„Drįstu kelti klausimą, kuris truputį ne visiems patiks, bet turiu apie tai kalbėti. Man atrodo, kad yra abejonių, ar šitas nutarimas atitinka Konstituciją. Kalbu apie balsavimus su dviejų savaičių pertrauka“, – trečiadienį Seime sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Jis dalyvavo darbo grupės pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės posėdyje.

Darbo grupė Seimui pasiūlė priimti nutarimą, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės vyktų kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis.

Tomis dienomis Lietuvoje planuojami prezidento rinkimai.

„Šita nuostata Europai yra nežinoma nuostata. Galioja referendumo nepertraukiamumo principas, balsavimas referendume turi būti nepertraukiamas. (...)  Taip pat pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurie dalyvaus antrajame rate, turės daugiau informacijos“, – aiškino V. Sinkevičius.

Be to, anot jo, organizuojant referendumą su dviejų savaičių pertrauka, būtų nesilaikoma principo, kad balsavimo rezultatai turi būti skaičiuojami iš karto.

„Dabar pagal šitą projektą mes rezultatus sužinosime po trijų savaičių. Neįtikėtina. Manau, kad jeigu būtų (nutarimo projektui – BNS) pritarta komisijoje ir Seimas priimtų nutarimą, norint išvengti abejonių dėl jo legitimumo, reikėtų priimti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą“, – siūlė teisininkas.

„Negalima eiti į referendumą su tokia nuostata, taip mes nepraturtinsime nei Europos konstitucionalizmo, nei savo patirties, bet apsijuokti galime“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Kaip išeitį jis taip pat siūlė referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti dvi dienas, bet be tokios ilgos pertraukos – pavyzdžiui, šeštadienį prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą ir prezidento rinkimų dieną.

Darbo grupės siūlymą V. Sinkevičius lygino su vestuvėmis, kurios vyktų su dviejų savaičių pertrauka.

Dvi dienos suteiktų vilties teigiamam rezultatui

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sutiko, kad toks kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) galėtų būti.

Kita vertus, ji stebėjosi, kad toks klausimas kilo tik dabar, darbo grupei jau baigiant darbą, o siūlymas dėl dviejų savaičių pertraukos priimtas pavasarį.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis atkreipė dėmesį, kad minėta pertrauka siūloma siekiant geriausio rezultato per referendumą.

„Turime apsispręsti, ar norime teigiamo rezultato, ar nenorime. (...) Pašto sistema užsienyje balsuojant su ta pertrauka užtikrintų, kad padidėtų balsuojančiųjų skaičius – ne menamai, o žymiai“, – sakė parlamentaras.

R. Karbauskio teigimu, dėl dviejų savaičių intervalo balsuojančiųjų gali padidėti 8 procentais.

„Galime tikėtis per 60 proc. dalyvaujančiųjų, ir atsiranda teorinė galimybė turėti teigiamą rezultatą“, – tvirtino jis.

„Reikia 50 proc. (dvigubą pilietybę – BNS) palaikančių Lietuvos piliečių balsavimo, žinome, kad balsuojantieji 100 proc. tikrai nepalaiko, yra tam tikras procentas žmonių, kurie nepalaiko per balsavimą, dėl to dalyvaujančių rinkėjų skaičius yra esminis“, – akcentavo R. Karbauskis.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad Seime nebus priimama jokių sprendimų, dėl kurių atitikimo Konstitucijai kyla abejonių.

„Tikrai nebus jokių sprendimų, kurie neatitiktų Konstitucijos. Dėl visų abejonių bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, mes turime pakankamai laiko gauti atsakymus“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

„Gerbiame profesoriaus ir kitų žmonių abejones, bet šiandien nutarti, kad mes nedarome taip, kaip norime padaryti, kad įvyktų referendumas, būtų nusikaltimas“, – pridūrė R. Karbauskis.

Darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius po posėdžio žurnalistams sakė, kad darbo grupė rekomenduos Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo datų.

Referendumo datą skelbia Seimas.

Bandė nuleisti referendumo kartelę

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.

Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Pagal Seimo priimtas pataisas, referendumui dėl pilietybės būtų daroma išimtis. Pataisos numato, kad referendumas įvyktų, jeigu jame „už“ pasisakytų daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčiųjų balso teisę.

Šiuo metu aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam bei 14-jam skirsniams.

Valstybes nurodytų įstatyme

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Kas finansuos agitaciją?

Trečiadienį per darbo grupės posėdį konservatorius Andrius Kubilius iškėlė klausimą, kas finansuos referendumo agitacijos kampaniją.

Anot jo, dabartiniai įstatymai griežtai reglamentuoja partijų pajamų šaltinius – juridinių asmenų parama negalima, o fiziniai asmenys gali aukoti nedideles sumas, todėl partijoms gali neužtekti lėšų agitacijos kampanijai turint omenyje, kad tais metais vyks treji rinkimai.

„Čia buvo kilusios mintys, kad galbūt galima numatyti biudžete kokią nors papildomą sumą, yra visiškai netinkamas, nes valstybė turi elgtis neutraliai. Tuo atveju, jeigu valstybė nutartų skirti kokią nors sumą kampanijai „už“, ji lygiai taip pat turėtų skirti sumą kampanijai „prieš“. Yra neatsakytų daug klausimų“, – teigė A. Kubilius.

R. Karbauskis svarstė, kad dėl to greičiausiai reikės keisti Referendumo įstatymą.

„Tai turi būti įstatymuose išspręsta ir Referendumo įstatymo pataisose apibrėžta. Tokios praktikos nebuvo ir mes galime tik remtis užsienio šalių praktika, būtent žiūrėdami į ją, gal „Brexit“ kaip pavyzdys galėtų būti, kaip jis buvo finansuojamas“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

A. Nekrošius įsitikinęs, kad agitaciją už dvigubą pilietybę turėtų apmokėti partijos, valstybė prie to neturėtų prisidėti.

„Darbo grupės pagrindinis tikslas yra kad referendumas įvyktų, o kaip žmonės pasisakys referendume, tai jau kitas klausimas. Manau, kad tai turėtų daryti pačios partijos. Jeigu jos mano, kad tai naudinga valstybei, naudinga žmonėms, turi prisiimti atsakomybę“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad kartu su kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais galėtų būti rengiamas ne tik referendumas dėl dvigubos pilietybės, bet ir referendumas dėl parlamento narių skaičiaus mažinimo.

Anot jo, Seimo narių skaičius galėtų mažėti iki 121. Šiuo metu Konstitucijoje numatytas parlamento narių skaičius yra 141.

„Jeigu mes atėjome su tokia vėliava, kad sumažinsime Seimą ir pačiame Seime balsuojant to nepavyksta padaryti, įstrigęs tas įstatymas, tai jeigu pateiktume klausimą referendumui, tai tas galėtų vykti drauge“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Jis pažymėjo, kad kol kas tai – tik jo nuomonė.

Pasak V. Pranckiečio, papildomas klausimas referendume galėtų pakelti dėl dvigubos pilietybės balsuojančių piliečių skaičių. Būtent galimas per žemas referendume balsuojančių aktyvumas kelia susirūpinimą dvigubos pilietybės išplėtimo siekiančiai išeivių bendruomenei.

Referendumo dalyvių klausiama: „Ar norėtumėte, kad Europos Sąjunga turėtų teisę privaloma tvarka perkelti asmenis, kurie nėra Vengrijos piliečiai, į Vengriją net be Nacionalinės asamblėjos (parlamento) pritarimo“.

Beveik neabejojama, kad „Ne“ stovykla užtikrinai laimės, tačiau balsavimas gali pridaryti rūpesčių V.Orbanui, jeigu rinkėjų aktyvumas nesieks 50 procentų – tuomet referendumas nebūtų laikomas įvykęs.

Todėl dešiniųjų vyriausybė surengė įnirtingą raginimo kampaniją, kad aštuonių milijonų elektoratas nepritartų ES susitarimui dėl migrantų pasidalijimo tarp 28 ES šalių pagal privalomas kvotas be tų šalių parlamentų pritarimo.

Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir užsidarys 20 val., o vėliau vakare tikimasi ir rezultatų paskelbimo.

V.Orbanas šeštadienį perspėjo, kad masinė migracija yra „grėsmė saugiai Europos gyvensenai“ ir kad vengrų „pareiga“ kovoti su „Briuselio elito“ nevykusiais „liberaliais metodais“.

„Galime pasiųsti žinią kiekvienam europiečiui..., kad nuo mūsų, Europos piliečių, priklauso atvesti Europos Sąjungą į protą, bendromis pastangomis, arba leisti jai subyrėti“, – parašė jis laikraščiui „Magyar Idok“.

ES planu, kurį pasiūlė Vokietija ir parėmė dauguma ES šalių, siekiama sumažinti migracijos spaudimą Italijai ir Graikijai, kai šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia bėgančių nuo karo Sirijoje, stengiasi patekti į turtingąsias ES šalis būtent per Italiją ir Graikiją.

Tačiau šis plano įgyvendinimas stringa, rytų ir vidurio Europos šalims karštai prieštaraujant.

Vengrija ne tik kol kas nepriėmė nė vieno pabėgėlio pagal šią schemą, bet ir prisidėjo prie Slovakijos teisinėmis priemonėmis stodama prieš ją.

Pagal ES planą Vengrija turi priimti 1294 prieglobsčio prašytojus, Slovakija – 902. Ai šalys šią prievolę atmeta ir užginčijo ją Europos Teisingumo Teisme.

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais buvo 1,25 mln. prieglobsčio ES prašytojų, o šiemet iki rugsėjo 21 dienos - 1, 44 mln.

2015 metais prieglobsčio Vokietijoje prašėsi 441 800 asmenų, Vengrijoje – 174 425, Švedijoje – 156 110.

Referendumas Vengrijoje kelia grėsmę, kad ginčuose paskendusi Bendrija dar labiau susiskaldys ir taip jau susilpnėjusi dėl didžiausios migrantų krizės po 1945 metų ir Didžiosios Britanijos birželį priimto sprendimo trauktis iš ES.

„Jeigu dėl kiekvieno Ministrų Tarybos ir Europos Parlamento sprendimo bus organizuojami referendumai, teisinis saugumas atsidurs pavojuje“, – perspėjo liepos pabaigoje Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Opozicija ir žmogaus teisių gynimo organizacijos kritikuoja siūlomas konstitucijos pataisas ir vadina jas nedemokratiškomis.

Pataisose numatyta valstybės vadovo kadencijos trukmę pailginti nuo penkerių iki septynerių metų, taip pat įsteigti naują įtakingo pirmojo viceprezidento postą bei dar kelių viceprezidentų postus.

Opoziciniai judėjimai prieš referendumą organizavo masinius protestus ir pasmerkė balsavimą kaip I.Aliyevo mėginimą pratęsti ilgametį savo šeimos valdymą šioje naftos turtingoje buvusioje sovietinėje respublikoje prie Kaspijos jūros.

Europos konstitucinės teisės ekspertų taryba pareiškė, kad siūlomos konstitucijos pataisos „smarkiai pakenktų valdžių padalijimo principui, nes suteiktų prezidentui beprecedentes galias“.

Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pažymėjo, kad „pataisos atvers kelią asociacijų teisės pažeidimams“.

„Referendumą lydi areštai ir bauginimai, – rašoma „Amnesty International“ pareiškime. – Tie, kas mėgino kritikuoti šias pataisas ir ragino už jas nebalsuoti, sulaukė valdžios puolimo ir persekiojimo“.

54 metų I.Aliyevas perėmė valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui (Heidarui Alijevui) – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir komunistinių laikų lyderiui, kuris nuo 1993-iųjų geležiniu kumščiu valdė nepriklausomu tapusį Azerbaidžaną.

2013 metais I.Aliyevas triuškinama balsų dauguma buvo perrinktas trečiai kadencijai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje teigta, kad tuos rinkimus temdė reikšmingos problemos ir trūkumai. Kiti prezidento rinkimai Azerbaidžane numatyti 2018-aisiais.

I.Aliyevas gali kandidatuoti į prezidentus neribotą skaičių kartų, nes tokią teisę įgijo po 2009 metais vykusio ginčijamo referendumo, panaikinusio dviejų prezidento kadencijų limitą.

Jei pirmadienio referendume rinkėjai pritars siūlomoms konstitucijos pataisos, bus įsteigtas naujas pirmojo viceprezidento postas. Šis asmuo būtų antras pagal rangą valstybės pareigūnas. Šiuo metu antrasis pagal rangą pareigūnas yra premjeras.

Pataisos taip pat suteiks prezidentui galimybę panorėjus šaukti pirmalaikius vadovybės rinkimus ir nesunkiai paleisti parlamentą.

Azerbaidžanas – musulmoniška, bet sekuliari valstybė, įsiterpusi tarp Irano ir Rusijos – uoliai stengiasi kurti modernios europinės šalies įvaizdį. 2012-aisiais šalyje vyko Eurovizijos dainų konkursas, o šiemet Baku buvo pirmą kartą surengtas „ Formulės 1“ pasaulio čempionato etapas.

Tačiau aktyvistai reiškia didžiulį susirūpinimą dėl numanomų žmogaus teisių pažeidimų Azerbaidžane.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) gegužę sukritikavo Azerbaidžaną dėl „griežtų veiksmų prieš žmogaus teisių aktyvistus ir valdžios atžvilgiu kritiškai nusiteikusius žurnalistus“.

„Prezidentas Ilhamas Aliyevas yra žmogus, kuriam tenka didžiausia atsakomybė už pasibaisėtiną žmogaus teisių padėtį Azerbaidžane pastarąjį dešimtmetį“, – praėjusią savaitę pažymėjo organizacija „ Freedom House“.

Balsavimas referendume prasidėjo 8 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir tęsis 12 valandų.

„Bild“ taip pat pažadėjo „niekada nebejuokauti apie princo Charleso (Čarlzo) ausis“, „iš solidarumo (su britų įdegiu) liautis vartoti kremą nuo saulės“ ir „dalyvauti be vartininko kitoje baudinių serijoje, kad būtų įdomiau“, jeigu Britanija liks ištikima Europos Sąjungai.

„Brangūs britai, jeigu pasiliksite ES, mes patys pripažinsime tą Vemblio įvartį!“ – skelbė antraštė dienraščio pirmajame puslapyje, Jungtinei Karalystei (JK) pradėjus balsuoti referendume, kuriuo gali būti užbaigta jos narystė Bendrijoje.

Minimas įvartis yra tarp prieštaringiausiai vertinamų per visą pasaulio čempionatų istoriją.

1966 metų finale Anglija ir Vakarų Vokietija buvo įmušusios po du įvarčius, kai per pratęsimą anglų puolėjas Geoffas Hurstas (Džefas Herstas) smūgiavo į vartus.

Kamuolys atsitrenkė į skersinio apačią, atšoko nuo žemės ir buvo išspirtas Vakarų Vokietijos gynėjų, o teisėjas nebuvo tikras, ar kamuolys buvo nukritęs už įvarčio linijos.

Tačiau linijos teisėjas Vakarų Vokietijos liūdesiui įvartį užskaitė ir Anglija paskui tas rungtynes laimėjo rezultatu 4:2.

Laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ savo pirmajame puslapyje, skirtame Britanijos referendumui, taip pat paminėjo tą Vemblio įvartį: išspausdino kamuolio ore nuotrauką ir antraštę „Viduje ar išorėje?“.

Vokietijos žiniasklaida aktyviai ragino britus pasilikti ES ir prieš ketvirtadienio referendumą nesuskaičiuojamoje daugybėje redaktorių skilčių aiškino, kodėl Britanijai gyvybiškai svarbu pasilikti.

„Der Spiegel“ praėjusią savaitę išspausdino specialią dvikalbę dalį, o pirmajame puslapyje – JK vėliavos atvaizdą ir antraštę „Prašom neišeiti“.

Referendumo kampanija suskaldė šalį į priešingas stovyklas ir išsiskyrė nuožmiu tonu. Laikraštis „The Daily Mirror“ pavadino ją „labiausiai skaldančia, tūžminga ir atgrasia politine kampaniją, kokią galime atminti“.

Pateikiame svarbiausias pasirengimo istoriniam ketvirtadienio referendumui datas.

Data paskirta

Po derybų maratono Briuselyje konservatorių premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) vėlų vasario 19-osios vakarą paskelbia apie pasiektą susitarimą dėl, jo žodžiais, svarbių Europos Sąjungos reformų, atveriančių jam kelią rekomenduoti šaliai likti Bendrijoje.

Kitą dieną sugrįžęs į Londoną, premjeras paskiria referendumo datą – birželio 23-iąją, duodamas startą agitacijai, kuri prasideda praktiškai tuojau pat.

Po dienos, vasario 21-ąją, tuometinis Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), kuris daugelio laikomas galimu D.Camerono įpėdiniu, atverčia savo kortas ir paskelbia, jog palaikys „Pasitraukimo“ iš ES stovyklą, suduodamas skaudų smūgį premjerui.

Į kampaniją įsitraukia B. Obama

Opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) balandžio 14-ąją, kitą dieną po oficialios referendumo kampanijos pradžios, pasako savo pirmą svarbią kalbą už ES, ragindamas britus balsuoti už pasilikimą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) suteikia svarbų postūmį „Pasilikimo“ šalininkų stovyklai, kai viešėdamas Londone balandžio 22 dieną pareiškia, kad „Brexit“ atveju Britanija „atsidurs eilės gale“ pasirašyti prekybos susitarimą su Amerika.

Tarptautinių organizacijų įspėjimai

„Pasilikimo“ stovykla sulaukia svarbaus paskatinimo iš tarptautinių organizacijų, kurios palaiko poziciją, kad išstojimas iš Bendrijos turės katastrofiškų padarinių šalies ekonomikai.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys gegužės 27 dieną įspėja, kad „Brexit“ sukeltų „rimtą pavojų augimui“.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) gegužės 13 dieną įspėja, kad Britanijos pasitraukimo iš ES padariniai šalies ekonomikai būtų „nuo ganėtinai blogų iki labai labai blogų“.

Palaikymą „Pasilikimo“ šalininkų stovyklai taip pat išreiškia ES politikai, buvę NATO lyderiai bei JAV gynybos, užsienio reikalų ir iždo sekretoriai.

Esminės permainos apklausose

Birželio pradžioje visuomenės nuotaikose įvyksta pokyčių – apklausose į priekį išsiveržia „Brexit“ šalininkų stovykla, kuri aplenkia varžovus sėkmingai pasinaudojusi augančiu britų nerimu dėl imigracijos, pasiūliusi ją suvaržyti pritaikius Australijoje galiojančią balais paremtą sistemą.

Svarbiu postūmiu „Brexit“ šalininkų stovyklai tampa populiariausio laikraščio „The Sun“ paskelbtas palaikymas. Bulvarinis dienraštis 4,5 mln. savo skaitytojų balsuoti už pasitraukimą iš ES paragino pasitelkęs žodžių žaismą: „BeLeave in Britain“ (believe in Britain – tikėkite Britanija; leave - pasitraukite).

Tuo tarpu konkuruojančios stovyklos stengiasi aplenkti viena kitą pasitelkusios įvairius viešųjų ryšių triukus.

Birželio 15 dieną „Brexit“ stovyklos žvejybinė flotilė, kurios laivai buvo išpuošti plakatais su prieš ES nukreiptais šūkiais, aidint rūko sirenoms pajuda Temzės upe. Ši akcija, kuriai vadovavo Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as (Naidželas Fareidžas), surengta protestuojant prieš ES žvejybos politiką.

Šalia flotilės kitu laivu plaukė „Brexit“ priešininkas rokeris Bobas Geldofas (Bobas Geldofas), kuris rodė pergalės ženklą ir per megafoną šaukė: „Nigelai, esi apgavikas“. Jis buvo aplietas vandeniu iš „Pasitraukimo“ stovyklos laivo.

Parlamentarės nužudymas

Nužudoma 41 metų leiboristų parlamentarė Jo Cox (Džo Koks), agitavusi už Britanijos pasilikimą Bendrijoje.

Dviejų vaikų motina buvo užpulta su peiliu ir šaunamuoju ginklu prie savo rinkimų apygardos biuro Berstolo kaime Anglijos šiaurėje birželio 16 dieną.

Dėl brutalaus parlamentarės nužudymo, įvykdyto dienos metu, abi stovyklos sustabdo referendumo kampaniją, o sukrėsta šalis nugrimzta į gedulą.

J.Cox nužudymu įtariamas Thomas Mairas (Tomas Meras) pareiškia „Mirtis išdavikams, laisvė Britanijai“, kai Vestminsterio magistratų teisme Londone jo paprašoma prisistatyti pateikus kaltinimus žmogžudyste.

Parlamentarės vyras Brendanas vėliau BBC sakė, kad jo žmonai buvo „neramu“ dėl referendumo kampanijos debatų tono, o jis pats mano, kad ji buvo nužudyta dėl savo politinių pažiūrų.

Paskutinės dienos

Paskutinėmis dienomis prieš balsavimą viešosios nuomonės apklausose į priekį vėl įsiveržia „Pasilikimo“ šalininkų stovykla , tačiau jos atotrūkis nuo oponentų – minimalus.

Garsios politikos, verslo, kultūros ir sporto figūros bei priešingas stovyklas palaikantys laikraščiai imasi paskutinių bandymų palenkti rinkėjus į vieną ar kitą pusę.

D.Cameronas apeliuoja į vyresnio amžiaus rinkėjus, kurie, manoma, labiau linkę balsuoti už „Brexit“, ragindamas juos pagalvoti apie jų „vaikų ir anūkų viltis ir svajones“.

Pasaulinės akcijų rinkos ir svaro kursas auga, investuotojams tikint, kad britai neišstos iš ES.

Birželio 21 dieną Vemblio arenoje įvyksta didžiausi debatai per šią referendumo kampaniją, kuriuose „Brexit“ vėliavnešys B.Johnsonas suriemia ietis su Londono mero poste jį pakeitusiu Sadiqu Khanu (Sadiku Chanu), palaikančiu tolesnę šalies narystę Bendrijoje.

Abi pusės debatų metu kaltina viena kita panikos kurstymu.

Apklausų rezultatai svyravo visos agitacijos metu ir politikams nepavyko įgyti reikšmingos persvaros. Pro europietiškai pusei atstovauja šalies premjeras konservatorius Davidas Cameronas, tačiau didžiąją euroskeptikų stovyklos dalį sudaro maištaujantys bendrapartiečiai vadovaujami buvusio Londono mero Boriso Johnsono.

Pagrindinis klausimas rūpintis žmonėms – imigracija. Anglai nerimauja, kad į jų šalį kasmet plūsta vis daugiau žmonių iš rytų Europos ir baiminasi, kad prie jų prisidės į Sąjungą įstoti bandantys Turkai ir pabėgėliai iš Vidurio Rytų. Pro europietiškai nusiteikę politikai įspėja, kad pasitraukus iš Bendrijos, šalis išgyventų finansų krizę ir ekonomikos stagnaciją.

Didžiajai Britanijai išstojus, šalis iš naujo turės derėtis dėl tarptautinių mainų ir spręsti dėl naujos imigracijos politikos. Ekspertai teigia, kad britai negali reikalauti, kad šalyje gyvenantys europiečiai grįžtų namo. Kita vertus teigiama, kad bus įvestos kvotos naujiems atvykėliams.

Tuo metu lažybų punktų atstovai sako, kad Lietuvos gyventojai tiki, jog Didžiosios Britanijos gyventojai nuspręs likti Europos Sąjungoje. Kitų šalių lažybų dalyviai taip pat labiau tiki, jog britai nuspręs nieko nekeisti.

Lažybų organizatoriai sako, kad klausimas dėl tolesnės Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje populiarus jau kelis mėnesius, o šią savaitę juntamas itin didelis susidomėjimas. Lietuvoje veikiančių lažybų punktų atstovai pastebi, kad daugiau šalies gyventojų mano, jog britai referendume vis dėlto nuspręs pasilikti Bendrijoje.

Užsienio žiniasklaida, kuri šią savaitę taip pat daug dėmesio skiria lažyboms, skelbia, jog nepaisant apklausų, kurios rodo beveik lygias abiejų pusių jėgas, lažybų dalyviai netiki Didžiosios Britanijos pasitraukimu. Anot lažybų statistikos, trys galimybės iš keturių, kad britai nuspręs nieko nekeisti.