„Tvarkyti parką, atverti per dešimtmečius savaime užaugusias erdves jame yra būtina (...) Deja, beveik visada jis reikalauja dalies medžių pašalinimo“, – šią savaitę pranešime teigė V. Bezaras.

Jo teigimu, tvarkyti šią erdvę reikia atsargiai, profesionaliai ir atsižvelgus į ekspertų pateiktą istorinę medžiagą, želdynų specialistų rekomendacijas.

V. Bezaras taip pat sako, kad būtina išlaikyti svarbiausius želdyno akcentus – senolius medžius, kompoziciją, retas ir specialiai pasodintas rūšis.

Anot departamento vadovo, palei Nemuną įsikūrusios pilys ir dvarai buvo orientuoti į slėnyje atsiveriančias erdves.

„Visi prie Nemuno šlaitų įsikūrę dvarai, pilys buvo orientuoti į slėnyje atsiveriančias erdves, iš jų puikiai matydavosi upės vingiai ir jos slėnio kontūrai, o keliaujantiems upe ar paupiais – pilių bokštai ar dvarų fasadai“, – teigė V. Bezaras.

„Raudonės pilies parko tvarkymas – senai lauktas žingsnis, kuris kartu su Gelgaudų (Panemunės) pilies parko pertvarka suteiks visai kitas galimybes suvokti kraštovaizdžio visumą, geriau pažinti panemunių paveldą, stabtelti atokvėpiui ir žvilgterti į vieną iš gražiausių Lietuvos kraštovaizdžio etalonų – Nemuno slėnį“, – sakė departamento vadovas. 

Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“ šią savaitę pranešė apie Raudonės pilies parke kertamus medžius, tai, anot laikraščio, buvo sukėlę ir visuomenės pasipiktinimą.

Išpjauti medžiai

Tokių nepritariančių parko tvarkymui, jo retinimui žmonių daug ne tik tarp vietinių, tačiau ne vienas jų pats nebandė gilintis į projektą, o įspūdį susidarė tik iš nuotraukų, kuriomis kai kurie aktyvistai linkę manipuliuoti, pavyzdžiui, lygina vaizdus „prieš“ ir „po“, darytus visai ne iš tų vietų.

Aistrų kelia ne tik medžių kirtimas, nesigilinant į jų vertingumą, parko vientisumą, būklę, bet ir į projekto vertę, kuri siekia beveik milijoną eurų.

Komentaruose piktinosi ir atskirus pasisakymus rašė daugybė žmonių. Tačiau vertėtų pastebėti, kad apraudami šimtamedžiai stiprūs medžiai, nors nuotraukose matyti, kad tarp nupjautų yra supuvusių iš vidaus, o taip pat jaunų medžių.

„Parodykit man sveiką medį šitoje krūvoje. Eilinis kartas, kai į priekį įdeda sveikiausių foto ir kiršina žmones. Visi supuvę medžiai iš vidaus“, – rašė vienas komentuotojų. „Kažkaip suabejojau dėl jų 100 metų“, – pritarė kitas internautas.

Sukąskime dantis ir laidodami viso savo gyvenimo Raudonėje įprasto vaizdo dalį, pažiūrėkime į tai iš materialinės pusės.

Neįkainojama vertė

Vienas gyventojų, kviečiančių susimąstyti dėl projekto žalos, – Žanas V. bandė atkreipti dėmesį ne tik į moralinį, bet ir į materialinį aspektą. „Kai šie medžiai šimtmečiais stovėjo prie Raudonės pilies, jie daugeliui Lietuvos žmonių turėjo neįkainojamą vertę. Ir ne tik materialinę, bet ir dvasinę. Juos išpjovus, dvasinė vertė yra sunaikinta. Sukąskime dantis ir laidodami viso savo gyvenimo Raudonėje įprasto vaizdo dalį, pažiūrėkime į tai iš materialinės pusės, – komentavo vyras.

„Kai kas bando man įteigti, kad šie nupjauti medžiai neturi jokios vertės. Atseit, supuvę, kiauraviduriai ir niekam nereikalingi. Pabandžiau patikrinti. Nuotraukose matosi, kad kai kurie iš jų, jau ruošiami padarinei medienai. Tiek to, jei viskas būtų skaidru, viskas būtų gerai. Tačiau, man bevaikščiojant apie pilį, atsiranda suinteresuotų asmenų, matančių progą, pasinaudoti netikėtai atsirandančiomis galimybėmis“, – dėstė jis toliau.

Žano V. feisbuko nuotr.

Vyras pridūrė, kad Raudonės pilies ir jos parko priežiūrai nuolat trūksta pinigų, opi atlyginimų problema šį kompleksą prižiūrintiems darbuotojams. „Teigiama, kad lėšos, gaunamos iš turistų už pilies bokšto lankymą, nepadengia išlaidų ir t.t. Visuomenė, matydama tokią padėtį, privalėtų pareikalauti Jurbarko savivaldybės administracijos, atidžiau suplanuoti nupjautos medienos realizavimą, gaunant būtinas lėšas varganam rajono biudžetui. Kodėl aš tai rašau? Rašau todėl, kad dabar yra pandemija, yra karantinas ir visuomenė ne visada gali spėti sekti vykstančius procesus. Nesinorėtų, kad šie nupjauti medžiai pradingtų nežinomomis kryptimis. Ir nepavirstų ištaigingomis pavėsinėmis, ar, blogiausiu atveju, nemokamu kuru asmenims, sugebėjusiems tai padaryti. O, kad tai gali atsitikti, jau plika akimi matosi. Tik ar mato tie, kurie turėtų tai matyti?“ – pasisakė gyventojas.

Kitas Jurbarko rajono gyventojas Robertas P., neslėpęs, kad paprastai yra „priekabus, konservatyvus ir nepasitikintis tokiais projektais“, bet Raudonės pilies parko retinimo nevertina kaip „labai baisaus“. „Išpjautos padrikos, be sistemos užaugusios liepos, tik vakarinėje pusėje išpjautų liepų eilės man gaila. Nors atsivėrė pilies vaizdas nuo pat gatvės, bet prie pilies labai trūksta liepų. Nesupratau, kam paliktos penkios išstypusios tujos rytinėje pusėje, tarp daugiakamienės liepos ir mažalapių liepų alėjos: nei jos gražios, nei prie ko dera, tik sumažina pilies matomumą einant parko alėja palei tvenkinį – šepšys tuščioje erdvėje ir tiek. Mano nuomone, pietinėje pusėje, nuokalnėje link plento Jurbarkas-Kaunas, gruntas tikrai slinks, nes po medžiais per daug metų prisitręšusi medžių lapais žemė yra riebi ir pūvant kelmams pradės judėti. Tada kiltų problemos ne vien parkui, bet iš keliui pakalnėje“, – komentavo vyras.

Sprendė komisija

Pykčio sulaukęs projektas yra „Raudonės (rezidencinės) pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“. Jį įgyvendina Jurbarko rajono savivaldybės administracija, o darbus vykdo bendrovė „Jurmelsta“.

„Parkų, masyvų, teritorijų, kuriuose yra medžių, tvarkymas visada sukelia diskusijų. Pritariu kad skaudu žiūrėti, kaip yra kertami medžiai. Bet tai yra pasirinkimo klausimas: norime miško ar parko. Miškų tikrai yra, o parkų – nedaug. Raudonės pilies parkas yra istorinis, projektas kurtas taip, kad kaip įmanoma tiksliau atkurtume buvusį vaizdą. Pilies atvėrimas yra viena projekto dalių. Bet medžių bus pasodinta kur kas daugiau nei numatyta iškirsti. Visi iki vieno, įskaitant ir labai plonus, yra suskaičiuoti, inventorizuoti. Specialistai sprendė, kuriuos palikti, kuriuos kirsti“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.

Žano V. feisbuko nuotr.

Anot jo, parkui prižiūrėti, kad jis būtų patrauklus, lankomas, reikia įdėti daug pastangų.

„Kai sugretinami vasarą žaliuojantys ir rudenį iškirsti medžiai – atrodo makabriškai. Bet medžių kirtimas nebuvo noras viską paversti plyne. Norime atkurti parką. Projektas skirtas ne pastatams tvarkyti, o kraštovaizdžiui atkurti, sutvarkyti. Ant pakilimo į pilį bus gėlynai. Bus sukurti nauji pasivaikščiojimo takai, atverta vaizdų į Nemuną“, – sakė meras.

Jis prisiminė, kad didelis sujudimas buvo ir pradėjus tvarkyti Panemunės pilies parką. Rajono vadovas įsitikinęs, kad ir šį kartą pamatę galutinį rezultatą, kai viskas sužaliuos, sužydės, žmonės atsiims piktus žodžius.

Parke bus įrengta ir parkavimo vietų. Pilis nebuvo pritaikyta turizmui, joje veikė mokykla. „Pati didžiausia bėda ir buvo parkavimo vietų trūkumas. Neaukojame žaliųjų zonų parkavimo labui. Parkas yra 26 ha ploto. Pagrindinė jo dalis į pietus nuo pilies“, – dėstė S. Mockevičius.

Nurodoma, kad įgyvendinant projektą parke bus iškirsti savaiminiai medžiai, atveriamos proskynos, sutvarkytos ir atgaivintos medžių alėjos. Bus sutvarkyta parko planinė-erdvinė struktūra.

„Šiuo metu esama parko infrastruktūra nėra patraukli lankymui ir pažinimui, jo teritorijoje reikia atnaujinti dalį senų bei įrengti naujus takus. Dėl parko nepriežiūros prastėja dendrologiniu požiūriu vertingų želdinių būklė, nyksta alėjos, todėl teritorija lieka nepritaikyta kraštovaizdžio vertybių pažinimui“, – argumentuoja savivaldybės atstovai.

Sprendimą leisti pjauti, genėti ir persodinti želdinius, nurodytus projekte, priėmė Jurbarko rajono savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisija kartu su Panemunių regioninio parko specialistais, apžiūrėję esamus želdinius.

Bendra viso projekto darbų vertė – 954,4 tūkst. eurų. Parką baigti tvarkyti numatoma kitų metų vasarą.