„Karas Gazos Ruože ir jo sukeliamos katastrofiškos humanitarinės kančios turi baigtis dabar pat“, – straipsnyje, kurį publikavo laikraštis „The Washington Post“, pareiškė Egipto prezidentas Abdelas Fattahas al-Sissi, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jordanijos karalius Abdullah.

„Akcentuojame, kad reikia skubiai Gazos Ruože įtvirtinti ilgalaikes paliaubas“, – dėstė lyderiai. Jie argumentavo, kad „smurtas, teroras ir karas negali atnešti taikos į Artimuosius Rytus. Tai padarys dviejų valstybių sprendimas“.

Anot trijų lyderių, tai yra „vienintelis patikimas būdas užtikrinti taiką ir saugumą visiems, taip pat užtikrinti, kad nei palestiniečiams, nei izraeliečiams niekada netektų dar kartą išgyventi siaubo, kuris juos ištiko po spalio 7-osios išpuolio“.

Per atakas prieš Izraelį, kurioms vadovavo palestiniečių organizacijos „Hamas“ smogikai, žuvo maždaug 1,2 tūkst. žmonių. Remiantis Izraelio žiniasklaidos pranešimais, dar apie 250 žmonių buvo paimti įkaitais ir išvežti į Gazos Ruožą. Izraelis į tai sureagavo inicijuodamas antskrydžius ir sausumos puolimą – per šią kampaniją, pasak „Hamas“ kontroliuojamos Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerijos, iki šiol žuvo daugiau kaip 33 tūkst. žmonių. Dėl kilusio karo nemaža Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais, o vietos gyventojai atsidūrė ant bado slenksčio.

Kovo 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmą kartą nuo karo pradžios prieš šešis mėnesius tarptautinės teisės požiūriu įpareigojančioje rezoliucijoje paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože.

„Atsižvelgdami į netoleruotiną šio karo aukų skaičių, mes, Egipto, Prancūzijos ir Jordanijos lyderiai, raginame nedelsiant ir besąlygiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2728“, – pareiškė A. F. al-Sissi, E. Macronas ir karalius Abdullah.

Taip pat turi būti paleisti visi įkaitai, nurodė lyderiai ir pridūrė, kad palaiko dabartines tarpininkų Kataro, Egipto ir JAV pastangas sudaryti sąlygas paliaubų paskelbimui ir įkaitų iškeitimui į Izraelio kalėjimuose laikomus palestiniečius kalinius.

„Žuvusieji, sužeistieji, pabėgėliai ir izoliuotieji, sugriovimai, ekonominė ir socialinė žala kalba patys už save“, – teigė 86-erių pontifikas per savaitinę bendrąją audienciją. 

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad penktadienį sukanka vieneri metai nuo karo pradžios ir pavadino ji „absurdišku ir žiauriu karu, liūdna sukaktimi“. 

Jis paragino visas jėgas dėti į „konkrečias pastangas, kad būtų nutrauktas konfliktas, sudarytos paliaubos ir pradėtos taikos derybos“. 

Nuo tada, kai praeitų metų vasario mėnesį Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pradėjo plataus masto invaziją, popiežius ne kartą ragino užbaigti karą ir netgi išreiškė norą atvykti į Kyjivą ir Maskvą, tačiau šios kelionės neįvyko. 

Jo siūlymai tarpininkauti siekiant taikos liko bergždi. 

„Pastarosiomis valandomis Donbase stebima situacija kelia labai daug nerimo. Regis, jau būta ir kelių aukų, – teigė E. Macronas. – Kontaktinėje linijoje atsinaujino ugnis. Visų pirma raginame nutraukti šiuos karinius veiksmus ir skubiai deeskaluoti padėtį, o visų antra – atnaujinti konstruktyvias derybas.“

Apie įtampos tarp Ukrainos pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų paaštrėjimą pranešta, kai JAV apkaltino Rusiją, kad ši galimai siekia sufabrikuoti dingstį įsiveržti į Ukrainą. Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu anksčiau šį mėnesį susitikęs E. Macronas nurodė, kad Maskvos Kijevui daromas karinis spaudimas „nesilpnėja“, nepaisant Rusijos pranešimų apie nuo Ukrainos sienų neva patraukiamus karius.

Prancūzijos vadovas tvirtino norįs matyti konkrečius V. Putino veiksmus, galinčius įrodyti, kad jis yra pasirengęs deeskaluoti krizę.

Rusija neigia turinti ketinimų įsiveržti į Ukrainą ir tikina, kad jau pradėjo kai kurių savo karių patraukimą nuo Ukrainos sienų. Vakarai yra pagrasinę Maskvai sankcijomis, jei ši nuspręstų inicijuoti puolimą.