Sudėtingas nėštumas

Igno mamai paskambinau vidudienį. Tuo metu ji gamino pietus – keptuvėje čirškino mėsos kepsnį, o į lėkštę buvo beverčianti virtas bulves.

„Ruošiu tai, ką labiausiai mėgsta Ignas“, – nors nemačiau, jaučiau, kad kalbant apie šeimos pagranduką šypsojosi ir mamos akys, ir jos lūpose.

Netrukus sužinojau, kad Ramunė – trijų vaikų mama. Vyriausiam sūnui 23 metai, dukrai greitai bus aštuoneri, o mažiausiam ūgiu šeimos džiaugsmui Ignui – ketveri metukai.

„Turbūt apie viską nuo pradžių?“ – supratusi, kad skambinu ne draugiško pasiplepėjimo, R.Jančienė mintimis grįžo į 2017-uosius, kai sužinojo besilaukianti kūdikio. Džiugią žinią temdė sudėtingas nėštumas – moterį kankino herpes virusas, aukštas kraujospūdis, ją nuolat pykino, o vėmimas tęsėsi iki pat gimdymo. Ramunė jautė, kad kažkas negerai, tačiau visas blogas mintis stengėsi vyti į šalį. Kai buvo 30 nėštumo savaitė, jai teko gulti į ligoninę, mat Ignas pasaulį nusprendė pasveikinti anksčiau laiko. Laimė, medikams procesą pavyko suvaldyti.

„Viskas įvyko labai netikėtai. Į ligoninę atvykau eilinės apžiūros. Pamatę, kad bėga vandenys, medikai mane iškart išvežė į operacinę“, – atlikus cezario pjūvį, lapkričio 29-osios susitikimas su mažyliu, anot R.Jančienės, truko vieną akimirką. Netrukus naujagimis buvo paimtas iš mamos, o jai pranešta, kad jos sūnus paguldytas į Intensyviosios terapijos skyrių dėl sutrikusio kvėpavimo.

„Nežinau, ar virkštelė apsivyniojo, ar kokios kitos priežastys. Visą tą laiką menu pro tirštą rūką“, – prisiminimais dalijosi trijų vaikų mama.

Išgirdo diagnozę

Po savaitės gimdyvė su mažyliu iškeliavo namo, tačiau juose lauktos ramybės ir džiaugsmo moteris nerado. Ramunę nuolatos kamavo nuojauta, kad jos sūneliui kažkas negerai. Tuo metu, kai kiti bendraamžiai bandė sėsti, rankas tiesė į žaisliukus ir bandė pažinti juos supančią aplinką, Ignas gulėjo. Buvo vangus, nereagavo į aplinką, jo žvilgsnis atrodė tuščias.

Gyvenimas: daugumai svajojant apie Kalėdų dovanas, Igno tėvai meldžia geresnės sūnaus sveikatos. / R. Jančienės nuotr.

Be to, po kiekvieno valgio mažasis smarkiai atpylinėjo. Pirmiausia šeima kreipėsi į pediatrą, vėliau – į gastroenterologą. Jis nusiuntė atlikti pilvo organų echoskopijos.

„Jūs ką, nematote, kad čia neurologinis vaikas? Kuo skubiau kreipkitės į specialistus“, – echoskopuotojos žodžiai mamai buvo postūmis toliau ieškoti pagalbos.

Taip, anot Igno mamos, prasidėjo nepertraukiami vizitai pas įvairius specialistus. Šeima įtarė, kad Ignas nemato, tačiau spėjimai nepasitvirtino. Tada galvojo, kad sutrikusi berniuko klausa, tačiau ir prie jos medikai negalėjo prikibti.

Galiausiai berniukui buvo nustatyta viena pagrindinė ir kelios šalutinės diagnozės. Ignas serga spazminiu cerebriniu paralyžiumi, turi mišrių specifinių raidos, abiejų akių judesių, tarimo ir kalbos raidos sutrikimų, įgimtą dviburį aortos vožtuvą, toliaregystę, įgimtas galvos smegenų formavimosi ydas.

„Visos šios diagnozės skamba išties gąsdinančiai ir trukdo vaiko raidos vystymuisi. Nepaisant visų sunkumų, su kuriais Ignas susiduria kiekvieną dieną, jis yra labai aktyvus, smalsus, protingas, gudrus ir gyvenimu besidžiaugiantis berniukas“, – toks sūnaus būdas, anot R.Jančienės, neleido ir jiems nuleisti rankų.

Davė sau pažadą

Sužinoję apie sunkią jaunėlio situaciją ir diagnozes, kurių eigos neįmanoma prognozuoti, tėvai pasiryžo daryti viską, kad sūnaus gyvenimas būtų kiek įmanoma kokybiškesnis. Norėdami sūnų pastatyti ant kojų, pradėjo nuolat dalyvauti ne tik įvairiose valstybės kompensuojamose, bet ir mokamose reabilitacijose.

„Jei papasakočiau, kokiu režimu gyvename, suprastumėte, kad laiko man ir vyrui nebelieka. Dėl to kenčia ir dukra, kuriai negalime parodyti tiek dėmesio, kiek norėtų ji ir mes, – atsiduso Ramunė. – Nepaisant visko, pasakiau sau, kad aš nebūsiu aš, jei dėl vaikelio nepadarysiu visko, kas įmanoma. Todėl negaliu nesilaikyti sau duoto žodžio.“

Ištvermingai į procedūras keliauja ir Ignas. Nors, jei būtų jo valia, keturmetis mieliau liktų namuose ir žaistų su „Šunyčiais patruliais“, kuriuos labai mėgsta, arba žiūrėtų animacinį filmuką „Ponas Bynas“.

Aš negalėjau patikėti, kad Ignas vedamas ėmė pats žingsniuoti.

„Gydymo įstaigas ir reabilitacijos centrus Ignas lanko nuo poros mėnesių, nesvarbu, pavargęs ar ne, reikia eiti, ir viskas, – paklausta, kaip sūnus reaguoja į įvairias procedūras, kurias jam reikia ištverti, Ramunė buvo atvira. – Nemanau, kad jam patinka. Juk jis praktiškai neturėjo normalios vaikystės.“

Todėl kaskart, po apsilankymo pas medikus ar reabilitologus mama mažylį apdovanoja saldainiu ar kokiu kitu skanėstu. Šios tradicijos, anot moters, nutraukti nevalia.

Efektyvios treniruotės

Kovą Ignui buvo atlikta labai sudėtinga ir rizikinga stuburo operacija – rizotomija. Jos metu buvo pašalintas įtemptų Igno kojyčių spaudimas, kuris varžė judesius ir galėjo sukelti tirpimo pojūtį. Praėjus šiek tiek laiko po sėkmingos operacijos, berniuko laukė reabilitacija Santariškių klinikose, o liepą vaikas iškeliavo į dviejų savaičių trukmės reabilitaciją Lenkijoje. Rezultatai buvo stulbinantys.

Gyvenimas: daugumai svajojant apie Kalėdų dovanas, Igno tėvai meldžia geresnės sūnaus sveikatos. / R. Jančienės nuotr.

„Aš negalėjau patikėti, kad Ignas vedamas ėmė pats žingsniuoti. Iki tol jis juk visiškai nevaikščiojo“,– toks pagerėjimas šeimai suteikė vilties ir motyvacijos intensyviai judėti toliau.

Rugsėjo ir spalio mėnesiais Ignas išbandė dar vieną efektyvią priemonę – KinisiForo treniruotes. Jų metu naudojamas elipsinis treniruoklis, atpažįstantis staigų raumenų įsitempimą ir nesustojantis veikti. Pats treniruoklis nustato judesį, kurį žmogus turi atkartoti. Užsiėmimai su KinisiForo treniruokliu Ignui yra būtini, kad jis galėtų stiprėti, tačiau norint pamatyti progresą treniruotes būtina lankyti mažiausiai keletą kartų per savaitę. Viena tokia treniruotė įkainota 40 eurų.

Tiek pat atsieina ir vienas užsiėmimas su logopede.

Išbandė specialų kostiumą

Vos prieš kelias savaites Ignas su mama grįžo iš privataus reabilitacijos centro „Adeli“, kur išbandė koordinaciją lavinantį, neuroortopedinį kostiumą „Adeli“. Jis skirtas vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, turintiems mišrių raidos ypatumų, mielomeningocelių, pacientams po sunkių traumų, sutrikus pusiausvyrai. Vaikui užmaunamas kūną apspaudžiantis, korsetą primenantis kostiumas, kuris padeda imituoti ėjimą. Taip raumenys perduoda signalą į smegenis, kurios fiksuoja naują veiklą, ir ilgainiui vaikas išmoksta pats stovėti, judėti.

„Negaliu tiksliai įvardyti, kas konkrečiai keičiasi po kiekvienos tokios reabilitacijos, bet pokyčiai aiškiai matyti. Jis pradėjo kalbėti, tik dar nevaikšto. Anksčiau dirbome, kad nebūtų blogiau, o dabar mes dirbame tikslingai, – Igno mama neabejojo, kad jų šeimos vienybė ir stiprybė dėl vieno ir to paties tikslo duos pačių geriausių rezultatų. – Kažkada kalbėjau su medikais ir jie prasitarė, kad mūsų istorijos pradžia nebuvo daug gero žadanti. Tačiau viskas kardinaliai pasikeitė ir tai tik didelėmis pastangomis.“

Reikalinga pagalba

Prie tvirtesnių Igno žingsnių galite prisidėti ir jūs:

A/S LT80 7300 0101 44236452

Gavėjas: Labdaros ir paramos fondas „Rūpestinga širdelė“

“Swedbank” AB

Banko kodas: 73000

Paskirtis: PARAMA IGNUI