Tuo metu, kai profesinės sąjungos nariai naudojasi teisės aktų suteikiama galimybe išsakyti savo poziciją streikuojant, darbdavys vykdo savo tiesioginę pareigą užtikrinti gamybos procesų tęstinumą, o atsižvelgiant į įmonės specifiką – ir jų maksimalų saugumą. Įmonės vadovų komanda nuolat sprendžia darbuotojų pavadavimo klausimus, nesvarbu, ar tokį poreikį nulemia netikėtos asmeninės aplinkybės, ar ligos atvejai, ar, kaip ir šiuo atveju, prasidėjęs streikas.

Akcentuojant tai, kad darbo užmokestis turėtų būti sąžiningas, keistai atrodo kaltinimais virtę nusistebėjimai, kad darbuotojams už pavadavimą yra mokama. Taip, tai yra neatsiejama darbo santykių dalis, reglamentuojama teisės aktais ir vidaus dokumentais. Ji buvo, yra ir bus taikoma per visą įmonės veiklos laikotarpį. Tuo labiau, kad į darbo vietą paprašyti ateiti darbuotojai, tikėtina, dėl to turėjo keisti ar koreguoti savo asmeninius planus. Tačiau vietoje to jie sutiko perimti nutrūkti negalinčius procesus.

„Achemos“ darbuotojai turi apsisprendimo laisvę ir ja aktyviai naudojasi.

Žmogiškųjų išteklių vadybos klausimais vadovaujamės tik galiojančiais teisės aktais bei jų nuostatomis, todėl niekuo nepagrįstos kalbos apie tai, kad darbuotojams neva yra grasinama. Tą griežtai paneigiu. Negana to, šie melagingi kaltinimai dar ir yra išsakomi su įmone nesusijusių trečiųjų asmenų lūpomis. Juo labiau, kad pats vykstančio streiko faktas tik įrodo tai, kad „Achemos“ darbuotojai turi apsisprendimo laisvę ir ja aktyviai naudojasi.

Suprantu, kad šiuo laikotarpiu verdančios emocijos gali paskatinti aštresnius pasisakymus, tačiau negali būti toleruojamas ir kryptingai skleidžiamas nepagrįstas melas.

„Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė sakė, kad pradėtas stabdyti amonio salietros gamybos cechas, bus stabdoma ir kalcio amonio salietros cecho veikla.

„Nuo ketvirtadienio tarėmės su bendrovės atstovais, susidėlioti minimalius darbuotojų kiekius, sustabdžius gamyklą, kad neįvyktų nelaimių, tačiau bendrovė prisiėmė kitą kelią, savo rizika prisiėmė sprendimą gamybos nestabdyti, protokolų nepasirašė, todėl neturime jokių susitarimų“, – žurnalistams antradienį sakė B. Daškevičienė.

„Kartoti, kad nepasirašysime sutarties ir prisiimti tokius nuostolius yra pražūtingas kelias. Visi paskutiniai sprendimai veda į niekur, labai tikiuosi, kad pavyks susitarti ir dar nepasiekus (nesustabdžius – BNS) brangiausiai kainuojančių cechų pasiekti susitarimą“, – kalbėjo ji.

Streikuojantis „Achemos“ darbuotojas Dainius Šlepetis aiškino, kad dėl streiko amonio salietros cechas turėjo būti stabdomas, nes produktas gaminamas ir iš karto turi būti kraunamas.

Tiksliai negaliu pasakyti, kiek streikuoja, gal 100, gal daugiau.

„Kadangi sandėliuoti nėra kur, turime stabdyti gamybą. Sustabdymas reiškia, kad produkcija neišvažiuoja klientams, amonio salietra yra surišta, kadangi žaliava yra amoniakas ir dujinis amoniakas. Kadangi yra talpykla, kuri kaupia perteklių amoniako, jei jis didės, turės nusikraudinėti į amoniako cechą. Grėsmė nekyla, bet turės nuostolių. Jei bus neišimtos dujos, kaip patys vadovai sako, kurias turi išimti iš laivo (SGD laivo „Independence“ – BNS), tai bus šiokie tokie nuostoliai“, – žurnalistams sakė D. Šlepetis.

„Faktas, kad pavojingiausias amoniako cechas, sudėtinga technologija, jį sustabdyti užima daug laiko ir paleisti. Nuostoliai tokie, kad turės deginti dujas, o tai pakankamai nepigu“, – pridūrė jis.

Pasak R. Miliausko, su profsąjungomis buvo sutarta, kad bus užtikrinta pagrindinio oro skaidymo bloko veikla, bet profsąjungos pažado netesėjo.

„Šiuo metu papildomai žmonės išvesti kiti, kurie moka įrengimus valdyti, nes oro skaidymo blokas visada turi dirbti, nesvarbu, įmonė dirba, įmonė stovi“, – teigė R. Miliauskas. 

„Tiksliai negaliu pasakyti, kiek streikuoja, gal 100, gal daugiau“, – pridūrė jis.

Ramūnas Miliauskas. T. Biliūno / BNS nuotr.

Profsąjungos nori derėtis dėl sutarties

Streikuojantys „Achemos“ darbuotojai siekia, kad būtų pasirašyta kolektyvinė sutartis, be to, reikalauja didinti atlyginimus. B. Daškevičienė sakė, kad profsąjunga pasiruošusi derėtis dėl visų kolektyvinės sutarties punktų. Ji pabrėžė, kad dėl naujos atlygio sistemos su darbuotojais nėra tariamasi.

„Natūralu, kad darbuotojams reikia atlyginimų indeksacijos, nes viskas brangsta ir reikia išgyventi. Darbuotojai nori jaustis vertinami, jei bendrovė dirbo pelningai ir jų dėka buvo uždirbtas pelnas. Darbuotojai nori atlygio sistemos gerinimo, o ne informavimo per pranešimus, kur kiekviename ceche vis skirtinga informacija ir neaišku, kokio tipo dokumentas yra parengtas“, – sakė B. Daškevičienė.

„Kolektyvinė sutartis tai jau kažkoks atrodo auksinis dokumentas, šventas raštas. Nei pačiam darbdaviui tai nėra garantas, nei darbuotojui. Garantas – tai yra abipusis klausymas, šnekėjimas, suradimas bendro tono. Su tais pasiūlymais, ką jie yra pateikę, tokios sutarties negalime pasirašyti“, – antradienį žurnalistams kalbėjo „Achemos“ vadovas. 

„Girdėjau, kaip vadovai pasisakė, kad tai tik popieriaus lapelis ir nieko nevertas. Jei jis būtų nieko vertas, tai lengva ranka ir pasirašytų. Kolektyvinių sutarčių turime daug, kodėl kitose šakose, labai rizikingose, jos egzistuoja ir vyksta socialinis dialogas. Tikėtina, kad priežastys yra kitos ir darbdavio jėgos pozicija, kai darbuotojams grasinama, spaudžiama, yra netoleruotina“, – sakė B. Daškevičienė. 

Tiek įmonės vadovas, tiek B. Daškevičienė įvardino, kad vidutinis darbininkų bruto atlyginimas įmonėje siekia 1,9 tūkst. eurų. Pasak profsąjungos pirmininkės, pernai atlyginimas buvo 2,5 proc. mažesnis nei 2020 metais.

„2021 metais darbdavys visiškai atsisakė didinti atlyginimus ir balandį prasidėjus akcijai, darbuotojams išreiškus nepasitenkinimą atlyginimai buvo padidinti nuo gegužės 1 dienos 6 proc., o kritimas, aišku, dėl to, kad dalis darbuotojų ėjo į prastovas, natūralu, jie uždirbo mažiau, dėl to vidutinis atlyginimas yra kritęs“, – sakė ji.

Tuo metu R. Miliauskas aiškino, kad kolektyvinė sutartis neduos papildomų garantijų nei darbdaviui, nei darbuotojams. Be to, ji galiotų tik profsąjungos nariams.

Jis aiškino, jog atlygio sistema yra pakeista, vietoje 2 mln. eurų atlyginimų didinimui numatyti 5 mln. eurų, todėl nuo sausio 1 dienos jie kilo 3,5 proc, o vėliau, atstačius gamybą, jie augs dar 6,5 procento.

„Sėdam, diskutuojam, šnekamės, jei reikia, papildomus dokumentus, atskirus susitarimus darome, bet tikrai joks darbdavys, jokia kompanija negali įsipareigoti, kad po dviejų metu kelsime dar 10-15 proc. atlyginimus. Matom ir geopolitinę situaciją yra ant kiek ne nuo mūsų veiklos priklausanti. Uždaromas tranzitas, kuris turi įtakos ir mūsų pelningesniam darbui ir visos energetikos kilimas, mokesčių didėjimas, mes to negalime paveikti, todėl ir įsipareigoti negalime“, – sakė įmonės vadovas.

„Jau darbuotojas yra garantuotas, kad nepriklausomai nuo įmonės veiklos, kintamos dalies nebelieka, jis stabilų gaus atlyginimą ir gali pasiplanuoti visų metų atlyginimą“, – pridūrė jis.

„Kolektyvinė sutartis, kaip toks popieriukas, tikrai nei vienai, nei kitai pusei garantijų neduoda“, – antradienį prieš prasidedant streikui LRT radijui sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Jis kartojo, kad įmonės vadovybė neplanuoja pasirašyti kolektyvinės sutarties, ypač dabar, kai bendrovės padėtis yra labai neapibrėžta.

„Bendrovė negali įsipareigoti penkis metus į priekį, kad atlyginimas bus keliamas atitinkamu procentu. Patys matome, kaip pasaulis keičiasi: turime ir sienų uždarymą su Baltarusija, tranzito nutraukimą. Dėl to įsipareigoti į ateitį, kad pastoviai tam tikru procentu bus keliamas atlyginimas, nė viena įmonė šiuo metu negali“, – sakė „Achemos“ vadovas.

R. Miliauskas pabrėžė, kad įmonė darbuotojams atlyginimus daugiau ar mažiau didina kasmet.

Kolektyvinė sutartis, kaip toks popieriukas, tikrai nei vienai, nei kitai pusei garantijų neduoda.

„Pernai buvo 6 procentais pakelti, šiemet pakelta jau 3,5 procento ir kai stabilizuosis visa rinka ir galėsime dirbti maksimaliu režimu, yra sprendimas dar kartelį kelti 6,5 proc. Papildomai darbo užmokesčio fondui yra skirti penki milijonai eurų“, – sakė R. Miliauskas.

Jis pripažino, kad darbo užmokesčio sistema gamykloje šiemet keičiama jau trečią kartą, ji tobulinama, tačiau tai esą daroma darbuotojų naudai.

„Dabar užmokesčio sistema darbuotojams yra žymiai saugesnė, kadangi kintamosios dalies nebelieka – viskas į pastovią dalį yra perkelta. Ir nesvarbu, ar įmonė dirbs pilnu, ar nepilnu pajėgumu, darbuotojai gaus stabilų užtikrintą metinį atlyginimą“, – teigė „Achemos“ vadovas.

„Achemos“ darbuotojų profsąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė LRT teigė, kad darbuotojai nejaučia stabilumo, nes atlygio sistema nuo sausio keičiama jau trečią kartą ir tai administracija daro ne savanoriškai, o spaudžiama profesinės sąjungos.

Maždaug pusė „Achemos“ darbuotojų antradienį pradėjo neterminuotą streiką, o vienas pagrindinių reikalavimų bendrovės vadovybei – pasirašyti kolektyvinę sutartį.

„Achemos“ profsąjungai šiuo metu priklauso apie 37 proc. iš maždaug 1,3 tūkst. bendrovės darbuotojų.

Įmonė sustabdė jau tris gamybos agregatus, iš jų vienas yra amoniako gamybos cechas. Įmonė patvirtino, kad į prastovas išleidžiama trečdalis darbuotojų, arba apie 400 žmonių.

„Achema“ ženkliai mažina gamybinius pajėgumus, darbas stoja cechuose, kur dirba beveik trečdalis iš 1300 įmonės žmonių. Saugodama darbo vietas, „Achema“ pritaikė laikinų prastovų modelį, kuomet žmonės po dviejų darbo savaičių eina į dvi savaites prastovų, o po jų vėl dviem savaitėm grįžta į darbą“, – rašoma pranešime spaudai.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sako, kad dujų kaina Europoje jau pakilo iki  raudonos ribos, virš kurios „Achemos“ veikla tampa nuostolinga.

„Kasdien pasirodo pranešimai apie uždaromas ir stabdomas trąšų gamyklas Europoje arba perpus mažinamus didžiausių pasaulio trąšų gamintojų pajėgumus. „Achemos“ situacija panaši ‒ esame labai neapibrėžtoje padėtyje, atidžiai stebime rinką, o savo veiklą galime planuoti tik trumpam periodui“, ‒ sakė R. Miliauskas.

80 proc. „Achemos“ produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina,

Pasak įmonės vadovo, dujų kainai ir toliau laikantis aukštumose, gali tekti stabdyti ir kitus gamybos agregatus, o tai turėtų įtakos kitoms tiesiogiai ir netiesiogiai susijusioms įmonėms, kurių yra virš tūkstančio.

R. Miliausko teigimu, šiuo metu trūksta aiškios Vyriausybės reakcijos į Europą ir šalį purtančią dujų krizę. Europos šalių vyriausybės skelbia svarstysiančios, kokių priemonių imsis kompensuojant gyventojams ir energetikos bendrovėms staiga išaugusias dujų kainas.

„Achemos“ vadovo manymu, tokia pat tvarka galėtų būti pritaikyta ir gamintojams, dujas naudojantiems kaip žaliavą.

R. Miliauskas taip pat perspėja, kad ūkininkams perkant brangesnes trąšas, jie brangiau parduos  derlių, o tai reiškia augančias maisto ir kitų prekių kainas.

Pasak „Achemos“ vadovo, brangstant tiek „Gazprom“, tiek JAV, Norvegijos ir kitų šalių dujoms, net Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas nepadeda Lietuvai gauti pigesnių dujų.

Jei gamykla būtų sustabdyta visiškai, anot R, Miliausko, poveikį pajustų ir šalies biudžetas – jos  indėlis į energetinės infrastruktūros išlaikymą, pradedant įvairiais mokesčiais, baigiant mokėjimais už dujų transportavimą ar apyvartinius taršos leidimus, kasmet siekia apie 52 mln. eurų.

Be to, mažėjant „Achemos“ pardavimų apimtims, bendrovės PVM mokėjimai sumažėtų iki 2 mln. eurų per mėnesį, smuktų ir gyventojų pajamų mokesčio suma.

Apie tai, kad dėl drastiškai išaugusių dujų kainų „Achema“ priversta mažinti gamybą ir stabdyti vieną iš dviejų amoniako cechų, gaminantį apie 30 proc. visos produkcijos, BNS pranešė praėjusį penktadienį.

„Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė BNS anksčiau teigė, kad į prastovas išleidžiamiems darbuotojams bus mokamas 40 proc. atlyginimo vidurkis, jis bus skaičiuojama pagal trijų arba dvylikos mėnesių atlyginimo vidurkį, priklausomai nuo to, kuris didesnis.

Ji patvirtino Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus pirmadienį BNS išsakytą spėjimą, kad dalies gamybos sustabdymas gali paliesti iki 400 iš beveik 1300 „Achemoje“ dirbančių žmonių, o į prastovas dalis jų bus išleidžiama jau nuo spalio 1 dienos.

„Šiandien baigėme ilgas derybas su profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties, bet dėl jos būtinumo mūsų nuomonės išsiskyrė. „Achema“ buvo viena iš pirmųjų įmonių šalyje, kurioje pasirašyta kolektyvinė sutartis, tuo siekiant užtikrinti patrauklias darbo sąlygas darbuotojams. Tačiau laikai keitėsi ir mes išaugome kolektyvinės sutarties rėmus. Visada siekėme ir toliau stengsimės visiems be išimties darbuotojams suteikti juos tenkinantį atlygį ir sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas“, – sakė R. Miliauskas.

2019 metais „Achemoje“ buvo patvirtinta ir galioja lojalumo ir papildomų naudų darbuotojams programa, kuri užtikrina tas pačias sąlygas, lengvatas ir naudas, kaip ir praeityje galiojusi kolektyvinė sutartis. Bendrovė yra suinteresuota, kad darbuotojai būtų saugūs ir sveiki, motyvuoti ir patenkinti savo darbo sąlygomis bei konkurencingu atlygiu.

„Noriu Jus užtikrinti, kad darbuotojai gauna ir toliau gaus visas papildomas naudas, numatytas Lojalumo programoje, tiek šiais, tiek ir ateinančiais metais“, – tvirtino „Achemos“ vadovas.

Pagal Lojalumo ir papildomų naudų programą įmonė finansuoja vasaros stovyklas darbuotojų vaikams, padeda jaunoms šeimoms suruošti jų pirmokėlius į mokyklą, kasmet draudžia kiekvieną darbuotoją papildomu savanoriškuoju sveikatos draudimu, sveikina jubiliejaus progomis, moka pinigines išmokas artimojo netekties šeimoje ir kitais atvejais. Taip pat, Bendrovė nuolatos investuoja į darbuotojų sąlygų gerinimą, saugumą, mokymus, kvalifikacijos kėlimą ir suteikia papildomas poilsio dienas mokslams ar laidotuvių atveju. Darbuotojams leidžiama kelti kvalifikaciją darbo metu, jie taip pat skatinami naudotis mokslo atostogomis. Šiemet vien Lojalumo programai skirta daugiau nei 350 tūkst. eurų, neskaičiuojant išlaidų darbų saugai bei darbo sąlygų gerinimui, o mokymo ir kvalifikacijos kėlimo lėšos šiemet sieks apie 200 tūkst. eurų.

„Neseniai pasibaigusiose derybose su profesine sąjunga siekėme, kad pagal bendrą susitarimą viršvalandžiai nebūtų ribojami tam, kad to norintiems darbuotojams būtų sudaryta galimybė užsidirbti daugiau, pagal jų laisvą pasirinkimą ir galimybes. Tačiau profesinės sąjungos pasamdyti advokatai bei ekspertai primygtinai atkreipė dėmesį į įstatymo reikalavimus, todėl siekdami pašalinti bet kokias abejones dėl viršvalandžių teisėtumo, planuojame įsteigti dar 11 papildomų etatų gamybiniuose padaliniuose. Nors tai, deja, neleis papildomai užsidirbti to norintiems ir galintiems, tačiau leis darbuotojams daugiau ilsėtis bei skirti dėmesį šeimai“, – teigė R. Miliauskas.

Pasak „Achemos“ vadovo, tam, kad gamykla išliktų konkurencinga ir toliau galėtų sėkmingai dirbti, kasmet ji privalo atsinaujinti ir investuoti dideles sumas, nepriklausomai nuo to, dirba pelningai ar ne. Iš pelno daromos investicijos į gamybinius įrengimus, kapitaliniai remontai, rūpinamasi darbuotojų sveikata, darbuotojai draudžiami savanoriškuoju sveikatos draudimu, išlaikoma „Achemos“ poliklinika, įgyvendinama Lojalumo programa, mokamai mokesčiai ir kiti mokėjimai valstybei. Iš uždirbto pelno taip pat mokamos premijos, dividendai akcininkams, kurie taip pat reikalauja grąžos iš valdyti patikėto turto.

„Achema“ dirba jau daugiau nei pusę šimtmečio, turime ir norime ją atnaujinti, diegti naujus produktus ir eiti nauja kryptimi. Šiuo metu ji baigė vieną veiklos etapą ir tam, kad galėtų veikti toliau, dirbame prie naujos 10 metų strategijos. Pasaulyje augant aplinkosauginiams reikalavimams, gamykla pagrindinį dėmesį skirs CO₂ išmetimams sumažinti, perėjimui prie „žaliojo kurso“ ir tai pareikalaus kelių šimtų milijonų eurų investicijų. Deja, bet azotinių trąšų gamyba – cikliškas procesas, ir nors du pastarieji metai buvo geri, situacija rinkoje neabejotinai keisis ir ateis taip pat ir sunkesni laikai. Mūsų tikslas – būti konkurencingiems ir išsaugoti darbo vietas, kad galėtume toliau normaliai tęsti savo veiklą bet kuriomis sąlygomis“, – teigė „Achemos“ vadovas R. Miliauskas.

Pasak įmonės vadovo, nors požiūriai gali skirtis, būtina ieškoti sutarimo ir abipusiai priimtinų sprendimų ir pakvietė visus darbuotojus aktyviai išsakyti savo nuomonę, pasiūlymus ir pastebėjimus ne tik profesinės sąjungos keliamais klausimais, bet ir apie kitas jiems rūpimas problemas.

Faktiniai patikslinimai:

─ Viešai išsakytas teiginys, kad „Achema“ atsisako kelti atlyginimus ir jie nėra keliami, nėra tikslus – atlyginimai įmonėje reguliariai kyla. 2020 m. vidutinis darbininkų darbo užmokestis augo 6 proc. nuo 1712 eurų iki 1819 eurų. Kiekvienais metais peržiūrima darbo užmokesčio sistema siekiant, kad darbuotojams ji būtų suprantama, aiški bei skaidri.

─ „Achemoje“ šiuo metu dirba 1323 darbuotojai, vidutinis atlyginimas įmonėje ─ 2105 eurų. Kiekvienas „Achemos“ darbuotojas taip pat apdraustas papildomu sveikatos draudimu, įmonė padengia ženklią dalį darbuotojų išlaidų vaikų vasaros stovykloms, finansiškai padeda suruošti pirmoko krepšelį, teikia paramą netekus artimojo, remia bendrovėje dirbusių veteranų veiklą ir t.t.

─ Teiginiai, kad įmonė premijas išmoka trąšomis neatitinka tiesos – visas darbo užmokestis, priedai ir premijos bendrovėje mokami tik pinigais. Įmonės darbuotojai jubiliejų ir švenčių proga gauna iki 300 eurų vertės dovanų kuponus, kuriuos gali išleisti „Achemos grupės“ įmonėse pagal savo poreikius: viešbučiuose „Grand SPA Lietuva“ Druskininkuose, „Palangos Vėtra“ Palangoje ar „Old Mills“ Klaipėdoje, arba už savikainą įsigydami trąšų ar kitą produkciją.

"Achema" sumoka daugiausia

Dauguma ekspertų iki šiol prieštaringai vertina pasirinkto terminalo kainą ir jo per didelius pajėgumus. Iki šiol jį sugebėta įdarbinti trečdaliu, retkarčiais apkrovą padidinti iki 50 proc. Tik šiemet, preliminariais skaičiavimais, bus sugebėta išnaudoti 70 proc. Tai rekordinis kiekis per visus šešerius metus nuo terminalo veiklos pradžios.

Beje, per SGD terminalą daugiau kaip pusę visų dujų ne vienus metus importuoja Jonavos "Achema". 2020-aisiais šios gamyklos dalis bendrame katile sudarys 58 proc., užpernai buvo 60 proc. Valstybės įmonė "Ignitis" importuoja tik apie 30 proc. dujų. Likusią dalį – privačios įmonės.

SGD terminalo veikla (apmokama laivo-saugyklos "Independence" nuoma, kitos išlaidos ir kompensuojami tiekėjo "Ignitis" dujų prekybos nuostoliai) Lietuvoje yra išlaikoma iš specialaus mokesčio – gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Ją moka visi gamtinių dujų vartotojai: 2019 m. surinkta 95,9 mln. eurų, pernai ir 2021 m. planuojama gauti maždaug po 60 mln. eurų.

Kas iš vartotojų sumokėjo daugiausia? Jonavos "Achema". 2015 m. – daugiau nei 30 mln. eurų, paskui kasmet – maždaug po 20 mln. eurų, 2019 m. – 23,5 mln. eurų, o 2020 m. šis mokestis sudarė 14,4 mln. eurų. Paprasčiau sakant, maždaug ketvirtadalį visos sumos.

Dienraščio paklaustas, gal pasikeitė valdžios požiūris į didžiausią dujų vartotoją ("Achemą") susiformavus naujajam ministrų kabinetui, AB "Achema" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sakė, jog iš viešosios erdvės matoma, kad ši Vyriausybė taip pat nenumato keisti įmonės "Ignitis" daug brangiau nei rinkos kaina iš Norvegijos bendrovės "Equinor" perkamų laivų kiekio, argumentuodama, kad jis yra būtinas Klaipėdos SGD terminalo veiklai palaikyti.

"Kol kas niekas – nei Energetikos ministerija, nei "Ignitis" – nesitarė su "Achema", kaip didžiausiu šalies dujų vartotoju, šiuo klausimu, o "Achemos" ne kartą viešai ir valstybinėse institucijose išsakyti argumentai negirdimi. Apie šias Energetikos ministerijos iniciatyvas sužinome iš žiniasklaidos, o dujų teisinio reguliavimo ir SGD terminalo mokesčių klausimus, deja, kol kas sprendžiame nacionaliniuose ir ES teismuose", – apgailestavo R.Miliauskas.

Kol kas niekas – nei Energetikos ministerija, nei "Ignitis" – nesitarė su "Achema", kaip didžiausiu šalies dujų vartotoju, šiuo klausimu, o "Achemos" ne kartą viešai ir valstybinėse institucijose išsakyti argumentai negirdimi.

Nenaudinga pirkimo sutartis

Pagal dar 2014 m. pasirašytą ir vėliau pakoreguotą sutartį su "Equinor" Lietuva įsipareigojo 10 metų pirkti minimalų Klaipėdos terminalo veiklai būtiną SGD kiekį – keturis didelius laivus per metus.

UAB "Ignitis" norvegiškas dujas perka pagal iš anksto sutartimi nustatytą kainą, o jas Lietuvos vartotojams parduoda pagal vidutinę rinkos kainą. Specialistai skaičiuoja, kad vien dėl to gali būti patirta 25–35 mln. eurų nuostolių.

"Mums nesuprantama, kaip valstybės valdoma įmonė "Ignitis", pirkdama tokias pat suskystintas gamtines dujas kaip ir AB "Achema" iš tos pačios norvegų bendrovės "Equinor", sumoka žymiai daugiau, – sakė R.Miliauskas. – Mūsų skaičiavimais, kiekvienais metais "Ignitis" permoka "Equinor" apie 25–35 mln. eurų, nors, kaip minėta, dujos vežamos iš to paties šaltinio, su tokiais pačiais laivais ir tuo pačiu laikotarpiu."

"Achema" už savo atsigabentas dujas iš to paties norvegų tiekėjo moka gerokai pigiau. O kas padengia tą permokėtą sumą? Visi Lietuvos gamtinių dujų vartotojai. Taip pat ir "Achema", kuri sumoka didžiausią SGD terminalo išlaikymo dalį.

2019 m. dujų perdavimo sistemos vartotojams per Klaipėdos SGD terminalą į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo įleista 19,6 TWh dujų, šiemet planuojama net daugiau – 21,8 TWh. Daugiausia jų pirko "Achema": 2019 m. per SGD terminalą įmonė importavo 12,5 TWh, šiemet – 12,5 TWh dujų. (Šaltinis – gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid").

Kodėl valstybė, sudarydama dujų įsigijimo sutartis, pasirinko tokį nerangų variantą, kai ją pakeisti dar labiau nuostolinga, nei mokėti per brangiai?

"Norėtume tikėti, kad tai tik prasto vadybinio darbo rezultatas, – vylėsi R.Miliauskas. – Klaida akivaizdi ir brangiai kainuojanti visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams ir gyventojams, kurie tai patiria per didesnes šilumos ir elektros kainas. Todėl iš naujos Vyriausybės tikimės, kad valstybės institucijų ir "Ignitis" sprendimai šiuo klausimu bus logiškai pasverti, atitiks rinkos veikimo principus, atsiradusios problemos bus sprendžiamos, o klaidingų sprendimų padariniai – niekam nereikalingi valstybės įmonių nuostoliai – nebus perkeliami niekuo dėtiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams."

Klaida akivaizdi ir brangiai kainuojanti visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams ir gyventojams, kurie tai patiria per didesnes šilumos ir elektros kainas.

Praėjusių metų spalio mėnesį tuometis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažino, kad sutartis yra nelanksti. Jis teigė jau 2019 m. prašęs Norvegijos vyriausybės tarpininkauti ir pakeisti susitarimą, tačiau atsako nesulaukė.

Galima tik spėlioti, kas tam daro įtaką. Gal tai, kad 2018 m. pabaigoje ES partnerės Lenkija ir Danija susitarė dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu? Bendras 900 km ilgio Baltijos dujotiekio (Baltic Pipe) projektas numato, kad dujos per Danijos teritoriją bus pumpuojamos į Lenkiją – ir jau nuo 2022-ųjų, kai baigsis sutartis tarp Varšuvos ir Rusijos energetikos milžinės "Gazprom".

Nuostoliai sumažėtų

2021-aisiais ir nuostoliai, ir terminalo mokesčio našta taps sunkesnė. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) neslepia, kad kitąmet saugumo dedamoji padidės 0,7 proc., nes padidinamas ir UAB "Ignitis" valstybės kompensuojamas gamtinių dujų kainos skirtumas dėl žymia sumažėjusios vidutinės importuojamų gamtinių dujų kainos. VERT prognozuoja, kad valstybinės dujų prekybos nuostoliai jau sieks 27,8 mln. eurų (šiemet – 6,8 mln. eurų mažiau).

Prieš dvejus metus energetikos virtuvės žinovams diskutuojant apie SGD laivo-saugyklos ateitį, buvo svarstyta, kad jei dujas pirks ne tik Lietuva, bet ir regioniniai partneriai, turėtų būti atsakyta, kas mokės už terminalo išlaikymą. Ar vien mūsų vartotojai?

Ką tik kadenciją baigusios Vyriausybės energetikos ministras Ž.Vaičiūnas praėjusį spalį teigė, kad minimaliai SGD terminalo išlaikymo veiklai palaikyti vien šiemet bus išleista maždaug 25 mln. eurų. Todėl Seimui pasiūlyta, kad įstatymu numatytų, jog didžioji dalis dabar patiriamų nuostolių dėl itin brangių "Equinor" dujų būtų perkelta valstybės kontroliuojamai "Ignitis grupei". Kad oficialiosios išlaidos jau šiemet sumažėtų iki 6,5–7 mln. eurų. Taip pat tikimasi, kad apie 3,6 mln. eurų iki 29 mln. eurų 2021-aisiais sumažės ir SGD laivo-saugyklos išlaikymo kaštai.

"Atkreiptinas dėmesys, kad visą šią permokėtą "Equinor" sumą ir nuostolius "Ignitis", vadovaudamasis mūsų nuomone ydingu teisiniu reguliavimu, perkelia visiems šalies gamtinių dujų naudotojams ir vartotojams, taip pat ir "Achemai", kuri sumoka didžiausią SGDT išlaikymo dalį. Preliminariu vertinimu, Vyriausybei priėmus pateiktą Energetikos ministerijos siūlymą, SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo paslaugos kaštai, kuriuos dengia visi Lietuvos vartotojai sumažėtų apie 50 proc., taigi 12,5–17,5 mln. eurų per metus", – skaičiuoja "Achemos" generalinis direktorius.

Energetikos ministerija tvirtina, kad per metus turi būti perkraunami bent keturi laivai (labai brangiai perkami "Ignitis"), kad SDG terminalas galėtų nuolat veikti. Tačiau apimtys gerokai didesnės. Ir pernai, ir šiemet laivų skaičiuojama net po 20 laivų. Kitais metais "Achema" ketina perkrauti 14 jų ir vien ji užtikrins nuoseklų krovos SGD terminale poreikį ištisus metus. Be to, Jonavos gamykla dujas naudoja gamybai ištisus metus, nei kiti vartotojai, jas perkantys tik šaltuoju metų laiku.

"Achemos" generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko nuomone, "Ignitis" užsakomi ir nuolat kiekvienais metais perkami keturi laivai neturi jokio ekonominio pagrindimo: "Jie neatlieka nei saugumo užtikrinimo funkcijos, neturi ekonominės logikos, yra papildoma našta kiekvienam gamtines dujas vartojančiam Lietuvos gyventojui ir verslui."

Skolinsis ne vieną kartą

Prieš dvejus metus "Klaipėdos naftos" valdyba nusprendė įsigyti SGD laivą-saugyklą, kai 2024 m. pabaigoje baigsis SGD laivo įsigijimo iki 160 mln. eurų paskolos nuomos sutartis su Norvegijos "Hoegh LNG". Praėjusių metų kovą Šiaurės investicijų bankas (NIB) tam suteikė iki 160 mln. eurų paskolą. Galutinį iki 25 metų trukmės paskolos dydį lems šio ar kito pasirinkto laivo įsigijimo kaina ir su tuo susijusių techninių ir finansinių aplinkybių visuma. 2019-ųjų pabaigoje NIB suteikė ir kitą 25 metų trukmės 134,1 mln. eurų paskolą SGD terminalui išlaikyti iki 2044-ųjų.

Kiek apskritai "Independence" projektas jau atsiėjo ir atsieis? Kai 2019 m. šį klausimą aptarinėjo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, "Klaipėdos naftos" buvo pareikalauta pateikti aiškią informaciją, kokios "Independence" nuomos įmokos ir kitos išlaidos. Skelbta, kad už SGD laivo nuomą "Klaipėdos nafta" per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 56 mln. eurų), o per dešimt metų sumokės 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų). Nusipirkus jį už 160 mln. eurų, bendros išlaidos vien už patį laivą pasiektų 850 mln. eurų.

Daug ar mažai? 2020 m. liepą Rytų Europos studijų centro paskelbtoje apžvalgoje pateikiami visuomenės nuomonės tyrimo, ar "Independence" ne per brangus valstybei, rezultatai. Net 40 proc. Lietuvos gyventojų ir toliau mano, kad SGD terminalas ir dujų laivas-saugykla "Independence" yra per brangus (2018 m. taip manančiųjų buvo 13 proc. daugiau). Priešingos nuomonės laikosi 21 proc (jų per dvejus metus padaugėjo 65 proc.). 27 proc. respondentų nei sutiko, nei nesutiko su teiginiu, kad tai per brangu, o 12 proc. neturėjo jokios nuomonės.

Rinkoje analogiško dydžio naujas SGD laivas-saugykla dabar kainuoja 230–270 mln. eurų, mažesnis – apie 150 mln. eurų. Beje, britų mokslininkų skaičiavimu, ir 2014 m. "Independence" kainavo 250 mln. tik JAV dolerių (beveik 204 mln. eurų).

SGD lydi intrigos

Akivaizdu, jei ne "Achema", SGD terminalo veikla būtų ne tik nuostolinga, bet ir daugeliui šalies dujų vartotojų taptų nepakeliama dėl jo išlaikymo mokesčių. Tačiau sudarant nepalankias Lietuvai laivo nuomos ir ilgalaikes dujų pirkimo sąlygas politikai su didžiausia dujų rinkos vartotoja nesitarė ir toliau nesitaria.

"Klaipėdos naftos" valdomą SGD terminalą nuolat lydi įtarimai. 2019-ųjų vasarą didžiajai šios bendrovės akcininkei valstybei nusprendus steigti antrinę įmonę mažieji akcininkai pareiškė, kad bus pažeisti jų interesai.

Tada į antrinę bendrovę buvo numatyta perkelti visą su SGD veikla susijęs kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esamas tikslines paskolas, laivo-saugyklos nuomos sutartį. Tačiau su tuo nesutiko "Achemos grupė", kurios vadovų manymu, taip gali būti pažeisti smulkiųjų akcininkų interesai. Valstybei priklauso 72,32 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų, dar 10,41 proc. valdo koncernas "Achemos grupė".

Mažųjų akcininkų atstovai tada priminė, kad kurti naujų įmonių įstatymas nedraudžia ir pradėti naują veiklą, bet atskirti nuo įmonės dalį įmonės ir eliminuoti visus smulkiuosius akcininkus įstatymai neleidžia. Siūlyta, kad atskyrimas vyktų pagal Civilinį kodeksą, ne skaidymo, o turto atskyrimo būdu.

Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas tada tikino, kad smulkiųjų "Klaipėdos naftos" akcininkų interesų paisoma, tačiau terminalo veiklos perkėlimo alternatyvos užtruktų kur kas ilgiau nei pasirinktoji. "Klaipėdos nafta" atsakė, kad einant kitu keliu, kurį siūlo "Achemos grupė", užtruktų 9–12 mėnesių.

"Klaipėdos nafta" skaičiuoja kitaip

"Klaipėdos naftos" bendrovė nesutinka, kad SGD terminalo mokesčio našta taps sunkesnė ir tikina, kad jos pastangomis ji kaip sykis mažinama: "Palyginti, "Klaipėdos naftos" dalis saugumo dedamojoje nuosekliai mažėjo nuo 361,84 eurų už MWh/parą/metus 2017-aisiais iki 151,38 eurų už MWh/parą/metus 2021-aisiais."

Be to, jos atstovai primena, jog SGD terminalas, kaip ir bet kuri kita visuomenės reikmėms tarnaujanti infrastruktūra, turi sąnaudas. Jos įskaičiuotos į gamtinių dujų tarifą ir jame sudaro vos kelis centus: "Visos šios sąnaudos yra gerokai mažesnės nei SGD terminalo teikiama nauda. Buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, 1 kub. m kaina nuo 2014 m. pirmojo pusmečio, kai terminalo dar nebuvo, iki 2019 m. sumažėjo 18 euro centų. Saugumo dedamoji dujų kainoje sudarė (2019) 3 euro centus. Vadinasi, gyventojai sutaupė 6 kartus daugiau, nei sumoka už saugumą."

O kalbant apie SGD terminalo pajėgumus, SGD laivo-saugyklos "Independence" dydis (170 tūkst. kub. m talpa arba apie 3,75 mlrd. kub. m išdujintų gamtinių dujų per metus), anot "Klaipėdos naftos", pasirinktas todėl, kad SGD gabenančių dujovežių vienas krovinys sudaro apie 140 tūkst. kub. m: "Todėl į "Independence" galima perkrauti visą SGD krovinį. Jei laivas-saugykla būtų mažesnis, krovinių priėmimas taptų sudėtingas ir auginantis kaštus, SGD tiekėjai prarastų interesą tiekti dalinį krovinį standartiniu dujovežiu arba SGD laivą-saugyklą tektų pildyti per kelis kartus mažesniais laiveliais – abiem atvejais tai didintų transportavimo ir viso krovinio kaštus. SGD terminalas per parą gali išdujinti tokį kiekį, kuris užtikrina maksimalų šalies poreikį (peak demand)."

„Dėl prastos situacijos pasaulinėje trąšų rinkoje nuo birželio pradžios iki spalio 1 d. įmonė dirbo puse pajėgumų. Tuo laikotarpiu dalis darbuotojų gavo mažesnius atlyginimus, nes turėjo išeiti į prastovas, o kiti liko dirbti, todėl jiems buvo mokamas pareigybinis atlyginimas ir premijos. Visos procedūros buvo suderintos su įmonės profesine sąjunga. Taip pat šiuo metu deramės su profesine sąjunga dėl naujos kolektyvinės sutarties“, – sakė R. Miliauskas.

Vadovo teigimu, atlyginimai darbuotojams mokami pagal šiuo metu bendrovėje galiojančias tvarkas, suderintas su profesine sąjunga. „Premijų dydis priklauso nuo bendrovės finansinių rezultatų, kurie jau pusę metų yra neigiami. Esant tokiai situacijai (pagal bendrovėje galiojančias tvarkas), mėnesinės premijos neturėtų būti mokamos visai, tačiau vadovybės sprendimu pusė jų mokama toliau“, – teigė R. Miliauskas.

2018 m. spalį vidutinis atlyginimas bendrovėje siekė 1,199 eurų, o vien tik darbininkų – 1,047 eurų. Šalies vidurkis yra 927 eurų. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. II ketv. vidutinis darbo užmokestis Jonavos rajone siekė 885 eurų.

Nuostolingai dirbanti „Achema“ spalio 1 d. gamybą atnaujino, tačiau kol kas įmonės finansinė situacija nepagerėjo ir ji toliau dirba nuostolingai. Tačiau ir šitoje situacijoje valdyba su vadovybe priėmė vieningą sprendimą IV ketv. darbuotojams, tiesiogiai aptarnaujantiems gamybą, mokėti pilnas mėnesines premijas, nepaisant neigiamų įmonės rezultatų.

Pasak R. Miliausko, neatmetama galimybė 2019 m. vėl stabdyti pusę pajėgumų, nes įmonė, prognozuojama, nebeišgalės susimokėti 2019 m. beveik 30 proc. (6 mln. eurų) didėsiančio SGD terminalo, ATL ir kitų mokesčių. Taršos leidimai (ATL) „Achemai“ per šiuos metus pabrango 45 proc. ir siekia 7 mln. eurų. 2019 m. ATL įmonei, prognozuojama, pabrangs beveik 3 kartus ir planuojamas mokestis viršys 18 mln. eurų.

R. Miliauskas sako, kad, nepaisant visų valstybės pažadų, SGD terminalo išlaikymo mokestis įmonei nesumažėjo, o dar ir išaugo. „Vakar sužinojome, kad SGD terminalo mokestį 2019 m. „Achemai“ planuojama padidinti beveik 6 mln. eurų (30 proc.). Todėl būsime priversti mokėti jau ne 20 mln. eurų, o 26 mln. eurų. Susidaro paradoksali situacija, kad SGD terminalo mokestis bus didesnis už metinį įmonės darbo užmokesčio fondą, kuris siekia 20 mln. eurų“, – sakė R. Miliauskas.

Įmonės „Achema“ generalinis direktorius teigia, kad šiuo metu įmonės finansinės galimybės neleidžia didinti darbuotojų atlyginimų. Jis primena, kad bendrovė ir taip nuo šių metų pradžios, siekiant mažinti nuostolius, taupė visose srityse, išskyrus darbuotojų atlyginimus. Įmonė ieško būdų, kaip užtikrinti darbuotojams sąžiningą darbo apmokėjimą sistemą, siekiant išlaikyti savo konkurencingumą.

Per 2017 m. bendrovė „Achema“ į valstybės biudžetą iš viso sumokėjo 43,7 mln. eurų mokesčių. Gamykla išlieka didžiausia darbdave Jonavos rajone. 2017 m. vidutinis darbuotojų skaičius siekė 1332. Su bendrove per teikiamas prekes ir paslaugas susiję apie 2000 kitų Lietuvos įmonių.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas interviu BNS teigė, kad įmonė derasi su 7 suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjais dėl dujų pirkimo nuo 2017 metų, tačiau kartu kalbamasi ir su „Gazprom“, su kuriuo 2015-ųjų pabaigoje baigėsi ilgalaikė 10 metų dujų tiekimo sutartis. Šiuo metu įmonė neturi jokios ilgalaikės sutarties dėl dujų pirkimo.

„Mes galvojame, kad tikrai nebus, kaip su „Gazprom“, kai buvo pasirašoma 10 metų. Rinka pasikeitė ir šiuo metu pasaulyje normalu, kad ilgalaikiai kontraktai yra 2-3 metai. Mes žiūrėsime, kas galės pasiūlyti geresnes sąlygas. Nėra taip, kad imsime tik iš vienų ar iš kitų, gal diversifikuosime perkamą dujų kiekį. Kai gausime visus pasiūlymuys, apsvarstysime ir žiūrėsime“, - BNS sakė R.Miliauskas, paklaustas, koks kontraktas dėl dujų tenkintų „Achemą“.

|Anot jo, gamykla galėtų pirkti SGD ir iš JAV - svarbiausias kriterijus, kad dujų kokybė būtų tinkama trąšų gamybai. Aukšto kaloringumo dujos, kurios tinka energetikams, trąšų gamybai nėra tinkamos.

R.Miliauskas pripažino, kad „Litgas“ ir „Statoil“ pasirašius naują 10 metų trukmės sutartį, SGD terminalo išlaikymo našta „Achemai“ šiemet sumažėjo, tačiau kartu ji išdalinta ilgesniam laikotarpiui.

„Jei tai yra energetinis saugumas, tai supraskit, kad saugumas, kabantis ant vienos privačios kompanijos, nėra saugu. Mes nesame prieš SGD terminalo laivą, dabar mes juo naudojamės ir perkame dujas per terminalą, bet tas mokestis turi būti sudėliotas, paskaičiuotas ir bent jau 5 metus turėtų būti nekeičiamas, kad verslas galėtų planuotis savo strategiją ir vystymąsi“, - BNS sakė R.Miliauskas.

Jonavos gamykla už SGD terminalo išlaikymą per visus šiuos metus turėtų sumokėti apie 21,5 mln. eurų, o visi dujų vartotojai - apie 84 mln. eurų.

„Achema“ per metus sunaudoja apie 1,2 mlrd. kubų dujų. Pagal vasarį pasirašytą sutartį su „Statoil“ bendrovė iki šių metų spalio įsigis apie 700 mln. kubų. Iki tol „Achema“ gamybai naudojo tik „Gazprom“ dujas.

Trąšų gamintoja "Achema" nuo spalio pradeda eksploatuoti naują oro skaidymo bloką, kuriame gamins iki šiol Lietuvoje negamintą produkciją - skystus argoną, azotą ir deguonį. Pasak įmonės vadovo Ramūno Miliausko, projektu siekiama lietuviškomis techninėmis dujomis įsitvirtinti kaimyninėse rinkose ir kartu taupyti energetinius išteklius, rašo "Verslo žinios".

"Šios techninės dujos naudojamos įvairiausiose pramonės šakose - metalo apdirbimo, stiklo, akmens vatos gamybos, žuvininkystės ir kt, taip pat medicinoje. Galimybės išties didelės. Jau ir šiandien turime klientų, kuriems tiekiame importinius produktus. "Achemai" pradėjus gaminti lietuvišką produkciją, klientų ratą aktyviai plėsime", - sako "Achemos" filialo, per kurį bus realizuojama nauja produkcija, "Gaschema" komercijos direktorius Aironas Morkūnas.

Į naują oro skaidymo bloką investuota 12,3 mln. eurų, iš jų 4,34 mln. eurų sudaro ES struktūrinių fondų parama.

Didžiausia Lietuvoje dujų vartotoja - Jonavos trąšų gamintoja "Achema", perkanti dujas tik iš Rusijos "Gazprom", už jas moka be nuolaidos - 340-360 JAV dolerių, sako įmonės vadovas. Ši kaina yra didesnė nei kitų Lietuvos tiekėjų siūloma kaina, rašo "Verslo žinios".

"Dar nebaigėme derybų su "Gazprom" nei dėl 2014 metais tiektų, nei šiemet perkamų dujų kainų. Dabartinė sutartis, pasirašyta 1999 metais, baigiasi šiemet ir mes taip pat deramės dėl būsimos sutarties. (...) Dabar kaina siekia 340-360 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų", - interviu "Verslo žinioms" sakė "Achemos" vadovas Ramūnas Miliauskas.

Anot jo, norint, kad bendrovė būtų konkurencinga, dujos turėtų kainuoti 240 JAV dolerių.

Per terminalą Klaipėdoje importuojamų suskystintų gamtinių dujų kaina tiekimo mokesčiu šiemet vidutiniškai sieks apie 30,27 euro. "Lietuvos dujų tiekimas", įskaičiavęs "Gazprom" Lietuvai pritaikytą nuolaidą už 2013m metais ir 2014-ųjų pradžioje pirktas dujas, jas vasarį pardavė po 19 eurų už MWh, o kovo mėnesį kaina turėtų nukristi iki 18 eurų.