Iš Dakaro Senegalo uosto išplaukė ten prieš kelis mėnesius įstrigęs finansinių sunkumų turinčios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) laivas „Raguva“. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, šią savaitę taip pat turėtų būti išlaisvintas Portugalijos uoste įstrigęs LJL laivas „Voruta“.

Susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys BNS patvirtino, kad laivas uostą paliko antradienį naktį.

„Dabar laivas plaukia į Lenkiją, Gdanską. Jis plukdo krovinį, ten išsikrauna ir toliau ieškosime naujo krovinio“, - BNS sakė R.Slapšys.

Pasak jo, neplanuojama, kad laivas plauktų į Klaipėdos uostą.

„Lygiagrečiai ieškoma krovinių „Deltuvai“ (stovi Klaipėdos uoste - BNS), kitiems laivams, kad kai atsilaisvins, galėtų veikti“, - tvirtino R.Slapšys.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad šią savaitę taip pat turėtų būti išlaisvintas Portugalijos Aveiro uoste įstrigęs laivas.

„Ten finansinių stabdžių ir ginčų jau nėra likę, bet tas laivas yra taisomas. Jo remontas turėtų būti užbaigtas šią savaitę, gal net artimiausiomis dienomis“, - interviu LRT radijui sakė premjeras.

Pasak A.Butkevičiaus, taip pat vyksta derybos dėl JAV esančio laivo „Venta“ išlaisvinimo.

„Pirmas etapas buvo įgyvendintas, bet kaip žinome kai kada iškyla kitos problemos, atsiranda nauji reikalavimai. Dabar vyksta ginčas dėl vieno ginčytino dalyko, yra papildoma skola, kurią reikėtų apmokėti šiomis dienomis“, - kalbėjo ministras pirmininkas.

Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ rugpjūčio pradžioje suteikė 3 mln. eurų paskolą LJL, o SEB bankas liepos pabaigoje dar 9 mėnesiams - iki kitų metų balandžio - atidėjo LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą. Vėlesnis paskolos grąžinimo terminas leido teisme stabdyti LJL bankroto procedūras.

LJL akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Finansinių sunkumų turinti „Lietuvos jūrų laivininkystė“ Senegale įstrigusį laivą „Raguva“ ketina išlaisvinti artimiausiu metu, tačiau dėl JAV esančio laivo „Venta“ iškilo problemų.

LJL vadovas Sigitas Dobilinskas BNS teigė, kad du iš trijų „Raguvos“ kreditorių jau atsiėmė areštus, o trečiojo advokatai teisme tai turi padaryti artimiausiu metu. Tačiau „Ventos“ įgula dėl atlyginimų nusisamdė teisininkus, todėl su jais gali prasidėti bylinėjimasis.

„Dėl „Raguvos“ turime patvirtinimus jau iš dviejų kreditorių, kad nuimtas areštas, iš trečiojo laukiame. Kreditorius perdavė, kad advokatam perduotas nurodymas, jog iš teismo paimtų dokumentus. Tai turėtų artimiausiu metu pajudėti. Su „Venta“ šiandien turim atsiskaityti, bet su „Venta“ kol kas bendraujame su įgulos nusamdytais advokatais. Įgulai sumokėta, bet advokatai savų niuansų ir dabar vyksta intensyviai derybos ir net galvojame JAV nusisamdyti savo advokatus, kad išspręstume problemas“, - BNS sakė S.Dobilinskas.

Jis tikino, kad kol kas nesulaukia iš „Ventos“ advokatų informacijos, ko konkrečiai norima. Tačiau LJL vadovas teigė, kad ketvirtadienį pervedami pinigai visiems „Ventos“ kreditoriams.

Trečiadienį S.Dobilinskas buvo susitikęs su premjeru ir susisiekimo ministru, Anot S.Dobilinsko, jis pateikė informaciją apie dabartinę situaciją bei ko ketinama imtis artimiausiu metu

LJL vadovo teigimu, kai nebegrės areštai, laivai, neturintys krovinio, bus siunčiami į naujus reisus.

„Žiūrim tiems laivams, kurie be krovinio su „Deltuva“ ir „Romuva“, kad kai jiems nebegrės areštas, bandysime toliau plaukti (gabenti krovinius - BNS)“, - teigė S.Dobilinskas.

LJL vadovas neatskleidė, kokia dalis iš 3 mln. eurų „Lietuvos geležinkelių“ suteikto kredito jau yra panaudota. Anot jo, tai yra komercinė paslaptis.

Pirmadienį S.Dobilinskas BNS teigė, kad tiek „Raguvą“, tiek „Ventą“ tikisi išlaisvinti šią savaitę.

Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ praėjusią savaitę suteikė 3 mln. eurų paskolą LJL, o SEB bankas liepos pabaigoje dar 9 mėnesiams - iki kitų metų balandžio - atidėjo LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą. Vėlesnis paskolos grąžinimo terminas leido stabdyti LJL bankroto procedūras - Klaipėdos apygardos teismas bylą nutraukė praėjusį penktadienį.

LJL akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Skandalingas atvejis – maždaug 100 šalies jūrininkų, plaukiojančių laivuose su Lietuvos valstybine vėliava, įstrigo Senegalo, Portugalijos, Italijos, Lenkijos ir JAV uostuose. Lietuvos jūrų laivininkystei (LJL) priklausantys penki laivai areštuoti už skolas, o jų įgulos tikrąja ta žodžio prasme tapo šios liūdnos situacijos įkaitais.

Kankynė tropikuose

Du mėnesius prie Vakarų Afrikos pakrančių besiblaškęs motorlaivis "Raguva" su 17 žmonių įgula ir 16 tūkst. t fosfatų kroviniu įstrigo Dakaro uoste (Senegalas). Laivas areštuotas už LJL skolas.

Užvakar degalų likučiai buvo besibaigią, taigi laivo komanda buvo priversta išjungti oro kondicionierius, kad taupytų tai, kas liko.

"Susisiekiau su tėčiu, pasakojo, kokiomis sąlygomis jie dabar gyvena. Dieną oro temperatūra 45 laipsniai karščio, nėra kuo kvėpuoti. Miegoti taip pat neįmanoma, Kai pasibaigs degalai, laivas nebeturės ir vandens tiekimo. Sakė, kad yra priversti labai brangiai mokėti už maisto produktus, todėl porcijos irgi sumažintos. Nuo nervinės įtampos žmonėms pakriko sveikata, ėmė skaudėti dantys. Komandos nuotaika labai prasta", – dienraščiui situaciją dėstė laivo "Raguva" vyriausiojo kapitono padėjėjo Juozo Bakanausko dukra Sonata Lapinskienė.

Maža to, įgula negali išeiti į miestą, nes iš jų atimti visi dokumentai. Viešame motorlaivio "Raguva" kreipimesi rašoma:

"Atplaukus į Dakaro uostą, "Migracinė tarnyba" surinko ir išsivežė visus įgulos LR ir Jūrininkų pasus. Pagal laivo agento tvirtinimą, kad tai įprasta vietinės uosto valdžios procedūra, ir dokumentai bus grąžinti prieš laivui išplaukiant. Po dviejų dienų laivas buvo oficialiai areštuotas, ir laivo įgulai buvo atsakytas laikinų leidimų išdavimas išėjimui į miestą, motyvuojant tuo, kad laivas areštuotas."

Pasak S.Lapinskienės, komanda jaučiasi kaip kalėjime. J.Bakanauskas, kaip ir daugelis jo kolegų, LJL dirba ne vieną dešimtmetį, yra lojalus kompanijai. Būtent todėl jam labai skaudu, kad pakliuvo į tokią situaciją.

Maitino pažadais

"Raguvos" įgula tikino, jog jau daugiau kaip tris mėnesius negavo atlyginimų, įskaitant dienpinigius, kurie sudaro didžiąją uždarbio dalį ir jie esą nurodyti LJL kolektyvinėje sutartyje bei asmeninėse darbuotojo sutartyse su darbdaviu.

"Įgulai, prieš išvykstant į laivą, LJL vadovybė tvirtai žadėjo, kad algos ir dienpinigiai bus mokami pilnai ir laiku, taip pat bus padengtos neišmokėtos skolos. Jūrininkai vėl patikėjo pažadais", – rašoma viešame įgulos kreipimesi.

Ir nors jūrininkai buvo apgauti, tačiau net tokiomis sąlygomis toliau budi pagal nustatytą grafiką, garantuoja laivo ir krovinio saugumą. Tik žmonės nebesupranta, kodėl jie turi dirbti nemokamai "būti areštuoti ir atsakyti už LJL valdininkų klaidas, kurios privedė anksčiau klestėjusią įmonę prie bankroto ribos".

Trūko kantrybė

Lietuvos saugios laivybos administracijos laikinai einanti pareigas direktorė Danguolė Raugalienė teigė, jog pirmojo skundo iš motorlaivio "Raguva" sulaukė prieš porą savaičių dėl galimo darbo sutarties pažeidimo. Toliau tas skundas keliavo į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, paskui – į Valstybinę darbo inspekciją.

Pirmasis į kovą dėl savo teisių stojo vienas "Raguvos" komandos narys, iš Vakarų Afrikos pakrantės išsiuntęs raštą į Lietuvą. Esą jo aktyvumas labai supykdė kapitoną, todėl įtampa laive dar labiau išaugo.

Viešumo nepanoręs šio jūrininko tėvas neslėpė, kad kelias savaites mina LJL slenksčius prašydamas galimybės net už savo pinigus repatrijuoti sūnų į Lietuvą, tačiau jo pastangos kol kas bergždžios. Teigiama, kad nėra kas sūnų pakeičia laive.

"Esu priverstas dirbti motorlaivyje "Raguva" ne savo noru, negaliu atgauti savo dokumentų ir negaliu net už savo lėšas palikti laivą. Prašau jūsų išnagrinėti šią situaciją, padėti repatrijuotis iš Dakaro į Lietuvą ir padėti atgauti kelionės išlaidas bei atlyginimą", – tokį nevilties persunktą skundą liepos pradžioje gavo Lietuvos saugios laivybos administracija.

Dar po dešimties dienų kantrybė trūko ir likusiai komandai su kapitonu Viktoru Osipovu priešakyje. Šie iš atsakingų asmenų taip pat pareikalavo objektyvios informacijos apie esamą situaciją, laivo išplaukimą iš Dakaro ir uždarbio išmokėjimą.

"Kiek žinau, ir bankas, ir Susisiekimo ministerija bando sukurti kažkokį planą, kad tie jūrininkai galėtų sugrįžti namo. Daugiau nieko negaliu pasakyti, irgi esu tik samdomas darbuotojas", – dienraščiui sakė prisistatyti nepageidavęs Lietuvos jūrų laivininkystės atstovas.

Siūlo pasikeisti vietomis

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža yra nustebęs, kad valstybinės įmonės laivai parduodami bankams, "jūrininkams numetamas kąsnelis" ir net degalams nėra pinigų.

"Ir blogiausia, kad tai jau ne tik "Raguvos" reikalai, čia tų laivų – visa puokštė. Siaubinga, kad bendrovės valdytojai nesutaria su bankais ir leidžia žlugdyti įmonę. Tokios pabaigos ir buvo galima tikėtis. Areštuotuose laivuose baigiasi degalai, maistas, blokuojamos banko kortelės, kapitonai net maisto įgulai nupirkti nebegali. Kur tai matyta?" – baisėjosi P.Bekėža.

Pasak pašnekovo, kodėl jūrininkų sąskaita reikėtų išlaikyti įmonę ir bankus? Esą, dirbant tokiomis sąlygomis, kantrybė turi savo ribas.

"Ar įsivaizduojate, kokie ten karščiai? Reikia pasiųsti įmonės valdybos narius, kad jie bent parą pabūtų tokiomis sąlygomis, kokiomis priversti dabar gyventi jūrininkai. Gal tada supras, ką tai reiškia", – teigė P.Bekėža.

Suteikė paskolą

Vakar didžiausias Lietuvoje bankas LJL suteikė 650 tūkst. JAV dolerių trumpalaikę paskolą. Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, lėšos skirtos areštuotų laivų jūrininkų maistui, vandeniui, iš dalies – atlyginimams.

LJL valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tikino, kad sudėtingiausioje situacijoje iš visų LJL areštuotų laivu yra "Raguva" Senegalo uoste Dakare. Tad esą jis jau vakar turėjo būti papildytas degalais.

Panaudojant banko suteiktą trumpalaikį kreditą, degalais aprūpinama ne tik "Raguva", bet ir prie Portugalijos krantų esantis laivas "Voruta".

Susisiekimo ministerija esą renka išsamią informaciją apie nuolat kintančią kiekvieno laivo situaciją ir poreikius, taip pat ieško galimybių laivų įguloms, kurios pareiškė norą būti repatrijuotos, grįžti į Lietuvą.

Įspūdingos ir skolos, ir algos

Susisiekimo ministras neprognozuoja, kokios perspektyvos laukia finansinėje krizėje atsidūrusios valstybės kontroliuojamos Lietuvos jūrų laivininkystės. Dabar pagrindinis tikslas yra atgauti laivus.

Pagrindinis LJL akcijų paketas (56,66 proc.) priklauso valstybei, kuriai šiuo atveju atstovauja Susisiekimo ministerija.

Valstybės įmonių tinklalapyje pateikiama informacija, kad LJL dirba 258 žmonės, o vidutinio vadovaujančio darbuotojo alga per mėnesį siekia 2 703 eurus, neatskaičiavus mokesčių.

Kompanijos įsiskolinimai yra apie 20 mln. eurų, iš jų trys ketvirčiai skolos sudaro didžiausiam kreditoriui – bankui.

Įvairiuose žemynuose sulaikytuose penkiuose Klaipėdos bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) laivuose yra iki 100 jūrininkų. SEB bankui praėjusį penktadienį suteikus trumpalaikę paskolą laivams išlaisvinti, nė vienas jų kol kas neišplaukė iš užsienio uostų, BNS patvirtino LJL įmonės atstovas. Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas sako, kad jūrininkai negauna atlyginimų, baigiasi jų maisto atsargos.

LJL teisininkas Ignas Kerbelis BNS sakė neturintis teisės teikti komentarų įmonės vardu. Su laikinuoju LJL vadovu Valerijumi Adamoniu BNS nepavyko susisiekti.

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža BNS patvirtino, kad visi penki LJL laivai yra sulaikyti Senegale, Portugalijoje, Italijoje, Lenkijoje ir JAV.

"Laivų sulaikymai prasidėjo berods gegužę, jūrininkams už keletą mėnesių nesumokėti nei atlyginimai, nei dienpinigiai. Laivai gali pritrūkti kuro, tuomet nustotų dirbti generatoriai, ir laivai virstų metalo laužu. Maisto atsargos taip pat eina į pabaigą, rūpinsimės, kad žmonės būtų aprūpinti bent būtiniausiais maisto produktais", - BNS sakė P.Bekėža.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį kviečiasi susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių aptarti Klaipėdos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ sulaikytuose laivuose esančių jūrininkų problemų, BNS pirmadienį sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Už skolas sulaikytuose penkiuose laivuose yra iki 100 jūrininkų. Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža BNS sakė, kad laivai yra sulaikyti Senegale, Portugalijoje, Italijoje, Lenkijoje ir JAV.

Susisiekimo ministerijai priklauso 56,66 proc. bendrovės akcijų, Danijos DFDS - 5,53 proc. R.Sinkevičius yra viešai pareiškęs, kad „Lietuvos jūrų laivininkystė“ turi bankrutuoti.

Pasklidus žiniai, kad Italijoje areštuotas Lietuvos jūrų laivininkystės laivas „Romuva“, paaiškėjo, jog į analogišką situaciją užsienio uostuose pakliuvo dar du šios kompanijos laivai – „Raguva“ ir „Voruta“.

Įstrigo Dakare

Lietuvių laivas „Raguva“, kuriame yra per 20 įgulos narių, dėl skolų sulaikytas Senegalo sostinėje Dakare.

„Tačiau per savaitę tikimės, kad laivas pajudės numatytu maršrutu. Jis plaukė iš Dakaro į Lenkiją. Kodėl įstrigo? Dėl skolų. Pas mus visi laivai stringa dėl skolų, nors jie yra techniškai tvarkingi ir gali atlikti savo darbą“, – aiškino Lietuvos jūrų laivininkystei laikinai vadovaujantis Valerijus Adamonis.

Pasak jo, laivus įkalino skolos, susidariusios už paslaugas ir kurą.

„Darbuotojams atlyginimus mes sumokėjome. Tiesa, kranto darbuotojai algų dar negavo, bet, tikimės, situacija netrukus išsilygins. O visoms įguloms atlyginimai jau yra išmokėti. Laivo „Romuva“ įgula, kuri tiek triukšmavo, taip pat gavo uždarbį“, – pastebėjo vadovas.

Aiškinama, kad ir laivo „Raguva“, kuris stovi Dakaro uoste, jūrininkai gavo atlyginimus.

„Dar šią savaitę norime, kad jis su kroviniu pajudėtų Lenkijos link“, – aiškino V.Adamonis.

Sustabdė variklio gedimas

Paaiškėjo, kad Portugalijoje įstrigo ir dar vienas Lietuvos jūrų laivininkystės laivas. Tai – „Voruta“.

„Laive įvyko avarija. Šiuo metu remontuojamas pagalbinis variklis. Mes užsakėme detales ir laukiame jų. Pradėsime remontą ir laivas galės pajudėti“, – kalbėjo V.Adamonis.

Aiškinama, kad įgula Portugalijos uoste Aveiro praleis mažiausiai tris savaites. „Per savaitę turime sulaukti detalių, gal dvi savaites užtruks variklio remontas“, – pažymėjo pašnekovas.

Kiti du įmonės laivai – „Deltuva“ ir „Venta“, pasak V.Adamonio“, dirba be trukdžių.

„Manau, netrukus išspręsime skolų dėl kuro klausimą. O laive „Romuva“ įgula pageidavo keitimo. Tie, kas nori vykti namo, galės parskristi. Žmonės, kurie pas mus dirba, tai daro ne per prievartą. Jie žino situaciją. Nesąžininga išėjus į jūrą imtis streikų. Darbuotojai žino įmonės finansinę padėtį“, – aiškino pašnekovas.

Maištas nepadės

V.Adamonis pažymėjo, kad laive „Romuva“ kilęs jūrininkų konfliktas dėl neišmokėtų atlyginimų vos nevirto streiku.

„Laivas atgabeno pavojingą krovinį, jį reikėjo kuo greičiau iškrauti. O darbuotojai ėmė streikuoti. Juk taip negalima. Kas bus, jei visi taip darys?“ – klausė V.Adamonis, pridurdamas, kad kompanija atlyginimų darbuotojams neišmoka ne todėl, kad nenori, o dėl sunkios finansinės padėties.

Anot jo, jei laivas stovės, niekas neuždirbs pinigų.

„Reikia dirbti, tada bus ir pinigų. Laivo „Romuva“ įgula dėl neišmokėtų atlyginimų pasiskundė Tarptautinei transporto federacijai, Vyriausybei. O kas iš to išloš? Kam jie skundžiasi, tie tegul ir atlyginimus moka. Mums, darbdaviams, jūrininkai nesiskundė“, – pabrėžė V.Adamonis.

"Lietuvos jūrų laivininkystės" motorlaivis "Raguva" jau ketvirtą mėnesį plūduriuoja prie Nigerijos krantų, ketvirtadienį pranešė dienraštis "Lietuvos rytas".

"Raguva" į Nigeriją atplaukė pernai spalio 7-ąją pasiimti mineralinių trąšų krovinio. Spalio 22-ąją laivas prisišvartavo Onės uoste. Per dvi paras į "Raguvos" triumus buvo suberta pusė trąšų, nuo to laiko motorlaivis plūduriuoja upėje laukdamas krovinio.

LJL vadovybė jūrininkams aiškina, kad saugiau įgulas keisti ne Nigerijoje, kur žmonės grobiami net ir oro uostuose, o kitose Afrikos šalyse.

Darbdaviai aiškina, kad pasikeitus planams neįmanoma greitai sutvarkyti reikiamų dokumentų - esą artimiausia Nigerijos atstovybė, kurioje galima gauti kelionės vizas jūrininkams, įsikūrusi Ukrainoje.

Anot dienraščio, jūrininkams anksčiau taip pat teko 11 parų praleisti Liberijoje, kur siaučia Ebolos virusas.