– Atsitiktinai sužinojau, kad jums labai patinka konservuoti. Kada pradėjote tuo užsiimti? Savo iniciatyva ar, kaip sakoma, iš reikalo, nes reikėjo žiemai atsargų pasiruošti?

– Tikrai ne iš reikalo! Nors… Geriau pagalvojus, sovietmečiu juk kitaip nė nebuvo. Prieš žiemą reikėjo prikrauti rūsį visokių stiklainių. Nes – geriausiu atveju – gausi kokį stiklainį žirnelių prieš Naujuosius. Tėtis turėjo pažįstamą produktų bazėje, tai kartais mums parveždavo mažų marinuotų agurkėlių stiklainiukuose ir bulgariškų konservuotų pomidorų savo sultyse. Koks skanumas!

– Iš kur sėmėtės konservavimo žinių? Buvo perduotų iš kartos į kartą?

– Su mumis gyveno močiutė Salomėja, mamos mama. Ji buvo gera šeimininkė, miestietiškų kulinarijos žinių parsivežusi iš Kauno, kur nuo šešiolikos tarnavo inteligentų šeimose. Prisimenu, pasakojo, kad vieno advokato virėja ją daugybės dalykų išmokiusi. Vėliau, sovietmečiu, kai tik į kolūkį atvykdavo kokie aukšti valdininkai ar tikrintojai, juos visada veždavo pietauti pas mus. Močiutė būtinai krosnyje kepdavo duoną, kartais – bulvinius blynus ant kopūstų lapų. Prie patiekalų būtinai patiekdavo savo raugintų agurkų ar marinuotų pomidorų. Žinote, ką dar prisimenu? Senajame močiutės vienkiemyje, kamaroje, stovėjo toks didelis medinis kubilas. Jame močiutė raugdavo burokėlius ir obuolius. Rodos, dar dabar jaučiu tą kvapą. Beje, burokėlius, kiek pamenu, ji raugdavo skystyje, kurį nupildavo nuo duonos raugo. Būtų įdomu pamėginti!

– Kokias gėrybes labiausiai mėgstate konservuoti?

– Visada sakau, kad plytelę šokolado lengvai išmainyčiau į raugintą agurką. Tikrai tikrai, šeima ir draugės gali patvirtinti. Raugintas agurkas man yra tobulas maistas. Sviestu aptepta naminės duonos riekė ir traškus raugintas agurkėlis – mmm, į nieką nekeisčiau. Na, gerai, gerai, į austrę – visada. Taigi, vienas mėgstamiausių mano rauginimo objektų yra agurkai. Pastaruoju metu susižavėjau rauginimu. Netgi specialų puodą iš keramikės Kristinos Motuzienės Anykščiuose nusipirkau. Ji sumaniai sujungė autentišką lietuvišką keramiką, japoniškas formas ir rauginimo gudrybes. Tame puode rauginu viską: baltuosius ridikus, smidrus, šparagines pupeles, agurkus, česnakus, burokėlius, morkas, labai skanūs rauginti brokoliai ir žiediniai kopūstai. Neseniai iš keramikės sužinojau, kad skanu rauginti topinambai. Tobulas vaisius konservuoti yra slyvos. Jos man tinka įvairiausiais būdais – slyvų košė, slyvų džemas, slyvų pagardai, konservuotos slyvos. Raugti dar nebandžiau, bet, manau, puikiai pavyktų! Reikia tik palaukti, kol prinoks kietosios – senosios vengerkos. Uogienių beveik neverdu. Uogas trinu su trupučiu cukraus ir dedu į šaldiklį. Kai ištraukiu trintas braškes ir, sudėjusi į puodą, jas paverdu keletą minučių, po namus pasklinda nuostabus vasaros kvapas. Taip ir šaldytuve jos laikosi geriau. Ir spalva gražesnė.

– Ar daržininke mėgėja tapote, kai įsigijote sodybą Dzūkijoje? Patys užsiauginate daržovių?

– Na, daržas mūsų sodyboje ne toks didelis, kad iš jo prikimštum stiklainius, bet vasarą šviežių daržovių ir žolių turime užtektinai. Nuo slyvų šiais metais sode linko šakos – viriau slyvienę ir konservavau. Visi jas labai mėgstame. Krapų, petražolių prisipjausčiau ir sudėjau į šaldiklį. Turėsime ir marinuotų burokėlių lapelių, šaltibarščiai iš jų – patys skaniausi.

– Gal teko domėtis dzūkų konservavimo tradicijomis, ko nors išmokti iš vietinių?

– Dar neturėjau tam daug laiko. Žinau, kad dzūkai konservuoja voveraites žiemai, o paskui iš jų kepa kotletus. Reikės kada nors pamėginti. Tik problema – voveraičių šiais metais visi rado labai daug, o aplink mūsų namus buvo tuščia.

– Ar daug atradimų buvo šiame atsargų žiemai ruošimo kelyje, kai užkonservuoti pavyksta visai netikėtų derinių?

– Man patinka eksperimentai, bet dažnai aš viena juos ir valgau. Pavyzdžiui, dievinu su mažosiomis geltonosiomis slyvomis konservuotas cukinijas, kurios įgauna ananaso skonį. Slyvų pagardas su cinamonu ir aitriosiomis paprikomis taip pat pavyko puikiai. Naujus receptus išmėginu, bet šeima labiau mėgsta tai, kas patikrinta laiko.

– Ar pasitaikė ir visiškų nesėkmių?

– Žinoma! Štai prieš keletą metų užraugiau agurkus stiklainiuose su jūros druska. Iššaudyti neiššaudė, bet buvo visiškai be jokio skonio. Visus išmečiau.

– Kas konservavimo ir rauginimo veikloje įdomiau – pats procesas ar rezultatas?

– Vienodai įdomūs abu. Ypač, jei yra laiko, neveja darbai ir gali atsidėti šiam darbui iš širdies, lėtai juo mėgautis. Paskui taip pat lėtai ragauti ir skanauti.

– Kas vertina rezultatus? Kieno pagyrimas labiausiai nudžiugina?

– Šeima, be abejo! Ir nėra nieko smagiau, kai sūnus Vincentas paprašo: „Mamyte, ar galėtum išvirti braškių kompoto.“

– Kaip suspėti ir savo darbus atlikti, ir dar užsiimti atsargų ruošimu? Ar tai – labiau poilsis, savotiška meditacija?

– Kai nori, spėji. Nors kartais slyvos pabūna ir dvi dienas užpiltos cukrumi, kol prisiruošiu užkaisti puodą. Nežinau, ar galima tai vadinti meditacija. Tiesiog man įdomu, kas išeis. Ir patinka tai, kad rezultatas turi subręsti.

– Jei judviem su Vytaru tektų gyventi Dzūkijos kaime, iš bado nemirtumėte?

– Tikrai ne! Taigi aplink miškai, o juose yra ir grybų, ir uogų. Šį pavasarį buvome žygyje, kur mus mokė valgomąsias žoleles rinkti. Dabar žinau, kaip atrodo laukinės morkos ir kas pelkėje valgomo auga netgi žiemą.

Rauginti agurkai

L. Radzevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Agurkus raugiu į litrinius stiklainius – atidaryti jie ilgiau išsilaiko šviežesni.

Nedideli agurkėliai – kiek tilps,

1 l vandens,

1 šaukštas cukraus,

2 šaukštai druskos (jokiais būdais ne juoduotos),

5 grūdeliai karčiųjų pipirų,

1 gabalėlis krieno šaknies,

3–4 vyšnios lapai,

3 juodųjų serbentų lapai,

1 krapų žiedynas,

2–3 česnako skiltelės.

Stiklainius švariai išplaukite su soda. Agurkus nuplaukite ir keletą valandų palaikykite labai šaltame vandenyje. Nupjaukite jų galiukus. Į sausus stiklainius sudėkite prieskonius ir agurkus. Druską ir cukrų sumaišykite su vandeniu ir juo agurkus užpilkite. Laikykite šiltai dvi ar tris dienas, kol stiklainių viršus suputos. Tada skystį nupilkite į puodą, užvirkite ir vėl užpilkite ant agurkų. Palaikykite 20 minučių, vėl nupilkite, papildykite šaltu vandeniu ir, dar kartą užvirę, užpilkite ant agurkų. Užsukite dangtelius. Padėkite šaltai, puikiai laikosi visą žiemą.

Slyvos su cinamonu ir aitriosiomis paprikomis

L. Radzevičienės asmeninio archyvo nuotr.

1 kg slyvų,

2 česnako galvutės,

2 aitriosios paprikos,

2 šaukšteliai cinamono,

400 g cukraus,

100 ml baltojo vyno acto,

3 šaukštai aliejaus,

druskos pagal skonį.

Į puodą supilkite aliejų, pakaitinkite, sumeskite gabalėliais supjaustytas slyvas ir susmulkintas aitriąsias paprikas, išspauskite česnaką, suberkite cinamoną, cukrų, druską, supilkite actą. Troškinkite, kol slyvos išsileis, gerą pusvalandį. Jei norite vientisos masės, sutrinkite trintuvu, bet man skaniau, kai gali jausti slyvų gabalėlius. Tada dar kartą pakaitinkite ir išpilstykite į stiklainius. Aš išpilstau į nedidelius stiklainius ir laikau šaldytuve. Skanu valgyti su sūriu, vištienos patiekalais.

Konservuotos slyvos

L. Radzevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Nerealiai greitas receptas!

1 l vandens – 500 g cukraus,

jei patinka gvazdikėliai, galima dėti ir jų.

Slyvas nuplaukite. Iš vandens ir cukraus išvirkite sirupą. Į sirupą dėkite slyvas ir kaitinkite, kol pradeda sproginėti odelė. Tuomet ištraukite, suberkite į švarius, iškaitintus stiklainius ir užpilkite sirupu. Stiklainius apklokite ir palaikykite, kad lėtai atvėstų. Tada padėkite šaltai. Labai tinka prie vištienos arba vakare prie gero filmo.

Cukinijų košė su apelsinais

L. Radzevičienės asmeninio archyvo nuotr.

1 kg nuluptos ir supjaustytos kubeliais cukinijos,

4 maži nulupti ir supjaustyti kubeliais apelsinai,

1 apelsino tarkuota žievelė,

1 kg cukraus,

500 g citrinų – iš jų reikia išspausti sultis, o nuo vienos citrinos nutarkuoti žievelę.

Nuluptas, kubeliais supjaustytas cukinijas ir apelsinus užpilkite cukrumi ir palaikykite per naktį šaltai. Suverskite cukinijas ir apelsinus į puodą, supilkite citrinų sultis. Užvirkite. Nukelkite puodą nuo ugnies ir 2–4 valandas leiskite pastovėti. Paskui dar pavirkite, kol sutirštės (maždaug valandą). Pabaigoje įmaišykite tarkuotas apelsinų ir citrinų žieveles.

Burokėlių lapeliai žiemai

L. Radzevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Burokėlių lapeliai, smulkiai supjaustyti,

1 šaukštas druskos,

2 šaukštai cukraus,

citrinų rūgšties pagal skonį (jei patinka actas – pilkite jo apie 100 ml, geriau – obuolių acto)

keli lauro lapeliai,

keli juodųjų pipirų žirneliai.

1 l vandens išvirkite marinatą. Į verdantį marinatą sudėkite supjaustytus burokėlių lapelius ir, kai užvirs, kaitinkite dar 10 minučių. Ilgiau nereikia, nes burokėliai praras spalvą. Supilstykite į stiklainius ir šiltai apklokite. Stiklainius laikykite vėsiame rūsyje. Labai skanu pavasarį – tik išverti į dubenį, užpili kefyru, ir jau šaltibarščiai. Arba barščiai žiemą.

Pirmiausia – švariai išplauti stiklainius

Norint pradėti konservavimo procesą pirmiausia reikės pasiruošti tam reikalingus įrankius ir ingredientus: stiklainius, sodą, druską, cukrų, mėgstamus prieskonius.

Konservavimas prasideda nuo stiklainių valymo. Tam puikiai tinka ne tik plovikliai, bet ir pati paprasčiausia soda. Tereikia stiklainius palaikyti sodos ir vandens tirpale, tuomet kruopščiai nuvalyti ir nuskalauti po šiltu vandeniu. Dar vienas puikus būdas natūraliomis priemonėmis išplauti stiklainius – panaudoti actą. Geriausia acto ir vandens mišinyje stiklainius pamirkyti per naktį. Tuomet taip pat kruopščiai išvalyti ir nuplauti po tekančiu vandeniu.

Populiariausias būdas – rauginimas

Vienas populiariausių daržovių konservavimo būdų – rauginimas. Dažniausiai rauginami yra kopūstai ar agurkai, tačiau šiuo būdu paruošti galima ir kur kas daugiau daržo gėrybių: pomidorus, burokėlius, cukinijas, paprikas, morkas. Pavyzdžiui, kopūstai yra raugiami itin greitai ir nesudėtingai. Jų raugti nebūtina didelėse bačkose, užtenka paprasčiausio stiklainio. Pirmiausia kopūstus ir morkas reikėtų sutarkuoti. Tuomet juos gerai suminkyti rankomis, kad išsiskirtų sultys ir sudėti į švarų stiklainį. Galiausiai ant kopūstų ir morkų reikėtų supilti gazuoto vandens, druskos ir cukraus mišinį. Stiklainį įstatyti į tuščią indą, pridengti dangeliu ir palikti rūgti.

Po kelių dienų taip paruoštus kopūstus reikėtų sumaišyti su kmynais. Jeigu mėgstate daugiau rūgštelės – galite įmaišyti spanguolių, o jeigu labiau netradicinius skonius – netgi imbiero. Galiausiai kopūstus reikėtų sudėti atgalį sandarų stiklainį, jį sandariai užsukti ir laikyti vėsioje vietoje. Jeigu mėgstate aštriau, kopūstams rauginti galite naudoti ir pikantiškesnius prieskonius, pavyzdžiui, čili pipirus.

Kaipgi be raugintų agurkų

Konservavimo sezonas neatsiejamas ir nuo agurkų.Rauginimui geriausia rinktis mažiausius ir tvirčiausius agurkus. Būtent jie net po ilgo laiko stiklainyje išliks traškiausi ir nesuminkštės. Toliau šio proceso eiga itin paprasta – agurkus reikia sudėti į sterilius stiklainius, užpilti druskos ir vandens tirpalu. Taip pat pridėti įvairiausių prieskonių: nuo tradicinių krapų ir petražolių iki ąžuolo, vynuogių, juodųjų serbentų lapų. Kartais į stiklainius prieš juos užsandarinant dedami netgi ir keli šaukštai juodosios arbatos. 

Aštrūs agurkėliai su čili ir imbieru

Jums reikės:

Pusės kilogramo nedidelių agurkų

3 šaukštelių jūros druskos

2 šaukštelių čili miltelių

2 šaukštų susmulkinto imbiero

6 susmulkintų česnako skiltelių

2 šaukštų sojų padažo

3 supjaustytų svogūnų

1 puodelio vandens

Gaminame:

Nupjaukite agurkų galus ir juos supjaustykite išilgai, į keturias dalis. Tuomet agurkus sudėkite į dubenį. Berkite druską, čili miltelius, imbierą, česnaką, sojos padažą ir sudėkite supjaustytus svogūnus. Viską gerai išmaišykite ir dėkite į stiklainius. Tuomet agurkus užpilkite karštu vandeniu. Tvirtai užsukite ir palikite juos tamsioje, vėsioje vietoje fermentuotis. Tokius agurkus galite patiekti ir po 24 valandų, tačiau kuo ilgiau juos laikysite – tuo daugiau skonio jie įgaus.

Rauginti agurkai su česnaku ir ciberžole

Jums reikės:

1 kg nedidelių, vienodo dydžio agurkų

5 puodelių vandens

2 šaukštų druskos

1/4 arbatinio šaukštelio ciberžolės

1 arbatinio šaukštelio: pankolių, kalendrų, krapų, garstyčių sėklų, kvapiųjų pipirų, pipirų žirnelių

10–12 griežinėliais supjaustytų česnakų skiltelių

1/2 plonais griežinėliais supjaustyto svogūno

Didelės saujos šviežių krapų

1–3 šviežių raudonųjų čili pipirų

3–4 lauro, vynuogių ar ąžuolo lapų

Gaminame:

Paruoškite agurkus: juos nuplaukite, nupjaukite galus ir įmerkite į dubenį su lediniu vandeniu. Tuomet 2 šaukštus druskos sumaišykite su 5 puodeliais vandens ir palaukite kol ši ištirps. Į gautą tirpalą sudėkite ciberžolę. Galiausiai į didelį, švarų dviejų litrų talpos indą sudėkite visus prieskonius, tuomet sudėkite agurkus, česnakus ir svogūnus bei užplikite gautu sūrimu. Stiklainius sustatykite į vandens puodą, pridenkite (neužsukite) dangteliais ir kaitinkite 10-15 minučių. Sandariai užsukite, apverskite stiklainius, šiltai uždenkite ir palikite visiškai atvėsti.

Aštrūs marinuoti pomidorai su čili ir česnaku

Jums reikės:

Kilogramo nedidelių tvirtų pomidorų

Kelių žirnelių juodųjų pipirų

Kelių lauro lapų

Kelių čili pipirų

Kelių skiltelių česnako

Vandens

100 ml acto

1,5 šaukšto druskos

3 šaukštų cukraus

Gaminame:

Pirmiausiai į puodą įpilkite vandens, įdėkite druskos, cukraus ir acto. Viską kelias minutes pavirkite ir atvėsinkite. Tuomet į stiklainį sudėkite nepjaustytus pomidorus, lauro lapus, pipirus bei čili pipirus, česnako skilteles ir užplikite paruoštu marinatu. Stiklainius sustatykite į vandens puodą, pridenkite (neužsukite) dangteliais ir kaitinkite iki 10–15 minučių. Sandariai užsukite, apverskite stiklainius, šiltai uždenkite ir palikite visiškai atvėsti. Skanaus!

„Liepa ir rugpjūtis yra pats agurkų konservavimo įkarštis. Smarkiai išauga konservavimui skirtų indų ir įrankių paklausa. Kur kas daugiau negu kitais mėnesiais nuperkama acto ir druskos. Akivaizdu, kad net ir keičiantis kartoms agurkų rauginimo tradicijos Lietuvoje tęsiasi“, – pastebi prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Prekybininkai skaičiuoja, kad konservavimui skirtų produktų ir priemonių pardavimai liepą išauga kone pusantro karto.

„Maximos“ maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė sako, kad agurkus galima rauginti tiek trumpam, tiek ilgam laikotarpiui. Abu variantai skiriasi savo skoniu ir kone kiekvienas žmogus turi nuomonę, kuris patinka labiau. „Žinoma, trumpai rauginti agurkai labiau asocijuojasi su vasara, o ilgesniam laikui užraugtos daržovės – labiau rudens ir žiemos skonis“, – priduria B. Baratinskaitė.

„Jeigu planuojate namuose užsiraugti agurkų, rinkitės druską, kuri yra ne joduota. Agurkai bus traškesni, jeigu prieš rauginimą juos apie 2–3 valandas palaikysite šaltame vandenyje. Be to, dedant į stiklainius, svarbu daržovių pernelyg nesuspausti, nes kitaip jos suminkštės“, – pataria B. Baratinskaitė. Ji siūlo išbandyti tris raugintų agurkų receptus.

Su svogūnais rauginti agurkai

Reikės: 1 kg agurkų, 2 svogūnų, 2 šaukštų nemaltų garstyčių sėklų, šaukštelio ciberžolės miltelių, 2 šaukštų druskos, 2 stiklinių virinto, bet atvėsinto vandens.

Šviežius agurkus gerai nuplauti, nupjauti galiukus. Supjaustyti svogūnus. Vandenyje ištirpinti druską, suberti prieskonius, išmaišyti. Į stiklainius sudėkite agurkus ir užpilkite sūrymu. Tada ant viršaus uždėkite stiklinę su vandeniu, kad ji šiek tiek slėgtų agurkus ir svogūnus – jie turi būti panirę. Tik pažiūrėkite, kad sūrymas neišbėgtų pro stiklainio kraštus. Palikite stiklainyje šiek tiek vietos skysčiui, kuris papildomai susidarys vykstant fermentacijos procesui.

Stiklainius pastatykite atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Rūgimas prasidės per maždaug dvi paras – ims išsiskirti burbuliukai. Agurkai ir svogūnai pakils į viršų. Aktyvi fermentacija baigsis maždaug po savaitės – tada daržovės nusileis ant dugno. Galite jas ragauti dabar arba sandariai uždarykite stiklainius dangteliais ir laikykite šaltame rūsyje arba šaldytuve.

Mineralais praturtinti trumpai rauginti agurkai

Reikės: 1 kg agurkų, 1 litro gazuoto mineralinio vandens, 2 šaukštų druskos, 3 skiltelių česnako, žiupsnelio čili pipirų, krapų.

Agurkams raugti naudokite visą krapo stiebą su žiedynu – jis geriausiai praturtins skoniu. Įdėkite krapus į stiklainį, tada sudėkite agurkus, kurie neturėtų būti dideli. Ant viršaus suberkite pjaustytą česnaką ir čili pipirus. Druską ištirpinkite mineraliniame vandenyje ir sūrymą užpilkite ant agurkų.

Stiklainį pastatykite į šaldytuvą ir mėgaukitės trumpai raugintais agurkais jau po 12–15 valandų.

Obuolio rūgštele papildyta klasika

Reikės: 1,5 kg agurkų, 1,5 litro virinto šalto vandens, nedidelio rūgštaus obuolio, 4 šaukštų druskos, saujos juodųjų serbentų ir vyšnios lapų, kelių lauro lapų, 2 stiebų krapų, 6 skiltelių česnako, šaukštelio kalendros grūdelių.

Gaminant pagal šį receptą, svarbiausia daržoves į stiklainį dėti sluoksniais. Iš pradžių – dalis lapų, krapų ir česnakų. Tada – agurkai ir obuolio gabaliukai. Tada – vėl lapai ir prieskoniai. Ir taip – trys skirtingi sluoksniai. Viršuje agurkus turi uždengti lapai.

Viską užpilkite sūrymu, bet ne iki kraštų – palikite maždaug 3–4 centimetrus. Uždenkite plastikiniu dangteliu ir rauginkite kambario temperatūroje kelias dienas. Galite kasdien nuimti ir vėl uždėti dangtelį, kad išeitų perteklinis slėgis. Jeigu laikysite šaltai, taip raugintais agurkais galėsite mėgautis visą žiemą.

Pasak Ernestos Dapkienės, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės, vasarą klientai laiką nori taupyti – jį leisti ne virtuvėje, o gamtoje. Todėl prekybininkai į tai atsižvelgia ir siūlo platų jau marinuotos mėsos, paruoštų šaltibarščių ar įvairių daržovių, taip pat ir apdorotų, asortimentą.

„Pastebėjome, kad klientai atrado paraugintus šviežius agurkus – mūsų parduotuvėse jų galima įsigyti nuo balandžio iki lapkričio. Piką ši tendencija įgauna gegužės ir birželio mėnesiais. Tuo metu nuo liepos mėnesio pamažu tokių šviežiai paraugintų agurkų nuperkama mažiau, bet liepa yra mėnuo, kada žmonės jau pradeda galvoti apie žiemą ir ruošti jai daržoves – tai rodo augantys prieskonių agurkams konservuoti pardavimai“, – teigia E. Dapkienė.

Raugindami neužtruksite

Savo ruožtu maisto gamybos ekspertai teigia, kad rauginimas nėra daug laiko atimantis procesas. Žinoma, jei paraugintų agurkų neužsinorite čia ir dabar – tada belieka eiti į parduotuvę. Visgi jei planuojate išvyką ar savaitgalio pietus, agurkams parauginti užteks ir nakties.

„Užraugti agurkus gali užtrukti 5 minutes. Tiesa, reikės palaukti kelias valandas, kol sureaguos druska ir agurkai įgaus tą švelniai sūrų skonį. Įprastai agurkai marinuojami su vandeniu, tokius meistrai ruošia ir mūsų parduotuvėse. Geriausias patarimas – raugiant vienam litrui vandens reiktų dėti vieną šaukštą druskos. Tačiau vanduo agurkams raugti nėra būtinas – paprasčiausiam variantui užteks vos kelių sausų ingredientų ir paprasto maišelio“, – sako Brigita Baratinskaitė, „Maximos“ maisto gamybos ekspertė.

Sausasis agurkų rauginimo receptas

Jums reikės:

– plastikinio maišelio (tinka ir kepimo rankovė);

– 8-10 vidutinio dydžio agurkų;

– 2 šaukštų druskos;

– 4-5 skiltelių česnako;

– saujelės krapų.

Gaminimas:

Agurkus nuplauname ir nupjauname galiukus. Galime padalyti agurką į kelias dalis arba raugti nepjaustytą. „Maximos“ pirkėjai dažniausiai renkasi nepjaustytus. Dedame agurkus į maišelį, beriame druską, česnako skilteles, smulkintus krapus. Pakratome, kad viskas pasiskirstytų ir agurkai apliptų prieskonių mišiniu. Maišelį su agurkais dedame į šaldytuvą pailsėti per naktį. Jei nekantraujate, gali užtekti ir 4 valandų. Nuo laikymo trukmės priklausys agurkų skonio stiprumas, todėl ragaukite.

O turintiems daugiau laiko ar ruošianties atsargas žiemai, „Maximos“ maisto gamybos ekspertė siūlo labiau tradicinį receptą, kuriam reikės ir vandens, ir įvairių augalų lapų.

Tradicinis raugintų agurkų receptas su krapais ir česnakais

Jums reikės:

– 2 litrų stiklainio;

– agurkų (kiek sutalpinsite);

– 5 valgomųjų šaukštų druskos;

– 1,9 litro vandens (virinto arba distiliuoto);

– saujos vyšnių, juodųjų serbentų, lauro, krienų lapų;

– 6-9 skiltelių lupto česnako;

– 2 krapų šakelių;

– prieskonių pagal skonį: juodųjų pipirų, aitriųjų paprikų dribsnių, garstyčių sėklų;

– ypatingam skoniui – šviežių krienų juostelių.

Gaminimas:

Padalykite visus lapus, krapus ir česnakus į keturias dalis, pirmąją dėkite ant dugno ir sluoksniuokite trimis sluoksniais su agurkais (ilgesnius geriau dėti apačioje), o iš viršaus agurkus taip pat uždenkite lapais. Tuomet ištirpinkite druską vandenyje ir sūrymą užpilkite ant agurkų, palikdami apie 3 centimetrus iki stiklainio viršaus.

Uždenkite sandariu dangčiu ir rauginkite kambario temperatūroje (16–22 laipsnių), kelias dienas, kol agurkai pasieks jūsų mėgstamo įrūgimo skonį. Jei naudojate itin storą ir sandarų dangtelį, kasdien papurtykite, pradarykite agurkus, kad išleistumėte perteklinį slėgį. Sūrymas turėtų būti švelniai drumstas. Galite valgyti iš karto arba laikykite šaldytuve ar rūsyje ir mėgaukitės visą žiemą.

Lietuvių pamėgti rauginti kopūstai ar agurkai ne tik gali pagardinti pamėgtus patiekalus, bet ir yra ypač naudingi organizmui. Dietistė Vaida Kurpienė sako, kad rauginimas yra vienas geriausių konservavimo būdų, o mūsų klimato sąlygomis jis itin parankus siekiant papildyti organizmą vitaminais, gerai žarnyno veiklai reikalingais probiotikais ir kitomis vertingomis medžiagomis.

Tuo metu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pažymi, kad raugintos daržovės žiemą lietuvių yra vienos mėgstamiausių.

V. Kurpienės teigimu, raugintose daržovėse gausu gerųjų bakterijų – probiotikų. Dėl to valgant jas gerinama žarnyno veikla, nuo kurios didele dalimi priklauso organizmui svarbių medžiagų įsisavinimas, stiprus imunitetas ir gera žmogaus savijauta. Be to, raugintuose produktuose yra daug imunitetą stiprinančių antioksidantų bei maistinių skaidulų, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat yra labai svarbios gerai žarnyno veiklai.

„Peršalimų ir virusų sezono metu raugintos daržovės yra išties gera priemonė organizmo imunitetui stiprinti. Be kitų vertingųjų raugintų produktų savybių galima paminėti ir tokiose daržovėse didelę vitamino C koncentraciją. Šis vitaminas yra svarbus organizmo galimybėms apsiginti nuo bakterijų ir virusų. Be to, dėl raugintuose produktuose esančios pieno rūgšties organizmui lengviau įsisavinti tokius svarbius daržovėse esančius mikroelementus kaip kalis, kalcis ar fosforas“, – sako V. Kurpienė.

Mitybos specialistė pažymi, kad net ir valgant tokius naudingus produktus kaip raugintos daržovės, svarbu nepamiršti saiko. Kaip žinia, raugintuose produktuose yra nemažai druskos, o per didelis jos suvartojimas gali lemti padidėjusį kraujospūdį ar skysčių organizme užsilaikymą bei su tuo susijusį audinių tinimą. Anot V. Kurpienės, siekiant sumažinti su raugintomis daržovėmis gaunamą druskos kiekį, prieš vartojant, jas galima nuplauti. Tiesa, tuomet kartu nuplaunama ir dalis vertingų medžiagų.

„Raugintas daržoves rekomenduotina valgyti dažniau, bet nedidelėmis porcijomis. Jomis galima pagardinti pagrindinius dienos patiekalus ar valgyti šalia jų po šaukštą. Raugintus produktus taip pat geriau vartoti ne vakare, o dienos metu“, – sako V. Kurpienė.

Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad lietuviai tradiciškai yra išties dideli raugintų daržo gėrybių mėgėjai, o parduotuvėse parduodami rauginti produktai visuomet susilaukia didelio jų dėmesio.

„Ypač šaltuoju metų laiku rauginti kopūstai ar agurkai tampa vienu iš populiariausių pasirinkimų visoje daržovių kategorijoje. Pirkėjams itin svarbu, kad tokia produkcija būtų lietuviška“, – sako V. Drulienė.

Anot V. Drulienės, pernai raugintų daržovių pardavimai išliko panašūs į 2018 metų, o raugintų agurkų buvo nupirkta net ir šiek tiek daugiau. Todėl galima manyti, kad lietuviai tradiciškai lietuviškai virtuvei būdingų raugintų daržovių nepamiršta ir toliau jas vartoja gausiai.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ naujasis leidinys „Įkvėpimai“ siūlo keletą originalių būdų, kaip vande­nį panaudoti itin netikėtais būdais.

„Pastebime, kad vandens pardavimai jau ne pirmus metus auga. Ir kol negazuoto vandens pardavimai auga gana nuosekliai, gazuoto vandens pardavimų šuolio nepastebėti neįmanoma. Per paskutinius porą metų jo pardavimai išaugo 24 proc.“, – dalijasi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Dar viena įdomi tendencija: gazuoto vandens pardavimai priklauso nuo sezoniškumo. Tačiau jie išauga ne tik vasarą, bet ir žiemą – gruodžio mėnesį.

Burbuliuoti šaltibarščiai

Kas sakė, kad žiema – nėra tinkamas metas mūsų nacionaliniam patiekalui? Išdrįskite miner­aliniu vandeniu praskiesti... šaltibarščius. Skonis – unikalus.

Jums reikės:

2 nedideli virti burokėliai

0,5 litro kefyro

1 stiklinė mineralinio vandens

2 kietai virti kiaušiniai

Svogūnų laiškų, krapų, citrinos sulčių, druskos – pagal skonį

„Kol verda bulvės, nes šaltibarščiai be jų – pusė malonumo – sutarkuokite burokėlius, smulkiai supjaustykite agurkus, kietai virtus kiaušinius, svogūnų laiškus ir krapus. Viską suberkite į dube­nį, pabarstykite druska, įlašinkite citrinų sulčių ir išmaišykite. Kefyrą gerai išplakite su mineraliniu vandeniu ir užpilkite burokėlių mišinį“, – receptu dalijasi prekybos tinklo Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė.

Marinatas su mineralais

Pasak B. Baratinskaitės, pabarstę mėgstamais prieskoniais mėsą, tiesiog užliekite ją mineraliniu vandeniu. Angliarūgštės burbuliukai mėsą suminkštins, o kepsnys išeis puikus.

Mineraliniame vandenyje rauginti agurkai

Reikės:

1 kg agurkų

1 l mineralinio vandens

2 valgomieji šaukštai druskos

Krapų

5 skiltelės česnako

„Tiks bet koks dubuo su dangčiu arba stiklainis. Ant dugno paklokite krapų ir smulkiai pripjaustytų česnakų. Ant šio mišinio išrikiuokite agurkus. Ant jų – vėl krapus ir česnakus. Kai sudėsite visą kilogramą, į kitą indą berkite druską ir užliekite ją mineraliniu vandeniu. Indą dėkite į šaldytuvą ir po paros jau valgykite šviežiai raugtus agurkus. Vasaros kvapas – viduržiemy“, – sako maisto gamybos ekspertė.

Vandens ir medaus kaukė

Per žiemą išsausėjusi veido oda padė­kos, jei pamaloninsite ją negazuoto mineralinio vandens ir medaus kauke. 2 arbatinius šaukštelius medaus išmaišykite 50-yje mililitrų šilto mineralinio vandens. Kaukė drėkina ir minkština odą.

Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas sako, kad gyventojai iš naujo atranda daržovių ir vaisių konservavimą namuose. Jis ir kiti maisto gaminimo bei mitybos specialistai pasidalijo rekomendacijomis, kaip greitai ir paprastai konservuoti maisto produktus.

„Konservavimas vėl grįžo į madą, to išpopuliarinimu pasirūpino skandinavai. Pasitelkus naujausias virtuvės technologijas, nebeliko jokio vargo išsaugoti vaisius ir daržoves bei jų vertingas savybes“, – teigia virtuvės eksperimentatorius, skubantis sugriauti mitą, neva konservavimas – senamadiškas, veikiau močiutėms, bet ne miesto gyventojams aktualus užsiėmimas.

Prieš užšaldant – išsiurbti orą

Vienas paprasčiausių produktų saugojimo būdų yra šaldymas. Taip saugant produktus nereikia naudoti jokių papildomų priedų. A. Ivanauskas rekomenduoja prieš užšaldant daržoves ir vaisius sudėti juos į maišelį ir vakuumuoti – tokią funkciją turi šiuolaikinės orkaitės.

„Suvakuumuotame vaisiuje ar daržovėje išlieka kone visos gerosios maistinės savybės – jos paprasčiausiai neturi kur dingti. Be to, ši funkcija labai praktiška – maistą konservuoti galima porcijomis. Pavyzdžiui, jei konservuojame stiklainyje, tai šį reikia užpildyti visą, nuo apačios iki viršaus. Naudojant maišelį, saugoti galime tiek produktų, kiek reikia – kad ir vieną kriaušę, persiką ar agurką“, – sako A. Ivanauskas.

Specialistai teigia, kad, suvakuumavus maisto produktus, nelieka galimybės plisti bakterijoms. Taip apdoroti produktai gali ilgiau būti laikomi šaldytuve. Be to, naudojant vakuumatorių išskirtinius skonius galima išgauti ir be maišelių. Pavyzdžiui, sudedame į indelį braškes, apibarstome cukrumi, tada tą indelį įdedame į vakuumavimo stalčių. Oro ištraukimo metu cukrus įsigeria į braškes, todėl belieka tik mėgautis skoniu arba užšaldyti paruoštą desertą.

Pasak dietologės Kristinos Jasmontienės, šaldant daržoves, vaisius ir uogas išsaugoma maždaug 80-90 proc. jų turimų vertingųjų maistinių medžiagų. „Teisingai konservuotų daržovių nauda žmogaus organizmui iš esmės tokia pati, kaip ir šviežių – tai puikus vitaminų, mineralinių medžiagų šaltinis, be to, daržovės turtingos mums labai naudingomis skaidulomis“, – sako K. Jasmontienė, rekomenduojanti per dieną, nepriklausomai nuo metų laiko, suvalgyti apie 300-400 g daržovių.

Nebereikia verti ant siūlo

Kitas vertingas rudens gėrybių konservavimo būdas, pasak specialistų, yra džiovinimas. „Šis konservavimo būdas puikiai tinka ne tik daržovėms, bet ir grybams, kurių ruduo dažniausiai pažeria apsčiai. Palyginti su šaldymu, taip konservuotuose produktuose vertingų maistinių medžiagų lieka mažiau, tačiau vis tiek daug – apie 50 proc.“, – sako K. Jasmontienė.

Pasak A. Ivanausko, šiandien maisto džiovinimo procesas yra gerokai paprastesnis ir greitesnis. „Žinoma, šiais laikais džiovinti produktus paprasčiau – nereikia grybų verti ant siūlo ir laukti, kada jie išdžius. Tam tinka šiuolaikinės orkaitės, turinčios specialią džiovinimo programą ir taupančios laiką. Taip galima vienu metu ant kelių skardų džiovinti didesnį kiekį produktų, kurie neapdulka ir juose nelieka nešvarumų. Galų gale, ir namai atrodys estetiškiau“, – teigia jis.

„Virtuvės mitų griovėjų“ įkūrėjas atskleidė receptą, kaip jis naudoja džiovintus grybus: „Kiti žmonės mėgsta sudžiovintus grybus papildomai termiškai apdoroti – virti, troškinti. Tuo tarpu aš juos tiesiog patarkuoju su smulkia tarka ir taip pagardinu skirtingus patiekalus – pabarstau, kaip barstyčiau garsiuosius trumus. Tai patiekalui suteikia ne tik malonaus skonio, bet ir aromato.“

Koks ruduo be raugintų agurkų?

Virtuvės ekspertai pataria pamėgtas daržoves ir rauginti. „Rauginimas yra maisto apdirbimo procesas, kai, esant tam tikroms sąlygoms, daržovės fermentuojasi. Bene geriausias to pavyzdys – lietuvių mėgstami rauginti kopūstai. Taip paruošti kopūstai yra nė kiek neprastesni už šviežius – juose apstu vitamino C, sveikatai teikiama didžiulė nauda“, – sako K. Jasmontienė.

O A. Ivanauskas nurodo, kad ruduo jam neįsivaizduojamas be raugintų agurkų: „Rauginti nėra sudėtinga – tiesiog pasigaminu marinatą, juo užpilu agurkus, palaikau parą ir iškart po to vartoju. Tiesą sakant, manau, kad tie laikai, kai produktus reikėjo kaupti ateičiai – užraugti ir saugoti pusmetį – seniai praeityje. Šiandien galime lengvai, nesudėtingai pasigaminti tai, ko norisi būtent dabar, ir tuo iškart mėgautis.“

Raugintų agurkų receptas

Žiupsnelį juodųjų pipirų žirnelių sutrinkite su arbatiniu šaukšteliu cukraus ir dviem šaukštais rupios druskos, mišiniu apibarstykite į keturias dalis supjaustytus agurkus ir apliekite viską citrinų sultimis. Jei trūksta, įberkite dar druskos, pagardinkite krapais ir rauginkite bent jau valandą.

Jei rudens gėrybėmis iškart mėgautis nesinori, K. Jasmontienė nurodo, kad konservuotus produktus galima saugoti metus. Žinoma, skirtingiems produktams „galiojimo laikas“ yra skirtingas – kai kurie jų gali „stovėti“  trumpiau. Visada bus geriau, jei konservuotas maistas bus suvartojamas kuo greičiau.