Dėl maudynių Sakurų parke klaipėdiečiai piktinosi jau ne kartą. Anot jų, nors jūra ne taip ir toli, parkas kažkodėl tapo lyg pliažas, kuriame galima ne tik pasivaikščioti, apžiūrėti dekoratyvinius augalus, bet net ir pasimaudyti.

„Nesuprantu, kaip tėvai gali leisti savo vaikams maudytis tokiame purviname vandenyje. Iki jūros kelionė neilga, sėstų į autobusą ir nuvažiuotų į normalų paplūdimį. Pastebėjau, kad dažniau maudosi paaugliai, bet yra ir jaunesnių vaikų. Ką apie tokias maudynes mano jų tėvai, gal jiems tai normalu?“ – klausė skaitytoja.

Faktas, kad nei fontanuose, nei tokiuose tvenkiniuose maudytis negalima, tai nėra tam skirtos vietos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas paaiškino, kodėl tokiuose vandens tvenkiniuose maudytis draudžiama.

„Faktas, kad nei fontanuose, nei tokiuose tvenkiniuose maudytis negalima, tai nėra tam skirtos vietos. Tvenkiniuose kaip Žardės ir visuose kituose atskrenda visokių paukščių, yra didelis teršimas, nėra vandens judėjimo, yra labai seklu. Tad veistis visokiems mikroorganizmams – idealios sąlygos. Paskui vaikai gali pasigauti odos susirgimų“, – teigė direktorius.

Raimundas Grigaliūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sakurų parko tvenkinyje, anot jo, irgi knibžda įvairiausių gyvių, galinčių užkrėsti ligomis.

Tiek pernai, tiek šiemet pastebėta, kad ir miesto fontanuose vyksta maudynės – tėvams sėdint ant suoliukų, vaikai taškosi iš fontanų trykštančiu vandeniu.

Kartais šiuo vandeniu girdomi ir jame maudomi keturkojai, kojas plauna kai kurie nevalyvi praeiviai. Ne kartą buvo pastebėti ir fontanuose besiprausiantys benamiai, ypač „Vaidilos“ skvere.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus atstovai nurodė, kad fontanai nėra pritaikyti maudymuisi.

Specialistai pažymėjo, kad fontanuose naudojamas chloras ir PH reguliatorius siekiant, kad vanduo greitai netaptų užterštas ir nebūtų gadinama fontanų įranga.

Taip pat įspėta, kad nors naudojamos medžiagos yra sertifikuotos ir atitinka higienos normas, jautresniems žmonėms maudantis fontanuose gali pasireikšti alerginės reakcijos, grybelis ar kitos ligos.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, sergamumas gripu išaugo penktadaliu.

„Lyginant su praėjusia ir su dar ankstesne savaite, Klaipėdos mieste gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų išaugo apie 20 proc. Kretingos rajone – panašiai, Palangos mieste – apie 30 proc., o Neringos mieste net truputį sumažėjo. Klaipėdos rajone ir Šilutės rajone – panašiame lygyje kaip ir buvo. Per pastarąsias dvi savaites sergančiųjų skaičius buvo panašus: 28–29 hospitalizuoti žmonės, iš jų užpraeitą savaitę buvo dešimt vaikų, praėjusią – šeši vaikai“, – teigė pašnekovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu labiau dominuoja B tipo gripas – tai lengvesnė šios ligos forma, ypač vaikams.

Tikėtina, kad gripo sezonas gali užsitęsti iki balandžio pabaigos, gal net gegužės vidurio.

„Dėl vakcinų – turime vasario duomenis, o už kovą turėsime pirmą balandžio savaitę. Skiepijimas – kuklokas. Vasario duomenimis, Klaipėdos mieste nuo gripo pasiskiepijo 21 žmogus, o Klaipėdos apskrityje paskiepyti 382 žmonės. Iš jų didžiąją dalį sudaro Šilutės rajone gyvenantieji“, – sakė R. Grigaliūnas.

Išaugusį sergamumą lemia tai, kad dabar pamirštamas atsargumas – prasidėjus COVID-19 pandemijai, būta įvairių apribojimų, žmonės buvo atsargesni, dėvėjo medicinines kaukes, turėjo mažiau kontaktų.

„Dar yra ir sezoniškumas, atšalę orai, ne visi žmonės išvystę įgūdžius. Kiti gal primiršo. Tikėtina, kad gripo sezonas gali užsitęsti iki balandžio pabaigos, gal net gegužės vidurio“, – svarstė specialistas.

Tad gyventojai skatinami laikytis rankų higienos taisyklių, kuo dažniau plauti rankas, kosėjant ir čiaudint užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje), taip pat vėdinti patalpas, dėvėti medicinines kaukes, o esant būtinybei – apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Skiepytis nuo gripo reikėtų tik visiškai pasveikus.

„Viskas turi būti daroma protingai. Tie virusai, ypač gripo, per karantiną „išalko“, ir žmonės kažkiek atsipalaidavo. Dabar ir orai tokie – ir šalta, ir vėjas. Temperatūrų kaita neigiamai veikia, vienam šalta, kitam karšta, tad reikia saugotis“, – pabrėžė R. Grigaliūnas.

Visai atsisakyti dar anksti

Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo balandžio 4-osios atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, tačiau išlieka būtinybė jas dėvėti sveikatos, slaugos ir globos įstaigose bei viešajame transporte.

Taip pat bus trumpinamas ir izoliavimo laikotarpis. COVID-19 sergančiųjų izoliacija nuo šiol truks penkias dienas.

Pasak Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, žmonių sąmoningumas dingti neturėtų.

"Svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog tai yra dėl jų pačių. Ne kažkokiems tikrintojams ar kontrolieriams. Operacijų vadovo sprendimu, kaukes, geriau respiratorius, reikalinga dėvėti ten, kur yra dideli žmonių susibūrimai. Kitur tai išlieka kaip rekomendacija. Svarbu, kad šitai suprastų tie, kurie turi peršalimo ligų požymių. Kad žmonės, būdami tarp kitų, ypač uždarose erdvėse, užsidėtų kaukę. Yra dalis žmonių, kuriuos tos kaukės erzina. Bet kiekvienas atsakingas už savo sveikatą. Nesiūlyčiau kaukių atsisakyti, o tiesiog protingai jas naudoti", – teigė R.Grigaliūnas.

Nesiūlyčiau kaukių atsisakyti, o tiesiog protingai jas naudoti.

Serga ir gripu

Nors kaukių dėvėjimas tapo tik rekomenduojamas, kiti saugumo reikalavimai nepanaikinami.

"Kaukės išlieka ten, kur teikiamos kontaktinės paslaugos. Išlieka ir srautų valdymas, patalpų vėdinimas, rankų higiena, prašymas, kad tie, kurie turi peršalimo ligos požymių, visur nevaikštinėtų. Šie dalykai niekur nedingo", – kalbėjo Klaipėdos departamento vadovas.

Pašnekovas tikino, kad Klaipėdoje sergamumo rodikliai išties mažėja, tačiau tai nereiškia, kad nuo šiol reikėtų pamiršti reikalavimus.

"Lietuvoje turime iki 3 tūkst. susirgimų. Tai tikrai ne ta situacija, kai galima atsipalaiduoti. Rodiklis mažėja, tai labai gerai, bet jeigu žiūrėtume į statistiką, Lietuva dar neišėjo iš tos juodos spalvos zonos. Dar toli gražu iki to. Mieste sergamumo rodiklis siekia 1,8 tūkst. Kitas svarbus dalykas – užpraėjusią savaitę padidėjo sergamumas gripu. Vieną savaitę buvo užregistruotas 21 atvejis, kitą – 19. Vadinasi, rekomendacijų nesilaikymas gali pridaryti ir kitų bėdų", – mintimis dalijosi R.Grigaliūnas.

Raimundas Grigaliūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Padėjo vakcinacija

R.Grigaliūno nuomone, didesnių sergamumo protrūkių, laikui bėgant, neturėtų būti.

"Nemažai žmonių jau yra persirgę, yra dalis ir vakcinuotųjų. Persirgusiųjų ir vakcinuotųjų jau galbūt yra ir per milijoną. Jeigu žmogus nebuvo vakcinuotas ir nebuvo susidūręs su virusu, tai tikimybė nemaža, kad gali sirgti sunkia forma. Bet jeigu buvo visiškai vakcinuotas ar paskiepytas ne pagal visą schemą, žmogus vis tiek perserga lengviau. Tačiau po persirgimo išlenda įvairios komplikacijos, į kurias žiūrima lengvabūdiškai. Pliusas tas, kad visur skaičiai mažėja. Kažkiek ir oro sąlygos daro teigiamos įtakos. Žmonės daugiau laiko būna gryname ore, mažiau patalpose", – sakė vadovas.

Vaikai nesilaiko reikalavimų

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės Jūratės Grubliauskienės teigimu, ugdymo įstaigose moksleiviai kaukes dėvi ne pagal higienos normas.

"Tinkamas kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse sumažina užsikrėtimo koronavirusu riziką, jei kartu taikomos kitos visuomenės sveikatos priemonės – rankų higiena, fizinis atstumas, čiaudėjimo etiketas, tinkamas patalpų vėdinimas  ir kitos. Tačiau tikrai pastebima tendencija, kad mokiniai ne visada dėvi kaukes taisyklingai, dažnai jų laiku nepakeičia, jos laikomos kuprinėse, kišenėse ne itin higieniškai. Klasėse vaikai praleidžia daug laiko, tad esant užkratui, tikimybė susirgti išlieka tiek būnant su kauke, tiek be jos. Kaukės dėvėjimas aktualesnis būtų tose erdvėse, kur mokiniai susitinka su kitų klasių mokiniais", – kalbėjo J.Grubliauskienė.

Sveikatos biuro direktorė teigė, kad vaikų susirgimų skaičiaus mažėjimas ugdymo įstaigose tikrai pastebimas.

"Užpraėjusią savaitę Klaipėdos bendrojo ugdymo įstaigose atlikti 18 469 COVID-19 greitųjų antigenų testai. Gauti 43 teigiami atsakymai, iš kurių 37 buvo patikslinti PGR testais mobiliajame punkte. Iš jų nustatyti 36 teigiami atvejai. Iš viso serga 29 pedagogai, kitų darbuotojų – 3, mokinių – 247. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose 501 ikimokyklinio amžiaus vaikui buvo atlikti testai "čiulpinukais". Teigiamų atvejų nenustatyta. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose serga 8 pedagogai, kitų darbuotojų – 12, vaikų – 47", – skelbė direktorė.

Apsivertė aukštyn kojomis

Tą dieną Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo "Facebook" paskyroje rašė, kad virusas buvo diagnozuotas vidutinio amžiaus moteriai, kovo 12 d. greitosios pagalbos automobiliu atvežtai į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Nuo šio įvykio įtampa dėl mįslingo viruso tik augo, o per kovą įprastas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: įsigaliojo privaloma saviizoliacija, medicininių kaukių dėvėjimas, buvo paskelbtas karantinas.

Pirmo karantino metu žmonės gana sąžiningai ir atsakingai laikėsi reikalavimų dėl saugaus atstumo, kaukių dėvėjimo ne tik uždarose patalpose, bet ir atvirose erdvėse.

"Koronavirusas buvo nežinoma liga. Nežinojome, koks bus viruso poveikis, kaip reaguos žmonių organizmai, ar tai bus mirtina liga, ar bus komplikacijų. Įnešė ir baimių, ir nerimo. Pirmo karantino metu žmonės gana sąžiningai ir atsakingai laikėsi reikalavimų dėl saugaus atstumo, kaukių dėvėjimo ne tik uždarose patalpose, bet ir atvirose erdvėse", – kalbėjo Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Pašnekovo teigimu, Klaipėdoje susirgimų skaičiai sparčiau ėmė augti 2020-ųjų rudenį. Spalį visoje Lietuvoje susirgimo atvejų buvo apie 300, o uostamiestyje tuo metu sirgo apie 10–15 žmonių.

2020-iesiems bėgant, apie pirmuosius atvejus ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei mokyklose informavo ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.

Jo duomenimis, pirmieji atvejai ugdymo įstaigose buvo užfiksuoti 2020 m. spalio 27 d. susirgus moksleivei gimnazistei, keliems pedagogams, darželio virėjoms ir ikimokyklinio amžiaus vaikui.

Raimundas Grigaliūnas: nežinojome, koks bus viruso poveikis, kaip reaguos žmonių organizmai, ar tai bus mirtina liga, ar bus komplikacijų.

Ėmėsi vakcinacijos

Prasidėjus 2021-iesiems, pradėta vakcinacija, padėjusi pristabdyti viruso plitimą.

"Per pirmąjį metų ketvirtį, prioritetine tvarka buvo skiepijami medikai, po jų – senjorai ir jaunesni žmonės. Visą šį laikotarpį buvo teikiamos įvairios konsultacijos. 2021 m. itin didelis pakilimas prasidėjo nuo kovo pabaigos ir baigėsi gegužės mėnesį. Tačiau ramybė buvo sutrikdyta, kai atėjo rugpjūtis. Nuo tada padaugėjo susirgimų Klaipėdos regione ir pačioje Klaipėdoje, o visoje Lietuvoje susirgimų kreivė mažėjo. Susirgimo atvejų pikas buvo pasiektas spalį, kai sergamumo rodiklis Klaipėdoje siekė per 2 tūkst. atvejų. Sunku pasakyti, kas nutiko, bet, žinant viruso plitimo būdus, žmonės tiesiog daugiau atsipalaidavo, mažiau kreipė dėmesį į reikalavimus", – svarstė R.Grigaliūnas.

Virusas niekur nedingo

Šiuo metu besiskiepijančių yra mažai, todėl šio klausimo reikėtų nepamiršti.

Pasak Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės Jūratės Grubliauskienės, dabartinė situacija atsipalaiduoti dar tikrai neleidžia.

"Matome sergamumo augimo tendencijas tarp mokyklinio amžiaus vaikų bei mokyklų pedagogų. Praėjusią savaitę mokyklose atlikta 16 101 greitųjų COVID-19 testų. Gauti 106 teigiami atsakymai, iš kurių 73 buvo patikslinti atliekant PGR testą mobiliajame punkte, iš jų nustatyta 71 teigiamas atvejis. Iš viso šiuo metu serga 45 pedagogai, 10 kitų darbuotojų ir 362 mokiniai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiuo metu serga 38 pedagogai, kitų darbuotojų – 21, vaikų – 72. Po kontakto su sergančiuoju testuojasi 48 darbuotojai", – teigė direktorė.

Darželiuose vaikai testuojami tik po turėto kontakto su COVID-19 sergančiuoju.

Siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, pirmoje vietoje išlieka žmonių sąmoningumas.

"Virusas niekur nedingo. Šiuo metu besiskiepijančių yra mažai, todėl šio klausimo reikėtų nepamiršti. Pagrindinės taisyklės turi likti neišbrauktos, kaip dukart du: uždarose patalpose – kaukė arba respiratorius, taip pat išlieka saugaus atstumo laikymasis, patalpų vėdinimas, ypač tose įstaigose, kur yra dideli žmonių susibūrimai. Pats žmogus turi saugotis", – tikino R.Grigaliūnas.

Viliojo galimybė išplaukti

Vilniaus universitete R.Grigaliūnui išduotame diplome įrašyta: "Suteikiama gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikacija".

Iš Utenos kilęs jaunas medikas po ilgų studijų atkako net į Klaipėdą, kur įsidarbino pagal specialybę.

Klaipėdoje sovietmečiu veikė kelios sanitarinės-epidemiologinės stotys – miesto ir vadinamoji baseino, ji kuravo visas įmones, susijusias su jūra.

"Dirbau tuomet Klaipėdos miesto sanitarinėje epidemiologinėje stotyje direktoriaus pavaduotoju. O kolegos iš Baseino stoties mane suagitavo pereiti pas juos, nes kaip tik vienas darbuotojas iš Laivų higienos skyriaus ruošėsi į pensiją. Sakė, ten bus galimybė išplaukti į reisą. Susigundžiau, perėjau, tad ne vieną reisą teko padirbėti laivo gydytoju. Tų žinių dar buvo pakankamai, juk nesvarbu, kad diplome įrašyta – higienistas, mes studijavome visas ligas, mokėmės labai plačiai ir praktiką atlikau toje pačioje Baseino ligoninėje", – pasakojo R.Grigaliūnas.

Kartą buvo atvejis, kai išplaukė į jūrą mėnesiui, o grįžo po keturių. Tada jau darbovietėje prašė nemokamų atostogų.

Kada viskas baigsis? Esu optimistas, reikia pragyventi šį rudenį ir žiemą.

"Ar daug darbo būdavo laivo gydytojui? Buvo keletas reisų, kai teko išgirsti iš įgulos narių, kad gydytojas nieko neveikia. Tada sakydavau, kad džiaugtųsi "tinginiaujančiu" gydytoju, vadinasi,  visi laive sveiki ir darbingi, o buvo tokių reisų, kai teko atidirbti su kaupu. Tokių atvejų, kad būtų reikėję atlikti chirurginę operaciją, laimei, nepasitaikė. Tam ir kvalifikacijos tokios nebūčiau turėjęs, tačiau tais laikais plaukiojančiose žvejybinėse bazėse dirbdavo visa medikų komanda, daug įvairių specialistų. Ta bazė aptarnaudavo visą žvejybos rajoną, tai reikalui esant, susirgusį įgulos narį būdavo galima perkelti ten", – teigė R.Grigaliūnas.

Dabar neberizikuotų

Dirbant laivo gydytoju prekybos laivuose  prireikus kviesdavosi pagalbą iš kranto, ligonis tada būdavo išgabenamas sraigtasparniu.

"Buvo atvejis, kai viename Olandijos uoste, krante mūsų jūrininkas pateko į eismo įvykį, jam stipriai sužalojo koją į jį atsitrenkęs motociklas. Kreipėmės į vietos medikus, bet nustebino, kad pirmąją pagalbą jam suteikė tik tada, kai mūsų laivininkystės bendrovė patvirtino, jog olandams apmokės už darbą. To niekaip negalėjome suprasti – kokie pinigai, kai reikia gelbėti žmogų?" – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Jis prisiminė, kad kapitonas po visko jo paklausė, ar sužalotąjį siųsti namo ir kviesti jam pamainą, ar susitvarkys pats?

Įtampa: R.Grigaliūnas neslepia, kad sunkiausia buvo pačioje pradžioje, kai nebuvo skiepų, žmonės ėmė masiškai sirgti ir nebuvo aišku, kaip toliau mutuos virusas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Tais laikais, norint pakeisti įgulos narį, turėjo būti pateikti labai rimti argumentai. Susipažinau su situacija, chirurgai paaiškino, ką jie atliko. Pasakiau kapitonui, kad galime bandyti tęsti reisą. Dabar gal taip nerizikuočiau. Bet tada buvau jaunas, nepatyręs ir energingas. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai, kadangi iš Olandijos plaukėme į Viduržemio jūrą, link Izraelio, kelionė truko apie 16 parų. Vidury jūros oras švarus, infekcijų tikimybė maža. Nuolat prižiūrėjau, kad žaizdos nesupūliuotų. Na, o pasiekus Izraelį, jūrininkas, kad ir šlubuodamas, bet jau atsistojo ant kojų", – šypsojosi R.Grigaliūnas.

Vyras teigė, kad pradžioje įgula gal net netikėjo, kad jaunajam laivo gydytojui pavyks susitvarkyti, bet pavyko ir tai sustiprino jo autoritetą tarp jūros vilkų.

Dantų "kosmetinis remontas"

Pasak pašnekovo, laivuose dažniausiai gydytojams tekdavo gydyti traumas ar slopinti lėtinių ligų paūmėjimą.

Pasitaikė, kai tik išplaukus iš Klaipėdos ir pasiekus Kaliningradą, laive pasigesta vieno jūrininko.

"Nuėjau jo ieškoti, radau kajutėje gulintį susirietusį nuo akmenligės priepuolio. Gerai, kad turėjo vaistų ir jie padėjo. Klausiau jo, kaip taip galėjo nutikti? O jis man prisipažino, kad susitarė su gydytoju krante, kuris jam uždėjo antspaudą "Sveikas". Gerai, kad paskui visą reisą problemų jam nebekilo, turbūt tinkamai vartojo vaistus", – prisiminė R.Grigaliūnas.

Jis pasidžiaugė, kad dirbant laivuose, nesusidūrė su infekcinėmis ligomis, bet neretai tekdavo imtis psichologo pareigų.

"Ilgainiui užsitarnavau pasitikėjimą, tekdavo jūrininkus ir guosti, ir išpažinčių klausyti. Kai kurių jų nervai būdavo labai įtempti. Tada gi mobiliųjų telefonų nebuvo. Tekdavo eiti pas radistą, tartis, kad jis padėtų susisiekti su namiškiais. O jei namie niekas ragelio nepakeldavo, kildavo įvairiausių minčių. Kiekviena neigiama informacija juos veikdavo ypač blogai. Nes jūrininkai dirba uždaroje aplinkoje, veikiami daugybės veiksnių – elektromagnetinių laukų, triukšmo, vibracijos. Ir taip kelis mėnesius, ar dar ilgiau. Tekdavo ir išklausyti, ir patarti net vyresniems už save, padėdavau, kiek galėdavau", – tikino R.Grigaliūnas.

Tačiau psichologija dar niekis, palyginti su tuo, ko teko laive imtis jaunam laivo gydytojui, turinčiam higienisto-epidemiologo kvalifikaciją.

"Kartą Klaipėdoje, vienoje parduotuvėje, žiūriu –  link manęs ateina plačiai besišypsantis žmogus. Kai priėjau arčiau, pažinau, kad kartu teko plaukti su juo į jūrą. Laimingas šypsosi ir rodo jis man į savo priekinį dantį, sako, matai, kaip gerai sutvarkei, dar iki dabar laikosi. O priešistorė buvo tokia. Laive jam nuskilo dalis priekinio danties, kuris jau buvo taisytas ir buvo matyti metalo gabalėlis. Jis paprašė, kad ką nors padaryčiau, nes jam taip nepatogu. Bandžiau atsikalbinėti, tikinau, kad nesu odontologas, bet jūrininkas buvo atkaklus. Tada ėmiausi, rodos, neįmanomo, pabandžiau sutvarkyti tą nuskilusį dantį esamomis sąlygomis. Padariau, ką galėjau, paskui netgi nušlifavau. Ir, pasirodo, "laikinas kosmetinis remontas" atlaikė visus metus", – šypsojosi R.Grigaliūnas.

Nemirtingųjų nėra

Savo praktikos pradžioje R.Grigaliūnas negalėjo nė įsivaizduoti, kad pasaulį ir Lietuvą staiga apims dabar jau antrus metus nesibaigianti pandemija, ir jam tikrąja ta žodžio prasme, kaip niekada anksčiau, prireiks epidemiologo kvalifikacijos.

Nacionalinio sveikatos centro (NSC) Klaipėdos departamentui jis pradėjo vadovauti likus keliems mėnesiams iki koronaviruso "gaisro".

"Pradžia buvo labai sudėtinga. Įsivaizduoti negalėjome, kaip elgsis tas virusas, skiepų nebuvo, sergamumas didelis. Tačiau būtent tada, pačioje pradžioje, žmonės labiau paisė rekomendacijų, labiau klausė patarimų, ne taip, kaip dabar. Juk neretai šiuo metu ir autobusuose be kaukių keleiviai važiuoja. Kai kurie įsivaizduoja, jei jau turi galimybių pasą, tai yra nemirtingi, bet taip nėra", – tvirtino R.Grigaliūnas.

NSC Klaipėdos departamento vadovas vienas tų, kuris per pandemiją tapo labiausiai matomu ir cituojamu žmogumi uostamiestyje, tačiau šis žinomumas jo anaiptol nedžiugina.

R.Grigaliūnas neslepia, jog dažniausiai sulaukia piktų skambučių, kad esą nėra jokio viruso ir jokių skiepų nereikia.

"Dar galiu suprasti, kai taip kalba ne medikai, bet ne paslaptis ir tarp gydytojų yra nusistačiusiųjų prieš skiepus. Jie studijavo mediciną, baigė specialius mokslus, todėl absoliučiai negaliu suvokti jų požiūrio. Gal psichologai turėtų su jais kalbėtis, o gal ir kiti specialistai, kad suprastume jų tokią nuostatą?" – svarstė R.Grigaliūnas.

Per visą pandemijos laikotarpį sklandė ne viena sąmokslo teorija ir apie neegzistuojantį virusą, ir apie skiepų žalą, ir apie valdžios, medikų bei žiniasklaidos "viešą melą" dėl susidariusios situacijos.

Pasiteiravus R.Grigaliūno, ar per tuos daugiau nei pusantrų metų buvo kokia nors informacija, kurią jam drausta viešinti, pašnekovas klausimo pradžioje net nesuprato.

"Visa informacija mes dalijamės su visuomene. Koks gali būti draudimas? Kas gali mums drausti kalbėti? Aišku, turime kalbėti faktais, ir mes atsakome už savo žodžius. Kas gali priversti, ką sakyti, o ko nesakyti? Nesuprantu, kaip galime priešintis skiepams, juk tiek ligų jais suvaldyta? Juk vaistų kontrolieriai, prieš priimdami sprendimą leisti skiepyti, įvertina, kiek buvo atlikta tyrimų, kokie buvo rezultatai", – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Pragyventi rudenį ir žiemą

Vyriausiasis krašto epidemiologas įspėja, kad šią žiemą veikiausiai laukia dar vienas išbandymas, ne tik COVID-19, – artinasi gripo sezonas.

Nors šiuo metu Klaipėdoje yra fiksuotas vos vienas gripo atvejis, manoma, kad šį sezoną ta liga gali įsisiautėti, nes žmonės pernelyg atsipalaidavo ir rekomendacijų nebepaiso.

Tiesa, kai prasidėjo koronaviruso pandemija, gripu žmonės beveik visai nesirgo, nes saugojosi nuo koronaviruso, tad išvengė ir gripo.

"Kada baigsis pandemija? Esu optimistas, reikia pragyventi šį rudenį ir žiemą. Kaip ten būtų, vakcinuotųjų daugėja, sergantieji irgi prasirgs, įgis imunitetą. Tad kitą vasarą jau turėtų viskas aprimti. Reikia tikėtis, kad ir COVID-19 taps sezonine liga, bent jau labai norėtųsi, kad taip būtų. Nes beveik dveji metai įtampos yra daugoka, žmonės pervargę", – neslėpė R.Grigaliūnas.

Šiuo metu tik vienoje Klaipėdos mokykloje COVID-19 serga keli darbuotojai.

Anot Visuomenės sveikatos centro (VSC) Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, situacija dėl COVID-19 mokyklose kol kas kontroliuojama, nes iki šiol mokinių ten tiesiog nebuvo, tik darbuotojai, tačiau esą viskas dar prieš akis.

Kuo daugiau žmonių vienoje vietoje, uždarose patalpose, tuo didesnė tikimybė, kad po kokių dviejų savaičių COVID-19 atvejų gali padaugėti.

„Logika labai paprasta: kuo daugiau bendravimo, kuo daugiau žmonių vienoje vietoje, uždarose patalpose, tuo didesnė tikimybė, kad po kokių dviejų savaičių COVID-19 atvejų gali padaugėti. Žiūrėsime, kaip šie spėjimai pasitvirtins. Labai norėtųsi, kad visos tos įstaigos laikytųsi nurodytų saugos reikalavimų, bet kaip tai pavyks, nežinau. Nes yra didelių mokyklų, kuriose bus sunku tai įgyvendinti“, – mano R.Grigaliūnas.

Raimundas Grigaliūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Esą jau vasaros vaikų stovyklos parodė – kur buvo moksleivių grupės, ten kildavo ir ligos protrūkiai.

VSC duomenimis, vasarą buvo net keli dideli protrūkiai – dviejose stovyklose Klaipėdos rajone, taip pat – Palangoje ir Kretingos rajone.

Vienur sirgo 24, kitose – po 19 vaikų. Jie buvo atvykę iš įvairių vietų.

Manoma, kad galbūt ne visai buvo laikomasi nustatytų saugos reikalavimų.

„Kitais metais mes tai prisiminsime ir iš anksto prašysime pakoreguoti teisės aktus, kad išvengtume panašių dalykų“, – kalbėjo R.Grigaliūnas.

O ar užkratas nuo rudens vėl išaugs vaikų darželiuose, labai priklauso nuo įstaigos personalo, kaip darbuotojai ryte, priimdami vaikus, sugebės įvertinti mažylių sveikatos būklę pagal išorinius simptomus.

„Nuo įstaigų darbuotojų principingumo priklausys ir visų kitų vaikų bei jų pačių sveikata ir saugumas. Vien medikai šios pandemijos nesuvaldys, visi turime stengtis. Rugpjūtį Klaipėdos mieste buvo po du tris COVID-19 atvejus trijuose darželiuose“, – tvirtino R.Grigaliūnas.

Susidorojo su užduotimi

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, tik pasibaigus šventei, pagyrė atsinaujinusią "Klaipėdos švenčių" komandą, sugebėjusią vos per mėnesį surengti puikią šventę.

Šventė įvyko ir pavyko. Tai gausaus žmonių būrio nuopelnas.

Meras dėkojo policininkams, medikams, savanoriams ir visiems, kas gerai atliko savo darbą ir leido pasimėgauti puikia švente.

"Šventė buvo labai spalvinga, labai nuoširdi ir jūriškai banguojanti. Žmonės jos buvo labai pasiilgę. Raudonosios zonos Klaipėdoje paskelbimas tapo tikru iššūkiu organizatoriams. Todėl labai dėkoju visai komandai. Šventė įvyko ir pavyko. Tai gausaus žmonių būrio nuopelnas. Visi stojo kaip į lemiamą ir labai svarbų mūšį. Manau, visos institucijos ir šventės rengėjų komanda tą egzaminą garbingai išlaikė", – negailėjo gražių žodžių meras.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Viešąją rimtį prižiūrėjusių pareigūnų vardu kalbėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos vadovas Darius Petraitis tikino, kad policininkai padarė viską, kaip buvo numatyta.

"Supratome, kad transporto eismo schemos buvo padarytos gana protingai. Šįkart autobusams buvo leista važiuoti Pilies gatve, todėl transporto spūsčių pavyko išvengti. Supratome, kad buvome teisingai paskaičiavę, kiek pareigūnų reikės renginių vietose. Per tris dienas šventės zonoje dirbo 176 pareigūnai, neskaitant reaguojančių į įvykius. Jei kitais metais šventės formatas liktų toks pat, liktume prie nuomonės, kad reikia daryti taip, kaip šiemet", – įsitikinęs D.Petraitis.

Kiekvienas prisiima atsakomybę už save ir pats yra sau galimybių pasas. Labai tikiuosi, kad daugelis žmonių buvo saugūs dėl savo atsparumo.

Raitosios policijos pareigūnai visas tris dienas dirbo Jono kalnelio teritorijoje, jiems vis teko tenkinti šventės dalyvių įgeidį nusifotografuoti drauge. Vytis pažeidėjų nebuvo priežasčių.

Sprendimų nesigaili

Klausiamas, ar netrukus nepajusime šventimo pasekmių, V.Grubliauskas teigė manantis, kad daugelis šventės dalyvių buvo pasiskiepiję. Jis tuo įsitikino pats gatvėse kalbindamas žmones.

"Kiekvienas prisiima atsakomybę už save ir pats yra sau galimybių pasas. Labai tikiuosi, kad daugelis žmonių buvo saugūs dėl savo atsparumo. Gal nebekalbėkime apie apokaliptinius scenarijus, laikas viską labai greitai parodys. Aš nesigailiu, kad radome savyje drąsos nenuleisti vėliavos ir nesulįsti į apkasus, o sukurti šventę, kuri, mano manymu, pavyko. Manau, kad žmonių padėkos yra nesuvaidintos. Šventės tikrai reikėjo net ir tokiomis sąlygomis, esu tikras, kad tai buvo teisingas sprendimas, ir dėl jo nesigailiu. Sunkiai įsivaizduoju, kad kitais metais būtų dar sunkiau", – neslėpė įsitikinimo V.Grubliauskas.

Paklaustas, kodėl šventėme ramiau, be didesnių nelaimių, meras atviravo – turbūt kiekvienas jautėme virš savęs kabantį nematomą Damoklo kardą, apie kurį kalbėjo medikai ir visuomenės sveikatos specialistai.

Dabar dvi savaites su nerimu stebėsime užsikrėtimų statistiką visoje Lietuvoje, nes panašu, kad Klaipėdoje savaitgalį svečiavosi žmonės iš pusės Lietuvos.

Neslėpė nusivylimo

O Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas neslėpė – daugybės žmonių neatsakingas elgesys šventės metu nuliūdino.

"Kaukes dėvėjo retas žmogus, o susigrūdimas koncertų vietose vertė manyti, kad pandemijos nė nebuvo. Aš esu nusivylęs. Dabar dvi savaites su nerimu stebėsime užsikrėtimų statistiką visoje Lietuvoje, nes panašu, kad Klaipėdoje savaitgalį svečiavosi žmonės iš pusės Lietuvos. Panašu, kad pernai žmonės reagavo į rekomendacijas atsakingiau, o ir renginiai organizuoti taip, kad būtų mažiau galimybių užsibūti vienoje vietoje", – neslėpė apmaudo R.Grigaliūnas.

Raimundas Grigaliūnas: aš esu nusivylęs.

Jis kalbėjo apie didesnius tarpus tarp prekeivių palapinių, labiau išskaidytas renginių vietas.

R.Grigaliūnas pats lankėsi šventėje dvi dienas, dėvėjo kaukę ir dėl to net išgirdo negražių komentarų. Visuomenės sveikatos specialistas tikino, kad renginius buvo galima stebėti iš toliau. Jis pažėrė kritikos daug kam patikusiai vandens arkai ant Biržos tilto.

"Vaikai bėgiojo šlapi, prisisiurbę burnas vandens. Pažiūrėjau, iš kur jis imamas, pasirodo, žarnos nusidriekė į Dangę", – piktinosi R.Grigaliūnas.

Grįžta šimtai žmonių

Šeštadienį Palangos oro uoste nusileido apie 100 keleivių parskraidinęs lėktuvas iš Jungtinės Karalystės.

Kasdien į Klaipėdos uostą atplaukia trys arba keturi keltai, kuriais atkeliauja nuo 30 iki 70 keleivių.

Daug žmonių į Lietuvą įvažiuoja automobiliais per Lenkiją.

Visi jie privalo pateikti pažymą apie tai, kad yra pasitikrinę ir testo atsakymas yra neigiamas.

Nuo šios savaitės Nacionalinio sveikatos centro darbuotojai dirbs jau ir pasienyje su Lenkija.

Ar visos šios pažymos yra tikros, patikrinti nėra galimybės. O abejonių dėl šių dokumentų kelia jau vien tai, kad internete galima rasti įvairių pasiūlymų.

Kasdien į Klaipėdos uostą atplaukia trys arba keturi keltai, kuriais atkeliauja nuo 30 iki 70 keleivių.

Siūlosi internete

"Ką domina, galiu padėti su testu, patogiau ir pigiau", – tokį pasiūlymą (kalba netaisyta – D.J.) jau kuris laikas Danijoje gyvenančių lietuvių "Facebook" paskyroje vis kartoja vienas mūsų tautietis, nepamirštantis pridėti, kad susidomėję pasiūlymu turėtų rašyti jam asmeniškai.

Kas yra patogiau ir pigiau, nesunku suprasti. Vaikinas, kaip galima įtarti, veikiausiai pažymą tiesiog suklastoja.

Šis jaunas vyras savo siūlymą kaskart pakartoja ir asmeninėmis žinutėmis, kai tik paskyros nariai ima diskutuoti ar dalintis žiniomis apie keliones į Lietuvą.

Kad suklastotos pažymos – paklausios, jau sklinda žinios ir iš Naujosios Zelandijos, kur dėl to kilo didžiulis skandalas, plačiai aprašytas spaudoje.

Europos policijos biuras oficialiai skelbė, kad Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje tokius suklastotus dokumentus buvo galima įsigyti tiesiog oro uoste, o Ispanijoje ir Nyderlanduose – internetu.

Testas netiko

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas paaiškino, kad pateikiama pažyma yra sveikatos priežiūros įstaigos dokumentas, kuriame parašyta, kad žmogui atliktas tyrimas PGR ir kad COVID-19 rezultatas – neigiamas.

"Tų pažymų mes matome įvairių – ir vokiečių, ir anglų kalba, ir dar kažkuriomis kalbomis, kurių nesuprantame. Nesame visų kalbų žinovai. Surandame žodį "negative", svarbu, kad būtų raidės PGR, o tai reiškia molekulinį tyrimą. Jeigu kas nors yra neaišku, tada prašome, kad žmogus užpildytų prašymą dėl registracijos COVID-19 ištyrimui. Atvykusieji paprastai būna labai nekantrūs, nori greičiau namo", – pasakojo R.Grigaliūnas.

Juk tai yra apgavystė ir žaidimas jei ne su savo paties, tai su daugelio kitų žmonių gyvybėmis.

Pasak jo, dėl pažymų patikimumo Visuomenės sveikatos centro darbuotojams, dirbantiems oro uoste ir prie atplaukiančių keltų, kol kas abejonių nekilo.

Vienintelis atvejis, dėl kurio kilo šiokia tokia sumaištis, – kai žmogus ginčijosi ir nesutiko, kad nėra atlikęs to, kas būtina. Jis buvo pasitikrinęs tik dėl antikūnų.

Operacijų vadovo sprendimu keliaujantieji turi pateikti arba PGR testą, arba antigenų tyrimo rezultatą. Dažniausiai atliekamas PGR testas, kai tyrimams imamas tepinėlis iš nosiaryklės.

Žaidimas gyvybėmis

Keliautojai dažniausiai pateikia popierines pažymas, nors dauguma žmonių jas gauna elektroniniu paštu. Apie tai, kad tokia pažyma būtina, primenama ir perkant bilietą.

"Esant šių laikų technologijoms, suklastoti tokias pažymas gal ir įmanoma. Mes neturime nei galimybių, nei priemonių patikrinti, ar dokumentai apie patikrą – tikri. Juk mes nesame sekliai. Bet ką čia apgausi? Juk to reikia pačiam sau. Juk tai yra apgavystė ir žaidimas jei ne su savo paties, tai su daugelio kitų žmonių gyvybėmis. Nors žmonės sako, kad yra pavargę nuo ribojimų, bet jau priprato prie naujų tvarkų", – tikino R.Grigaliūnas.

Vienas testas dabar kainuoja kiek daugiau nei 90 eurų.

Prašė pildyti anketą

Liepų gatvės 21-ajame name yra apie 70 butų. Vieną rudens dieną gyventojų durų skambučius spaudinėjo du jauni vyrai.

Tų, kas atidarydavo duris, jie prašydavo užpildyti anketą, kuria, kaip galima buvo suprasti, siekta paraginti gyventojus apsispręsti dėl namą administruojančios įmonės pakeitimo.

Koks bus administratorių likimas, suprantama, spręs patys gyventojai, tačiau kai kuriuos jų  labiausiai nustebino jaunų vyrų noras pandemijos metu gyvai bendrauti su žmonėmis.

Mes esame kategoriškai prieš visokius vaikščiojimus ten, kur tam nėra būtino poreikio.

"Nors karantino dar nebuvo, bet senoliai jau laikėsi atstumo ir nenorėjo, kad pas juos brautųsi nepažįstami žmonės. Apie savo baimes man papasakojo pagyvenę kaimynai. Sužinojome, kad vienas tų vyrų buvo Gvidas Skirutis. Kaip galima taip elgtis pandemijos metu? Jei mes norėsime ką nors keisti, patys tai padarysime. Pasidomėjome internete, kas yra šis žmogus, ir buvome labai nustebinti. Mes patys spręsime namo administravimo klausimą", – teigė namo gyventojas Alvydas.

Iš tiesų internete yra informacijos apie tai, kad 2015 m. Baltarusijoje buvo kilęs skandalas, nes lietuviška įmonė "Bonus Admin" darbuotojams kaimyninėje šalyje esą nemokėjo algų.

Įmonės pasamdyti baltarusiai savo nuoskaudas išliejo portalui "Ježednevnik".

Šioje istorijoje buvo minima ir žinomo Klaipėdos verslininko G. Skiručio pavardė. Tuomet jis paaiškino, kad dėl situacijos kalti užsakovai, kurie neatsiskaito su įmone, ir žadėjo užglaistyti konfliktą.

Tikino, kad yra niekuo dėtas

Tačiau pats verslininkas G. Skirutis kategoriškai atmetė teiginį, kad šįsyk jis lankęsis klaipėdiečių namuose.

Vyras pripažino, jog yra netiesiogiai susijęs su įmone "Bonus Admin", bet niekada nesisiūlė perimti namo administravimo.

Pasak G. Skiručio, jei įmonei bus pasiūlyta perimti darbą su šiuo namu, tada jie ir svarstytų tokią galimybę, bet kol kas kalbos apie tai nebuvę.

"Aš nesu Klaipėdoje, jokiu būdu nesilankiau butuose. Neįsivaizduoju, kaip tai gali būti ir kas čia taip kalba. Man labai keista", – dienraščiui teigė G. Skirutis.

Kas vaikščiojo į žmonių butus ir gyvai juos kalbino namo administravimo klausimu, lieka neaišku.

Ragino nieko nepriimti

Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas tikino, kad net ir ne karantino metu žmonės turi teisę neįsileisti ir nebendrauti su nepažįstamais ar nepageidaujamais asmenimis.

Raimundas Grigaliūnas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Šiuo metu tokie vaikščiojimai į žmonių namus – nerekomenduotini ir net neleistini. Suprantama, jeigu tai nėra su buitinėmis avarijomis susijusių tarnybų darbuotojai, kai tam yra būtinybė. Bet ir jie ateina su tam tikromis apsaugos priemonėmis. Kai mūsų klausė apie galimybę surengti bendrijos gyventojų susirinkimą, mes pasakėme kategoriškai – šiuo metu to daryti negalima, visus reikalus galima išspręsti kitomis priemonėmis: paštu, elektroninėmis priemonėmis, skelbimais. Juk į kokį nors pasiūlymą ar sprendimą žmonės gali atsiliepti įmesdami laiškus į pašto dėžutę. Mes esame kategoriškai prieš visokius vaikščiojimus ten, kur tam nėra būtino poreikio", – paaiškino R. Grigaliūnas.