Plačiau apie daug dėmesio sulaukusią reklamą kalbėjo „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

– Kaip reaguojate į lietuvių kritiką, kai reklama jau buvo išleista?

– Tikėjomės reakcijų iš lietuvių, bet tikrai ne tokių didelių. Esame pripratę, kad tų nuomonių yra įvairių. Nesitikėjome, kad bus šitaip įsiskaudinusi tam tikra dalis lietuvių. Parodėme reklamą savo tikslinėms auditorijoms. Buvome užtikrinti, nes patikrinome tą auditoriją, kuri ją matys. Auditorija mums parodė, kad supranta, jog tai humoras ir tas susidomėjimas buvo toks, kokio mes tikėjomės. 

– Ši reklama skirta nelietuviams?

– Tikrai taip.

– Kurių šalių turistams ji skirta? Kas ta tikslinė auditorija? 

– Didžioji Britanija ir Vokietija. Tai dvi iš penkių didžiausių rinkų, kurios atvyksta į Vilnių. Šiemet tikimės ketvirtadaliu didesnio augimo. Matome kitą dalyką, kad Vilniaus žinomumas tose rinkose, deja, nėra toks didelis. Kas ir kur yra Vilnius, Jungtinėje Karalystėje žino – 40 proc. britų, Vokietijoje – 60 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kodėl pasirinktas būtent toks reklamos turinys?

– Sumanymas buvo priimtas remiantis įvairiais tyrimais, kurie parodo, kad vis dar egzistuoja tas stereotipinis mąstymas. Stereotipinis mąstymas apie tai, kad Lietuva – posovietinė šalis, kad ji skurdi savo kultūra, kad apskritai skurdi ekonomika. Tai mes ir panaudojom šitą momentą. Specialiai jį stipriai sutirštinom, kad neatrodytų kaip tiesa. Jeigu tirštintume švelniai, tai tikrai gali identifikuoti, kad Vilnius toks ir yra. Nuo pat pradžių norėjome duoti labai aiškią žinutę, kad tai – humoras.

– Kaip vertinate žmonių reakcijas?

– Mes viską vertiname pagal skaičius. Matėme, kad pusė pratestuotos auditorijos susidomėjo, kas tas Vilnius ir kur jis yra, ieškojo informacijos apie Vilnių kaip miestą. Trečdalis nusprendė pasvarstyti atvykti apžiūrėti miesto savaitgalio kelionei. Kitas dalykas, turime pirmuosius rezultatus. 40 užsienio kanalų paskelbė publikacijų šia tema. Didžioji dalis – teigiama. Kai kuriuose nužvelgiamos mūsų vidinės auditorijos reakcijos. Pasiekėme jau apie 35 mln. užsienio auditorijos visame pasaulyje. Jeigu pirktume tokius straipsnius kaip reklamą, tai kainuotų apie 300 tūkst. Atsiliepimai užsienio žiniasklaidoje yra pozityvūs. Tikrai skaudu, kad savyje turime tokį istoriškai stiprų ir gyvą asmeninį jausmą. Dėl to mus tai stipriai skaudina. Bet tikrai tikslas nebuvo kažko skaudinti, tikslas – pašiepti.

– Ar iš tikrųjų pavyko pašiepti, parodyti? Ar atvyks jūsų minėti turistai iš Anglijos ir Vokietijos?

– Manome, kad pavyko pasiekti tikslų. Tikslas buvo atvesti į tą svetainę, kurioje pamatyta reklama. Tai svetainė, kurioje Vilnius pristatomas jau kaip gražus, kultūrinis miestas.

iš užsieniečių atsiliepimų matome, kad visi supranta, jog tai – humoras

– Bet galbūt jie ieškos to Vilniaus, kurį matė pirmoje dalyje?

– Interpretuoti galime visaip. Bet iš užsieniečių atsiliepimų matome, kad visi supranta, jog tai – humoras, kad tai – užaštrinta, drąsi reklama, kuri be didelio biudžeto pasiekė didelę auditoriją.

– Kurioje reklamos vietoje galima susidaryti įspūdį, kokios pramogos, patirtys gali būti Lietuvoje? Nes parodomi tik vaizdai ir kontrastai.

– Reklama turi įvairius tikslus. Skirtingos reklamos kampanijos turi skirtingus tikslus. Ši reklaminė kampanija skirta tam, kad atkreiptų dėmesį nestandartiniu būdu ir pakviestų pasidomėti, kas yra Vilnius. O pasidomėjus jie bus atvesti ten, kur Vilnius yra gražiai pristatomas.

– Kaip suskaičiuosite, kad būtent vedini šios reklamos žmonės atvyko į Vilnių?

– Turbūt sudėtinga atvesti iki kiekvieno turisto. Mes žiūrime vidurkius. Turime daug kitų veiksmų, kurie yra nukreipti į skirtingas rinkas. Dirbame su žurnalistais. Balandžio mėnesį atvyks dešimt žurnalistų iš skirtingų kanalų, kuriems rodysime Vilnių. Tai tokio tikslaus skaičiaus nepasakysim, bet matome auditorijas, kurios yra pasiektos. Matome pozityvias reakcijas, kurios kyla iš užsienio, kaip mes ir tikėjomės. Matome, kaip keičiasi turistų srautai kiekvieną mėnesį.

– Kiek kainavo ši reklama? Pusę milijono?

– Ką turite omenyje kainavo? Ji vis dar kainuoja. Kampanija susidaro iš kelių dedamųjų. Tai – transliavimo ir gamybos kaina. Iš viso, taip, apie pusė milijono. 

H. Kissingeris, kuriam pasaulio dėmesį pavykdavo išlaikyti ir ne vieną dešimtmetį po tarnybos valstybiniuose postuose, trečiadienį mirė Konektikute, būdamas 100 metų amžiaus.

Pasaulio lyderiai velionį giria kaip įgudusį JAV interesų gynėją, bet socialinėje žiniasklaidoje daug kas jį vadina karo nusikaltėliu, sukėlusių ilgalaikių neigiamų padarinių visame pasaulyje.

„Amerika neteko vieno iš patikimiausių ir savičiausių balsų užsienio reikalų srityje“, – sakoma buvusio prezidento respublikono George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) pareiškime.

Amerika neteko vieno iš patikimiausių ir savičiausių balsų užsienio reikalų srityje.

„Seniai žaviuosi žmogumi, kuris būdamas berniukas iš žydų šeimos pabėgo nuo nacių, o tada kovojo su jais [tarnaudamas] Jungtinių Valstijų armijoje, – sakė G. W. Bushas. – Kai jis vėliau tapo valstybės sekretoriumi, jo, kaip buvusio pabėgėlio, paskyrimas tiek pat bylojo apie jo didumą kaip ir apie Amerikos didumą.“

Panašiai kalba daug aukšto rango pareigūnų, esamų ir buvusių.

„Senas draugas“

H. Kissingeris dirbo dviem prezidentams, Richardui Nixonui (Ričardui Niksonui) ir Geraldui Fordui (Džeraldui Fordui), ir dominavo užsienio politikoje Jungtinėms Valstijoms traukiantis iš Vietnamo bei užmezgant ryšius su Kinija.

Kinijoje H. Kissingeris gerbiamas už tai, kad valdant R. Nixonui padėjo užmegzti santykius tarp valdančiosios Komunistų partijos ir Vašingtono.

Kinijos ambasadorius Vašingtone Xie Fengas (Sie Fengas) sakė, kad yra labai sukrėstas ir liūdi dėl H. Kissingerio mirties, ir pavadino tai „didžiule netektimi tiek mūsų šalims, tiek pasauliui“.

„Jis amžinai gyvens kinų širdyse kaip brangiausias senas draugas“, – pridūrė ambasadorius.

Kinijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį gyrė „seną gerą Kinijos liaudies draugą“ H. Kissingerį už indėlį į JAV ir Kinijos ryšius.

Jis „ilgai rūpinosi Kinijos ir JAV santykių plėtojimu, rėmė jį, daugiau kaip šimtą kartų lankėsi Kinijoje ir įnešė istorinį indėlį, kad paskatintų Kinijos ir JAV santykių normalizavimą“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Kitas buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) sakė, kad H. Kissingeris paliko neišdildomą žymę Amerikos ir pasaulio istorijoje.

„Visuomet būsiu dėkingas už jo malonius patarimus ir pagalbą man pačiam dirbant sekretoriumi, – socialiniame tinkle „X“ parašė M. Pompeo. – Jo, visuomet palaikančio ir visuomet kompetentingo, išmintis po kiekvieno mūsų pokalbio padarydavo mane geresnį ir labiau pasirengusį.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė velionio indėlį į JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos santykius ir pavadino jį „išmintingu ir įžvalgiu valstybininku“.

„Henry Kissingerio vardas neatsiejamas nuo jo pragmatiškos užsienio politikos, kuri savo laiku atvėrė kelią tarptautinei įtampai sumažinti ir leido pasiekti svarbiausius sovietų ir amerikiečių susitarimus, prisidėjusius prie pasaulinio saugumo stiprinimo“, – sakė V. Putinas Kremliaus išplatintame pranešime.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad H. Kissingeris paliks ilgalaikę žymę tarptautinėje politikoje.

„Henry Kissingerio šimtmetis nebuvo lengvas, tačiau jo didieji iššūkiai atitiko jo didį ir smalsų protą. Jis pakeitė jo tempą ir diplomatijos veidą, – socialiniuose tinkluose anglų kalba parašė D. Kuleba. – Aštrios mintys, vaisingi raštai. Jo intelektinis palikimas ir toliau darys įtaką diplomatijos ir pasaulio tvarkos supratimui.“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį gyrė amerikiečių diplomatą, pabėgusį iš nacistinės Vokietijos į JAV, už jo „atsidavimą transatlantinei draugystei“.

„Jis visada liko arti savo gimtosios Vokietijos. Pasaulis neteko didžio diplomato“, – rašė O. Scholzas socialiniame tinkle „X“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį, sužinojęs apie JAV valstybės veikėjo mirtį, sakė, kad H. Kissingeris buvo istorijos milžinas ir pareiškė Prancūzijos užuojautą Amerikos žmonėms.

H. Kissingerio „idėjų ir diplomatijos šimtmetis padarė didelę įtaką savo laikmečiui ir mūsų pasauliui“, socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad velionis JAV diplomatas buvo didis valstybės veikėjas, kurio labai trūks pasaulinėje arenoje.

„Labai nuliūdino žinia, kad mirė Henry Kissingeris, – rašė D. Cameronas socialiniame tinkle „X“. – Jis buvo didis valstybės veikėjas ir labai gerbiamas diplomatas, kurio labai trūks pasaulinėje arenoje.“

Kritika ir pagyros

Kritika Nobelio taikos laureatui H. Kissingeriui labiausiai girdima socialinėje žiniasklaidoje, kur po naujienų apie jo mirtį paskelbta daug džiugių vaizdo įrašų.

Viena apie muziką, politiką ir popkultūrą rašančio žurnalo „Rolling Stone“ antraštė skelbė: „Henry Kissingeris, Amerikos valdančiosios klasės numylėtas karo nusikaltėlis, pagaliau mirė“.

Dėl H. Kissingerio vaidmens JAV bombarduojant Kambodžą „tikriausiai žuvo šimtai tūkstančių kambodžiečių ir buvo atvertas kelias raudonųjų khmerų siautėjimui“, svetainėje „The Conversation“ rašė Arizonos valstijos universiteto mokslininkas Sophalas Earas (Sofalas Eras), studijuojantis Kambodžos politinę ekonomiją.

„Kasetinės bombos, numestos ant Kambodžos dirbant Kissingeriui, toliau griauna gyvenimus“, – sakė jis.

H. Kissingeris neįprastai didelę įtaką pasaulio reikalams daug dešimtmečių darė ir palikęs postą. Pavyzdžiui, liepą, kai Vašingtono ir Pekino santykiai buvo itin įtempti, jis vyko į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

R. Nixono dukterys Tricia Nixon Cox (Triša Nikson Koks) ir Julie Nixon Eisenhower (Džuli Nikson Eisenhauer) sakė, kad jų tėvo ir H. Kissingerio partnerystė nulėmė kartos gyvenimo laiką trukusią taiką šaliai.

H. Kissingeris inicijavo Paryžiaus derybas, galiausiai davusias prestižą apsaugančias priemones Jungtinėms Valstijoms pasitraukti iš brangaus karo Vietname.

„Dr. Kissingeris suvaidino svarbų vaidmenį dėl istorinio Kinijos Liaudies Respublikos atsivėrimo ir dėl įtampos su Sovietų Sąjunga mažinimo – drąsių iniciatyvų, davusių pradžią Šaltojo karo pabaigai. Jo „šaudyklinė diplomatija“ dėl Vidurinių Rytų padėjo labiau sumažinti įtampą tame neramiame pasaulio regione“, – sakoma R. Nixono dukterų pareiškime.

Tuo metu Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) ketvirtadienį gyrė H. Kissingerio indėlį į taiką ir stabilumą Azijoje.

H. Kissingeris „reikšmingai prisidėjo prie regiono taikos ir stabilumo, įskaitant JAV ir Kinijos diplomatinių santykių normalizavimą“, reporteriams sakė F. Kishida.

Konfliktinių situacijų dėl apmokestintų maišelių nebuvo, sako vieną iš didžiausių prekybos tinklų šalyje valdančios bendrovės „Maxima LT“  atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė.

„Bent jau per savaitgalį mūsų prekybos centre kažkokių konfliktinių situacijų ar kažkokių nesusipratimų nepasitaikė, tiesa, buvo atvejų, kai klientams reikėjo priminti apie tuos pasikeitimus, tačiau pirkėjai į tą tokį priminimą reagavo draugiškai ir geranoriškai“, – antradienį LRT radijui sakė R. Gecevičiūtė.

Anot jos, nepasitaikė situacijų, kai pirkėjams kilo klausimų dėl maišelių apmokestinimo.

Maisto ir kituose prekybos tinkluose nuo liepos 1-osios itin lengvi plastiko maišeliai kainuoja po centą.

Pirkėjams tai yra žinoma, todėl nesusipratimų nebuvo, teigia prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

„Pirkėjai elgiasi mūsų ramiai, jie yra informuoti, kad maišeliai jau bus apmokestinti, jau tikrai žinojo tvarką, nebuvo jokių kuriozų, siurprizų jiems“, – LRT radijui sakė V. Budrienė.

Už maišelius nereikia mokėti, kai į juos bus pakuojama šviežia mėsa, jos produktai ir šviežia žuvis, jos produktai, taip pat tada, kai pirkėjai juos atsineša iš namų.

Komentuodamas šį Kremliaus pareiškimą, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Rusija „privalo pasitraukti iš okupuotų teritorijų ir tik tada bus „laikinos paliaubos“. Veidmainystę pasilikite sau.“

„Tai visiškai propagandinis gestas ir nieko daugiau“, – pažymėjo jis atskirame pareiškime.

„Rusija mėgina rasti bet kokį būdą sumažinti mūšių intensyvumą ir smūgių savo logistikos centrams intensyvumą“, kad galėtų sustiprinti savo pajėgas ir jas pergrupuoti, pridūrė Ukrainos prezidento patarėjas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ketvirtadienį nurodė paskelbti 36 valandų trukmės paliaubas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas, kurias šią savaitę švenčia abi šalys, pranešė Kremlius.

Tai pirmas kartas, kai Rusija skelbia visiškas paliaubas Ukrainoje nuo puolimo pradžios praėjusių metų vasario mėnesį.

M. Podoliakas paliaubų paskelbimą pavadino „banaliu triuku“.

„Nėra nė menkiausio noro užbaigti karą“, – pareiškė jis ir pridūrė: „Nėra reikalo reaguoti į šias akivaizdžiai manipuliacines Rusijos vadovybės iniciatyvas.“

Vokietija: „vadinamosios“ paliaubos Ukrainoje neatneš „nei laisvės, nei saugumo“

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ketvirtadienį griežtai sukritikavo paliaubas, kurias nurodė paskelbti Ukrainoje Kremliaus šeimininkas, ir pareiškė, kad jei prezidentas V. Putinas tikrai norėtų taikos, „jis grąžintų savo kareivius namo“.

„Vadinamosios paliaubos žmonėms, kurie Rusijos okupacijoje kasdien gyvena baimėje, neatneša nei laisvės, nei saugumo“, – parašė ji tviteryje.

J. Bidenas: paskelbti paliaubas Ukrainoje nurodęs V. Putinas siekia „rasti deguonies“

Rusijos lyderio V. Putino nurodymas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas paskelbti 36 valandų trukmės paliaubas tėra bandymas rasti laiko atsikvėpti savo kare, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Jis buvo pasirengęs bombarduoti ligonines, vaikų darželius ir bažnyčias“ gruodžio 25-ąją ir Naujųjų Metų dieną, priminė J. Bidenas ir pridūrė: „Manau, jis mėgina rasti šiek tiek deguonies.“

* Mobiliojo ryšio operatorės „Telia“ ir „Bitė“ pranešė nemokamai teiksiančios ryšį su Ukraina ir joje esantiems savo klientams. Nemokamai skambinti ir siųsti trumpąsias SMS žinutes tarp Lietuvos ir Ukrainos „Telia“ klientai galės iki kovo 4 dienos. „Bitė“ kompensuos Ukrainoje esančių klientų skambučius ir trumpąsias SMS žinutes į ir iš Ukrainos ir šalies viduje. „Tele2“ pranešė, jog kompensuos tarptinklinio ryšio paslaugų kainą privatiems ir verslo klientams, esantiems Ukrainoje.

* „Telia TV“ pranešė, jog neribotą laiką nemokamai rodys visus informacinius TV kanalus visiems savo klientams. Sąraše nurodomi tokie kanalai, kaip CNN, BBC, „Deutsche Welle“ ir kiti. Šią savaitę „Telia“ taip pat pranešė atsisakanti 25 rusiškų kanalų retransliacijos. Išreikšdama palaikymą Ukrainai, šiaurės ir vakarų Lietuvoje veikianti elektroninių ryšių ir telekomunikacijų bendrovė „Splius“ taip pat stabdo kelių rusiškų kanalų retransliavimą.

* Siekdami užkirsti kelią galimam dezinformacijos plitimui, Lietuvos naujienų portalai  diena.lt, kauno.diena.lt, klaipeda.diena.lt, „delfi“, „15min“, „lrytas“, „tv3“, „madeinvilnius“, „ve“, „Kaunas.kasvyksta“ išjungė visus komentarus po straipsniais ir vaizdo siužetais apie aktualijas tiek registruotiems, tiek neregistruotiems vartotojams. Jie taip pat pasiūlė galimybes Lietuvoje įsikurti redakcijoms iš Ukrainos. Klaipėdoje rusų kalba programas transliuojanti radijo stotis „Raduga“ nusprendė atsisakyti Rusijos atlikėjų muzikos. TV3 žiniasklaidos grupė pranešė, kad savo valdomuose kanaluose atsisakys rusiškos produkcijos – filmų, serialų, laidų ir reklamų.

*  Bendrovė „Brolis Semiconductors“ nusprendė dovanoti modernią aukštųjų technologijų įrangą – ši parama Ukrainos kariuomenei artimiausiu metu bus perduota kartu su Lietuvos karinės paramos siunta.

* Bendrovė „Omnisend“ pranešė nutraukusi paslaugų tiekimą Rusijos ir Baltarusijos klientams, tai reiškia, šių šalių įmonės nebegalės siųsti naujienlaiškių ir SMS žinučių savo klientams.

* Stambiausi Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ iš prekybos išėmė prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje. Be to, stabdomi tolesni užsakymai šių šalių tiekėjams.

* Didmeninės prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ stabdo importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Įmonė taip pat nusprendė sustabdyti visų rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų pirkimus iš kitų importuotojų. Šių prekių bus atsisakoma ir „PROMO Cash&Carry“, „PROMO Food Service“, „Officeday“, kituose bendrovės prekybos kanaluose.

*Iš savo asortimento prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje, išėmė ir elektroninės maisto bei kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ bei „Pigu.lt“

* Apie sprendimą neribotam laikui stabdyti rusiškos ir baltarusiškos produkcijos distribuciją Lietuvoje pranešė įmonių grupės „MV GROUP“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“. Ji nurodė, kad atsisakoma visų naujų bei ieškoma galimybių atšaukti dalį pakeliui esančių importo užsakymų.

* Lietuvoje dėl karo Ukrainoje įvedus nepaprastąją padėtį, sustabdytas Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ trečią savaitę vykstantis darbuotojų streikas.   

* Lietuvos medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ gofruotojo kartono gamybos įmonė „Mena Pak“ Ukrainoje sustabdė gamybą. Į šią bendrovę „Grigeo“ investavo 3,7 mln. eurų.

* Lietuvos paštas sustabdė prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, taip pat prekybą šių šalių leidiniais bei jų prenumeratos pristatymą. Prenumeratoriams išlaidas žadama grąžinti. 

* Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pranešė tęsianti eksporto kredito garantijų teikimą Lietuvos eksportuotojams už Ukrainos pirkėjus ir laikinai stabdanti eksporto kredito garantijų teikimą už pirkėjus, registruotus Rusijos ir Baltarusijos teritorijose.

* Ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas teikianti „Ekoagros“ pranešė, jog stabdo paslaugų teikimą Rusijoje ir Baltarusijoje.

„ES reakcija kelia nusivylimą“, - sakė jis. Anot K. Szczerskio, „Lenkija tikisi tarptautinės paramos Baltarusijos visuomenei, siekiančiai demokratijos“.

„Mes tik norime paremti tai, ką sprendžia patys baltarusiai, - patikslino K. Szczerskis. – Omenyje turime smurto nutraukimą ir politinio proceso pradžią, o ne konfrontaciją“. „Ne mes spręsime, kokia turi būti Baltarusija, kaip turi vykti procesai“, - pabrėžė jis.

Anot kanceliarijos vadovo, labai svarbu, kad šiuo ir kitais klausimais Lenkija veikia ne viena, o kartu su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis.

„Nuo pat pradžių Lenkijos ir Lietuvos prezidentai veikė ranka rankon. To nebuvo anksčiau, nes daugelį metų, ypač ministro (Radoslavo) Sikorskio laikais, Lenkijos ir Lietuvos santykiai buvo katastrofiški“, - konstatavo K. Szczerskis.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,09 proc.

Paskelbus balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.

BNS pateikia politikų, darbdavių ir darbuotojų atstovų reakciją į šią žinią.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius: „Valstybės vadovė neišgirdo mokslininkų, pažangaus verslo atstovų, tarptautinių institucijų, Lietuvos jaunimo organizacijų, darbdavių ir visoms politinėms jėgoms atstovaujančių parlamentarų argumentuoto balso“.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius: „Raginsiu frakciją joms (prezidentės pataisoms) pritarti - jos ištiesų yra pakankamai jautrios, bet kartu išsaugo kai kurias pagrindines naujojo kodekso nuostatas - jų nekeičia, kodeksas su jomis gali pradėti veikti“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis: „Norėčiau paraginti Seimo narius išgirsti ir suprasti šalies vadovės siunčiamą signalą, kad darbas nenusisekė ir jį reikėtų palikti parlamentarams, kuriuos žmonės išrinks rudenį“.

Seimo Liberalų frakcijos narys Gintaras Steponavičius: „Prezidentės veto iš esmės stabdo palankesnes sąlygas Lietuvoje kurti daugiau darbo vietų, leisti žmonės ne tik dirbti, bet ir užsidirbti. Veto yra nuviliantis ir neatspindi XXI amžiau lankstesnių darbo santykių tikrovės“.

Seimo Darbo partijos frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys: „Tai daugiau politiniai pasiūlymai negu realūs. Politikos daugiau, nes viskas yra prieš rinkimus. Ko gero, pati prezidentė panašiai mąsto, kaip yra tame kodekse numatyta, bet tiesiog reikėjo parodyti, kad valdančioji dauguma kažką blogai daro, tai ir vetavo“.

Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė: „Jei nenorime naujų darbo vietų steigti, tai toliau vegetuokime su senuoju (Darbo kodeksu) ir tada, sakyčiau, labai trumparegiškas požiūris Prezidentūros parodytas“.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas: „Vertiname visiškai teigiamai. Pasakymas, kad turi būti išsaugotas būtent darbuotojų gynimas, socialinės garantijos, tai yra teigiamas prezidentės požiūris“.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė: „Jeigu Seimas būtų pritaręs komiteto pozicijai po svarstymo, tai prezidentės pastabų būtų žymiai mažiau“.

Dešimtmetį lobistu dirbantis Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis: „Aš manau, kad čia yra grynai politinis sprendimas ir nesusijęs su (Darbo kodekso) turiniu. Pasiūlymai yra visiškai neprogresyvūs“.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas: „Vertinu neigiamai, veto nepelnytas. Visus šiuos klausimus buvo galima išspręsti papildomais teisės aktų projektais. Man liūdna, kad išleidus daug pinigų ir daug laiko besiginčijant, laimėjo retorika, o ne faktai“.