„Šiuo metu išgyvename labai svarbų musulmonų kalendoriaus momentą. Manau, kad tai tinkamas metas paliauboms sudaryti“, – žurnalistams teigė A. Guterresas ir ir pridūrė, kad „palaikome ryšius su šalimis ir manome, kad tai įmanoma“.

Jis pridūrė, kad ši pertrauka suteiktų galimybę konflikto zonoje įstrigusiems civiliams pabėgti ir gauti medicininę pagalbą, maisto ir kitų gyvybiškai svarbių atsargų.

Daugiau kaip 300 žmonių žuvo po to, kai šeštadienį prasidėjo kovos tarp dviejų generolų, per 2021 metų perversmą užgrobusių valdžią, pajėgų: kariuomenės vado Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) ir jo pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo, kuris vadovauja sukarintoms Greitojo reagavimo pajėgoms (RSF).

Pasak A. Guterreso, ugnies nutraukimas Id al Fitro šventės metu būtų pirmas žingsnis, leidžiantis Sudano gyventojams atsikvėpti nuo susirėmimų ir sudaryti sąlygas nuolatinėms paliauboms.

„Šiuo metu paliaubos yra itin svarbios“, – nurodė jis.

Vieni kruviniausių mūšių vyksta sostinėje Chartume, kur gyvena penki milijonai žmonių. Kol jos tęsiasi, dauguma jų gyvena užsidarę savo namuose be elektros, maisto ir vandens.

„Nutraukus karo veiksmus, turi prasidėti rimtas dialogas, kuris leistų sėkmingai pereiti prie naujos valdžios, pirmiausia paskiriant civilinę vyriausybę“, – sakė A. Guterresas.

Karalystės Aukščiausiasis Teismas antradienį vakare nusprendė, kad islamiškojo kalendoriaus šabano mėnesis, kuris būna prieš Ramadaną, baigsis trečiadienį. Tai reiškia, kad Ramadanas prasidės kitą dieną, pranešė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra (SPA).

Anksčiau antradienį valdžia paragino gyventojus dairytis Mėnulio pjautuvo, kurio pasirodymas žymi Ramadano pradžią, tačiau jo nesimatė, skelbė valstybinė žiniasklaida.

Kitos šalys, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai sunitai, įskaitant Egiptą ir Katarą, taip pat paskelbė, kad Ramadanas prasidės ketvirtadienį. Tokį patį sprendimą priėmė pareigūnai palestiniečių teritorijose.

Tuo metu Jordanijos, Alžyro ir Maroko pareigūnai sakė, kad trečiadienį bus nuspręsta dėl to, ar Ramadanas prasidės ketvirtadienį, ar penktadienį.

Ramadanas, kai tikintieji dienos metu privalo pasninkauti, yra vienas iš penkių islamo stulpų. Tikintieji nuo aušros iki sutemų nevalgo ir negeria, o vakare tradiciškai susirenka su šeimomis ir draugais nutraukti pasninko.

Saudo Arabijoje pasninko griežtai laikomasi, restoranai iki saulėlydžio būna uždaryti.

Per Ramadaną taip pat daug dėmesio skiriama maldai, tikintieji gausiai renkasi mečetėse, ypač vakarais.

Ramadano pradžios data apskaičiuojama pagal Mėnulio kalendorių ir realius Mėnulio stebėjimus. 

Tam tikrose arabų šalyse sulaužę priesaką nuo aušros iki sutemų susilaikyti nuo maisto ir gėrimų gyventojai baudžiami, bet centrinėje Taksimo aikštėje vaizdas visai kitoks. Šio turkiško gyvenimo būdo šalininkai visai nenori permainų.

Pasaulietinės ir islamiškos Turkijos priešprieša – ne naujas reiškinys. Per 16 metų prezidento Recepo Tayyippo Erdogano valdžios islamo vaidmuo šalyje išsiplėtė. Turkija nutolo nuo labiau europinės pasaulietinės valstybės, įkurtos prieš šimtą metų, ir priartėjo prie savo religinių šaknų Artimuosiuose Rytuose. Tačiau šių dviejų pasaulėžiūrų takoskyra nublanksta prieš autoritarizmo ir demokratijos konfliktą. Pasauliečiai mano, kad jų kultūrai iškilo kaip niekada didelis pavojus.

R. T. Erdoganas ne tik atšaukė draudimą slėpti plaukus po skaromis, bet ir pašalino evoliucijos teoriją iš mokyklinių vadovėlių bei uždraudė alkoholio reklamą. Sukišęs į kalėjimus tūkstančius disidentų prezidentas tikisi per birželio 24 d. vyksiančius rinkimus dar labiau sustiprinti valdžią šalyje.

Aš musulmonas, bet per Ramadaną valgau ir geriu alkoholinius gėrimus. Tam tikros islamo taisyklės gal ir turėjo prasmę senovės Arabijos dykumose, bet šiandien jos nebepritaikomos.

„Žinau, kad šiuos laikus prisiminsiu su ilgesiu“, – sako 55-erių Efsunas, atsisakęs pasakyti savo pavardę, nes dirba valdžios sektoriuje. „Aš musulmonas, bet per Ramadaną valgau ir geriu alkoholinius gėrimus, – pasakė jis pietums sukirtęs mėsa įdarytą baklažaną ir ryžių su karameliniu pudingu. – Tam tikros islamo taisyklės gal ir turėjo prasmę senovės Arabijos dykumose, bet šiandien jos nebepritaikomos.“

Artėja rinkimai

Lirai rekordiškai nuvertėjus artimiausioms kelioms savaitėms politinė kova persikels į ekonomikos sritį. Šiais metais Turkijos valiutos vertė JAV dolerio atžvilgiu nukrito 16 proc., šalį kankina infliacija ir išsipūtęs einamosios sąskaitos deficitas. Vis dėlto dalis gyventojų labiausiai nerimauja dėl R. T. Erdogano pažadų užauginti „pamaldesnę kartą“.

Daugelis visuomenės apklausų rodo, kad R. T. Erdoganas gerokai lenkia kitus kandidatus į prezidento postą, bet neturi 50 proc. palaikymo, kurio reikėtų norint laimėti rinkimus jau pirmajame etape. Tokiu atveju antrajame etape lauktų kova prieš „bet ką, tik ne R. T. Erdoganą“.

Parlamento rinkimuose grumtynėms su R. T. Erdogano „Teisingumo ir plėtros“ partija (AKP) sutelkta plati koalicija, kurioje esama net islamistų, teigiančių, kad prezidentas išdavė jų principus dėl korupcijos.

„Mes – turkai, o ne arabai“

Būtent pasaulietiškumu Turkija nuo seno skiriasi nuo rytinių savo kaimynių. Šalies konstitucijoje numatyta, kad politikai ir prezidentas privalo laikytis Mustafos Kemalo Ataturko „principų ir reformų“. Šis įsteigė pasaulietinę valstybę, atsisakė arabų raidyno ir suteikė moterims visuotinę balsavimo teisę gerokai anksčiau nei tokios šalys kaip Prancūzija ar Italija.

Viename seniausių pasaulyje Stambulo Didžiajame turguje kilimų pardavėjas Cemalis Aydinas sako, kad Turkijai itin svarbu apsaugoti savo paveldą. Jis pasninkauja per Ramadaną, bet likusius metus alkoholinių gėrimų neatsisako.

37-erių C. Aydinas sako balsuosiantis už R. T. Erdogano priešininkus, nes prezidentas nekreipia dėmesio į tuos, kurie jo nepalaikė. „Gerbiu pamaldžius žmones, bet jie manęs negerbia. Tam juos padrąsina prezidentas“, – sako C. Ayadinas.

„Mano sprendimą per rinkimus lemia mano gyvenimo būdas, kurį noriu išsaugoti. Tai – K. M. Ataturko kultūra, – pridėjo jis. – R. T. Erdoganas užmiršta vieną dalyką: mes – turkai, o ne arabai. Jis negali paversti šios šalies islamo respublika.“

Pasaulietinė valstybė

Pasivaikščiojus po Stambulo didmiestį, alsuojantį romėnų, bizantiečių ir paskui osmanų istorija, atrodo, kad šis procesas ne toks spartus, kaip teigia kai kurie kritikai.

Blyksinčios raudonos šviesos masina į arabų šalyse uždraustas erotinių prekių krautuvėles. Dviejų parduotuvių darbuotojai papasakojo, kad bent pusė visų klientų – arabai, daugiausia iš Saudo Arabijos ir Persijos įlankos šalių. Prostitucija – legalus valdžios reguliuojamas verslas. Per ramadaną kai kurie konservatyvesniuose rajonuose įsikūrę restoranai užsidaro dėl mažesnio klientų srauto ar pagarbos kultūrinėms tradicijoms, nors įstatymuose tai nenumatyta.

Kitų arabų valstybių atžvilgiu palyginti liberalioje Jordanijoje vidaus reikalų ministerijos nurodymu per ramadaną restoranai privalo būti uždaryti dieną, o alkoholinių gėrimų parduotuvės – visą mėnesį. Viešoje vietoje valgant ar išgėrinėjant galima susilaukti bausmės.

Idėjų kalvės „German Marshall Fund“ biurui Ankaroje vadovaujantis Ozguras Unluhisarciklis sako, kad osmanai nuo seno interpretavo islamo įstatymus savaip. Pasak jo, visą šimtmetį Turkija buvo pasaulietinė valstybė, jos kryptis – Europa ir NATO.

„Kalbėdami, kad Turkijoje mažėja pasaulietiškumo, neužmirškime, kad vertiname Turkijos standartais, – sako O. Unluhisarciklis. – Nemanau, kad Turkija kada nors supanašės su kitomis musulmonų šalimis Artimuosiuose Rytuose.“

Sipa/Scanpix nuotr.

Nebedėstoma evoliucijos teorija

R. T. Erdoganas ir jo partija AKP, išaugusi iš islamistinio politinio judėjimo, pirmąsyk laimėjo rinkimus 2002 m. po finansinės krizės, dėl kurios prasidėjo masiniai protestai. Jo vyriausybė atšaukė įstatymus, draudusius moterims universitetuose arba valstybinėse darbo vietose prisidengti plaukus, o neseniai leido dėvėti skaras net kariuomenėje.

Permainos ištiko ir švietimo sistemą. Šalyje paplito religinės mokyklos: 2017 m. jose mokėsi 1,3 mln. vaikų, palyginti su 71 tūkst. tuo metu, kai AKP atėjo į valdžią. Kaip sako Stambulo Bilgi universiteto politikos mokslų garbės profesorius Ilteris Turanas, daugeliui šias mokyklas baigusių jaunuolių sunku įstoti į universitetus ir studijuoti mokslo disciplinas.

Mokslininkas tvirtina, kad švietimo ministerija iš mokyklinių programų pašalino Charleso Darwino evoliucijos teoriją. Jo nuomone, toks žingsnis technologinių permainų amžiuje trukdo turkų moksleiviams ir studentams užsitikrinti reikiamus gebėjimus.

„Doktrina, sutelkta į paklusnumą ir konformizmą, yra labai abejotina“, – sako I. Turanas.

AKP pirmininko pavaduotojas Mustafa Atasas sako, kad R. T. Erdoganui atėjus į valdžią pasauliečiai ėmė skleisti melą, pavyzdžiui, kad jis nebeleisiantis vyrams ir moterims važinėti bendrais autobusais, o skaromis neprisidengusios moterys būsiančios išlaipinamos iš traukinių.

„Dėl Dievo, kuri iš šių priemonių buvo įgyvendinta? – klausia M. Atasas. – AKP nediskriminuoja dėl religijos. Jei neremi AKP, dar nereiškia, kad su tavimi bus elgiamasi neigiamai.“

Mechanikos inžinieriumi tekstilės sektoriuje dirbantis R. T. Erdogano šalininkas 27-erių Ebubekiras Ozturkas sako, kad pasauliečiai daug metų engė dievobaimingus turkus, ypač uždrausdami moteris prisidengti plaukus. „Dabar atėjo konservatyvi valdžia, bet jokių apribojimų netaikoma“, – sako jis.

Gili takoskyra

Pokalbiai su turkais liberaliame finansiniame Levento rajone ir konservatyviame Fati Karsambos rajone rodo, kaip skiriasi šalies gyventojų nuomonės dėl religijos.

Gyvename burbuluose ir aš neturiu jokio noro išlįsti iš savojo. Šalis dar niekada nebuvo tokia susiskaldžiusi.

Prie melsvai pilkais kupolais dengtos Fati mečetės daugelis moterų dėvėjo skaras, o kelios net praėjo susisupusios į arabiškas juodas skraistes.

Turbaną ant galvos susisukęs ir tamsiu kelius siekiančiu drabužiu apsirengęs 19-metis Omeras Serhatas Adiguzelis sako norįs, kad centrinė valdžia įvestų šariato įstatymą. Taip pat jam patiktų, jei būtų privaloma uždaryti restoranus iki pat Iftaro, kai musulmonai valgo ramadano pabaigą žyminčius pietus.

„Osmanų laikais dėl šariato įstatymų vagysčių ir prievartavimų pasitaikydavo retai“, – sako O. S. Adiguzelis.

Už maždaug 13 km į šiaurę, kitoje miesto pusėje, kompiuterių inžinierius 29-erių Uguras gurkšnojo alų sėdėdamas baro terasoje su vaizdu į judrią Levento rajono gatvę. Čia plaukus slėpė vos kelios moterys. Kai kurios dėvėjo trumpučius šortus. Vaikštinėjo apsikabinusios porelės.

Uguras pareiškė, kad nedrįstų apsilankyti Fati Karsamboje, ypač naktį. „Gyvename burbuluose ir aš neturiu jokio noro išlįsti iš savojo, – sako Uguras, nepanoręs atskleisti savo pavardės, nes esąs R. T. Erdogano valdžios kritikas. – Šalis dar niekada nebuvo tokia susiskaldžiusi.“