Tai pirmoji jos misija po 2022-ųjų rugsėjį įvykusios avarijos be įgulos.

Nors raketa žmonės neskris – ja bus skraidinami mokslo ir tyrimų kroviniai, misija turi būti įvykdyta sėkmingai, kad „Blue Origin“ galėtų vėl pradėti į kosmosą skraidinti turtingus adrenalino fanatikus.

 „Šaunuoliai, „BlueOrigin“, Jeffai Bezosai, Markai, Wally (Voli) ir Oliveri! Įspūdinga! Geriausi linkėjimai nuo manęs ir visos „Virgin Galactic“ komandos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė R. Bransonas.

Anksčiau antradienį JAV bendrovės „Blue Origin“ sukurta raketa sėkmingai atliko pirmąjį pilotuojamą skrydį, kuriame dalyvavo įmonės įkūrėjas J. Bezosas ir dar trys keleiviai.

Šis skrydis yra dar vienas itin svarbus momentas besirandančiai kosminio turizmo pramonei, turinčiai atverti galimybę elitiniams turistams aplankyti beorę erdvę.

Raketa „New Shepard“ su keturių žmonių įgula 13 val. 12 min. Grinvičo (16 val. 12 min. Lietuvos) laiku, truputį vėliau nei planuota, startavo iš aikštelės „Launch Site One“ vakarų Teksaso dykumoje.

Per 11 minučių trukusį suborbitinį skrydį raketa, nešanti pilotuojamą kapsulę, pakilo aukščiau Karmano linijos, tarptautiniu mastu pripažįstamos kosmoso riba.

Skrydžio data sutapo su 52-osiomis pirmojo JAV astronautų nusileidimo Mėnulyje metinėmis.

57 metų J. Bezosą lydėjo 82 metų lakūnė rekordininkė Wally Funk (Voli Fank), taip pat 18-metis Oliveris Daemenas (Oliveris Deimenas). Paskutinis iš įgulos narių ketverto yra J. Bezoso jaunesnysis brolis ir geriausias draugas Markas, vadovaujantis Bezosų šeimos fondui ir dirbantis savanoriu ugniagesiu.

Britų milijardierius R. Bransonas išvyko panašios kelionės liepos 11 dieną, aplenkdamas „Amazon“ magnatą lenktynėse, nors abu jie tvirtina, kad jokių varžybų nebuvo.

R. Bransonas, trys bendrakeleiviai ir du pilotai (visi „Virgin“ darbuotojai) kirto Karmano liniją, JAV pripažintą kosmoso ribą, pasiekdami 86 kilometrų aukštį ir kelias minutes patirdami nesvarumą laive „VSS Unity“.

Planuojama, kad „New Shepard“ 2024 metais nuskraidins į Mėnulį du amerikiečius astronautus, įgyvendinant JAV kosmoso agentūros NASA programą „Artemis“.

Raketa startavo 13 val. 37 min. Grinvičo (16 val. 37 min. Lietuvos) laiku nuo aikštelės Teksase. Nuo nešančiosios raketos atsiskyrusi kapsulė pakilo maždaug į 105,4 km aukštį ir nusileido išskleidusi parašiutą.

Nešančioji raketa praėjus 7,5 min. po starto automatiškai vertikaliai nusileido. Visas suborbitinis bandymas truko apie 10 minučių.

Tai buvo jau septintasis šios raketos paleidimas ir 13-asis skrydis plėtojant „New Shepard“ projektą. Anksčiau raketa buvo sėkmingai paleista praeitų metų gruodžio 11-ąją.

Raketa nešė 12 mokslinių prietaisų, įskaitant NASA įrangą, turinčią užtikrinti kosminio aparato nusileidimą ant Mėnulio paviršiaus.

„Eksperimentas leis patikrinti, kaip šios sistemos (davikliai, kompiuteriai ir algoritmai) sąveikauja nustatant erdvėlaivio buvimo vietą ir greitį artėjant prie Mėnulio, sudarant sąlygas nusileisti ant Mėnulio paviršiaus iki 100 m spinduliu nuo numatyto taško“, – sakoma ankstesniame „Blue Origin“ pranešime.

Šiuo metu nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus modulius pagal sutartį su NASA taip pat kuria bendrovės „SpaceX“ ir „Dynetics“. Geriausias techninis sprendinys bus panaudotas astronautų skrydžiui į Mėnulį 2024 metais.

„New Shepard“ sudaro daugkartinio naudojimo nešančioji raketa, gebanti nusileisti vertikaliai, ir kapsulė, kuri taip pat gali būti naudojama ne vieną kartą. Kapsulė pritaikyta skraidinti iki šešių žmonių įgulą.

„Blue Origin“ taip pat planuoja naudoti savo raketas suborbitiniams kosminio turizmo skrydžiams, bet kol kas dar tiksliai nežinoma, kada galėtų būti surengtas pirmasis bandomasis pilotuojamas skrydis.

18 m aukščio raketa, kuri, kaip planuojama, ateityje skraidins turistus į maždaug 100 km aukštį, buvo paleista 16 val. 35 min. Lietuvos laiku iš kosmodromo Teksaso vakaruose.

Tai jau 11-as bandomasis „New Shepard“ skrydis. Aparato viduje yra įrangos ir medžiagų, skirtų atlikti 38 mokslinius tyrimus, iš kurių devyni buvo užsakyti NASA.

Pavyzdžiui, bus testuojama trimačio spausdinimo technologija, leisianti pirmą kartą kosmose pagaminti metalines detales. Taip pat bus vykdomi biomedicinos tyrimai ir išbandyta centrifuga, padėsianti atkurti Mėnulio ir Marso gravitacijos sąlygas.

Sistemą „New Shepard“ sudaro pilotuojama kapsulė ir daugkartinio naudojimo nešančioji raketa. Pastaroji po paleidimo nusileido išskleidusi parašiutus.

Šešiems žmonėms skirta sandari kapsulė turi avarinio gelbėjimosi sistemą ir nusileidimo parašiutus.

Kapsulė iškeliama raketos nešėjos į 40 km aukštį, o paskui skriedama iš inercijos pasiekia 100 km aukštį, laikomą riba tarp atmosferos ir kosmoso. Keleiviai po 10 min. besitęsiančio skrydžio gali pretenduoti į astronauto vardą, bet neapskrieja visos planetos.

Nešančioji raketa savarankiškai vertikaliai nusileidžia ant žemės.

2006 metais pradėta vystyti sistema pavadinta Alano Shepardo (Alano Šepardo) – pirmojo amerikiečių astronauto, įvykdžiusio suborbitinį skrydį – garbei.

„Blue Origin“ planuoja, kad iki šių metų pabaigos „New Shepard“ bus pirmąkart paleista su keleiviu.

Skaičiuojama, kad šiuo metu suborbitinis skrydis kosmoso turistams kainuotų 200–300 tūkst. JAV dolerių (180–270 tūkst. eurų).