Jis anksčiau laimėjo ministerijos skelbtą konkursą į šias pareigas.

Įstaigai laikinai vadovavusi Ramunė Stasiūnaitienė toliau eis direktoriaus pavaduotojos pareigas.

„Naujajam vadovui keliamas uždavinys suteikti kuo didesnį saugumo jausmą Lietuvos gyventojams bei stiprinti radiacinę saugą. Tam reikia ir toliau modernizuoti organizaciją, stiprinti ir modernizuoti reagavimo infrastruktūrą, taip pat nuolat vykdyti informacines kampanijas, kad gyventojai žinotų apie priemones, jų pritaikymą ir kaip apsaugoti savo sveikatą nuo žalingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

SAM nuotr. 

Jis pabrėžė, kad gyvenimas šalia Baltarusijos atominės elektrinės reikalauja nuolatinio budrumo, o radiacinė sauga pastaruoju metu tapo neatsiejama krizių valdymo ir civilinės saugos dalimi.

E. Jasaitis 2000 metais baigė informologijos studijas ir 2002 metais įgijo komunikacijos ir informacijos magistro kvalifikacinį laipsnį Vilniaus universitete, 15 metų jis ėjo skirtingas pareigas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente, kur buvo atsakingas už informacines sistemas, stebėseną ir informacijos analizę.

Nuo 2016 metų E. Jasaitis vadovavo Valstybiniam studijų fondui.

Radiacinės saugos centro direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai.

Šis centras vykdo žmonių ir aplinkos apšvitos stebėseną, reguliuoja radiacinės saugos ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, turi būti pasirengęs reaguoti įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, organizuoja visuomenės švietimą sveikatos apsaugos nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio klausimais.

Pasak ministro Arūno Dulkio, šių dienų geopolitinių įvykių kontekste, sklandus centro darbas yra labai svarbus.

„Kviečiu savo srities profesionalus kandidatuoti į centro vadovus ir savo veikla prisidėti prie visų mūsų saugesnio gyvenimo“, – pranešime teigia A. Dulkys.

Kandidatų paraiškų laukiama iki spalio 31 dienos. Centro vadovui nuo kitų metų siūlomas 7,1 tūkst. eurų atlyginimas iki mokesčių.

Šiuo metu centrui laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

Radiacinės saugos centras nuolatinio vadovo neturi nuo 2018-ųjų sausio 1-osios.

„Dėl karinių veiksmų Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje, radiacinis fonas Lietuvoje nepakitęs, o meteorologinės sąlygos palankios – vėjas pučia nuo Lietuvos“, – penktadienio rytą pranešė Radiacinės saugos centras.

Centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė LRT tvirtino, kad gaisras buvo kilęs ne pačiuose reaktoriuose, jie nėra pažeisti.

„Pagal turimą informaciją, gaisras buvo kilęs ne pačiuose reaktoriuose, tačiau šalia esančiame mokymo centre. Todėl, ką mes šiandien žinome, reaktoriai yra kol kas nepažeisti“, – pabrėžė ji.

Centras taip pat ramina Lietuvos gyventojus, jog kalio jodido tablečių vartoti nereikia.

Ji pridūrė, jog informaciją centras nuolat gauna iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros, pagal paskutinius duomenis, kilęs gaisras atominėje elektrinėje yra lokalizuotas, o „dalis reaktorių yra atjungti ir neveikia“.

Centras taip pat ramina Lietuvos gyventojus, jog kalio jodido tablečių vartoti nereikia.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms atakavus didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, joje kilo gaisras.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną keliant pavojų visai Europai bei žadėjo siekti, kad artimiausiomis valandomis būtų sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.

Du prietaisai Radiacinės saugos centre nenaudojami stovi jau 20 metų. Ar jie atlaikytų galimą avariją Astrave – centras abejoja. 

Panaši situacija ir su unikalia radioaktyvią taršą matuojančia stotimi. Tokių pasaulyje pagaminta viso labo keturios. Viena – specialiai Lietuvai. Tačiau dabar Radiacinės saugos centras nori ja atsikratyti, o tiksliau – pakeisti į naują, nes jau dešimtmetį skaičiuojanti įranga genda.

Įsigyti reikia ir naujų dozimetrų. Tokių dabar niekas nebegamina. Dozimetrams sugedus, nebūtų, kam jų remontuoti. 

Kodėl Radiacinės saugos centre Lietuvą nuo Astravo saugo jau pasenę prietaisai, atsakymą turi vidaus reikalų viceministras. 

„Matyt, ilgą laiką buvo orientuojamasi į pasirengimą tomis pačiomis lėšomis, numatytomis valstybės institucijų biudžete, ir aš manau, kad tai buvo didžiausia problema“, – sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Ne ką geresnė situacija ir policijai. Įvykus sprogimui Astrave pareigūnams staiga gali tekti ieškoti tokių dalykų kaip lauko šviestuvai ar biotualetai. Tačiau kas labiausiai neramina policiją – tai kuro atsargos. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas savo įrangos senumo netikrino. Tačiau netrukus ketina atnaujinti per branduolinę avariją naudojamas sistemas. 

Vyriausybė žada, kad specialiosios pajėgos bei Radiacinės saugos centras be trūkstamos įrangos neliks. Tačiau garantijų, kad reikiami prietaisai ir jutikliai atkeliaus laiku ir neįstrigs viešuosiuose pirkimuose, nėra. 

Kitąmet vien apsaugai nuo Astravo Vyriausybė suplanavo 17 mln. eurų. 

Klinikos atidaromos ir uždaromos atsižvelgiant į konkrečiame šalies regione besiklostančią pandeminę situaciją. Suprantama, kad sprendimus dėl karščiavimo klinikos būtina priimti pakankamai greitai, tačiau planuojant tokios klinikos veiklą būtina įvertinti ir kitas rizikas. Radiacinės saugos centras, atsižvelgdamas į tai, kad karščiavimo klinikų veikla apima ir krūtinės ląstos rentgenografinį tyrimą, atkreipia dėmesį, kad atliekant tokius tyrimus būtina laikytis radiacinės saugos reikalavimų.

Problemų nekyla, kai karščiavimo klinikos steigiamos esamose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ligoninėse, poliklinikose ir pan.), kurios ir iki šiol atliko rentgeno diagnostikos procedūras. Tokios įstaigos jau turi visą būtiną rentgeno diagnostikos įrangą, tinkamai parengtą personalą, yra apsirūpinusios individualiosiomis apsaugos priemonėmis (švino prijuostėmis, skydliaukės apsauga ir kt.), todėl radiacinės saugos požiūriu yra pilnai pasirengusios vykdyti joms pavestas funkcijas.

Visai kita situacija, kai karščiavimo klinikos steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios iki šiol rentgeno diagnostikos procedūrų neatlikinėjo arba vykdė veiklą tik dantų rentgeno diagnostikos aparatais. Vargu ar įstaigoje, kurioje darbuotojai neturi reikiamos profesinės kvalifikacijos, nėra apmokyti dirbti su planuojama naudoti rentgeno įranga, nepakankamai žino arba nežino radiacinei saugai užtikrinti keliamų reikalavimų, be to, yra nepakankamai arba visai nėra individualiųjų apsaugos priemonių ir t. t., galima tikėtis aukšto radiacinės saugos kultūros lygio atliekant rentgeno diagnostikos procedūras.

Radiacinės saugos centras primena, kad visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose steigiamos karščiavimo klinikos, privalo laikytis šių esminių radiacinės saugos reikalavimų:

– užtikrinti, kad rentgeno diagnostikos procedūras atliks tik reikiamą profesinę bei radiacinės saugos kvalifikaciją turintys darbuotojai;

– užtikrinti, kad darbuotojai, prieš pradėdami dirbti su rentgeno aparatais, būtų apmokyti su jais dirbti, o naudodami kilnojamuosius rentgeno aparatus, mokėtų nustatyti kontroliuojamosios zonos ribas ir išmanytų, kokias radiacinės saugos priemones taikyti;

– užtikrinti, kad kilnojamas rentgeno aparatas būtų patalpintas į patalpą, aplink kurią nėra patalpų, kuriose nuolat būna žmonės;

– aprūpinti darbuotojus tinkamomis individualiosiomis apsaugos priemonėmis ir apmokyti darbuotojus jomis naudotis. Jei reikia ir yra galimybė, užtikrinti pacientų radiacinę saugą kilnojamosiomis širmomis;

– užtikrinti, kad darbuotojams būtų vykdoma darbuotojų apšvitos stebėsena atliekant jų patiriamos apšvitos individualius matavimus.

Nesilaikant aukščiau išvardintų radiacinės saugos reikalavimų kyla grėsmė, kad atliekamos rentgeno diagnostikos procedūros bus nekokybiškos ir, tikėtina, neduos reikiamos diagnostinės informacijos, tuo tarpu darbuotojai bei pacientai patirs nepagrįstą apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote, kurios būtų galima išvengti.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad steigiant karščiavimo klinikas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios iki šiol nevykdė veiklos su rentgeno diagnostikos aparatais, tokia veikla turi būti įteisinta teisės aktais nustatyta tvarka.

Kilus klausimų Radiacinės saugos centras pasirengęs teikti konsultacijas tiek el. paštu rsc@rsc.lt, tiek telefonu (8 5) 236 1936 arba +370 698 29611.

Jo teigimu, Lietuvos radiacijos lygio stebėjimo stotys nefiksuoja padidėjusio gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono.

„Gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes“, – tvirtinama pranešime.

Radiacinės saugos centras teigia nuolat stebintis matavimus, todėl apie gresiantį pavojų informuotų nedelsiant.

Praėjusią savaitę į energetikos sistemą įjungta Astravo AE elektros nebegamina nuo sekmadienio vidurdienio, pirmadienį BNS informavo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes.

Jos atstovė Jurga Eivaitė BNS teigė negalinti pasakyti, kokios priežastys tai lėmė.

Baltarusijos Energetikos ministerija pirmadienį pranešė, kad Astravo AE prireikė pakeisti „kai kurią elektrotechninę matavimo įrangą“, bet šio žingsnio priežasčių nenurodė.

„Atliekant bandymus pagal programą „Energetinis paleidimas“ buvo nustatyta būtinybė pakeisti atskirus elektrotechninės matavimo įrangos elementus. Darbai keičiant šią įrangą vykdomi pagal techninį reglamentą. Šiuo metu energetiniame bloke atliekami bandymai ir darbai, vadovaujantis [paleidimo] etapų programa. Visos technologinės sistemos dirba įprastu režimu“, – nurodė ministerija.

Baltarusijos žiniasklaida praneša, kad sprogo keli įtampos transformatoriai ir todėl buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina, tačiau ši informacija nėra patvirtinta.

Lietuvos energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno patarėja Aurelija Vernickaitė pirmadienio vakarą BNS teigė, kad ministerija neturi informacijos apie tikrąsias priežastis, dėl ko Astravo AE nustota gaminti elektrą.

Minske šeštadienį surengta oficiali Astravo AE atidarymo ceremonija, kurioje dalyvavo ir autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka.

Lietuva nutraukė prekybą baltarusiška elektra iš karto, kai tik ji pradėjo gaminti elektrą – lapkričio 3-ąją.

Vasaros pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas tvirtino, kad mažiausia biokuro kaina visuomet turi paslapčių.

„Latvijoje dvejus metus vykdyti bandymai atskleidė, kad deginant baltarusišką biokurą, pelenai virsta radioaktyvia atlieka, viršijančia 10 tūkst. bekerelių kilogramui užterštumo lygį“, – teigė Seimo narys.

Anot jo, būtent dėl to kaimynai nutarė sugriežtinti reikalavimus biokurui, kad radiacinė tarša neviršytų 10 bekerelių kilogramui. Lietuvoje galioja triskart didesnė riba – 30 bekerelių.

Be to, S.Gentvilo teigimu, Rygos šilumos gamybos jėgainėje buvo įrengta technika, matuojanti radiacijos lygį kiekvieną kartą prieš deginant biokurą.

Į politikų kalbas netruko reaguoti Radiacinės saugos centras (RSC) – paskelbė pranešimą, kad radioaktyviomis medžiagomis užteršto medienos kuro į Lietuvą nepatenka. RSC specialistai teigė, kad pavojaus žmonių sveikatai tikrai nėra.

„Kasmet ištiriama apie 2 tūkst. susidariusių medienos kuro pelenų. 2018–2020 m. atliktų biokuro ir pelenų tyrimų rezultatai rodo, kad įvežtinio medienos kuro užterštumas neviršijo nustatyto lygio ir susidarę pelenai tinkami antriniam panaudojimui įvairiems tikslams, taip pat ir dirvoms tręšti“, – paskelbė RSC.

Centro specialistų teigimu, net ir lietuviškas biokuras šiuo atžvilgiu nėra vienodas. Pavyzdžiui, paruošto Dzūkijoje radionuklidų lygis yra didesnis nei kituose regionuose, nors normų neviršija.

Teiginiais, kad sudeginus kurą pelenuose radiacijos lygis padidėja iki tūkstančio kartų, suabejojo ir Vilniaus šilumos tinklų gamybos direktorius Miroslavas Mečkovskis. Pasak jo, radioaktyviųjų medžiagų koncentracijos laipsnis pelenuose būna apie 50, o kai kurių šaltinių teigimu – iki 300 kartų didesnis nei pačiame biokure.

Su nesklandumais nesusidūrė ir nepriklausomi šilumos tiekėjai. „Idex Baltic“ technikos direktorius Darius Čeledinas sakė, kad su tokio masto susidariusių pelenų užterštumu, apie kokį kalba politikai, dar niekuomet neteko susidurti.

„Rugpjūtį RSC vykdė neplaninį patikrinimą mūsų valdomoje elektrinėje Kaune. Atvykę inspektoriai paėmė medžio skiedros ir pelenų mėginius. Jau turime ir rezultatus – jokių pažeidimų nenustatyta. Manau, kad valstybės institucijų kontrolė, vykdant radiacinę importuojamo biokuro priežiūrą, yra pakankama ir operatyvi“, – sakė D. Čeledinas.

Šiuo metu baigiama statyti Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), deginsianti tiek komunalines atliekas, tiek biokurą. Pastarasis greičiausiai bus baltarusiškas, kadangi sostinės regione jis yra pigiausias.

Todėl, kaip portalui lrytas.lt sakė VKJ atstovas Artūras Ketlerius, radiacijai tikrinti skirta įranga, kuri bus naudojama tiek į jėgainę pristatomų komunalinių atliekų, tiek biokuro įvertinimui, nelaikoma pertekline.

„Visas pristatomas biokuras ir komunalinės atliekos bus tikrinamos stacionariuose radiacijos matavimo įrenginiuose prie jėgainės vartų, kad radioaktyvios medžiagos nepatektų į jėgainę. Užfiksavus radiacinę taršą, biokuras ar komunalinės atliekos būtų gražinamos tiekėjui“, – aiškino A. Ketlerius.

VKJ dar nėra pradėjusi biokuro įsigijimo procedūrų. Metų pabaigoje jėgainės bandymams planuojama įsigyti apie 300-500 tūkst. MWh biokuro, kuris bus perkamas per „Baltpool“ biržą.

Biokuro iš Baltarusijos radioaktyvumo klausimą S. Gentvilas iškėlė ir praėjusią savaitę vykusiame Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje. Tačiau energetikos viceministras Egidijus Purlys teigė, jog biokuro radioaktyvumo tema jau aptarta su Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijomis.

„Šiuo metu importuojamas biokuras nėra arti nustatytų ribinių radiacinių reikšmių. Nei arti lietuviškų, nei netgi latviškų ribinių verčių“, – tvirtino E. Purlys.

Jo nuomone, griežtesni reikalavimai dėl biokuro iš trečiųjų šalių radiacinės taršos nebūtų veiksmingi ir netgi galėtų neigiamai paveikti vietinius biokuro ruošėjus.

Jei Seimas pritars įstatymų pataisoms dėl Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ir Radiacinės saugos centro (RSC) funkcijų, RSC organizuos radiologinį monitoringą bei administruos ankstyvojo perspėjimo bei prognozavimo sistemas.

Vyriausybė mano, kad RSC greičiau reaguotų, priimtų sprendimus bei koordinuotų veiksmus su kitomis institucijomis – Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir kitomis.

Pasak iniciatorių, tai ypač aktualu, jeigu įvyktų avarija Astravo AE – rekomendacijų pateikimo laikas sutrumpėtų iki 1,5-2 val.