Kaunas nuosekliai dėjo mažus žingsnius savojo identiteto susigrąžinimo link ir dabar galime tvirtai teigti, jog miesto atgimimas yra gerai jaučiamas jo architektūroje, kultūrinėje brandoje bei žmonių pasaulėjautoje. Būtent dėl pastebimų jaunosios kartos talentų besiplečianti Kauno elektroninės muzikos erdvė užaugo iki vienos įdomiausių visoje Europoje. Šiai mažai, tačiau be galo ryžtingai ir atsidavusiai alternatyviosios scenos bendruomenei jau ne kartą pavyko iškelti Lietuvos vardą į tarptautinių leidinių antraštes.

Muzika visada sutelkia žmones, todėl tikiu, kad Kauno atgimimo žinia stipriai nuskambės nuo šio pastato stogo.

Norėdami pasidžiaugti šio miesto kultūriniu progresu bei meile moderniajai elektroninei muzikai, „Antidote Community“ nusprendė savo dvyliktajam serijos epizodui įsikurti ant buvusios radijo gamyklos stogo, visai šalia žymiausio Kauno modernizmo laikotarpio šedevro – Jėzaus Kristaus Prisikėlimo Bazilikos. Šis nuostabus architektūrinis kūrinys pastebimai apjungia skirtingas miesto epochas bei regionus, pabrėždamas jo išskirtinumą ir grožį: medinius tarpukario namus Žaliakalnyje, Senamiesčio gatves bei šiuolaikinę miesto centro dalį.

„Labai džiaugiamės, jog „Antidote“ Kauno prisikėlimo simboliu ir savo pasirodymo vieta pasirinko būtent buvusią radijo gamyklą. Kaunui Žaliakalnio prisikėlimas yra nepaprastai svarbus, nes čia iki šiol yra labai didelis traukos centras su daug kultūros, kuri kilo ir vis dar koncentruojasi buvusioje radijo gamykloje, virstančioje „Radio City“. Muzika visada sutelkia žmones, todėl tikiu, kad Kauno atgimimo žinia stipriai nuskambės nuo šio pastato stogo“, – teigia „Radio City“ vizijos autorius bei „CITUS“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas.

Mindaugas Vanagas. „CITUS“ nuotr.

Kuriant audiovizualinį vaizdo epizodą, prie „Antidote“ komandos prisijungė ikoniška asmenybė – Kaune gimęs ir augęs elektroninės muzikos didžėjus, klubo „Lizdas“ rezidentas bei vienas ryškiausių kultūros veikėjų – Less Feeling (a.k.a. Šarūnas Šimaitis). Atlikėjas surengė drąsų ir įsimintiną pasirodymą, kurio metu plačiai tyrinėjo alternatyvius „house“, „acid“ ir „breakbeat“ ritmus. Tiesa, šį epizodą nepaprastu daro ne vien jame apjungiami muzikiniai žanrai, tačiau ir atlikėjo kūrinių pasirinkimas bei emocijos.

Naujausiu epizodu „Antidote“ siekia pabrėžti, jog kultūrinio idealizmo bei kūrybinio modernizmo progresas Kaune atsiskleidžia sukdamas visiškai nauja kryptimi jau antrą kartą miesto istorijoje.

„Apjungę visa tai kartu su urbanistine miesto panorama, galime aiškiai matyti ir jausti, kur, savo kultūrinio atgimimo kelyje, juda senoji Lietuvos sostinė, kuri simboliškai paskelbta Europos kultūros sostine 2022“, – sako „Antidote Community“.

Istorinis gamyklos magnetizmas jaučiamas iki šių dienų. Čia dirbusių ir kūrusių žmonių dvasia įkvepia naujas istorijas, kartais net ir vaiduoklių forma, ką mums ir papasakojo Viktorija Mačionytė iš nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonės „Citus“, kuri šiuo metu daug laiko praleidžia atgimstančiose „Bangos“ patalpose.

Viktorija yra „Radio City“ konversijos projekto rinkodaros vadovė, atsakinga už buvusios radijo gamyklos prikėlimą naujam gyvenimui. Ar tai būtų augalų dėliojimas ant pastato stogo, ruošiantis renginiui (taip, kažkada turėjome ir tokių), ar rūstus tarškinimas klaviatūra dirbant rimtesnius darbus – užburta vietos dvasios, ji praktiškai apsigyveno gamykloje. O kartą net praleido jame vieną – spoiler alert – laimingai pasibaigusią šiurpoką naktį.

„Citus“ nuotr.

Čia buvo daug gyvenimo

„Banga“ – „Gamykla – antrieji namai“ – nebuvo tik sentimentalokai skambantys to meto laikraščio žodžiai, nes kadrų skyriui reikėjo pamotyvuoti darbuotojus.

Tai buvo daugiau nei radijo gamykla – joje vyko kūrybiškų, veržlių, drąsių žmonių gyvenimai. Čia puikiai tinka pasakymas „ne savo laiku gimę“ – tokie ir buvo praeitame amžiuje ten dirbę žmonės. Su savo idėjomis, visada viena koja priekyje.

Gamyklos darbuotojai konstravo sklandykles, kūrė filmus, sportavo, dainavo, šoko… Mėgstantys pasiplaukioti irgi neliūdėjo – gamykla turėjo nuosavą jūrinę jachtą! Jei tada būtų buvęs Instagram’as, tai bangiečiai nuolat būtų sukęsi mūsų visų akiračiuose. Faktas.

Čia karjerą pradėjo garsus kino režisierius Šarūnas Bartas. „Zaporožiečius“ konstravo, perdarinėjo ir juos lenktynėse daužė Stasys Brundza. Dainavo Eurika Masytė. Buvo sukurtas pirmas lietuviškas pieštos animacijos filmas „Vilkas ir siuvėjas“, 1967 m. pripažintas geriausiu animaciniu filmu Baltijos šalių festivalyje. Futbolas irgi klestėjo – 1960 m. gamyklos darbuotojų futbolo klubas „Banga“ tapo Lietuvos čempionais.

Na, o 1991 m. sausio agresijos prieš Lietuvą metu gamykloje dirbusių „trumpabangininkų“ būrelis buvo pasiruošęs perimti blokuojamų ryšio komunikacijų veiklą ir transliuoti įvykius visai šaliai. Žodžiu, dalykai vyko.

„Citus“ nuotr.

Legendinė gamykla atgimsta

Buvusioji radijo gamykla Kaunui vis dar yra labai svarbi. Nors ir apleista, iki galo pamiršta nebuvo. Čia ir dabar dar vyksta pavieniai renginiai ir parodos, repetuoja jaunieji muzikantai. „Radio City“ patalpose jau vyko menininkės Gia Ram paroda „I’ll have a cheeseburger, french fries & Art”, landšafto dizaino festivalio „Magenta“ dalis „Radio City Sky“, kiti muzikiniai-vizualiniai projektai.

Matydami potencialą skleistis kultūriniam gyvenimui, „Citus“ nusprendė prikelti legendinę gamyklą, grąžinti ją kauniečiams ir patalpas konversijos keliu paversti daugiafunkcinėmis erdvėmis – „Radio City“. Virsmo darbai jau gerokai įsibėgėję.

„Nors nugriauti senas sienas būtų buvę daug lengviau, gamyklą ir joje dirbusių bei kūrusių žmonių istoriją norisi atgaivinti,“ – sako Viktorija. „Pastato istorija padėjo pagrindą projekto koncepcijai: sukurti miestą mieste, kuriame drąsūs, veržlūs, kūrybingi kauniečiai (ir ne tik), vienijami siekio kurti ir įgyvendinti idėjas, burtųsi čia gyventi, dirbti ir tas idėjas realizuoti.“

Žmuidzinavičiaus peizažai pro langus

Viktorija „Radio City“ projektą yra tiesiog įsimylėjusi: kai neorganizuoja renginių, prižiūri, kad jos puoselėjama unikali istorinio kultūrinės auros ir ateities kūrybingumo inkubatoriaus koncepcija bei radijo gamyklos „genuose“ įrašyta industrinė stilistika atsispindėtų pastato sienose, fasaduose ir interjero detalėse. Todėl „Radio City“ patalpose ją galima rasti dažnai.

Kartą, atėjus vėlyvam vakarui, ji nusprendė nakvoti demonstraciniame lofte. „Loftas – įrengtas, stilingas, dar dažais kvepia, tad pagalvojau „kodėl gi ne?“ – dalijasi Viktorija. „Tačiau tada atėjo naktis.“

„Atsibudau viduryje nakties nuo varstomų durų garso. Puikiai supratau, kad esu viena apleistame milžiniškame pastate ir tai vertė bėgioti šiurpuliukus po visą kūną. Atrodė, kad į duris tuoj pasibels koks vaiduoklis su kokiu Šileliu rankose,“ – šiurpokus nakties įspūdžius pasakoja Viktorija.

„Ėmė baisiai džiūti burna, tad nulipau nuo antresolės atsigerti vandens. Su stikline rankoje atsisėdau ant sofos. Tada per langą priešais save išvydau kvapą užimantį vaizdą – įspūdingesnį net už filmuose kartais rodomą milžinišką pilnatį. Visą lofto langą nušvietė Prisikėlimo bažnyčios bokštas, vienintelį švytintis tamsiame nakties danguje.

„Žiūrint į šį, tarsi Biliūno „Laimės žiburį“, supratau, kad durys nebegirgžda. Grožėjausi ir fotografavau šį reginį. O vėliau ramiai, kaip savo namuose, nuėjau miegoti“, – prisimena Viktorija.

„Kitą rytą atsibudusi ėjau pasivaikščioti po pastatą, kuris naktį taip gąsdino, o paskui džiugino atrastu vaizdu. Dairiausi pro langus ką tik startavusiame „Bangos“ korpuse (kuriame ir nakvojau, tik langai ten – į kiemo ir Bažnyčios pusę), palei Savanorių prospektą. Visi loftai čia bus 3–iame ar 4–ame aukštuose, todėl atsiveria daug nuostabių vaizdų. Ten man prieš akis atsivėrė Žaliakalnis su savo gražia apsnūdusių medinukų panorama. „O ko ne Žmuidzinavičius?“ pagalvojau ir sau nusišypsojau prisiminus vakarykštės nakties simbolizmą“, – pridūrė Viktorija.

„Citus“ nuotr.

New York’as Kaune

Projekto kūrėjai išsaugojo daug autentiškų interjero detalių, kurias po kapitalinio remonto grąžins ten, kur jos taps interjero detalėmis – pati Viktorija, klaidžiodama po apleistus kabinetus, sales, koridorius ir įvairias gamybines patalpas, jas surinko ir numatė naują paskirtį. Sentimentais dvelkiantys gamintos produkcijos reklaminiai plakatai, šviestuvai, 60 metų senumo vaizdo kameros, net toną sverianti ryšių stotis bus paliktos kaip dekoracijos. Tiesa, restauruotas ir senasis gamyklos krovininis liftas, kuris pritaikytas žmonių vežiojimui per keturis „Radio city“ aukštus.

Visai kaip Niujorke, kur senų pastatų prikėlimas yra labai prigijęs. Kodėl to neatnešus į Lietuvą? Nors ir Kaune loftų kultūra dar yra ganėtinai naujas reiškinys, jaunieji kauniečiai yra itin vakarietiški, plačių pažiūrų žmonės, kurie ir vėl į buvusios gamyklos patalpas renkasi repetuoti, tapyti, šokti. Radijo gamyklos kūrybinė dvasia atgimsta, damos ir džentelmenai.

Pirmame projekto etape – „Nidos“ korpuse – loftų jau beveik nebeliko, sako Viktorija. Nestandartinės industrinės erdvės stipriai vilioja žmones, nes jos tiesiog šaukia apie kūrybiškumą, kitoniškumą, originalumą. Čia bus visas miestas: su didžiulėmis, žaliomis stogo terasomis, atveriančiomis nuostabias Kauno panoramas, ir maisto turgus, ir kino salė.“

„Dėl to ir transliuojam, jog „Radio City“ – erdvė kiekvieno ritmui. Čia praeitis maišosi su ateitimi, kūrybingi šių dienų kauniečiai kuria savo istorijas, kurios įkvėps ateities kartas, kaip dabar mus įkvepia buvę „Bangos“ darbuotojai“, – neabejoja „Radio City“ rinkodaros vadovė.

„Patraukliam rajonui, lokacijai šalia Kauno simbolio – Prisikėlimo bažnyčios (Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos), centro bei senamiesčio, o ir pačiai milžiniškai radijo gamyklai reikėjo naujos vizijos. Ateiname su ja ir tikime, kad veržlaus, modernaus miesto gyventojai ją priims, o projektas įpūs Žaliakalniui naujos gyvybės. „Radio city“ bus galima gyventi, dirbti, kurti, tobulėti, ilsėtis ir pramogauti. Ir viskas – vienoje vietoje, nors ir skirtingais ritmais“, – sako „Radio city“ vizijos autorius, „Citus“ įkūrėjas ir akcininkas Mindaugas Vanagas.

Per 3,5 m. į 15 tūkst. kv. m ploto projektą bus investuota apie 14,4 mln. eurų. Du trečdaliai „Radio city“ ploto bus skirti loftams. Taip pat numatoma pasiūlyti mikrobiurus ir bendradarbystės erdves, čia ketinama pakviesti įsikurti maisto turgų (angl. „food court“), projektuojamos pramogų bei kultūros zonos, įvairių veiklų studijos, išskirtinės terasos ant stogo, skirtos įvairioms laisvalaikio veikloms.

Projektas suskirstytas į keturias dalis ir bus vystomas dviem etapais. Pirmuoju etapu, iki 2022 m. balandžio, bus įkurtos erdvės Astronomijos gatvėje esančiame korpuse, pavadintame „Nida“, bei Savanorių prospekte esantis korpusas „Banga“.

Antrasis etapas apims Prisikėlimo bažnyčios pusėje esantį korpusą „Daina“ ir Žemaičių gatvėje esantį korpusą „Minija“. Šio etapo darbus planuojama pradėti maždaug po metų, o pabaigti per dvejus – 2024 m. pavasarį.

„Tikiu, kad buvusios gamyklos istorija ir kūrybinė, idėjinė aura, pralenkusi laikmetį, turi labai stiprų užtaisą, kurį siekiame sugrąžinti ir dar labiau sustiprinti. Dėl to erdvės, architektūriniai ir interjero sprendimai, planuojamas bendradarbiavimas su menininkais ir kūrybos industrijų žmonėmis, įsikursianti veržlių, idėjų kupinų ir jomis dalytis norinčių žmonių bendruomenė – viskas orientuota į šios vizijos įgyvendinimą ir traukos centro sugrąžinimą ant Žaliakalnio viršūnės“, – pasakojo M. Vanagas.

Mindaugas Vanagas

Architektūriniai sprendiniai

„Radio city“ konversijos architektūrinės dalies įgyvendinimo ėmėsi žinoma Kauno architektūros studijos „Archas“ komanda: Gintaras Čepurna, Tomas Kuleša ir Jolita Slendzoka. Pagal jų sukurtą projektą, išlaikoma originali pastato forma, suplanavimas, kai kurios autentiškos detalės – pvz., kaip dekoracijos bus paliktos apie 60 m. amžiaus vaizdo stebėjimo kameros.

Industrinio modernumo „Radio city“ kompleksui suteiks skirtingi išoriniai fasadai: planuojama, kad „Dainos“ korpusas bus padengtas matinių veidrodžių apdaila, atspindėsiančia Prisikėlimo bažnyčios architektūrą, „Minijos“ – natūralios išvaizdos, lyg aprūkusiomis plytelėmis, „Nidos“ – stambios frakcijos dekoratyvinio tinko, o „Bangos“ tinku dengtą fasadą norima papuošti menišku grafičio piešiniu, kokie jau yra tapę Kauno įvaizdžio dalimi. Stilistiką papildys prancūziško tipo grubaus metalo konstrukcijų balkonai.

Viduje bus atnaujintos originalios laiptinės, komercinėse patalpose bus metalo, dekoratyvinio betono elementų. Modernumą interjere pabrėš ryškūs spalviniai akcentai, koduosiantys skirtingas pastato funkcijas. Bendrose erdvėse taip pat bus palikta dalis autentiškų elementų: kai kurie šviestuvai, kartotekos spintelė, informaciniai ženklai, kėdės, apdailos detalės.

„Radijo gamykla – kauniečiams svarbus objektas. Ir mums, kaip šio miesto gyventojams, buvo skaudu žiūrėti, kaip jis nyksta ir lieka be gyvybės. Todėl ieškojome istorijos ir ateities dermės bei išsikėlėme tikslą „išspręsti“ šį sudėtingą pastatą, sukurti erdvę, kurioje, kad ir ką bedarytų, žmonės jaustųsi komfortiškai. „Radio city“ žymės atgimimo pradžią šiai unikaliai Žaliakalnio vietai, – įsitikinęs „Archas“ vadovas, architektas G. Čepurna.

Gintaras Čepurna

Erdvės – gyvenimui, darbui, poilsiui, kultūrai

Bendras projekto plotas siekia beveik 15 000 kv. m, o beveik 13 000 kv. m įsikurs loftai, mikrobiurai ir bendradarbystės erdvės, poilsio, laisvalaikio ir kūrybos erdvės. „Radio city“ jau yra įrengti du demonstraciniai loftai.

Visame projekte, abiejuose jo etapuose projektuojama beveik 330 loftų, kurių plotas svyruos nuo 20 iki 44 kv. m, tačiau juose bus galimybė įsirengti antresoles. Loftų kainos prasidės nuo 1 695 Eur už kv. m; už antresolių plotą papildomai mokėti nereikės. Projekto gyventojų ir darbuotojų patogumui numatyta įrengti liftus, vaizdo stebėjimo kameras. Loftus bus galima jungti iki pageidaujamo dydžio, juose bus įrengtas grindinis šildymas.

Loftų pasirinkimas Kaune kol kas nėra didelis, tačiau auga jų poreikis – žmonėms patraukli idėja gyventi nestandartinio išplanavimo namuose. Sėkmingas pavyzdys – pirmasis „Citus“ konversijos projektas „Telegrafas“ Kaune, K. Donelaičio gatvėje, baigtas prieš kelis metus. Jame – beveik visos patalpos paverstos loftais.

„Radio city“ atsirasiančias bendradarbystės erdves planuojama įrengti kartu su partneriais. Jose bus galima nuomotis darbui skirtas atskiras vietas, taip pat planuojama pasiūlyti 12–45 kv. m ploto mikrobiurų. Darbo erdvėms bus skirta apie pusė komercinių patalpų ploto. Kitose įsikurti bus kviečiamos įdomios koncepcijos maitinimo ar grožio paslaugų įmonės, dizainerių parduotuvės, laisvalaikio užsiėmimų, pramogų ir kultūros studijos, sporto klubas.

Įvairioms laisvalaikio veikloms numatyta didelė erdvė ant stogo, kurioje planuojamos skirtingos zonos: žaliosios poilsio, užsiėmimų vaikams, atsipalaidavimo zonos, miesto apžvalgos aikštelė – iš jos atsivers vaizdinga Kauno panorama ir nuostabus vaizdas į Prisikėlimo bažnyčią. Dar viena laisvalaikio erdvė turėtų įsikurti ir pastato pirmajame aukšte.

Skaičiai ir faktai

· Adresas – Žemaičių g. 31, Kaunas;

· Investicijos: bendros – apie 14,4 mln. Eur; I etapo – 6,24 Eur; II etapo – 8,12 Eur;

· Plotas: bendras plotas – 14 952 kv. m, naudingas plotas – 12 723 kv. m;

· Loftai: 329 vnt., 9 855 kv. m (I etapas – 152 vnt.; II etapas – 177 vnt.); 20–44 kv. m; kaina – nuo 1 695 Eur/kv. m, su PVM;

· Komercinės patalpos: 14 vnt., 2 868 kv. m (I etapas – 4 vnt., 816 kv. m; II etapas – 10 vnt., 2 052 kv. m); kaina – nuo 1 070 Eur/kv. m;

· Bendradarbystės erdvės: apie 2 400 kv. m (I etapas);

· Architektų komanda: Gintaras Čepurna, Tomas Kuleša, Jolita Slendzoka, studija „Archas“;

· Statybų pradžia: I etapas – 2020 m. trečias ketv.; II etapas – 2021 m. trečias ketv. (planuojama);

· Statybų pabaiga: I etapas – 2022 m. antras ketv.; II etapas – 2024 m. pirmas ketv. (planuojama);

· Plačiau – www.radiocity.lt.