„Romanui diagnozuota pūslinė keratopatija – ragenos sudrumstėjimas, išsivystęs po maždaug prieš 30 metų atliktos kataraktos operacijos, – apie paciento būklę pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė. – Palaipsniui jo matymas prastėjo, tapo neryškus, galiausiai liko tik šviesos jutimas dėl paburkusios ir drumstėjančios ragenos.“

Kaip praneša Kauno klinikos, ragenos transplantacija tapo vienintele galimybe Romanui ir vėl gerai matyti.

Pacientas prisimena, kad regėjimas suprastėjo ir akies diskomfortas pasireiškė prieš kiek daugiau nei du metus. „Kreipiausi į savo šeimos gydytoją Šiauliuose, o ji, pastebėjusi, kad liga progresuoja, nukreipė konsultacijai į Kauną“, – pasakoja vyras. Romanas prisimena, kad prof. R. Žemaitienės pasiūlymas atlikti ragenos transplantaciją jam atrodė lyg stebuklas. „Nežinojau, kad tokios operacijos yra įmanomos – iškart sutikau ir laukiau tinkamo ragenos donoro“, – prisiminimais dalijasi Romanas.

„Iki tam tikros ligos stadijos galima atlikti pažangesnę ir pacientui žymiai lengvesnę ragenos sluoksnių transplantaciją, t. y. endotelinę keratoplastiką, kuri ir buvo atlikta Romanui, – apie ragenos transplantacijas Kauno klinikose pasakoja profesorė. – Vėlesnėje stadijoje galima atlikti tik kiaurinę, t. y. visų ragenos sluoksnių transplantaciją, kuri gerokai keičia ir ilgą laiką riboja įprastą pacientų gyvenimo kokybę“.

Palaipsniui jo matymas prastėjo, tapo neryškus, galiausiai liko tik šviesos jutimas dėl paburkusios ir drumstėjančios ragenos.

Transplantacijos operaciją atlikusi prof. R. Žemaitienė teigia, kad viskas vyko sklandžiai, procedūra truko apie valandą ir jau pirmosiomis dienomis pastebėti daug žadantys rezultatai. „Noriu pabrėžti, kad ragenos transplantacijos operacijos trukmė būna labai įvairi, priklausanti nuo papildomai atliekamų reikalingų intervencijų. Dažnai vyresnio amžiaus pacientams, persodinant rageną, atliekama ir kataraktos operacija kartu su dirbtino lęšio implantacija, –  apie operacijų trukmę pasakoja profesorė. – Kartais prireikia atlikti ypatingai sudėtingas rekonstrukcines operacijas, kai keičiamas jau anksčiau implantuotas dirbtinas lęšis nauju, atliekama rainelės plastika, vitrektomija – tokio pobūdžio operacijos gali trukti keletą valandų“.

Norint užtikrinti sklandžią operacijos eigą, joje dalyvauja didelė medikų komanda: chirurgas, asistentas, instrumentatorė, operacinės slaugytoja ir anesteziologų komanda. Iki operacijos ypatingai didelį darbą nuveikia Kauno klinikų Audinių banko darbuotojai.

Kauno klinikų Audinių banko vadovė, gydytoja oftalmologė dr. Aurija Kalasauskienė teigia, kad potencialų ragenų donorą suranda ir jų komandą informuoja Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriai ar Kauno klinikų Organų donorų koordinatorių komanda. Dažnai ir pačios Audinių banke dirbančios slaugytojos ieško potencialių donorų. „Slaugytojos ne tik suranda potencialų ragenos donorą, bendrauja su jo artimaisiais dėl donorystės galimybės, bet ir pačios atlieka ragenų eksplantacijas, tuomet jas tiria, apdoroja ir prireikus pristato į operacinę transplantacijai“, – pasakoja dr. A. Kalasauskienė.

Ji priduria, kad būna ir tokių situacijų, kai tinkamas ragenos donoras randamas ne tik Kauno klinikose, bet taip pat ir Kauno ligoninėje – šį gruodį slaugytojos surado ir paruošė pirmąsias ragenas iš dviejų audinių donorų.

Pacientas Romanas po atliktos ragenos transplantacijos jaučiasi puikiai ir džiaugiasi jau dabar žymiai geresniu regėjimu. 

Kauno klinikų Akių ligų klinikoje ragenos transplantacijos atliekamos jau beveik 50 metų. 2021 metais Kauno klinikose pasiektas rekordas – atliktos 57 ragenos persodinimo operacijos, o tai sudarė net 84 proc. visos Lietuvos ragenos transplantacijų. 2022 metais jau atliktos 40 ragenos transplantacijos.

„Nebegalėjau skaityti ir vairuoti, pasikeitė ir mano gyvenimo kokybė. Jaudinausi, kad nepavyks išsaugoti regėjimo, tačiau gydytojai nuramino, kad transplantavus rageną, galima išsaugoti kairiąją akį“, – prisimena Algirdas.

Apsilankius pas gydytoją oftalmologą, vyrui diagnozuotas rageninis aklumas, sukeltas ragenos distrofijos, taip pat amžinė geltonosios dėmės degeneracija, uždaro kampo glaukoma ir katarakta. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rageninis aklumas yra ketvirta pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje. „Ši liga dažniausiai atsiranda dėl ragenos distrofijos – paveldimos ligos, kuri pasireiškia ne iš karto po gimimo, o tik prabėgus keliems metams ar dešimtmečiams, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė. – Kol kas vienintelis regos atstatymo būdas, diagnozavus šias ligas, yra ragenos transplantacija.“

Nebegalėjau skaityti ir vairuoti, pasikeitė ir mano gyvenimo kokybė. Jaudinausi, kad nepavyks išsaugoti regėjimo, tačiau gydytojai nuramino, kad transplantavus rageną, galima išsaugoti kairiąją akį.

Rudenį Kauno klinikose Algirdui atlikta sluoksninė endotelio keratoplastika (ragenos transplantacija), o prieš tai – kataraktos operacija. „Ši operacija, sergant ragenos ligomis, dažnai yra iššūkis gydytojams, tačiau delsti negalėjome, nes laukiant transplantacijos, progresuojanti katarakta ir uždaro kampo glaukoma galėjo sukelti rimtas komplikacijas ir negrįžtamą aklumą, – kalba prof. R. Žemaitienė. – Džiaugiamės, kad kataraktos operacija praėjo be komplikacijų, o po jos Algirdas greitai sulaukė ir donorinės ragenos.“

Gydytoja oftalmologė sako, kad šiuo metu paciento akies būklė – puiki. „Gydytojas gali įvertinti operacijos rezultatą anksčiau nei pacientas, – pabrėžia profesorė. – Po atliktos transplantacijos regėjimas grįžta po kelių dienų, tačiau Algirdas nė minutei nesuabejojo mūsų komandos atliktu darbu. Šiandien siūlų, likusių po ragenos persodinimo operacijos, jau nėra, pacientas gali skaityti ir savarankiškai bei kokybiškai gyventi.“

Algirdas džiaugiasi po transplantacijos grįžusiu regėjimu. „Po operacijos vaizdas akyse pradėjo ryškėti ir dabar matau puikiai, bandau net vairuoti. Man transplantacija – tarsi gydytojų sukurtas stebuklas, – neslepia vyras. – Jaučiuosi dėkingas prof. Redai Žemaitienei ir visai Akių ligų klinikos komandai už atliktą operaciją ir rūpestį. Neabejoju, kad gydytojai padarė viską, ką galėjo geriausiai.“

„Nors COVID-19 infekcijos sukelta pandemija turėjo įtakos ragenos transplantacijoms visame pasaulyje, Kauno klinikoms 2020 m. buvo sėkmingi. Čia atliktos 36 ragenos transplantacijos, o tai yra gerokai daugiau ragenos persodinimo operacijų nei ankstesniais metais“, – pastebi prof. R. Žemaitienė.

Po anksčiau atliktos kataraktos operacijos moteriai progresavo ragenos liga – pūslinė keratopatija. Po operacijos matymas operuota akimi nepagerėjo, o progresuojant ligai atsirado stiprus akies skausmas. „Vėliau, kai mane gydė Kauno klinikų akių ligų gydytoja dr. Rima Boguševičienė, po atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad man būtina atlikti ragenos transplantacijos operaciją“, – prisimena pacientė Laimutė.

„Pacientei laukiant donorinės ragenos ir nepakeliant varginančio skausmo teko nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį, reguliariai lašinti vaistus ir gerti medikamentus nuo skausmo“, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Moteriai ragenos persodinimo operacijos prireikė dėl vidinio ragenos sluoksnio pažeidimo ir ligos progresavimo. „Laimutė buvo pirmoji pacientė, kuriai tuomet Kauno klinikose buvo taikyta nauja metodika – endotelinė keratoplastika. Jai buvo pakeista ne visa ragena, o tik pažeista jos dalis, – aiškina akių ligų gydytoja. – Tuo metu ragenos liga greitai progresavo ir jau buvo beapimanti visus ragenos sluoksnius. Operaciją atlikome laiku ir pavyko išvengti sudėtingesnės bei ilgesnio pooperacinio gijimo reikalaujančios kiaurinės keratoplastikos operacijos.“

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, ragenos persodinimo operacija pavyko puikiai: „Džiaugėmės, jog pooperacinė eiga buvo gerokai sklandesne. Gera buvo stebėti, kai moters regėjimas palaipsniui gerėjo. Ji pavyzdingai laikėsi visų rekomendacijų ir iki šiol reguliariai atvyksta pasitikrinti. Paskutinės konsultacijos metu be galo džiaugiamės operacijos rezultatais.“

Rageninis aklumas – tai trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga ragenos ar jos sluoksnių persodinimo operacija. Ragenos persodinimo operacija (kerotoplastika) – tai operacija, kurios metu pažeisti paciento ragenos audiniai pakeičiami sveikais donorinės ragenos audiniais.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40 ragenos persodinimo operacijų. Įsteigus pirmąjį Baltijos šalyse Akių donorinės medžiagos banką (Audinių banką), nuo 2001 metų Akių ligų klinikoje atlikta 450 ragenos persodinimo operacijų. 2019 metais Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atlikta 30 keratoplastikos operacijų. Laukiančių donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja. Vien Akių ligų klinikoje laukia 100 pacientų.

Ilgas ir komplikuotas prigijimas

Gediminui keratokonusas (neuždegiminės kilmės, paprastai abipusis bei progresuojantis netaisyklingas ragenos išsigaubimas – aut. past.). diagnozuotas prieš devynerius metus. Įprastai akies lęšiukas yra ovalo formos, o vyrui jis darėsi kūgio formos, todėl ragena nebelauždavo šviesos spindulio teisingai ir regėjimas prastėjo, kol atėjo metas, kai transplantacija tapo būtina.

Ant operacinio stalo vyras atsidūrė prieš trejus su puse metų. Po operacijos Gediminas atsigavo pakankamai greitai, o po savaitės jau buvo išleistas namo. „Praėjus pusantrų metų po operacijos ir ėmus traukti siūles prasidėjo komplikacija, tad rageną teko siūti iš naujo. Dabar vėl po truputėlį išiminėja siūles – liko tik penkios“, – pasakojo pacientas. Įprastai po operacijos siūlai šalinami praėjus maždaug metams.

Gediminui dėl neaiškių priežasčių, galbūt dėl padidėjusio akies spaudimo ar patrynus, dalis persodintos ragenos krašto pakilo. Dėl to dalis siūlų Gediminui buvo pakeista naujais, kad ragena būtų išlaikyta vietoje. Dažniausiai būna nuo aštuoniolikos iki dvidešimt keturių siūlių. Kadangi ragena neturi kraujotakos, tai – labai lėtai gyjantis audinys.

Matant viena akimi gyventi įmanoma

„Dabar matau visai neblogai, nors regėjimas dar kinta. Galutinis vaizdas paaiškės, kai visi siūlai bus išimti. Su akiniais dabar perskaitau daugiau nei penktą eilutę lentelėje. Prieš išimant paskutinius siūlus, mačiau net devintąją. Tikimybė, kad matysiu šimtu procentu, nėra labai didelė. Bet prieš operaciją iš pusės metro nematydavau, kiek pirštų rodo“, – džiaugėsi Gediminas. Skambučio, jog yra kviečiamas transplantacijos, vyras sulaukė po vienerių metų laukimo.

„Šiek tiek jaudinausi, bet tikėjau, kad gydytojai padarys geriau, negu buvo. Tad per daug savęs neigiamomis mintimis neapkroviau. Kadangi viena akis - pakankamai stabili, buvo ne taip baisu“, – prisipažino pacientas. Dešinioji vyro akis yra trumparegystės stadijos – ji turėjo funkcionuoti už abi. Gediminas tikisi, kad jai nieko nenutiks, nors rizika yra. „Antroji akis reikalinga gyliui ir erdvei suvokti, bet matomumui pakanka vienos. Aš ir plaukiodavau, ir futbolą iki operacijos žaisdavau. O po jos saugojuosi, kad nebūtų kokio smūgio į akį“, – tikino Gediminas. 

G. Jasvilis / asmeninio archyvo nuotr.

Interviu su VU Santariškių klinikų akių ligų gydytojas dr. Almantu Makseliu.

– Keratokonusas – kokia tai liga?

– Keratokonusu – tai būklė, kai priekinė akies dalis ragena dėl nežinomų priežasčių pradeda nelaikyti formos, išsigaubinėti ir ima blogėti matymas. Kuo ankstesniame amžiuje ši liga prasideda, tuo labiau tikėtina, kad sparčiai progresuos. Ligos pradžioje vaikams arba paaugliams dažnai reikia keisti akinius. Atrodo, kad labai greitai progresuoja trumparegystė arba astigmatizmas. Tokiu atveju reikėtų įtarti šią ligą. Vienintelis gydymas - savalaikis akinių keitimas, kieti kontaktiniai lęšiai, nes kai akies paviršius išsikreivina, minkšti lęšiai nebepadeda.

Galutinė ligos stadija – ragenos transplantacija. Pakitusi, netaisyklinga ir išplonėjusi ragena pakeičiama donorine, taip atkuriant normalią akies paviršiaus formą ir grąžinant matymą. Sirgdami šia liga žmonės visiškai neapanka. Tačiau pirštus gali atskirti tik iš dešimties centimetrų atstumo. Turint tokį regėjimą jauniems žmonėms gyventi tikrai nėra komfortabilu.

Operacija atliekama tada, kai nepadeda prieš tai minėtos priemonės – nei minkšti, nei kieti kontaktiniai lęšiai. Arba jie nesilaiko ant akies, žmogus jų netoleruoja.

– Dėl kokių priežasčių jauniems žmonėms dažniausiai prireikia ragenos transplantacijos?

– Pastaraisiais metais pagrindinė transplantacijos jauniems žmonėms priežastis yra keratokonusas. Antra pagal dažnumą – minkštų kontaktinių lęšių, kurie dabar labai populiarūs, sukeltos komplikacijos. Mažai kas kalba apie tai, jog minkštų kontaktinių lęšių nešiojimas potencialiai yra pavojingas. Dažnai kontaktinių lęšių sukeltų komplikacijų atveju pirma siekiame išsaugoti akį. Jeigu reikia, daroma antra transplantacija, kad sugrąžintume regėjimą. Vyresniems žmonėms tokios operacijos dažniausiai reikia dėl amžiaus degeneracijų.

– Teko girdėti ne vieną atvejį, kai persodintą organą recipiento organizmas atmeta? O kaip yra su ragenomis?

– Ragenos transplantacija yra viena iš sėkmingiausių visų transplantacijos rūšių dėl to, kad pati ragena yra be kraujagyslių. Organizmas neturi tiesioginio imuninio priėjimo prie persodinto audinio, todėl neprigijimo tikimybė yra pati mažiausia iš visų persodinamų audinių ir organų. Jeigu po tam tikrų ligų pradeda įaugti nuosavos kraujagyslės į rageną, tada atsiranda tiesioginis imuninis priėjimas prie persodinto audinio ir mažėja transplantato išgyvenamumo tikimybė.

Susigrąžinti regėjimą galima ir iki šimto procento, bet niekada to pacientui nežadame. Reikalinga ir pooperacinė stebėsena bei gydymas – korekcija akiniais, minkštais ar kietais kontaktiniais lęšiais tam, kad išgautume maksimalų regėjimo aštrumą. Kartais būtinos papildomos chirurginės intervencijos – astigamatizmo sumažinimo operacijos.

– Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriate ruošdamiesi ragenos persodinimui?

– Pagal gyventojų skaičių galėtume galbūt ir daugiau atlikti tokių operacijų. Viena problemų – donorinio audinio trūkumas. Antra – pačių žmonių nusiteikimas prieš operaciją. Būna, kad turime donorinę rageną, kviečiame žmones, kuriems reikalinga operacija, bet jie atsisako. Galbūt pagrindinis dalykas – baimė, nežinojimas.

Kai reikalinga inkstų ar širdies transplantacija, tai yra mirties ar gyvybės klausimas. Jeigu ragenos transplantacija reikalinga tik vienoje akyje, tai dažniausiai gyvenimo kokybės pagerinimo klausimas. Žmonės pripranta prie prasto regėjimo. Jeigu anksčiau donorinio audinio reikėdavo laukti dvejus ar trejus metus, dabar Santariškių klinikose, manau, laukimo laikas gali būti sutrumpėjęs iki mėnesio ar dviejų. Gali ir taip nutikti, kad donorinis audinys bus imamas tik tuomet, kai turėsime, kam persodinti rageną. Kadangi ragena yra be kraujotakos, kraujo grupių, tam tikrų antigenų suderinamumas mums nėra aktualus, kaip kitų organų persodinimo atveju. Mes galime vyrišką rageną persodinti moteriai, pirmos kraujo grupės – trečios kraujo grupės recipientams.