: Jeleną Cimbalist Baltarusijos režimas paėmė įkaite, kad šantažuotų Lietuvą“, – sakė O. Karač.

2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi Sviatlana Cichanouskaja pasitraukė iš Baltarusijos ir savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.

Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų. Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo tinklalapyje skelbia, kad ir šiuo metu Baltarusijoje yra 1375 politiniai kaliniai.

Baltarusiją nuo 1994 m. geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka nuo pernai vykusių ginčijamų prezidento rinkimų ir po jų kilusių precedento neturinčių protestų susidoroja su opozicija.

39-erių M. Kalesnikava ir jos advokatas Maksimas Znakas yra suimti nuo praėjusių metų rugsėjo. Jie abu anksčiau dirbo su kandidatu į prezidentus Viktoru Babaryka, kuris liepą dėl kaltinimų sukčiavimu buvo nuteistas 14 metų kalėti.

M. Kalesnikava ir M. Znakas kaltinami pakenkę nacionaliniam saugumui, siekę užgrobti šalies valdžią ir sukūrę ekstremistinę organizaciją. Prokurorai paprašė abiem jiems skirti maksimalią 12 metų laisvės atėmimo bausmę, antradienį pranešė V. Babarykos štabo spaudos tarnyba.

„Savo praktikoje dar niekuomet nesusidūriau su tokiu bylos svarstymo tempu“, – V. Babarykos štabui sakė M. Kalesnikavos advokatas Vladimiras Pylčenka. Už uždarų durų vykstantis teismo procesas prasidėjo anksčiau rugpjūtį, o nuosprendį teismas turėtų paskelbti pirmadienį, rugsėjo 6 d.

M. Kalesnikava kartu su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir vieno kandidato į prezidentus žmona Veronika Cepkalo vadovavo praėjusių metų protestams prieš A. Lukašenką.

M. Kalesnikava teigė savanoriškai nepaliksianti Baltarusijos ir pernai rugsėjį buvo sulaikyta, kai suplėšė savo pasą, kad išvengtų deportacijos į Ukrainą. M. Kalesnikava dabar yra vienintelė Baltarusijoje vis dar esanti protestų lyderė.

S. Cichanouskaja, kuri kandidatavo į šalies prezidento postą vietoje savo įkalinto vyro Sergejaus Cichanouskio, šiuo metu gyvena Lietuvoje. V. Cepkalo taip pat išvyko iš Baltarusijos.

Opozicijos teigimu, S. Cichanouskaja yra tikroji pernykščių prezidento rinkimų laimėtoja.

Nors Vakarai įvedė A. Lukašenkos režimui įvairių sankcijų, jų poveikis, regis, yra ribotas, o Baltarusija vis dar turi savo pagrindinės sąjungininkės ir kreditorės Rusijos paramą.

„Tyrimų komitetas baigė tikrinti daugybę piliečių skundų dėl tariamų vidaus reikalų struktūrų darbuotojų neteisėtų veiksmų, susijusių su jų sulaikymu masinių neramumų vietose, jų laikymu izoliatoriuose... Juos patikrinus buvo nuspręsta baudžiamosios bylos nekelti“, – sakoma ketvirtadienį Tyrimų komiteto interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Jame nurodoma, kad atliekant patikrinimą buvo „kruopščiai ištirti visų, kurie kreipėsi, argumentai, atliktos teismo medicinos ir kitos ekspertizės, išnagrinėti dokumentai iš pažeidėjų izoliavimo vietų, apklausti liudininkai“.

„Nustatyta, kad skundus koordinuotai pateikė asmenys, patyrę kūno sužalojimų teisėsaugos pareigūnams malšinant masinius neramumus, taip pat sulaikant pažeidėjus, juos gabenant į izoliatorius“, sulaikytiesiems priešinantis, neteisėtai elgiantis arba kitaip nepaklūstant pareigūnų nurodymams, sakoma pranešime.

„Surinkti įrodymai, tarp jų Vidaus reikalų ministerijos vaizdo įrašai, leido konstatuoti, kad darbuotojai panaudojo fizinę jėgą ir specialiąsias priemones, slopindami nusikalstamas veikas pagal VRM institucijų įstatymą ir kitus Baltarusijos teisės aktus. Teisėsaugos pareigūnų pasirinktos priemonės ir metodai buvo proporcingi, naudojami siekiant padaryti mažiausiai žalos susidariusioje situacijoje“, – tikino Tyrimų komitetas.

Pranešime taip pat pažymima, jog „atskirų vėliau ekstremistiniais pripažintų socialinio tinklo „Telegram“ kanalų skleidžiami pareiškimai apie tariamą tarnybinių įgaliojimų viršijimą, kankinimus, seksualinę prievartą objektyviai nebuvo patvirtinti“.

Remiantis Tyrimų komiteto duomenimis, pernai rugpjūčio 9–15 dienomis į izoliatorius buvo uždaryta daugiau nei 2 tūkstančiai per protestus sulaikytų asmenų, tuo metu saugumo pareigūnų buvo apie 50.

„Iš visų sulaikytųjų 680 asmenų kreipėsi prašydami atlikti patikrinimus dėl tariamai neteisėtų vidaus reikalų darbuotojų veiksmų. Didžioji dauguma pareiškėjų yra jaunesni nei 30 metų piliečiai, nedirbantys, kai kurie iš jų anksčiau buvo patraukti administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, taip pat už smurtinius nusikaltimus“, – tvirtinama pareiškime.

Jame taip pat nurodoma, kad „dauguma sulaikytųjų į izoliatorius pateko turėdami kūno sužalojimų, kuriuos patyrė nesankcionuotų masinių renginių ir neramumų vietose“.

„Visiems asmenims, kuriems reikėjo medicininės pagalbos, ją suteikė greitosios pagalbos tarnybų brigados, taip pat sulaikymo vietų gydytojai“, – nurodė komitetas.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po pernai rugpjūčio 9-ąją vykusių ginčijamų prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Opozicija ir Vakarų demokratijos nepripažįsta tų rinkimų rezultatų. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

„Žmonių saugumas turi būti pirmoje vietoje, - pabrėžė opozicijos lyderė, kuri baimindamasi baudžiamojo persekiojimo šiuo metu gyvena Lietuvoje. – Jau buvo pakankamai aukų, per daug sugriautų gyvenimų“.

Kelis mėnesius trukusius masinius protestus prieš metus sukėlė suklastoti prezidento rinkimai, kuriuos neva surinkęs 80,1 proc. balsų šeštą kartą laimėjo A. Lukašenka. Demonstracijos iš dalies buvo numalšintos jėga.

Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra per 600 politinių kalinių. Protestai, anot S. Cichanouskajos, nesiliovė. „Demonstracijos gatvėse yra tik dalis protesto judėjimo“, - sakė ji. Stiprybė esą yra tai, kad žmonės Baltarusijoje nepasiduoda ir kad mobilizuota tarptautinė bendruomenė.

„Bresto prokuratūra teisme palaikė valstybės kaltinimą baudžiamojoje byloje 13 Bresto ir regiono gyventojų atžvilgiu, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo masiniuose neramumuose. Vienas iš kaltinamųjų dar apkaltintas chuliganizmu“, – sakoma pranešime.

Jame teigiama, kad, atsižvelgiant į prokurorų pateiktus įrodymus, įskaitant nuotraukas ir vaizdo įrašus iš įvykio vietos, Bresto Lenino rajono teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.

Pagal Baltarusijos Baudžiamąjį kodeksą, už dalyvavimą masiniuose neramumuose ir chuliganizmą (vienam kaltinamajam) visiems skirtos nuo ketverių iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, jas atliekant sustiprinto režimo pataisos kolonijoje, dviem nepilnamečiams – po pusketvirtų metų auklėjimo kolonijoje.

Teismas taip pat patenkino prokuroro prašymą išieškoti iš kaltinamųjų turtinės žalos atlyginimą. 

„Teismas nusprendė, kad 13 kaltinamųjų rugpjūčio 10–11 dienomis Bresto centre dalyvavo masiniuose neramumuose, kuriuos lydėjo smurtas, pogromai ir turto naikinimas. Po to buvo smurtaujama prieš vidaus reikalų institucijų pareigūnus – jie buvo mušami rankomis, kojomis, įvairiais daiktais. Tam buvo naudojamos lazdos, šiukšliadėžės, suolų fragmentai, grindinio plytelės ir asfaltas, buteliai, metaliniai varžtai, indai su dažais ir pirotechnika. Kaltinamieji taip pat tyčia naikino ir gadino kitą fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant rajono policijos skyrių, priklausantį turtą“, – sakoma pranešime.

Vienas iš kaltinamųjų be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų 2020 metų rugpjūčio 9 dieną apgadino Bresto rajono vykdomojo komiteto Vidaus reikalų direktorato specialios paskirties krovininį automobilį, nurodė prokuratūra.

Pasak jos, bendra padarytos žalos vertė siekia 24 tūkst. Baltarusijos rublių (beveik 7,9 tūkst. eurų).

Du kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę, vienuolika, įskaitant du nepilnamečius, kaltės nepripažino.

Nuosprendis nėra įsigaliojęs, jis gali būti skundžiamas ir užginčytas apeliacine tvarka.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir pakartotinio balsavimo.

Šiuo metu masinės protesto akcijos praktiškai nebevyksta, jas brutaliai numalšinus saugumo pajėgoms.

„Valdžios atstovai sistemingai pasitelkė kankinimus ir kitokį žiaurų elgesį su sulaikytaisiais per protesto akcijas, įskaitant dalyvius, žurnalistus ir pašalinius asmenis. Vietos ir tarptautinės organizacijos užfiksavo šimtus tokių atvejų visoje šalyje“, – nurodoma „Amnesty International“ ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje.

Ataskaitoje pažymima, jog „JT žmogaus teisių ekspertai gavo 450 pranešimų apie netinkamą elgesį su sulaikytaisiais, pagrįstų nuotraukomis ir vaizdo įrodymais, taip pat medicininėmis pažymomis, kurios patvirtina ilgą siaubingų piktnaudžiavimų sąrašą“.

„(Pranešimuose) apibūdinama, kaip protestuotojai buvo kankinami ir kaip su jais buvo žiauriai elgiamasi, juos sulaikant, perkeliant ir laikant perpildytose areštinėse. Demonstrantai buvo žeminami, žiauriai mušami, patyrė seksualinį smurtą (įskaitant moteris ir nepilnamečius). Be to, sulaikytiesiems ilgą laiką nebuvo duodama maisto, švaraus vandens, jiems nebuvo teikiama medicinos pagalba“, – nurodo „Amnesty International“.

Organizacijos teigimu, „iš sulaikytųjų buvo atimta teisė informuoti savo artimuosius apie jų buvimo vietą, kai kuriais atvejais – per visą jų administracinio arešto laikotarpį, taip pat jiems nebuvo leidžiama susisiekti su savo advokatais.“

„Siuntiniai ir laiškai nebuvo pristatomi, buvo konfiskuojami šilti drabužiai ir higienos priemonės, įskaitant skirtas menstruacijas patiriančioms moterims“, – rašoma ataskaitoje.

Anksčiau baltarusių valdžia pripažino gavusi apie 900 skundų dėl numanomos milicijos savivalės per demonstracijas, bet patikino, kad pareigūnai veikia proporcingai.

„Nėra įrodymų, kurie leistų teisėsaugos institucijų jėgos panaudojimą klasifikuoti kaip perteklinį ar neteisėtą“, – kovą Šveicarijos televizijai RTS pareiškė Baltarusijos atstovas prie Jungtinių Tautų Juras Ambrazevičius.

Baltarusijoje teberengiami protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas beveik tris dešimtmečius šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka, rezultatus.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų. Pastaruoju metu protesto akcijos yra vietinio pobūdžio.

Kovo 1 dieną Baltarusijoje įsigaliojo naujasis administracinių nusižengimų kodeksas, numatantis griežtesnes bausmes taikių protestų, rengiamų be valdžios leidimo, dalyviams. Maksimali bauda už tokį nusižengimą yra apie 1 900 eurų, o maksimali administracinio arešto trukmė – 30 parų.

Žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis, šalyje per praėjusį mėnesį iš viso sulaikyta daugiau nei 1 100 antivyriausybinių protestų dalyvių.

Masinės demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo pernai rugpjūtį, A. Lukašenką paskelbus prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų diplomatai vadina suklastotais, nugalėtoju.

Tačiau protestai per žiemą nuslopo, valdžiai ėmusis griežtų priemonių prieš jų dalyvius. Nuo rugpjūčio tūkstančiai žmonių buvo suimti, keli protestuotojai žuvo, o šimtams skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės.

Protestuotojus mobilizuojantis ir jų veiksmus koordinuojantis platformos „Telegram“ kanalas NEXTA šią savaitę paragino šeštadienį pradėti "antrą protestų bangą“.

Teisių gynimo centro „Viasna“ duomenimis, iki 16 val. 30 min. vietos (15 val. 30 min. Lietuvos) laiku teisėsauga įvairiuose šalies miestuose sulaikė mažiausiai 37 žmones, tarp jų – penkis žurnalistus.

Minske opozicijos šalininkai planavo iki ankstyvos popietės susirinkti sostinės centre, tačiau jiems sutrukdė kelias gatves ir vieną pagrindinių aikščių užtvėrusi milicija. Apie tai pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Socialiniuose tinkluose išplitusiose ir vietos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti karinių transporto priemonių saugomas miesto centras.

Centras "Viasna" pranešė, kad tarp sulaikytų žurnalistų – du nepriklausomo naujienų portalo tut.by redaktoriai.

Anksčiau šį mėnesį šio portalo žurnalistei teismas skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad ji paviešino nutekintus medicinos įrašus, paneigiančius teisėsaugos teiginį, kad milicijos areštinėje miręs protestuotojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

NEXTA šeštadienio popietę paragino protestuotojus persigrupuoti ir organizuoti išskaidytas protesto akcijas savo miestuose.

Protestuotojai buvo susirinkę į pavienius mitingus ketvirtadienį, kai Baltarusijos opozicija minėjo Laisvės dieną – nepriklausomybės paskelbimo 1918-aisiais metines. Centro „Viasna“ duomenimis, milicija per dieną sulaikė mažiausiai 176 žmones.

Nepaisydami dėl represijų Europos Sąjungos įvestų sankcijų, A. Lukašenka ir jo bendražygiai laikosi tvirtai. Nuo 1994 metų 10 mln. gyventojų turinčią šalį geležiniu kumščiu valdantis lyderis tvirtina atlaikęs Vakarų pakurstytą „revoliuciją“.

„Tikrai žinome, kad (kovo) 25–27 dienomis bus bandoma destabilizuoti padėtį šalyje. Scenarijus rengiamas užsienyje, dalyvaujant asmenims, tam tikru laiku palikusiems mūsų teritoriją“, – per televiziją „Belarus 1“ pareiškė I. Cercelis.

Baltarusiją jau kelis mėnesius krečia masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Jo oponentai sako, kad rinkimai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja yra politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja, kandidatavusi vietoj savo įkalinto vyro ir šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą.

Veiksime griežtai, vadovaudamiesi įstatymais.

Baltarusijos saugumo pajėgos ėmėsi griežtų represijų prieš protestuotojus, sulaikė demonstrantų ir privertė daug kitų opozicijos lyderių palikti šalį.

Protestuotojai reikalauja, kad A. Lukašenkos atsistatydintų, būtų paleisti politiniai kaliniai ir surengti nauji rinkimai. Jėgos struktūroms nuožmiai slopinant protesto akcijas, jos iš gatvių persikėlė į kiemus ir vyksta įvairiuose Minsko ir kitų miestų rajonuose.

Kaip antradienį sakė KGB vadovas, valdžia ketina imtis griežtų priemonių, kad neleistų destabilizuoti padėties. „Veiksime griežtai, vadovaudamiesi įstatymais“, – nurodė jis.

I. Cercelis patikslino, kad, valdžios duomenimis, tikimasi „žmonių išvedimo į nesankcionuotą renginių dalį, į gatves, su provokacijų elementais, su galimais nukentėjusiais paprastais piliečiais“.

„Bus pateikta oficiali paraiška dėl renginio 25 dieną, numatomas žmonių susibūrimas Jakubo Kolaso aikštėje, tolesnės eitynės iki aikštės operos ir baleto teatro rajone, paskui – nekontroliuojamas žmonių išėjimas pagal populiarių „Telegram“ kanalų raginimą, susirėmimų su teisėsaugininkais provokavimas. Galimi griežtesni scenarijai dalyvaujant tretiesiems asmenims, pakenkiant žmonių ir piliečių, būsiančių taip pat ir šių renginių rajone, sveikatai“, – pareiškė I. Cercelis.

Pagal antrą scenarijų, jo teigimu, numatoma pateikti paraišką organizuoti oficialius renginius Bangaloro aikštės rajone, planuojant „vėliau išvesti žmones į nesankcionuotą akciją su emociniu skatinimu centriniuose miesto rajonuose, provokuojant teisėsaugos organų veiksmus“.

„Pagal trečią scenarijų tuo atveju, jei paraiška nebus patenkinta, numatomi padėties stebėjimas,... orientavimasis į susirašinėjimo programėles, į koordinatorius ir vėlesnį raginimą dalyvauti nesankcionuotose akcijose, į susirėmimus su teisėsaugininkais centrinėje miesto dalyje“, – sakė I. Cercelis.

„Teroro aktai“

Be to, KGB vadovas pranešė, kad šalyje buvo planuojami teroro aktai, per kuriuos galėjo žūti daug gyventojų.

„Buvo planuojami teroristiniai aktai ir prieš valstybinių žinybų objektus, ir prieš atskirus pareigūnus, taip pat ir sukeliant daugelio gyventojų žūties pavojų. Deja, tai tiesa, tai toji reali tikrovė, kurioje šiuo metu gyvename. Ir mes imamės atitinkamų priemonių“, – pabrėžė I. Cercelis.

„Mūsų teritorijoje aptikta slėptuvių su dideliu sprogstamųjų medžiagų kiekiu. Pavyzdžiui, trotilo ten yra dešimtys kilogramų, yra daug sprogstamųjų užtaisų, daug specialių ginklų, skirtų žvalgybinei ir diversinei veiklai“, – tvirtino jis.

Pasak jo, KGB sulaikė „organizuotą, rimtą, profesionalią ginkluotą“ grupę, bet kol kas dėl tebevykstančio tyrimo jis negalįs paskelbti sulaikytųjų pavardžių ir jų sulaikymo aplinkybių.

„Tačiau pažadu, kad artimiausiu metu, kai baigsis tam tikri veiksmai, mūsų visuomenei bus pristatyti ir konkretūs asmenys, ir faktai“, – pridūrė I. Cercelis.

Pernai blokas paskelbė sankcijas 88 asmenims, siejamiems su represijomis, įskaitant A. Lukašenką ir jo sūnų; visiems jiems uždrausta įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, jų turtas įšaldytas.

Bendrija šiuo metu svarsto, ar ketvirtą kartą papildyti šį „juodąjį“ sąrašą naujais vardais, A. Lukašenkai atsisakant palikti valdžią, nepaisant plataus priešinimosi jo režimui.

Baltarusiją kelis mėnesius buvo apėmę masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Policija prieš demonstrantus panaudojo gumines kulkas, ašarines dujas ir vandens patrankas; tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti.

Baltarusijos valdžia pastarosiomis dienomis smarkiau persekioja oponentus: daugybės žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir profsąjungų atstovų namuose ir biuruose atliktos kratos.

Praėjusią savaitę ES pasmerkė Minsko vykdomą „gėdingą susidorojimą prieš žiniasklaidą“, Baltarusijos teismui skyrus dvejų metų laisvės atėmimo bausmes dviem televizijos „Belsat“ žurnalistėms, filmavusioms vieną protesto akciją.

Kalbėdama per virtualų JT Žmogaus teisių tarybos posėdį Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pristatė smerkiančią ataskaitą apie šalį, įspėdama, kad ją apėmusi „precedento neturinti“ žmogaus teisių krizė vis gilėja.

„Tęsiasi sistemingas vyriausybės susidorojimas su protestuotojais“, – pabrėžė ji.

„Man kelia nerimą padidėjęs žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimas tiek instituciškai, tiek individualiai“, – pridūrė žmogaus teisių komisarė.

Praėjusią savaitę buvo nuteistos kalėti dvejus metus dvi žurnalistės, filmavusios protesto akciją, o kita žurnalistė ir gydytojas apkaltinti vieno žuvusio milicijos sulaikyto protestuotojo medicininių duomenų atskleidimu ir šiuo metu teisiami.

M. Bachelet taip pat nurodė, kad „atliktos plataus masto kratos pas žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir organizacijose,.. kaip pranešama, susijusios su baudžiamosiomis bylomis dėl „masinių neramumų“.

Pasak jos, iki vasario 9 dienos 246 žmonės buvo įkalinti šalyje politinių motyvų paskatintose bylose.

„Baimės atmosfera“

Baltarusiją kelis mėnesius buvo apėmę masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Jo oponentai sako, kad rinkimai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja yra politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja, kandidatavusi vietoj savo įkalinto vyro.

Baltarusijos saugumo pajėgos ėmėsi griežtų represijų prieš protestuotojus, sulaikė demonstrantų ir privertė opozicijos lyderius palikti šalį.

Anot M. Bachelet, ataskaita, kurioje aprašomi įvykiai nuo praėjusių metų gegužės iki gruodžio 20 dienos, patvirtina „daugybę plačiai paplitusių pažeidimų“ atvejų.

Ji atkreipė dėmesį į „masinius savavališkus areštus ir sulaikymus“, taip pat į šimtus pranešimų apie kankinimą, priekabiavimą prie žurnalistų, aktyvistų ir opozicijos veikėjų bei jų bauginimą.

„Visi šie pažeidimai, padaryti nebijant bausmės, sukūrė baimės atmosferą“, – pažymėjo M. Bachelet.

Anot jos, Baltarusijos vyriausybė sureagavo į ataskaitą, pripažinusi, kad preliminarių tyrimų institucijos yra gavusios 4 644 skundus dėl fizinės jėgos panaudojimo.

Vis tik, nurodė ji, vyriausybė pranešė, jog daugiau kaip 1 050 šių skundų buvo atmesti, taip pat nepatikslino, ar buvo atlikta kokių nors tyrimų dėl įtarimų, kad saugumo pajėgos pasitelkia perteklinę jėgą.

„Mūsų žiniomis, nė vienas iš šimtų skundų dėl kankinimo ir netinkamo elgesio... nepaskatino iškelti baudžiamąją bylą iki mūsų galutinio termino – gruodžio 20 dienos“, – sakė JT komisarė.

Nuo to laiko padėtis šalyje dar labiau pablogėjo.

M. Bachelet išreiškė itin didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad „šiuo metu rengiamos teisės aktų pataisos leistų griežčiau bausti už dalyvavimą taikiose demonstracijose“.

„Šalies ateities dėlei būtina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir kuo platesnei pilietinei erdvei“, – pabrėžė M. Bachelet.

„Visi asmenys, kurie buvo sulaikyti už taikų naudojimąsi savo teisėmis, turėtų būti paleisti“, – nurodė komisarė, taip pat reikalaudama „nedelsiant nutraukti pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos darbuotojų bauginimo ir priekabiavimo politiką“.

M. Bachelet taip pat paragino „nuodugniai, veiksmingai, patikimai ir skaidriai ištirti“ visus įtariamus pažeidimus.

Jos pristatytoje ataskaitoje Minskas raginamas imtis reikšmingų teisinių reformų, siekiant užtikrinti teisingą bylų nagrinėjimą ir teisėjų nepriklausomumą.

M. Bachelet pabrėžė, kad jos biuras yra pasirengęs bendradarbiauti su baltarusių valdžia, siekdamas „palengvinti reikšmingus pokyčius“.