Uostamiestį sukrėtė neregėtas nusikaltimas, lyg specialiai įvykdytas prieš pat mirusiųjų pagerbimo dieną. Nežinia kas atkasė prieš šešerius metus palaidoto jaunuolio kapą. Aiškinamasi, ar vandalai ieškojo brangenybių. Yra ir kita versija – galbūt kapo išniekinimo griebėsi gaujos nariai, norėdami po mirties atkeršyti nužudytam klaipėdiečiui?
Dieną ir naktį – sargyba
Keliama ir trečioji versija – esą mirusiojo ramybė drumsta norint nuslėpti nusikaltimo detales, prieš šešerius metus jaunuolis buvo nužudytas. Šis nusikaltimas neatskleistas iki šiol.
Artimųjų kapus sekmadienį aplankyti atvykę jauni klaipėdiečiai pasibaisėjo – jų šeimos kapas apdrabstytas smėliu. Šalia esanti kapavietė išdraskyta, išversti augalai.
Pora pasibeldė į Kapinių priežiūros tarnybos duris ir pranešė apie incidentą.
Paaiškėjo, kad 1984 m. gimusio Evaldo Gliaudžio kapas yra atkastas. Duobėje matyti medžio nuolaužos, gali būti, kad tai karsto detalės.
Nors apie įvykį pirmoji žinia buvo gauta dar sekmadienį, iki antradienio kapavietėje nebuvo pradėtas tyrimas. Aiškinama, kad informacija policiją pasiekė tik pirmadienį.
Tačiau Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai suskubo kreiptis į teismą dėl kūno ekshumacijos tik vakar apie pietus. Pradėtas tyrimas dėl kapo išniekinimo.
Nuo pirmadienio iki antradienio vakaro kapavietę saugojo policijos ekipažai. Naktimis kapinėse pasiliko budėti vyrai, dieną juos pakeitė dvi moterys. Dėl to, kad kapinėse nėra sargo.
Vakar prieš pietus įvykio vietą apžiūrėjo Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė.
"Paties kūno nesimato, rastos tik kelios medienos dalys. Ar kapavietėje yra kūnas, paaiškės tik tuomet, kai įvykio vietą apžiūrės ekspertas", – vidurdienį aiškino R.Stasiulaitienė.
Nužudymas liko neatskleistas
Paaiškėjo, kad E.Gliaudys buvo nužudytas 2009 m. gegužę. Vaikino kūnas buvo rastas už miesto. Kairių kaimo laukuose dirbę geodezininkai aptiko jau pradėjusį irti kūną. Atoki, sunkiai prieinama, šlapia vieta, kur rastas negyvas vaikinas, automobiliu nepasiekiama.
Paaiškėjo, kad tai kelias dienas ieškoto E.Gliaudžio kūnas. Tuo metu vaikinui buvo 25 metai.
Mylimajam pradingus daugiau nei savaitei, jo suskubo ieškoti vaikino mergina. Jai ir teko atpažinti laukuose rasto jaunuolio kūną, ant kurio buvo matyti smurto žymės.
Aukso papuošalai bei kiti brangūs asmens daiktai nebuvo dingę. Tuomet tirtos kelios nužudymo versijos. Viena jų – vaikinas nužudytas jaunimo grupuotėms aiškinantis tarpusavio santykius.
"Taip, tai buvo spalvinga asmenybė. Jis priklausė nusikalstamai grupuotei. Tačiau nužudymas iki šiol yra neišaiškintas, tai yra tamsi byla", – patvirtino R.Stasiulaitienė.
Karstas – sulaužytas
Vakar pareigūnų ir ekspertų komanda atliko kūno ekshumaciją. Paaiškėjo, kad kūnas kapavietėje visgi yra. Buvo baiminamasi, kad jis bus dingęs.
Nemalonią procedūrą teko stebėti E.Gliaudžio artimiesiems. Policijai pavyko surasti žuvusiojo dėdę ir kitus giminaičius. Jų nuo sekmadienio ieškojo ir Kapinių priežiūros tarnyba.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro Dariaus Aleknos, visiškai aišku, kad kūnas buvo liestas.
"Į kapavietę buvo brautasi. Sulaužytas karsto dangtis. Tačiau kaulai yra, yra rankos, kojos, matyti ir kaukolė. Ko buvo lįsta? Gal aukso? Nežinau, ar jo buvo kape", – kalbėjo prokuroras.
Dvelkia kerštu?
Nužudyto jaunuolio kapas yra pačiame kapinių pakraštyje. Už paskutinių kapų eilių driekiasi kapinių teritoriją juosianti tvora.
Tačiau jau aišku, kad vandalams nebuvo būtina ropštis per ją. Kapinėse ne tik naktį, bet ir dieną sargo nematyti. Bet kas galėjo net ir šviesiu paros metu mojuoti kastuvu.
Ekshumacijoje dalyvavę du duobkasiai, vos išvydę išdraskytą kapą, prasitarė, kad tai ne profesionalų darbas.
"Čia ne profesionalai kasė. Kapo duobę dviese gali per 45 minutes iškasti. Tik reikia žinoti, kaip dirbti", – ruošdami įrankius į prokuroro klausimus atsakinėjo duobkasiai.
Vadinasi, nusikaltėliams tereikėjo geros valandos, kad karstas jiems būtų pasiekiamas ranka.
Kada tiksliai buvo padarytas nusikaltimas, nėra aišku. Spėjama, kad arba savaitgalį, arba prieš pat jį.
Šioje istorijoje yra ir kitų klaustukų. Jei nusikaltėliai būtų pasirodę kitu metu, gali būti, kad apie vandalizmo aktą būtų nesužinota kur kas ilgiau.
Tai, kad kapas atkastas prieš pat Vėlines, kelia versiją, jog galbūt nusikaltimo sumanytojai specialiai nenorėjo, kad ši istorija būtų paviešinta ir sukeltų atgarsį.
"Būtų kasę dviem savaitėmis vėliau, iki pavasario niekas nebūtų sužinojęs. Labai keista istorija, to pas mus nėra buvę", – stebėjosi Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.
Šiurpioji "galvų" istorija
Velionio palaikų išniekinimas kapinėse nėra dažnas dalykas. Pastarąjį kartą atvejis, kai buvo iškastas kapas ir sudarkytas mirusiojo kūnas, šalyje nuskambėjo lygiai prieš ketverius metus, 2011-ųjų spalio pabaigoje.
Tąkart Telšių miesto kapinėse, kur išvakarėse buvo palaidotas nužudymu įtartas nusikalstamo pasaulio veikėjas Albertas Skulskis, pravarde Gyvis, kapinių lankytojai rado iškastą jo kapo duobę bei atidarytą karstą.
Vaizdas liudininkus pašiurpino – lavonui kastuvu mėginta nukirsti galvą.
A.Skulskis buvo įtariamas telšiškio Ramūno R. nužudymu, pastarojo kūną be galvos aptiko atsitiktinė grybautoja miške. Po kelių dienų pavyko surasti ir žmogžudystės aukos galvą.
Tuokart pareigūnai neabejojo asmeninio keršto versija. Įtarta, kad pomirtinę A.Skulskio "egzekuciją" mėgino atlikti nužudytojo Ramūno R. giminaičiai, kurie buvo apklausti.
O tos pačios dienos pavakare, kai aptikti išniekinti A.Skulskio palaikai, ten pat Telšiuose, Respublikos gatvėje, netoli banko "Snoras" ant kuolo rasta pamauta žmogaus kaukolė.
Policijos teigimu, kaukolė be apatinio žandikaulio – maždaug 10 metų senumo.
Tada taip ir nepaaiškėjo, ar ši istorija susijusi su Ramūno R. nužudymo byla.
Kapinių legendos
Tai, kad kriminalinės gaujos savo nusikaltimų įkalčius neretai slėpdavo ar vis dar slepia kapinėse, legendos sklando iki šiol.
Tuo metu, kai Klaipėdoje siautė Sigito Gaidjurgio grupuotė, savo parankinių šis vadeiva esą turėjęs ir Lėbartų kapinėse. Šie, kai reikėdavę, laidoti paruoštuose kapuose pakasdavo savo aukas, o ant jų, jau niekam nenutuokiant, buvo užlaidojamas kitas velionis.
Tačiau šios versijos įrodyti niekam nepavyko. Kol kas dar niekas neaptiko dvigubo palaidojimo, juolab tai įmanoma tik ekshumuojant palaikus.
Ne vienerius metus Lėbartų kapinėse dirbęs klaipėdietis dienraščiui sakė, kad dažniausiai žmonės nusprendžia ekshumuoti mirusiųjų palaikus, kai velionio giminaičiai dėl ko nors nesutaria ir tarpusavyje ima dalytis turtą.
Tačiau egzistuoja ekshumacijos taisyklės ir bet kas bet kada sugalvojęs to daryti negali.
Klaipėdietis prisiminė atvejį, kai vienas asmuo perlaidojo savo mamą kitur, bet paskui vėl kreipėsi į kapinių darbuotojus, kad leistų dar kartą savo lėšomis iškasti senąją kapavietę.
"Vyras pasakojo, jog jam nuolatos sapnuojasi mama, kuri priekaištauja, kad sename kape paliko jos pirštą. Todėl velionės sūnus samdė duobkasius, kasė ir ieškojo to esą užsilikusio kauliuko. Tokių keistų istorijų pasitaikydavo", – pasakojo buvęs kapinių darbuotojas.
Pasala nekrofilui
Bene šiurpiausią kapų išniekinimo istoriją prisiminė ilgametis teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus. Sovietmečiu į Klaipėdos kapines įsisuko nekrofilas, lytinis iškrypėlis, kuriam būdingas potraukis lavonams.
"Pamenu, buvo įsiveisęs nekrofilas, toks jaunas vyras. Kriminalistai turėjo duomenų apie to veikėjo sumanymą, todėl surengė pasalą kapinėse ir laukė, kol jis išsikas iš kapo neseniai palaidotą jauną mergaitę. Tada ir pričiupo jį su įkalčiais. Bet nuteisė tik simboliškai. Jis gavo gal tik porą metų kalėjimo", – seną istoriją prikėlė D.Vitkus.
Sovietiniame baudžiamajame kodekse tuo metu nebuvo straipsnio už nekrofiliją, tad iškrypėlis nuteistas tik už kapo ir palaikų išniekinimą, nors, pasak D.Vitkaus, nekrofilą pareigūnai sulaikė su įkalčiais.
Teigiama, kad dėl to įvykio tada kilo tik nedidelis triukšmas, bet, kaip ir dauguma panašių incidentų tarybiniais laikais, spaudoje jokia informacija apie tai nepasirodė. Apie nusikaltimą žinojo tik tie, kuriems reikėjo.
O nepriklausomybės laikais Klaipėdoje, pasak teismo medicinos eksperto, iškasinėtų kapų ir išniekintų palaikų nėra pasitaikę.
"Šis atvejis – labai keistas. Net jei paaiškės, kad giminės išsivežė palaikus. Juk jie turėjo kreiptis į kapinių tarnybą, pateikti pareiškimą ir įspėti apie savo ketinimus. Čia gi ne laukinis kraštas. Kas bus, jei kiekvienas pradės daryti ką sugalvoja? Nors maža ką, gal velioniui kas nors po tiek laiko sugalvojo už kažką atkeršyti?" – dėstė D.Vitkus.
