Lenkijos Senato pirmininkė Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidava-Blonska) tai sakė pirmadienį, reaguodama į sekmadienį pateiktą koalicinės Lenkijos liaudies partijos-„Trečiojo kelio“ grupės atstovo Mareko Sawickio (Mareko Savickio) komentarą.

Naujienų kanalui TVN24 jis sakė, kad, jo manymu, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas kandidatuos į prezidento postą.

M. Sawickis pareiškė, kad R. Trzaskowskis dabar yra rimtas kandidatas į Varšuvos mero postą.

Pirmadienį duodama interviu radijui „Radio Zet“ M. Kidawa-Blonska atmetė M. Sawickio komentarus ir pasakė, kad R. Trzaskowskis dalyvaus 2025 metais vyksiančiuose Lenkijos prezidento rinkimuose.

Paklausta, ar D. Tuskas turėtų kandidatuoti į prezidento postą, ji atsakė, kad „dabar ne“.

Ji taip pat pažymėjo, kad balandžio 7 dieną vyksiančiuose vietos valdžios rinkimuose R. Trzaskowskis pirmiausia sieks būti perrinktas Varšuvos meru.

Neseniai atliktos apklausos duomenimis, R. Trzaskowskis laikomas vienu iš prezidento rinkimų favoritų.

2020-ųjų Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture R. Trzaskowskis nedaug pralaimėjo Andrzejui Dudai.

2018-ųjų Varšuvos mero rinkimus jis laimėjo jau pirmajame ture.

Daugiausiai – 24,5 proc. – balsų gavo Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis. Antroje vietoje – centro dešiniosios partijos „Lenkija 2050“ lyderis ir parlamento pirmininkas Szymonas Holownia, gavęs 11,9 proc. balsų. Trečias liko buvęs ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, už jį pasisakė 9,9 proc. apklaustųjų. 35,7 proc. respondentų neturėjo atsakymo.

„United Surveys“ gruodžio 8–10 d. visoje šalyje apklausė 1 tūkst. žmonių.

Apklausos metu buvo analizuojamos dvi skirtingos potencialių kandidatų grupės, priklausančios įvairioms politinėms jėgoms.

Pagal pirmąjį variantą pirmojo rinkimų turo nugalėtoju taptų Rafalas Trzaskowskis (KO), sulaukiantis 34,6 proc. respondentų palaikymo. Jo varžovas antrajame ture būtų Mateuszas Morawieckis, dabartinis premjeras iš socialiai konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kurį pasirinko 29,9 proc. apklaustųjų. Szymonas Holownia, centro dešiniosios partijos „Lenkija 2050“ lyderis, gautų 11,6 proc. balsų.

Tolesnės pozicijos atitektų kraštutinių dešiniųjų Konfederacijai atstovaujančiam Slawomirui Mentzenui – 7,2 proc., agrarinės Lenkijos liaudies partijos (PSL) vadovui Władysławui Kosiniakui-Kamyšui – 6,3 proc. ir Naujųjų kairiųjų partijai atstovaujančiai Joannai Scheuring-Wielgus – 1,5 proc. balsų.

8,9 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės rinkimų klausimu.

Pagal antrąjį variantą Donaldas Tuskas, kaip KO kandidatas, pirmajame prezidento rinkimų ture galėtų laimėti 25,6 proc. balsų. PiS kandidatė Elzbieta Witek gautų 21,4 proc. paramą. Esant tokiai rinkimų kandidatų sudėčiai Sz. Holowniai lenkai atiduotų 16,7 proc. balsų.

Toliau rikiuojasi W. Kosiniakas-Kamyszas (8,6 proc.), S. Mentzenas (8 proc.) ir Agnieszka Dziemianowicz-Bak iš Naujosios kairės (taip pat 8 proc.).

Atsakymą „nežinau / sunku pasakyti“ nurodė 11,8 proc. apklausos dalyvių.

Daugiau nei 62 proc. respondentų teigė, kad tikrai eis prie balsadėžių, o 8,6 proc. atsakė, kad galimai dalyvaus balsavime, todėl tikėtinas rinkėjų aktyvumas siekia 70,9 proc.

Reprezentatyvią apklausą 2023 metų lapkričio 24–25 dienomis atliko bendrovė IBRiS, apklaususi 1 tūkst. 67 šalies gyventojų.

„Laimei, viskas ramu. Esu labai susirūpinęs, nes [dalyviai] turi pirotechnikos priemonių. Incidentų neįvyko. Tikiuosi, kad taip bus iki galo ir kad praėjusių metų įvykiai [riaušės] nepasikartos“, – Krizių valdymo centre kalbėjusį R. Trzaskowskį citavo televizija „Polsat“.

Lenkija, kurios teritorija 123 metus buvo padalyta tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos, nepriklausomybę atgavo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos dieną – 1918 metų lapkričio 11-ąją.

Šių metų Nepriklausomybės dienos eitynių šūkis – „Nepriklausomybės neparduosi“.

Eitynės sostinės centre jau baigėsi, šiuo metu Varšuvoje vyksta šventinis koncertas.

Organizatorių teigimu, eitynėse dalyvavo iki 150 tūkst. žmonių. Tuo metu sostinės merija pranešė apie 100 tūkst. dalyvių, ir pažymėjo, kad tai yra rekordinis jų skaičius.

Anot „Polsat“, padėtis per renginį buvo palyginti rami, nors kolonoje pastebėta ultradešiniųjų – ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Italijos bei Vengrijos. Minioje taip pat buvo matyti baltai raudonos Baltarusijos opozicijos vėliavos, skambėjo Ukrainai palaikymą reiškiantys šūkiai.

Varšuvos padangę nušvietė petardų blyksniai, o demonstrantai su valstybės vėliavomis rankose skandavo šūkius skambant būgnams. Eitynes tiesiogiai transliavo visuomeninė televizija.

Visame eitynių maršrute buvo dislokuoti sustiprinti teisėsaugos pareigūnų patruliai. Miesto centre iki šiol budi policija ir specialiosios pajėgos.

Anksčiau Lenkijos vadovai sudalyvavo oficialiuose renginiuose, skirtuose metinėms paminėti. Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo. Iškilmės dalyvaujant Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui (Marjušui Blaščakui) vyko Varšuvos Pilsudskio aikštėje.

Nepriklausomybės diena Lenkijoje švenčiama prastėjant situacijai pasienyje su Baltarusija. Padėtis ten komplikavosi pirmadienį, iš Baltarusijos pusės atvykus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.

Europos Sąjunga kaltina autoritarinį Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Lenkija ir virtinė kitų Europos šalių pastaraisiais mėnesiais kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie Europos Sąjungos sienų, nes baltarusiai neįsileidžia atgal nelegalių migrantų, bandančių patekti į ES. Lenkija jų taip pat neįsileidžia, todėl daugelis atvykėlių įstrigo pasienio zonoje.

Konstituciniam Tribunolui praėjusį mėnesį nusprendus įvesti kone absoliutų abortų draudimą, Lenkijoje kilo didžiulė politinė įtampa. Masiniai protestai gatvėse kol kas trukdo vyriausybei įgyvendinti sprendimą.

Krizės šalyje pojūtį dar labiau stiprina ginčas su Europos Sąjunga, pandemijos banga – ketvirtadienį paskelbtas rekordinis per parą mirusių COVID-19 pacientų skaičius 637 – ir nusivylimas vyriausybės darbu bandant suvaldyti virusą.

„Ašarinės dujos prieš moteris? Tikrai, lenkų policija?“ – po protesto, kuris buvo mažesnis už daugelį pastarųjų savaičių demonstracijų, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė sostinės meras Rafalas Trzaskowskis.

„Tiesioginės prievartos panaudojimas turi būti pateisinamas ir proporcingas, tai turi būti paskutinė priemonė. Manau, kad nebuvo priežasties naudoti ją prieš moterų ir jaunimo demonstracijas. Policininkų buvo daug daugiau nei protestuotojų“, – rašė R. Trzaskowskis.

A.Dudos šalininkai džiaugiasi pergale ir neabejotinai tęs "institucines reformas", kurios stiprins perteklinę valstybinę kontrolę, galimai varžant nepriklausomą teismų darbą ir žiniasklaidos laisvės kontrolę. Tą jie sėkmingai ir daro nuo 2015 m., kai Teisės ir teisingumo partija atėjo į valdžią. Ir daro nekreipdami dėmesio į nieką, netgi Europos teisingumo teismo sprendimai jiems – ne rodiklis.

2017 m. gruodžio mėnesį ES pradėjo 7 straipsnio taikymą prieš Lenkiją, kaip prieš valstybę narę nesilaikančią pagrindinių demokratinių vertybių. Tačiau ir tai bent jau kol kas nepadarė jokio esminio poveikio, greičiau atvirkščiai – sustiprino šalininkų gretas, manančių, kad ES teisės viršenybės principas jiems netaikytinas.

Mes dažnai laikydavome Lenkiją sektinu pavyzdžiu, kai kalba eidavo apie šeimos, tikėjimo ir kitas tradicines vertybes. Taip pat iš jų galime pasimokyti, kaip sėkmingai tvarkyti šalies ekonomiką ir ne tik dėl to, kad sėkmingai taikydami pridėtinės vertės diferencijavimo modelį gauna iš mūsų pirkėjų kasmetines milijonines įplaukas į šalies biudžetą. Lenkija turbūt buvo vienintelė ES valstybė, kurios bendrasis vidaus produktas per ekonominę krizę augo.

Aišku viena, kad kelią mes turime pasirinkti, nes blogiausias variantas, mano nuomone, valstybiniu mastu blaškytis, bandant įtikti abiem pusėms.

Šiandieninė Lenkijos visuomenės poliarizacija nėra išskirtinis reiškinys tarp ES valstybių, greičiau tai visuomenės skaidymosi tendencija į priešingas stovyklas, nesutariant dėl veikimo metodų, siekiant socialinės gerovės. Vienai daliai labiau priimtinos liberalaus globalizmo idėjos, kitiems atrodo lengviau gerovės valstybę kurti pagal konservatyvų nacionalizmą.

Tačiau palikime lenkams patiems spręsti jų problemas. Ko norime mes? Kokius kaimynus norėtumėme turėti, kokie mes patys norime būti?

Kokia bus mūsų valstybės politika, palaikyti dabartinius laimėtojus Lenkijoje ar de facto sutikti su ES teisės aktų viršenybe prieš nacionalinius teisės aktus (de jure, čia ir svarstyti nėra ko)?

Kokiu keliu mes eisime, atsivėrę kaimyniniam pasauliui ir priimdami iš jo kas geriausiai, ar bandysime kurti geresnį sociumą pasitelkia draudimus, užsidarę nuo potencialių blogiukų? Koronavirusas akivaizdžiai parodė, kad ir toks kelias įmanomas. Tuo labiau kad kuo daugiau draudimų, tuo mažiau reikia galvoti, nes susidaro savotiška lengvesnio gyvenimo iliuzija.

Aišku viena, kad kelią mes turime pasirinkti, nes blogiausias variantas, mano nuomone, valstybiniu mastu blaškytis, bandant įtikti abiem pusėms.

Opozicinė partija „Pilietinė platforma“ (PO), kurios kandidatas Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) nedideliu balsų skirtumu pralaimėjo liepos 12-ąją vykusį antrą prezidento rinkimų turą, pareiškė, kad pateikė skundą Aukščiausiajam Teismui dėl pažeidimų.

Be kita ko, PO apkaltino visuomeninį transliuotoją TVP šališkumu.

Kaip rodo rinkimų komisijos Vilniuje duomenys, R. Trzaskowskis antrajame prezidento rinkimų ture sekmadienį Vilniuje surinko 352 balsus, tuo metu dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sulaukė 129 rinkėjų palaikymo.

Iš viso Lietuvos sostinėje balsavo 481 rinkėjas, 141 jų – iš anksto nesiregistravę, o turėję pažymas, jog gali balsuoti užsienyje, t.y. atvykusieji į Vilnių trumpam.

Rinkimų komisijos Vilniuje pirmininkas Marianas Sokalskis BNS tvirtino, kad įtakos rezultatams Lietuvoje turėjo lenkų turistai.  

„Taip, mes matome, kad rinkimai pačioje Lenkijoje ir apklausos rodo visiškai kitus rezultatus, nei Vilniuje. Turistai labai įtakoja, matome turistų preferencijas, kartu su vietiniais Lenkijos piliečiais, kurie gyvena Lietuvoje. Asmeniškai, nemanau, kad tai yra rezultatas, kuris atvaizduoja visos Lenkijos situaciją“, – sakė M. Sokalskis.

Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsa“ vykdyta rinkėjų apklausa rodo, kad abu kandidatai įtemptoje kovoje pasirodė bemaž vienodai – perrinkimo siekęs A. Duda, remiamas konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), tikriausiai gavo 50,4 proc. balsų, o jo varžovas iš liberaliojo sparno opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ R. Trzaskowskis – 49,6 proc. balsų.

Šis skirtumas tesiekia 0,8 proc. ir neviršija „Ipsos“ apklausos statistinės paklaidos – dviejų procentinių punktų, tad prognozuoti, kas laimėjo rinkimus, kol kas sunku.

A. Duda, remiamas valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), per pirmąjį turą pasirodė geriausiai iš 11 kandidatų ir tikriausiai surinko apie 42,9 proc. balsų, rodo sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ paskelbta vėlyvoji balsavusių rinkėjų apklausas.

Jo pagrindinis varžovas Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis), žadantis išspręsti nesutarimus su Europos Sąjunga, liko antras, surinkęs apie 30,4 proc. balsų, bet iki liepos 12-ąją vyksiančio antrojo turo dar gali sulaukti kitų opozicijos kandidatų palaikymo.

„Būsiu permainų kandidatas!“ – rinkimų naktį pareiškė R. Trzaskowskis, kalbėdamas pertvarkytoje buvusioje Varšuvos elektrinėje.

48 metų R. Trzaskowskis, remiamas partijos „Pilietinė platforma“ (PO), ragino jį palaikyti rinkėjus, „norinčius atviros Lenkijos, o ne Lenkijos, visuomet ieškančios priešų“.

Rinkimai turėjo vykti gegužę, bet juos teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos.

Vis dėlto rinkėjai buvo labai aktyvūs ir laukė eilėse prie balsaviečių, laikydamiesi socialinio atstumo taisyklių, užsidėję kaukes arba apsauginius skydelius.

„Ipsos“ apklausa rodo, kad balsavo apie 62,9 proc. registruotų rinkėjų.

Lemiamas metas

A. Duda laikomas svarbiu JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininku ir keliomis dienomis anksčiau sulaukė jo palaikymo, apsilankęs Vašingtone ir tapęs pirmuoju užsienio lyderiu, pabuvojusiu Baltuosiuose rūmuose nuo pandemijos pradžios.

Tačiau Briuselyje buvo reiškiami nuogąstavimai dėl A. Dudos pritarimo kontroversiškai Lenkijos teismų reformai, anot kritikų, keliančiai pavojų demokratijai.

Ekspertai nesutaria, kas laimės ateinantį mėnesį vyksiantį rinkimų antrąjį turą.

Lenkijos pietiniame Kelcų mieste veikiančio Jano Kochanowskio (Jano Kochanovskio) universiteto politologijos profesorius Kazimierzas Kikas (Kazimežas Kikas) sakė manąs, kad A. Duda turi „daugiau potencialo“ negu R. Trzaskowskis mobilizuoti rinkėjus, nebalsavusius praeitą sekmadienį.

Tačiau Varšuvoje veikiančio universiteto „Collegium Civitas“ vadovas Stanislawas Mocekas (Stanislavas Mocekas) prognozavo, kad R. Trzaskowskis turi „gerą šansą“ laimėti antrąjį turą.

S. Mocekas taip pat perspėjo dėl galimos „brutalios kampanijos“, jeigu A. Duda mėgins įtikti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rinkėjams, kurių kandidatas, regis, irgi neblogai pasirodė per sekmadienio balsavimą.

„Dabar – lemiamas metas. Daug kas priklausys nuo šio sprendimo“, – sakė kovos su Lenkijos komunistiniu režimu ikona Lechas Walesa (Lechas Valensa), atidavęs balsą šiauriniame Gdansko uostamiestyje.

L. Walesa, 1990 metais tapęs pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu, įnirtingai kritikuodavo dabartinę PiS vyriausybę.

„Už demokratiją“

Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas dėl demokratijos silpninimo ir kasdieniškų ekonominių rūpesčių, Lenkijai iškilus pirmosios recesijos grėsmei nuo komunistinio režimo žlugimo.

„Aišku, balsavau už Trzaskowskį. Kodėl? Už demokratiją, teismus ir pagarbą mažumoms“, – sakė 66 metų Joanna Ugniewska (Joana Ugnevska), atidavusi savo balsą vienoje mokykloje įsikūrusioje rinkimų apylinkėje Varšuvos centre.

Tačiau pietiniame Tarnuvo mieste, PiS tvirtovėje, rinkėjas Andrzejus Guzikas (Andžejus Guzikas) sakė balsuosiantis už A. Duda dėl jo nuoseklaus vadovavimo.

„Asmeniškai prezidentu matau tik Dudą“, – pabrėžė 52 metų A. Guzikas, dirbantis valstybinėje dujų bendrovėje PGNIG.

Pastaraisiais metais Lenkijos vyriausybė įvedė populiarias socialinių išmokų programas. R. Trzaskowskis pažadėjo jas išlaikyti, jeigu laimėtų rinkimus.

„LGBT ideologija“

A. Dudos pergalė įtvirtintų PiS valdžią mažiausiai iki kitų įprastų parlamento rinkimų 2023 metais.

Tačiau jo pralaimėjimas galėtų susilpninti valdančiųjų įtaka ir išprovokuoti pirmalaikius rinkimus.

Per kampaniją A. Duda pakurstė kontroversiją, ėmęsis antrinti PiS retorikai, nukreiptai prieš LGBT+ bendruomenės teises ir vakarietiškas vertybes.

Anot prezidento, „LGBT ideologija“ prilygsta naujo pavidalo komunizmui.

R. Trzaskowski savo ruožtu palaiko gėjų teises ir sako esąs atviras tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės idėjai.

Liberalų kandidatas, kurio kampanijos šūkis – „Gana reiškia gana“, žadėjo kurti kitokią Lenkiją.

Vis dėlto kritikai sako, kad jo partija yra silpna ir neveiksni, o jo darbas mero poste nėra vertinamas itin palankiai.

Naujasis kandidatas nominuotas praėjus kelioms valandoms po to, kai iš rinkimų pasitraukė partijos ankstesnė kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska.

R. Trzaskowskis – buvęs Europos reikalų ministras ir Europos Parlamento (EP) narys – 2018 metais vykusiuose Varšuvos mero rinkimuose nugalėjo Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kandidatą.

Prezidento rinkimuose R. Trzaskowskiui teks susirungti su PiS remiamu dabartiniu prezidentu Andrzejumi Duda, kuris laikomas rinkimų favoritu.

Lenkijos prezidento rinkimai turėjo įvykti gegužės 10 d., tačiau balsavimas dėl koronaviruso krizės galiausiai buvo atidėtas. Nauja rinkimų data dar nebuvo paskirta, o parlamentas ieško būdų išeiti iš aklavietės, kaip surengti rinkimus saugiai ir laikantis Konstitucijos.

PiS nori, kad rinkimai vyktų birželio 28 d. arba liepos pradžioje – prieš pasibaigiant A. Dudos kadencijai. Dabartinio prezidento kadencija baigiasi rugpjūčio 6 d.