"Jau dabar nemažai keliautojų, vykdami tarp Kauno ir Vilniaus, renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo, todėl tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, atsižvelgdami į šių miestų poreikius ir lūkesčius, kad kelionė iki šalies oro uostų būtų dar lengvesnė ir patogesnė", – teigė M.Skuodis, antradienį idėją aptaręs su abiejų miestų ir Kauno rajono merais, "Lietuvos geležinkelių" ir oro uostų atstovais.

Šiuo metu atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas "Rail Baltica" geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno, šiemet iš jų bus pasirinkta viena.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva balandį–gegužę vyks nuotoliniai susitikimai su savivaldybių, per kurių teritorijas bus tiesiama "Rail Baltica", merais.

"Rail Baltica" integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 m. pabaigos.

Tokią išvadą padarė šio projekto įgyvendinimą koordinuojančios Baltijos valstybių bendros įmonės „RB Rail“ užsakytą atitinkamą tyrimą atlikę ekspertai.

Remdamiesi pastarųjų trijų dešimtmečių klimato pokyčių duomenimis bei prognozėmis tyrimo autoriai priėjo išvados, jog ateityje Baltijos jūros regione žiemos bus švelnesnės ir mažiau snieguotos, tačiau vis dažniau bus tikėtina šlapdriba, „ledinis lietus“, plikledis. Tuo tarpu šiltuoju metu laiku didesnė kaip 40 laipsnių pagal Celsijų kaitra, liūčių su perkūnijomis, stiprių vėjo gūsių, gausių lietų tikimybė.

Tyrimą užsakė „RB Rail“, jį atliko „Hendrikson & Ko“ kartu su Latvijos „Vides Eksperti“, Tartu regiono energetikos agentūra ir Lietuvos „DGE Baltic Soil and Environment“.

Pagrindinis tyrimo tikslas buvo pasirengti apžvalgas dėl klimato permainų, kurios gali įvykti per „Rail Baltica“ projekto gyvavimo ciklą, siekiant užtikrinti infrastruktūros atsparumą esant įvairiems klimato scenarijams.

„Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Geležinkelį planuojama baigti tiesti 2026 metais.

Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos narės: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir netiesiogiai – Suomija. Projekto įgyvendinimas atidžiai prižiūrimas Europos Komisijos, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijų.

Europos Komisija pavasarį pasiūlė 2021–2027 metų ES daugiamečiame biudžete numatyti lėšų dvigubos paskirties susisiekimo infrastruktūros objektams tam, kad šalyse narėse būtų palengvintas karinės technikos judėjimas.

Lietuvos pareigūnai teigia besitikintys iš vadinamojo „karinio mobilumo“ fondo gauti mažiausiai 430 mln. eurų fiksuotomis kainomis (neatsižvelgiant į infliacijos prognozes).

„Kelių infrastruktūrai pritaikyti reikės apie 310 mln. eurų, oro uostų poreikiams skaičiuojama apie 80 mln. eurų, Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui – apie 40 mln. eurų suma“, – BNS sakė Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai Dalia Perednienė.

Pasak jos, iš šio fondo taip pat bus prašoma skirti papildomų lėšų europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“, nes „karinio mobilumo atžvilgiu būtent geležinkelių infrastruktūra Europoje yra laikoma prioritetine transporto infrastruktūros dalimi“.

Susisiekimo ministerija teigia, kad detalesni investicijų iš „karinio mobilumo“ fondo skaičiavimai dar bus atliekami. Kitais metais turėtų paaiškėti detalesnės šio fondo panaudojimo sąlygos ir konkretūs infrastruktūros projektai.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims iki šiol kyla iššūkis pritaikyti infrastruktūrą karinės technikos judėjimui, nors jos yra vienos aktyviausių reiškiant poziciją dėl vadinamojo karinio Šengeno kūrimo. Tai būtų sistema, kariams tarp Europos šalių leidžianti judėti su minimaliomis kliūtimis.

Baltijos šalys teigia susitvarkiusios leidimų įvažiuoti sąjungininkų karinei technikai sistemą taip, kad jie būtų išduodami per 24 valandas.

Europos Komisija siūlo kitame ES biudžete kariniam mobilumui gerinti numatyti 5,7 mlrd. eurų fiksuotomis kainomis. Einamosiomis kainomis, įskaičiuojant prognozuojamą infliaciją, ši suma siekia 6,5 mlrd. eurų.

Sausio pabaigoje Taline pasirašytu susitarimu pabrėžta, kad projektas būtų įgyvendintas iki 2025 metų ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais. Latvija ir Estija šį susitarimą jau ratifikavo.

Paskutiniais duomenimis, „Rail Baltica“ statyba, įskaitant atkarpą tarp Kauno ir Vilniaus, kainuos apie 5,8 mlrd. eurų.

Įgyvendinant projektą, nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija bus nutiestas greitasis geležinkelis. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 240 km/val. greičiu, o krovininiai – iki 120 km/val.