„Raimundo Kurlianskio pateikti parodymai tikrai neprieštarauja mano pateiktiems parodymams, galbūt labiau vienas kitą papildo (...) tai yra paskola ir čia jokio kvestionavimo“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė E. Masiulis.

Pirminė intencija – investicija į nekilnojamąjį turtą

Jis pabrėžė, kad R. Kurlianskis savo parodymais patvirtino, jog 2015 metų gruodį vykusioje kalėdinėje vakarienėje, abiem kaltinamiesiems išėjus parūkyti, jis pristatė savo nekilnojamo turto verslo idėją.

„Aš kalbėjau apie mūsų šeimos vykdomą nekilnojamo turto verslą ir apie galimybę, galbūt, jei bus toks poreikis ateityje, pasiskolinti tam tikrą lėšų sumą iš R. Kurlianskio tam, kad įsigyti norimą nekilnojamo turto objektą“, – teigė E. Masiulis.

„Jis mūsų pokalbyje, kiek aš atsimenu, tikrai nepritarė tokiam verslui. Nes mano mintis galbūt buvo ir jam investuoti kartu į verslą, R. Kurlianskis tam tikrai kategoriškai nepritarė, tačiau pačią žinią jis tikrai turėjo“, – pridūrė E. Masiulis.

Anot jo, R. Kurlianskis galėjo galvoti, kad skolina pinigus E. Masiulio politinei veiklai, tačiau pats tuometinis liberalų lyderis tokių minčių neturėjo.

„Tikrai manau, kad R. Kurlianskis, bendraudamas su manimi, ir jis tą čia išsakė savo parodymuose – kad simpatizavo man kaip politikui, partijos pirmininkui, norėjo, kad man sektųsi, tai akivaizdu, kad bendraudamas su politiku ir skolindamas politikui pinigus, turbūt įsivaizdavo, kad jis skolina mano, kaip politinei veiklai“, – sakė jis.

„Tačiau labai aiškiai noriu pasakyti, kad pirminė mano intencija tikrai buvo nekilnojamo turto įsigijimas Nidoje“, – pabrėžė buvęs politikas.

E. Masiulis taip pat pažymėjo, kad nei viename iš susitikimų detalus paskolos panaudojimas nebuvo aptartas, buvo įvardinta tik suma, terminas ir palūkanos.

„Raimondas Kurlianskis – ne bankas ir mes tikrai mes taip detaliai ir išsamiai neaptarėme, kaip mes tuos pinigus naudosim, kiek pinigų bus vieniems dalykams ar kitiems. Jis tikrai man davė suprasti, kad pats nenori dalyvauti nekilnojamo turto versle ir nepritaria tokiam, bet jis sutiko man paskolinti pinigus. Tai šiuo atveju, tas jo sutikimas, matyt, ir yra manymas tam tikras, kad tie pinigai galėjo būti panaudoti politinei veiklai finansuoti“, – teigė kaltinamasis.

„Ką aš toliau būčiau su tais pinigais daręs, aš gegužės 10-11 dieną neturėjau dar tokio atsakymo. Aš žinojau aiškiai, kad po metų juos turiu atiduoti. Ar aš juos anksčiau būčiau Raimondui grąžinęs, nei sutartis numato? Gal. Ar aš juos būčiau politinei veiklai naudojęs? Irgi galbūt tokia galimybė galėtų būti, jei būtų toks poreikis“, – teigė jis.

Buvęs politikas tvirtino žinojęs, kad pinigus nori panaudoti nekilnojamo turto aukcione, tačiau ar jų būtų prisireikę tų metų spalį vyksiančiuose rinkimuose, dar negalėjo pasakyti.

„Tačiau mano intencija labai aiški. Aš skolinuosi pinigus ir aš žinau, bent jau pirmą dieną, kur aš juos planuoju išleisti, kitaip aš jų nesiskolinčiau. Intencija buvo labai aiški – įsigyti nekilnojamą turtą Nidoje“, – teigė jis.

Didžiausia žala – grynaisiais paimta paskola

Jis tuo pačiu pabrėžė, kad jei būtų pinigus naudojęs politinei veiklai, neabejotinai būtų tai daręs tik teisėtais būdais.

E. Masiulis taip pat atmetė anksčiau jam mestus kaltinimus, kad paskolos jis laiku nedeklaravo.

Jo teigimu, turto ir pajamų deklaracijoje paskola buvo nurodyta kitų metų pavasarį – tada, kai buvo deklaruojamos visos praėjusių metų pajamos. O viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje gautą paskolą jis privalėjo nurodyti per 30 dienų, tai yra – iki birželio 10 dienos.

„Aišku, kad būčiau tai padaręs, jei aš gegužės 20 dieną nebūčiau atsisakęs Seimo nario mandato“, – tvirtino E. Masiulis.

Mandato jis teigė tuomet atsisakęs ne dėl to, kad jautėsi kaltas, o dėl to, kad įtarimai jam buvo žalingi visai partijai bei parlamentui.

„Aš tikrai nenorėjau elgtis, kaip kiti politikai, kurie partijas panaudojo kaip skydą teisiniame procese. Tikrai turime tokių pavyzdžių – Viktoras Uspaskichas, Artūras Zuokas“, – kalbėjo buvęs politikas.

Jis sakė manantis, kad didžiausias politines problemas jam sukėlė tai, jog paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais.

„Man iš esmės didelio skirtumo neturėjo būti, ar tai bus gryni, ar tai bus pavedimas padarytas. Bet iš šios dienos perspektyvų, aš suprantu, kad tas pasiskolinimas grynais ir sukėlė man tas moralines ir politines problemas“, – sakė E. Masiulis.

Paklaustas teisėjos, kodėl su R. Kurlianskiu jis nesudarė notaro patvirtintos sutarties, E. Masiulis teigė, kad jos nereikėjo, nes santykiai buvo džentelmeniški.

„Su Raimondu Kurlianskiu mūsų tie santykiai, jie tokie džentelmeniški buvo ir iki tol, ir šiuo atveju, jeigu vienas džentelmenas skolinasi, o kitas džentelmenas paskolina, tai džentelmenams to užtenka paprastai. Kiti skolinasi netgi nesudarydami sutarčių, žodinius susitarimus sudarydami“, – tikino buvęs liberalų lyderis.

E. Masiulis, kartu su buvusiu Seimo nariu liberalu Šarūnu Gustainiu bei „darbiečiu“ V. Gapšiu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra kaltinami prekyba poveikiu ir kyšininkavimu. Eksparlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje į bylos dalyvių klausimus baigė atsakinėti R. Kurlianskis, iki tol 14 posėdžių skaitęs savo parodymus. Buvęs koncerno viceprezidentas aptarė kaltinamajame akte nurodytus epizodus, kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis ir kitas bylos aplinkybes.

Į prokuroro Justo Lauciaus klausimus R. Kurlianskis atsisakė atsakyti.

Likusiems kaltinamiesiems pateikus papildomus parodymus ir paaiškinimus, jei tokių būtų, tikimasi pabaigti šioje byloje surinktų įrodymų tyrimą. Kitame posėdyje papildomus paaiškinimus pateikti žada V. Gapšys.

Liudydamas politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį jis teigė, kad šiuo klausimu iš esmės nesidomėjo, nes tai darė koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis, įkūręs ir J. Basanavičiaus muziejų Vilkaviškio rajone, rūpinęsis kitomis iniciatyvomis dėl patriarcho įamžinimo.

„Pastatyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui taip pat buvo jo idėja. Jo iniciatyva tai buvo įtraukta į Valstybės šimtmečio minėjimo renginių programą. Iki R. Raulynaičio niekas apie tai nei galvojo, nei kalbėjo (...). Nei Eligijaus Masiulio, nei ko kito neprašiau nei pastatyti, nei išimti, nei įdėti, nei nugriauti. Tuo domėjosi Romanas Raulynaitis ir, beje, jis tai teismo posėdyje pripažino“, – kalbėjo R. Kurlianskis.

Pastatyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui taip pat buvo jo idėja. Jo iniciatyva tai buvo įtraukta į Valstybės šimtmečio minėjimo renginių programą.

Jis byloje kaltinamas, kad prašė tuometinio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio, jog šis paveiktų partijos kolegą, Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių išimti iš darbotvarkės 2015-ųjų gruodžio 2-ąją vykusio tarybos posėdžio darbotvarkės klausimą dėl vietos J. Basanavičiaus paminklui. Byloje nurodoma, kad „MG Baltic“ atstovai siekė paminklo būtent K. Sirvydo skvere.

R. Kurlianskis tikino, kad tuomet ne tik tarp politikų, bet ir visuomenėje buvo daug diskusijų dėl paminklo vietos. Pavyzdžiui, anot jo, už paminklo vietą K. Sirvydo skvere pasisakė tuometinė Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė, tuometis kultūros ministras Šarūnas Birutis, TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, taip pat dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, tuomet ėjęs SEB banko prezidento patarėjo pareigas.

Be kita ko, kaltinamasis pabrėžė, kad Vilniaus savivaldybės taryba sprendimą statyti paminklą ne K. Sirvydo skvere, o priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, apsisprendė 2016-ųjų kovo 23-iąją, tuo metu pagal kaltinamąjį aktą, jis 106,2 tūkst. eurų kyšį E. Masiuliui davė 2016-ųjų gegužės 10-ąją. Paminklas galiausiai pastatytas prie Filharmonijos. 

„Sumokėjau praėjus vienam mėnesiui ir 17 dienų po Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priešingo sprendimo, t. y. už priešingą nei pageidautas rezultatas?“ – kaltinimo logika stebėjosi R. Kurlianskis.

„Taksistui aš moku, kai jis veža mane į vietą, o ne tada, kai jis remontuoja automobilį ir laukiu, kol paveš“, – pridūrė kaltinamasis.

Kalbėdamas apie byloje užfiksuotą jo, R. Raulynaičio ir E. Masiulio pokalbį 2015 metų gruodžio 1-ąją restorane „Stebuklai“, jis pabrėžė, kad nors protokole fiksuota pokalbio laikas – apie 2 val., apie 20 minučių pokalbių nebuvo įrašyta, didžioji dalis įrašo nėra transkribuota dėl prastos kokybės. Kai kur, pasak jo, tegirdimos nuotrupos ir daugiau nei dešimt frazių iššifruotos klaidingai.

R. Kurlianskis tikino pokalbyje niekur nesiūlęs išimti iš darbotvarkės klausimo, o tai daręs R. Raulynaitis. Anot jo, prokurorų pastabos, kad jis „antrina R. Raulynaičiui“ pokalbyje su E. Masiuliu, neparemtos jokiais įrodymais. Be to, kitoje kaltinamojo akto vietoje teigiama, kad būtent R. Kurlianskis pats pateikė E. Masiuliui prašymą išimti klausimą iš darbotvarkės, nors pokalbio įrašas, pasak jo, rodo, kad to prašė R. Raulynaitis.

R. Kurlianskis teigia pokalbyje tik pajuokavęs, jog E. Masiulis galės „perkirpti juostelę“ tapęs premjeru ir dar patikslino Sirvydo skvero vietą.

„Šioje diskusijoje aš pasakiau dvi frazes – „patrolinau“ (Eligijų Masiulį – BNS) ir patikslinau vietą“, – sakė jis.

R. Kurlianskis: norėjau bet kokio sprendimo

Jis neneigė savo E. Masiuliui pasakytos frazės „Tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink Remigijų (Šimašių)", tačiau sakė, kad tai buvo „pastaba dėl negebėjimo apsispręsti, visų pirma, Vilniaus miesto mero“, taip pat ir dėl sostinės tarybos blaškymosi šiuo klausimu.

„Manau, (turėjau omenyje – BNS), kad greičiau apsispręstų, esu įsitikinęs, nesvarbu, dėl kurios vietos, svarbu apsispręsti kaip nors“, – tvirtino R. Kurlianskis.

Jis taip pat kartojo neprašęs klausimo išimti iš darbotvarkės.

„Nesakiau žodžio nors kiek nors panašaus į žodį „darbotvarkė“ ir praktiškai nedalyvavau pokalbyje apie paminklą“, – tikino R. Kurlianskis.

Tuo metu R. Raulynaičio frazė „Išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės... Geriausia būtų išimt iš darbotvarkės“, anot jo, nėra panaši į prašymą ir tėra jo samprotavimas tariamąją nuosaka.

Epizodas dėl J. Basanavičiaus paminklo yra dalis politinės korupcijos bylos, kurioje R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Korupcija byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei „darbietis“ Vytautas Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje pateikti ir koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

„Inkriminuojamų veikų metu jisai neužėmė jokių pareigų ir nebuvo susaistytas darbo santykiais su koncernu. (...) Jisai nėra koncerno vadovas ir tie veiksmai, kurie yra inkriminuoti, jie niekaip nesisieja su koncerno veikla“, – antradienį TV3 Žinioms sakė „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius.

Koncerno interneto svetainėje skelbiama, kad R.Kurlianskis eina „MG Baltic“ viceprezidento pareigas. Kilus korupcijos skandalui interviu BNS pernai liepą koncerno vadovas D.Mockus teigė nematantis reikalo nušalinti nuo pareigų koncerno žiniasklaidos grupei vadovaujančio R.Kurlianskį.

Antradienį teisėsaugai patvirtinus, jog „MG Baltic“ pateikti įtarimai, koncernas pareiškė nepadaręs nusikaltimo, o komentuodamas įtarimus teigė, jog tai yra „akivaizdus Specialiųjų tyrimų tarnybos ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise“.

„Pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei paties koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės“, – paskelbta „MG Baltic“ pranešime spaudai.

Šią savaitę pareikštus įtarimus „MG Baltic“ apskundė generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui.

„Atrodo, kad devynis mėnesius žaidžiamam ir jau gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos. Greičiausiai to ir reikėjo tikėtis, tačiau STT taktika glumina – net baudžiamasis įstatymas buvo papildytas taip, kad juridinį asmenį būtų galima kaltinti iš esmės už bet kurio greta esančio žmogaus veiksmus“, – pranešime sakė „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus.

„Manau, kad tokiu būdu tiesiog siekiama įtarimais užkrėsti kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą. Jei tokie veiksmai atspindi valstybės požiūrį į verslą, susimąstyti yra apie ką“, - pridūrė jis.

Teisėsauga pernai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo – jame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Vykdydama tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pranešė įtarianti, kad R.Kurlianskis per Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno naudai.

E.Masiulis įtariamas iš R.Kurlianskio kyšį paėmęs grynaisiais, tuo metu V.Gapšys kyšį galėjo gauti per politinės reklamos Darbo partijai nuolaidas koncerno valdomoje žiniasklaidoje, anksčiau skelbė prokurorai.

Vienas tiriamų epizodų šioje politinės korupcijos byloje susijęs su greitaisiais kreditais ir Seime svarstytomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, kurios turėjo užkirsti kelią griežtesnėms kreditų taisyklėms.

Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad „MG Baltic“ galėjo daryti įtaką, Seimui svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.

Išskirtinis E. Masiulio interviu – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“. E. Masiulis taip pat paviešino atvirą laišką.

– Pone Masiuli, kodėl Jūs ėmėte iš Raimundo Kurlianskio daugiau nei 100 tūkstančių eurų?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad aš neėmiau kyšio iš Raimundo Kurlianskio. Pastarąsias keletą dienų aš nuo ryto iki vakaro pateikiau savo parodymus Generalinėje prokuratūroje, prokurorams papasakodamas, kaip viskas buvo. Galiu labai aiškiai pasakyti, kad iš R. Kurlianskio paėmiau 90 tūkst. eurų, kaip paskolą, kurios buvau prieš tai paprašęs. Ją ketinau investuoti į nekilnojamąjį turtą, kurį mes su savo artimų giminaičių šeima jau ne vienerius metus nužiūrinėjome ir buvome pradėję bendras investicines veiklas. Yra tą patvirtinantys dokumentai. Juos esu pateikęs prokurorams, teisėsaugai. Aš labai nuoširdžiai noriu tikėtis, kad visos tos sekimo priemonės, kurios buvo taikomos mano atžvilgiu, tikrai užfiksavo tiek mano pokalbius, tiek mano dokumentų perdavimus R. Kurlianskiui, tiek pačias susitarimo kopijas. Jos buvo mano rankinėje slapto patekimo į automobilį metu, jos buvo ir kratos metu. Buvo rašytinis susitarimas tarp R. Kurlianskio ir manęs.

– Tas dokumentas buvo paimtas kratos metu?

Gegužės 10 dieną, kada įvyko mūsų susitikimas su R. Kurlianskiu, kurio metu R. Kurlianskis ir perdavė man šitą paskolą, aš perdaviau R. Kurlianskiui susitarimo dėl paskolos tekstą.

– Kada jūs perdavėte tą tekstą? Kada pareigūnai tą tekstą pamatė?

Aš negaliu pasakyti, man nėra pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.

– Bet jie paėmė tą dokumentą kratos metu?

Buto kratos metu tas dokumentas nebuvo paimtas. Labai daug klausimų kyla. Matyt, ateityje bus galima peržiūrėti visą šitos kratos video įrašą, kada buvo paimti pinigai, sužymėti. Dar labai toks keistas dalykas, kad visur mes spaudoj perskaitėm, kad pas E. Masiulį rasti sužymėti pinigai, tačiau norėčiau patikslinti, kad tie pinigai buvo sužymėti jau tada, kada aš ir R. Kurlianskio paėmiau tuos pinigus ir įsidėjau į savo automobilį. Tada buvo slapta patekta į automobilį ir tie pinigai sužymėti. Tame įraše turėtų atsispindėti ir tokie dalykai, kai mes sakėme, kad čia yra įvairūs dokumentai, susitarimai. Deja, specialiųjų tarnybų žmonės neieškojo šitų dokumentų.

– Gali būti, kad susitarimas atsirado ir po to, jei pareigūnai jų nerado. Čia, žinoma jūsų gynybos versija.

Jei vyko visos sekimo priemonės, buvo filmuojama, kaip aš atvažiuoju su automobiliu, turėjo matytis, ką aš tam automobilyje darau. Ten turėjo matytis, kad aš tikrai tą susitarimą rašausi. Turi būti matoma, kad aš perduodu tą susitarimą, pagaliau, kuomet buvo įeita į automobilį ir buvo sužymėti pinigai, turėjo būti filmuojama. Aš viliuosi, kad visa tai yra nufilmuota. Lygiai taip pat rankinėje esantys visi dokumentai, o rankinė taip pat buvo automobilyje tuo metu, ten turėjo būti pastebėta, kad toks susitarimas yra.

– Pone Masiuli, kodėl paskola yra duodama degtinės ar kito alkoholinio gėrimo dėžėje?

Paskola buvo duota, kaip paskola, pinigais. Butelis tiesiog buvo šalia. Aš pats tuos pinigus įdėjau į dėžutę, kurioje buvo butelis. Labai trumpam, laikinai, spontaniškai, nes man reikėjo išlipti Gedimino prospekte. Tiesiog tuo metu aš neturėjau kur tų pinigų įdėti. Po to aš juos persidėjau jau į savo rankinę.

– Susitikti ir gauti paskolą prie Seimo rūmų, paimti pinigus, įsidėti į alkoholinio gėrimo butelio dėžutę...

Paskola buvo perduota automobilyje, pono R. Kurlianskio automobilyje.

– Butelį pasiėmėte, o pinigus įdėjęs į dėžutę palikote mašinoje? Ar ten buvo ir butelis, ir pinigai?

Tiesiog tuo metu aš ten įsidėjau pinigus, nes neturėjau kur jų įsidėti. Tai buvo ženkli suma, tai aš tiesiog įsidėjau ten. Bet po to aš juos išsiėmiau.

Kokiomis kupiūromis buvo pinigai?

Labai trumpai tuos pinigus mačiau, nes paskui vyko krata. Tai buvo stambiomis kupiūromis pinigai, po 200, po 500 eurų.

– Na, po 500 būtų visai nedidelė krūvelė, bet į alkoholio butelio dėžutę, esant pačiam buteliui turbūt nelabai tilptų.

Ten yra tokia dėžutė, kurioje yra butelis ir ten yra dar erdvės, į kurią aš ir įdėjau laikinai tuos pinigus, gautą paskolą.

– Pareigūnai mano kitaip, kad Jūs gavote kyšį, kuris buvo paslėptas butelio dėžutėje. Jokio butelio ten nebuvo. Tai pareigūnai ten rado tik pinigus ar ir butelį?

Be jokios abejonės. Kratos metu rastas nepradarytas butelis alkoholinio gėrimo su „Stumbro“ dėžutės pakuote, tai tikrai čia kažkokios interpretacijos.

– Ką jūs ketinote pirkti už tuos 90 tūkst.?

Mes nuo 2014 metų, kartu su mūsų artimų giminaičių šeima, dvi šeimos vystėme įvairius nekilnojamo turto projektus ir 2014 m. mes iš paskolintų banko pinigų bendra nuosavybe įsigijome butą Nidoje, kurį nuomavome. Matėme, kad ta nuoma neblogai sekasi, todėl ėmėmės domėtis ir kitais įvairiais projektais. Dažniausiai stebėdavome įvairias varžytines, kurios vyksta. Buvo nemažai projektų ir galimybių įsigyti naujų Nekilnojamojo turto objektų. Dar daugiau pasakysiu, kad būtent gegužės 12 dieną, t. y. tą dieną, kada pas mane iš ryto pasibeldė STT agentai, popiet turėjo vykti sandoris, kurio metu maždaug už panašią sumą turėjo būti įsigytas dar vienas butas Nidoje.

– Pone Masiuli, jūs liberalas, suprask, modernus žmogus. Grynais pinigais skolintis – jūs kažkam ketinote neoficialiai atsiskaityti, sumažindamas turto vertę? Kodėl jūs neėmėte paskolos banko pavedimu?

Aš šitoj vietoj noriu pasakyti, kad teisine prasme, pagal tai, ką aš matau byloje, jeigu tie sekimo duomenys nebus kaip nors falsifikuojami, tai dėl teisinės perspektyvos aš esu labai ramus.  Aš tikrai esu ramus, nes tai buvo tiesiog paskola. Bet kaip politikas aš be jokios abejonės susimoviau. Aš pasielgiau absoliučiai nederamai ir politikai taip neturi elgtis. Iš tikrųjų po gegužės 12 dienos aš labai daug sau uždavinėjau klausimų, ir dabar uždavinėju sau tuos klausimus – kodėl taip atsitiko? Man atrodo, kad aš šioj vietoj padariau labai daug nedovanotinų klaidų. O priežastys… galbūt dėl to, kad aš visa gyvenimą gyvenau iš politikos, aš nesusikroviau jokių turtų: turiu paskolą, iš kurios esu nusipirkęs butą, turiu automobilį, kuris irgi yra lizinguojamas. Gyveni nuo rinkimų iki rinkimų ir visiškai nežinai, kas bus po tų rinkimų. Ir tam tikra prasme, matyt, buvo atsiradęs didesnio saugumo poreikis ir natūraliai, kad aš pradėjau galvoti, rūpintis, kaip būtų galima padidinti tą saugumą. Ir čia aš patekau į tą pilkąją zoną, į kurią politikui nedera patekti. Ir iki šiol man kiekvieną rytą atsikėlus yra labai labai skaudu ir pirmiausiai pikta ant savęs…

– Kad buvot toks kvailas ir nenusiuntėt vairuotojo?

Aš ne tai, kad kvailas buvau. Aš dabar sau pirmiausiai užduodu klausimą, kodėl aš turėjau skolintis iš gerai žinomo verslininko? Aš galbūt galėjau pasiskolinti iš kitų žmonių. Kodėl aš skolinausi grynais? Na, tuo metu atrodė, kad tai greičiau, paprasčiau. Galvojau, kad jeigu man čia pavedimu įkristų 90 tūkst. eurų į sąskaitą man, kaip viešam asmeniui, reikėtų aiškintis, kiltų labai daug klausimų ir t. t. Šioje situacijoje aš tikrai elgiausi apgailėtinai ir nedovanotinai. Dėl to aš iš tikrųjų labai stipriai išgyvenu ir dėl to aš tam tikra prasme jaučiu kaltę prieš bendražygius, kuriuos aš pavedžiau, prieš tuos tūkstančius žmonių, kurie manim tikėjo. Ir kiekvieną rytą manęs tas jausmas neapleidžia. Aš tų žmonių noriu labai labai atsiprašyti, nes tikrai padariau dideles, nedovanotinas klaidas, kurios sugriovė ir mano gyvenimą, ir daugelio žmonių gyvenimus. Pagaliau sugriovė tikėjimą, kad Lietuvoje gali būti kitaip. Pats sau ir kitiems keldamas aukštus reikalavimus, pats įsivėliau į tokią neaiškią istoriją, kurioje dabar turiu kapstytis.

Jūsų turto ir pajamų deklaracija. Jūsų ir ponios Ievos Masiulienės nekilnojamojo turto registre registruotinų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertė 108 tūkst. eurų. Bet suprantu, kad čia kalba apie butą Vilniuje, o ne apie jokią bendrą nuosavybę Neringoje.

2014 m. lapkričio mėnesį, pasiimdami paskolą iš „Danske“ banko, dvi šeimos įsigijome būstą Nidoje ir 2015 m. keturių bendrasavininkų vardu (mes po ¼ dalies esame bendrasavininkai). Visi šitie dalykai yra deklaruoti 2015 m. deklaracijoje.

– Seimo nariui, kurio metinės pajamos yra keliolika tūkstančių eurų imti 90 tūkst. eurų kreditą vieneriems metams.. Kokie aitvarai jums turėjo atnešti pinigus, kad jūs R. Kurlianskiui per 12 mėnesių grąžintumėte tą kreditą?

Pirmiausia, aš nebuvau tikras, kad aš realizuosiu tuos pinigus. Kitaip tariant, jei nebūtų įvykusios varžytinės dėl to objekto, kurį mes norėjome pirkti, tai dar nebuvo aiškumo.

– Koks tai buvo objektas?

Buvo du objektai vienu metu žiūrimi. Vienas objektas, tai buvo poilsio namai Nidoje „Kaspalėja“.

– Kokia buvo preliminari varžytinių suma?

Iš pradžių buvo svarstomas variantas jį nuomoti. O tam, kad normaliai jį įrengti, reikėjo nemažų pinigų. O kitas objektas buvo butas Nidoje, kurio varžytinių vertė 86 tūkst. eurų.

– Kaip jūs ketinote grąžinti 90 tūkst. eurų paskolą iš Seimo nario algos?

Ne iš Seimo nario algos. Tai nebuvo investicijos, kad nusipirkai butą ir tuščią laikai. Tai buvo investicijos skirtos tam, kad tie butai būtų nuomojami, kad tie butai neštų pajamas.

– Kalbėkime realiai. Nidoje sezonas yra 70–80 dienų, pajamos už buto nuomą max. 120 eurų/parą. Mes kalbame apie pajamas, kurios viso labo yra 7–10 tūkst. eurų per sezoną. Kaip grąžinti 90 tūkst. eurų?

Situacija buvo tokia, kad jei mes būtume išsinuomavę „Kaspalėjos“ kompleksą, kur yra 8 ar 9 kambariai, tai tos pajamos jau būtų buvusios kur kas didesnės. Kitas dalykas, aišku, kad jei būtų pavykę įsigyti kitą objektą, sėkmingesnį, kuris neštų didesnį pelną, galbūt būtume pardavinėję mažesnį butą, kurį buvome įsigiję 2014 m.

– Jūs sakote, kad jūsų telefoniniuose pokalbiuose su R. Kurlianskiu visa tai yra užfiksuota?

Taip. Aš visa tai išdėsčiau prokurorams. Jei įrašai yra pilni, tai aš esu visiškai ramus. Šitie tarimaisi turi būti užfiksuoti.

– Turi būti kažkoks atskaitos taškas. Tai, ką pareigūnai padarė gegužės mėnesį, sulaikė, atliko kratas, rado pinigus ir t.t. Ar jūs, pokalbiuose su R. Kurlianskiu, ar kažkokiuose dalykuose, kas būtų dotuojama iki tų poėmių, kratų, esate kalbėjęs, kad jūs ketinate pirkti butą ar kitą NT Nidoje ir jums tam reikia pinigų?

Taip. Netgi tris kartus, kiek aš atsimenu, mes apie tai esame kalbėję su R. Kurlianskiu. Pirmas kartas buvo dar pernai. Puikiai dabar atsimenu, nes reikėjo gerai pakrapštyti atmintį ir duoti parodymus. Tai pirmas kartas buvo 2015 m. gruodžio 16 d. vakarienės metu. Antras kartas kažkur šių metų kovo mėnuo. Ir jau galutinis mūsų tarimasis dėl sumos, dėl termino, jis vyko šių metų gegužės 4 d. Taip kad tikrai šitie pokalbiai buvo.

– Ir jūs aiškiai sakėte, kad jums reikia paskolos buto įsigijimui?

Taip. Nekilnojamojo turto įsigijimui.

– O kam kalbėti su tokiu turtingu žmogumi, kaip R. Kurlianskis, dėl 90 tūkst. paskolos? Jei jūs tokie artimi, kad jums skolina 90 tūkst. grynais, tai atėjote kartą paprašėte, atėjote kitą dieną ir pasiėmėte.

Paklausė kažkada R. Kurlianskis – kaip jums sekasi asmeniškai, ir aš tada, dar pernai metų gruodį jam tiesiog papasakojau, kad dvi šeimos pradėjo vykdyti tokį smulkų verslą ir tiesiog užsiminiau, kad ar būtų galimybė, jei atsirastų konkretūs objektai. Kaip tik 2015 m. gruodžio 16 d., kada mes su R. Kurlianskiu vakarieniavome, tą dieną mes kaip tik ketinome dalyvauti vienose varžytinėse dėl Palangoje esančio objekto ir kreipėmės į SEB banką dėl paskolos.

– Turėjote daug laiko dirbdamas opozicijoje ieškoti, kur investuoti pinigus. Ir dar tuos, kurių pats neturite.

Aš labai stipriai buvau įnėręs į politiką ir tai buvo šeimų verslai. Aišku, buvo ir kiti žmonės, kurie tuos darbus dirbo. Mane gal tiesiog informuodavo apie tai. Tai čia vėlgi yra mano ta didžioji, žmogiškoji klaida, kurią aš esu padaręs. Neįvertinęs, kad tuo metu, turėdamas tokias pozicijas artėjant rinkimams, aš vaikščiojau labai plona linija ir šiuo atveju kaip žmogus negaliu rasti kažkokių pasiteisinimų ir dar turbūt ilgai dėl to laikysiu pyktį ant savęs.

– Pabandykime reziumuoti, ką jūs pasakėte. Jūs tris mėnesius tarėtės dėl paskolos?

Ne, mes tarėmės greičiau, tiesiog pirmą kartą aš užsiminiau gruodžio 16 d. ir paklausiau, ar būtų tokia galimybė, jei ateityje atsirastų kažkokie įdomūs NT objektai, jei reikėtų pinigų, ar R. Kurlianskis man juos paskolintų. Tai nebuvo prašymas, o konkrečiau mes pradėjome kalbėti jau š. m. vasario ar kovo mėnesį.

– Susitikote gegužės pradžioje prie Seimo, automobilyje, jums padavė 90 tūkst. grynais ir dėžutę su „Stumbro“ produkcija. Jūs sakote, kad pasirašėte susitarimą, kurio niekas nematė nei kratų metu, nei žymėdami pinigus automobilyje.

O kodėl jūs esate įsitikinę, kad jie nematė ir kad tai nėra nufilmuota? Ar jūs matėte tą visą ikiteisminės bylos medžiagą?

– Na, jeigu būtų susitarimas dėl paskolos, nežinau, ar prokuratūra būtų reiškusi įtarimus kyšininkavimu, o ne prekyba poveikiu ar neteisėtu praturtėjimu.

Gal, pažiūrėsim.

– Palaukim. Bet kuriuo atveju, jūs tą susitarimo originalą padavėte prokurorams jau po kratų?

Taip. Savo kopiją.

– Originalą? Ten yra tikras parašas, ne jokia kopija?

Baikit, aš tikrai tokiais dalykais neužsiiminėčiau.

– Aš tikrai nesu teismo ekspertas ir negaliu pasakyti, ar įmanoma nustatyti, kada tiksliai tas parašas padėtas, bent dienų tikslumu. Greičiausiai, kad ne – nė vienas ekspertas neliudytų dienos tikslumu.

Šitą susitarimą aš kaip tik rašiau gegužės 10 d.

Tai jūs darėte prie Seimo? R. Kurlianskis jums atnešė tą susitarimą, ar jūs turėjote jį?

Aš turėjau tą susitarimą, nes aš jam padaviau vieną egzempliorių. Nors tas pasitikėjimas ir buvo, bet aš suprantu dar tiek, kad skolindamasis pinigus aš turiu žmogui vis tiek išreikšti kažkokį garantą su savo parašais, kad aš tikrai grąžinsiu ir įsipareigojimus įvykdysiu.

– Cituojant prokurorus: „Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad E. Masiulis, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos pirmininku ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūnu, „MG Baltic“ koncerno atstovui R. Kurlianskiui už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus pažadėjo, susitarė priimti ir savo bei kitų naudai priėmė 106 000 eurų kyšį“.

Aš nežinau, iš kur čia tokie skaičiai yra. Aš dar kartą kartoju – iš R. Kurliansko skolinausi 90 tūkst. eurų.

– Ar 106, ar 90 tūkst. Žinoma, 16 tūkst. Yra didelė suma, bet, kai tai lygini su 90 tūkst., – turbūt nėra didelė paklaida. Tai jūs kažką žadėjote? Žadėjote kažką padaryti ar veikti koncerno naudai? Ar jūsų nuomone, STT ir prokurorai iš lubų rašo tokius dalykus?

Gerai, pakalbėkime apie tai, ką jūs tik ką pacitavote. Tuos įtarimus, dėl ko aš neva ėmiau tą kyšį, kaip yra įvardinta įtarimuose. Tai yra trys priežastys, taip?

– Greitųjų kreditų įstatymas, kurio pataisas rengė jūsų kolega.

Pačios pataisos aš net nerengiau. Pataisos autorius yra frakcijos narys Šarūnas Gustainis. Jis šią pataisą, kaip ekonomikos komiteto narys, pateikė tikrai nieko nederindamas su niekuo. Šios pataisos Seime buvo svarstomos 2 ar 3 metus. Tokios pataisos, iš esmės analogiškos, buvo jau registruotos ir kitų Seimo narių. Šios pataisos, kurios užregistruotos, atitinka sveiką protą ir atitinka liberalų programą. Tai yra visiškai absurdiška. Ši pataisa – ne mano registruota. Ši pataisa Seime nebuvo priimta. Liberalų sąjūdžio frakcija balsavo už šitą įstatymą, kuris sugriežtino greitųjų kreditų išdavimą. Kitaip tariant, jeigu čia iš tikrųjų buvom kažką pažadėję „MG Baltic“ koncernui, tai kokia dabar prasmė duoti pinigus Liberalų sąjūdžiui, kuris nei pataisos nesugebėjo priimti ir dar balsavo už visą įstatymą be šitos pataisos.

– Vis tiek turbūt esminis projektas yra kelias Vilnius–Utena, kurio iniciatyva prasidėjo jums esant susisiekimo ministru.

Čia yra dar įdomesnė istorija. Pirmiausiai, aš noriu pasakyti, kad 2012 m. rudenį, prieš pat Seimo rinkimus, aš sulaukiau labai rimto spaudimo dėl to, kad „paleisti“ į konkursą Palangos aplinkkeliui, taip pat einant privačios-viešos partnerystės būdu, kurio vertė buvo iš tikrųjų labai didžiulė. Ir aš tada griežtai, kaip ministras, pasakiau, kad aš neteiksiu vyriausybei šito pasiūlymo, nes, mano galva, valstybės finansinis įsipareigojimas yra per didelis. Lygiai taip pat dabar, kada praėjusių metų birželio mėnesį susisiekimo viceministras pristatė Seimo nutarimo projektą dėl kelio Vilnius-Utena, kuris buvo patvirtintas jau šios vyriausybės, Liberalų sąjūdis ir aš skeptiškai vertinome šį projektą. Ne dėl to, kad tai viešos ir privačios partnerystės projektas, o dėl to, kad pati sąmata ir valstybės finansinis įsipareigojimas šitame projekte yra per didelis. Mūsų įsitikinimu, už žymiai pigesnes lėšas galima šitą kelią padaryti.

– Bet jūs aptarinėjote šitą projektą su R. Kurlianskiu?

Mes, Liberalų sąjūdis, visuose trijuose balsavimuose: ir pateikime, ir svarstyme, ir pateikime balsavome arba susilaikydami dėl šio projekto, arba balsuodami prieš.

– Bet jūs aptarinėjote šį projektą su R.Kurlianskiu? Žadėjote jam kažką?

Aš tikrai nieko jam nežadėjau ir šiuo klausimu man jokio poveikio nebuvo. Mes aptarinėjame labai daug dalykų su įvairiausiais verslo žmonėmis. Ir aš nematau nieko blogo, kad politikai susitinka su verslo atstovais ir šnekasi apie įvairius dalykus.  Grįžtant prie kelio Vilnius–Utena. Kur čia logika? Pirmiausiai juk eina kalba apie tai, kad tik leisti organizuoti konkursą. Tai kokia yra prasmė kažką papirkinėti, kažkam duoti kyšius už tai, kad 11 žmonių frakcija balsuotų, tikėtina, už. Bet mes balsavome ne už, o prieš ir susilaikėm. Kur čia matome motyvą?

– Gal tai ir buvo jūsų motyvavimo priemonė? Tai, kas buvo jums paduota jūsų automobilyje.

Mes kalbame apie tai, kad tie visi svarstymai ir nutarimai įvyko pernai rudenį ir žiemą, paskola gauta šių metų gegužės 10 d. Apie kokius kyšius mes galime kalbėti, jeigu sakoma, kad „MG Baltic“ siekė kažkokios finansinės naudos. Tai kur jie pasiekė tą naudą, jūs man pasakykit? Ir aš labai trumpai noriu pasakyti dėl J. Basanavičiaus paminklo. Man tai yra visiškai nesuvokiamas kaltinimas, kai aš Vilniaus miesto mero tiesiog paprašiau, kad yra susidariusi konfliktinė situacija: komisija prie vyriausybės siūlo vieną vietą paminklo statymui, savivaldybė ruošiasi priimti sprendimą dėl kitos vietos, aš tiesiog paprašiau išklausyti visas puses ir priimti patį tinkamiausią sprendimą. Aš tikrai neturiu kompetencijos spręsti, kur gerb. patriarcho paminklas Vilniuje turi stovėti.

– Pone Masiuli, 250 tūkst. eurų – tokia suma rasta jūsų namuose. Tai yra trečias kaltinimas dėl neteisėto praturtėjimo. Tie pinigai rasti jūsų namuose?

Pirmiausia noriu patikslinti, kad čia įskaičiuota ir ta 90 tūkst. eurų paskola. Tai iš esmės mes kalbame apie 152 tūkst. eurų, kurie rasti mano namuose. Dėl tų 152 tūkst. aš esu visiškai ramus, kadangi šios lėšos buvo taip pat kaupiamos ir akumuliuojamos investicijoms į nekilnojamą turtą. Ir tai yra kelių artimų šeimų, giminaičių sunešti pinigai per 2016 m. tam, kad mes galėtume dalyvauti šitų nekilnojamo turto objektų pirkime.

– Jūs bankas gal, kad laikytumėte beveik milijoną litų? Juk seifą galima išsinuomoti.

Tai labai trumpas laikas. Mes patys jau supratome, kad tiek grynųjų pinigų laikyti namuose yra tiesiog nesaugu. Ir gegužės 9 d. buvo atidarytas seifas „Swedbanke“, yra patvirtinta dokumentais. Tie pinigai turėjo būti pernešti į šitą seifą. Tačiau vėlgi nespėjome to padaryti, kadangi tarnybos atliko kratą ir tuos pinigus laikinai paėmė.

– Gegužės 9 d., dar iki kratų, jūs turite patvirtinančius dokumentus, kad išsinuomojote seifą.

Taip.

– O kiek laiko laikėte tuos pinigus?

Jie per keletą kartų buvo sukaupti, bet tai tikrai nebuvo labai ilgas laiko tarpas.

– Tai jūs sakote, kad čia yra jūsų giminės santaupos?

Čia yra mūsų kelių artimiausių giminaičių, šeimų pinigai, kurie yra pagrįsti, legalūs, turintys visus patvirtinančius dokumentus, gryninimus, bankus ir t.t.

– Tai kam visa tai laikyti grynais, jei tie pinigai legalūs?

Po gegužės 12 d. yra padaryta krūva mano kvailų, neapgalvotų dalykų, dėl kurių aš jaučiuosi tikrai labai blogai. Šitoje vietoje, tai yra mano, bėgančio žmogaus per gyvenimą, įsukto į tą nuolatinį politinį sukimosi ratą, kada tu net nebespėji pagalvoti apie nieką, padarytos klaidos, už kurias aš dabar labai ir labai stipriai moku ir apgailestauju. Man yra neapsakomai pikta ant savęs, kad aš šitaip pasielgiau. Man trūksta žodžių. Aš neatėjau šiandien teisintis dėl šito. Esu labai ramus dėl visos šitos bylos teisinės pusės, bet aš visiškai neramus ir dar ilgai nerasiu ramybės dėl savo emocinės būsenos. Aš iš tikrųjų pasielgiau ne taip, kaip turi pasielgti politikas. Aš nuėjau ne ten, kur jis turi nueiti, patekau į pilką zoną, padariau krūvą klaidų, už kurias moku savo sugriauta karjera, savo prarastu pasitikėjimu žmonėmis, pavedimu bendražygių ir tai yra mano asmeninė gyvenimo tragedija.

– Jūs norėjote gyventi ne pagal pajamas?

Visąlaik, kai per varžytines įsigyji kažkokį tai būstą, tai neišmeti tų pinigų į orą. Visąlaik tą būstą gali parduoti. Šiuo atveju tai likvidus turtas. Čia negalima sakyti, kad aš norėjau gyventi ne pagal kišenę.

– Jei būtumėte išsinuomoję ir 90 tūkst. eurų investavę į remontą. Tai jau tikrai yra verslo investicija į veiklą.

Mano didžioji klaida, matyt, kad aš supainiojau du dalykus siekdamas saugesnio gyvenimo savo šeimai, savo vaikams. Aš supainiojau profesionalią politiką, kurią daug metų kaip profesionalus politikas vykdžiau, ir norą turėti kažkokį šeimos stabilumą, apsaugoti šeimą nuo kažkokių laikmečio pasikeitimų ir t.t.

– Kodėl R. Kurlianskis? Jis jūsų artimiausias draugas? Bendražygis? Senas sponsorius?

Ne, tikrai jis nėra senas sponsorius. Man šioje situacijoje, žmogiška prasme ir R. Kurlianskio gaila, kad ta situacija mus abu nubloškė į gyvenimo nežinią. Matyt tuo metu aš galėjau ir kitų žmonių paprašyti paskolos ir turbūt ne vienas Lietuvoje pasiturintis žmogus, verslininkas, turintis pinigų, būtų man paskolinęs tuos pinigus.

– Taip, nes jūs buvote realus kandidatas į ministro pirmininko postą po šių Seimo rinkimų.

Bet, šiuo atveju, R. Kurlianskis, matyt, dėl to, kad mes kartas nuo karto su juo susitikdavome, nors nebuvome ir nesame artimi draugai, šeimomis nebendravome, tačiau iš tikrųjų pasitikėjimas vienas kitu buvo. Tie santykiai būdami dalykiški, leido man šito paprašyti, bet, aišku, dabar aš labai apgailestauju, kad aš paprašiau šios paskolos.

– Buvęs jūsų kolega Artūras Zuokas yra minėjęs, kad greičiausiai tai net nebuvo kyšis. Tai buvo įstatinio kapitalo Liberalų sąjūdyje padidinimas. „MG Baltic“ koncernas padidino savo įstatinį kapitalą Liberalų sąjūdyje.

Aš nenoriu komentuoti to. Jei A. Zuokas mąsto tokiomis kategorijomis, tai, matyt, pats taip elgiasi. Aš tik noriu pasakyti, kad šitie pinigai niekaip nėra susiję su Liberalų sąjūdžio partija ir niekaip nemeta šešėlio ant partijos ir ten esančių puikių žmonių.