„Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę sujungti bendras prekybines zonas. Juose aiškiai yra numatyti ir terminai, kada turėtų būti priimami sprendimai – nuo pačio sprendimo priėmimo viduje tarp trijų Baltijos šalių, kad rinkos turėtų būti sujungiamos ne vėliau kaip per pusantrų metų“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė R. Pocius.

„Jeigu mes planuotume arba įsivaizduotume, kad realiai sprendimą galėtume priimti po sinchronizacijos, kad judame rinkų sujungimo link, tai realus rezultatas galėtų būti 2027 metai, kuomet bendra mūsų rinka jau galėtų funkcionuoti“, – pridūrė  rinkos reguliuotojo vadovas. 

VERT pirmininkas vasarį BNS teigė kad trijų šalių elektros prekybos zonų sujungimas galimas tik po to, kai 2025 metų vasarį sistemos pradės veikti sinchroniškai su Europa, tačiau pradėti būtinus veiksmus galima nelaukiant šios datos.

R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.

Baltijos šalių elektros rinkų sujungimas įgalintų arba leistų plačiau pasižiūrėti naujiems, potencialiems rinkos dalyviams.

 

Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

„Jeigu mes esame susiskaidę, fragmentuoti, esame mažos rinkos, tai tikėtis pritraukti naujų rinkos dalyvių yra pakankamai sudėtinga. Baltijos šalių elektros rinkų sujungimas įgalintų arba leistų plačiau pasižiūrėti naujiems, potencialiems rinkos dalyviams ir suteiktų galimybę jiems įžengti į mūsų nacionalines rinkas“, – forume kalbėjo R. Pocius.

Jo teigimu, bendros Baltijos šalių elektros prekybos zonos sukūrimas taip pat suvienodintų trijų didžiųjų elektros tiekėjų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių koncernų dalį rinkoje bei sukurtų palankesnes sąlygas konkurencijai.    

„Rinkų sujungimas suvienodintų tų tiekėjų turimas rinkos dalis ir pastatytų juos į vienodas startines pozicijas“, – teigė R. Pocius.

Anot VERT pirmininko, vienas pagrindinių iššūkių sujungiant Baltijos šalių elektros prekybos zonas – skirtingas mažmeninės rinkos reguliavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Šiandien, reikia pripažinti, Lietuvoje politinė intervencija į patį reguliavimą yra pakankamai reikšminga, kas nėra gerai ir sveika mažmeninės rinkos vystymuisi. Tam, kad turėtume didesnę konkurenciją ir naudą, matyt, turės būti atitinkami sprendimai ir galbūt didžiulės politinės intervencijos atitraukimas iš mūsų šalies politikų“, – teigė R. Pocius.

I. Žilienė: bendrai rinkai reikalingos investicijos į perdavimo tinklus

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas. Tačiau, pasak jos, dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.

„Latvijoje ir Estijoje tie tempai (elektros gamybos augimo – BNS) yra lėtesni. Tai reiškia, kad visa pagaminta elektros energija negalės būti suprekiauta kitoje prekybos zonoje vien dėlto, kad perdavimo infrastruktūra yra nepakankama, jos pralaidumai yra nepakankami“, –  ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė I. Žilienė.

Jos teigimu, sujungus Baltijos šalių elektros prekybos zonas, tačiau tarp jų esant nepakankamai perdavimo infrastruktūrai gali tekti riboti elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybą, dėl to mokėti kompensacijas gamintojams, o tai persikeltų į perdavimo tarifą, kuris yra sudėtinė galutinės elektros kainos dalis.

„Link to (bendros rinkos – BNS) reikia judėti, tačiau yra siūlymas įvertinti visas aplinkybes. Kad neatsitiktų taip, kad mūsų perdavimo sistemų operatoriai negaus perkrovų pajamų, tačiau kartu ribodami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus (...) mokės jiems kompensacijas. Jos eis į perdavimo tarifą, kurį mes visi sumokame“, – kalbėjo viceministrė.

VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad Lietuvoje išaugus vietinei gamybai sumažėtų jungties su Latvija, per kurią šiuo metu importuojama dalis elektros, apkrovimas. Be to, elektros gamybos netolygumą, pasak jo, leis išlyginti kaupimo baterijos.

Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus.

 

Tiekėjai abejoja bendros rinkos nauda

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga abejojo, ar bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidins nepriklausomų tiekėjų skaičių bei konkurenciją.

„(Konkurencija – BNS) atsiras dėl to, kad elektros vartojimas didėja Lietuvoje – dėl to tikrai gali atsirasti. (...) Tai nepakenks (bendros rinkos sukūrimas – BNS), bet ar tai kažką papildomai mums kaip tiekėjams sukurs? Manau, kažko nepakeis“, – forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo M. Giga.

Anot elektros tiekėjos „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, bendra Baltijos šalių elektros zona gali teigiamai paveikti didmeninę rinką. Vis dėlto, jo teigimu, bendros rinkos kūrimas priklausys nuo politinės valios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus. Skirtumai vertinant gaminančius vartotojus (...), pereinant nuo „net metering“ prie „net billing“ sistemos – Latvijoje ir Estijoje tas jau seniai įdiegta“, – forume kalbėjo V. Koryzna.

„Turime labai daug teisinių skirtumų, kurie yra įvardyti politiniai skirtumai. Ar įmanoma juos suvienodinti? Turint norą, ambicijas įmanoma, bet tai velniškai sudėtinga“, – teigė „Enefit“ vadovas.

VERT vadovo teigimu, taryba jau dalyvauja ir teismo bylose, kur gina dėl neteisėtai nuskaičiuotų mokesčių nukentėjusių vartotojų interesus.

„VERT nusprendė šią problemą spręsti centralizuotai, nes suprasdami, kad kiekvienas vartotojas greičiausiai neturės galimybių arba žinių ar kitos priežastys gali neleisti konkrečiai kreiptis į nepriklausomą tiekėją ir (reikalauti – ELTA) grąžinti šitas sumas“, – Seimo „Demokratų frakcijos“ posėdyje antradienį kalbėjo VERT vadovas Renatas Pocius.

Jo teigimu, taryba kreipėsi į didžiausius nepriklausomus tiekėjus „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir „Ignitis“, ragindama grąžinti vartotojų sumokėtas baudas už nutrauktas sutartis, tačiau kol kas tik „Ignitis“ yra nurodęs, kad grąžins permokas į jį besikreipiantiems vartotojams.

Reguliuotojas ragina vartotojus kreiptis ir tiesiogiai į nepriklausomus tiekėjus. Jeigu jie pateiktų neigiamus atsakymus, vartotojai gali kreiptis ir į VERT, kuri išnagrinės skundus.

Kaip reguliuotojas dalyvausime tose bylose, kuriose mes esame įtraukti ir teisminėse bylose.

 

R. Pociaus teigimu, dėl jau besikreipusių vartotojų skundų VERT pradėjo patikrinimus. Juos baigti ir priimti sprendimą dėl visų elektros vartotojų, kuriems tiekėjai pritaikė mokesčius po sutarčių nutraukimo, taryba planuoja iki liepos mėnesio, šis sprendimas taptų privalomas visiems tiekėjams.

„Tokiu atveju tas tarybos sprendimas taptų įpareigojantis (...) Šiandien dienai tarsi geranoriškai kreipėmės į nepriklausomus tiekėjus ir tada jau tiekėjai tą sprendimą gali skųsti, kaip ir bet kurį kitą VERT sprendimą, bet jau šiuo atveju būtų įpareigojimas nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams grąžinti šitas sumas“, – teigė R. Pocius.

„Šiandien turime problemą, kad nepriklausomiems teikėjams nėra numatyta pareiga derinti standartinių sutarčių sąlygų nei su viena institucija (...) Tos standartinės sutartys nebūtinai gali atitikti teisės aktų reikalavimus (...) Kol nėra VERT sprendimo po patikrinimo, nėra VERT nutarimo, tiekėjai šiai dienai neprivalo tuo išaiškinimu vadovautis, tai yra nuomonė (...) Šiuo aspektu yra planuojami teisės aktų pakeitimai, kuriuos mes diskutavome ir juos palaikome“, – pridūrė jis.

Šias Elektros energetikos įstatymo pataisas pavasario sesijoje siūlys Seimo Ekonomikos komitetas.

VERT Eltai pateiktais duomenimis, šiuo metu į tarybą dėl mokesčių nutraukus elektros tiekimo sutartis kreipėsi 122 vartotojai, o teismuose taryba dalyvauja 10 bylų.

„Kaip reguliuotojas dalyvausime tose bylose, kuriose mes esame įtraukti ir teisminėse bylose. Savo poziciją esame pateikę teismams ir kai kuriuose teismo posėdžiuose jau esame pristatę tą savo poziciją, atstovavę savo vartotojus (...) Mes raginame vartotojus, kurie jau yra pradėję šitą procesą, jį užbaigti“, – teigė R. Pocius.

Pasak VERT vadovo, kol kas bendra suma, kiek nepriklausomi tiekėjai reikalauja sumokėti į VERT besikreipusių vartotojų, nėra žinoma, ją tiksliai galės įvardinti po patikrinimo.

ELTA primena, jog nepriklausomi elektros tiekėjai privalo grąžinti iš buitinių vartotojų ir mažų įmonių nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2023 m. birželio 1 d. gautas netesybas ir kitus mokesčius.

Pasak Renato Pociaus, šiuo metu tiekėjai su jokia institucija neprivalo derinti klientams siūlomų sutarčių, o jos esą gali prieštarauti įstatymams. Todėl, anot jo, siūloma sustiprinti VERT galias.

„Šiandien turime problemą tokią, kad išties nepriklausomiems tiekėjams nenumatyta pareiga ex ante (iš anksto – BNS) derinti standartines sutarčių sąlygas nė su viena institucija. Turėjome tą problemą, kad tos standartinės sutarčių sąlygos nebūtinai gali atitikti teisės aktų reikalavimus“, – antradienį susitikime su Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ sakė R. Pocius.

Taip VERT vadovas kalbėjo Seimo Ekonomikos komitetui pasiūlius įstatymu leisti VERT derinti su buitiniais vartotojais ir mažomis ar labai mažomis įmonėmis sudaromų sutarčių standartines sąlygas. Iniciatyva koreguoti teisinę bazę kilo daliai nepriklausomų elektros tiekėjų atsisakius grąžinti vartotojų sumokėtas baudas už iki praėjusio birželio nutrauktas sutartis.

„Diskutavome ir komitete (Seimo Ekonomikos komitete – BNS) buvo pasiūlymas sustiprinti VERT galias, tokiu atveju numatant pareigą ex ante derinti standartines sutarčių sąlygas, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir kad nebėgtume paskui traukinį, stengiant aiškintis, ar standartinės sutarčių sąlygos atitinka teisės aktus“, – kalbėjo R. Pocius.

Tiekėjai, kol nėra VERT sprendimo po patikrinimo, kol nėra VERT nutarimo, neprivalo tuo išaiškinimu vadovautis.

 

„Jos būtų išnagrinėtos, priimtas sprendimas“, – pažymėjo VERT pirmininkas.

Jo teigimu, be kita ko, bus siūloma įstatymu įpareigoti tiekėjus laikytis VERT išaiškinimų.

„Šiandien mūsų išaiškinimas (...) tiekėjams nėra privalomas. Tiekėjai, kol nėra VERT sprendimo po patikrinimo, kol nėra VERT nutarimo, neprivalo tuo išaiškinimu vadovautis. Tai yra tarybos nuomonė. Šiuo aspektu taip pat planuojami teisės aktų pakeitimai“, – teigė R. Pocius.

Seimo Ekonomikos komitete R. Pocius praėjusią savaitę sakė, kad VERT turėtų iki liepos nustatyti, kiek lėšų už sumokėtas baudas nepriklausomi tiekėjai turi grąžinti vartotojams bei įpareigoti tą padaryti. Tuomet jis pabrėžė, kad VERT taip siekia ginti vartotojų interesus.

Anksčiau skelbta, kad tiekėjams reikalaujant netesybų iš klientų su šia problema susidūrė daugiau nei 2 tūkst. buitinių vartotojų bei bent 200 mažų ir labai mažų įmonių. Netesybų reikalavo „Elektrum Lietuva“ bei „Enefit“, dėl to elektros tiekėjai ir kai kurie jų klientai bylinėjasi teismuose.

„Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ sausį pašalino sutartyse anksčiau nustatytus pažeidimus dėl teisės jas vienašališkai nutraukti ar pakeisti – naujose sutartyse nenumatyta prievolė grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau termino.

„Enefit“ skelbia sutarčių nutraukimo mokesčių buitiniams vartotojams nebetaikanti nuo praėjusių metų balandžio, o mažoms bei labai mažoms įmonėms – nuo birželio. Tuo metu trumpalaikėms buitinių vartotojų sutartims įmonė tikina niekuomet netaikiusi apribojimų.

Elektros tiekėjai taip pat įsipareigojo po 2023 metų birželio 1 dienos sutartis sudariusiems šių grupių vartotojams netaikyti sąlygų dėl nuolaidų grąžinimo.

Vis dėlto tiek energetikos rinkos reguliuotojas, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, dar nesulaukusios konkrečių vartotojų skundų apie elektros tiekėjų su gaminančiais vartotojais nutraukiamas sutartis.

Tuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas sako, kad gaminančių vartotojų migracija pastaruoju metu yra nedidelė, o didžioji jų dalis pereina pas kitą nepriklausomą tiekėją.

„Mūsų supratimu, tiekėjų veiksmas, kuriuo jie atsisako sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais, nepratęsti sutarčių, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Mūsų supratimu, tai yra vartotojų diskriminavimas, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tiekėjai privalo vartotojams, įskaitant ir gaminančius, pasiūlyti tiekimo sutartis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį sakė R. Pocius.

Jo teigimu, tokią poziciją VERT perdavė ir nepriklausomiems teikėjams, taip pat juos įspėjo apie teisės aktuose už tai numatytas galimas 10 proc. metinės apyvartos siekiančias sankcijas.

„Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS)“, – teigė R. Pocius.

Anot jo, VERT neturi duomenų, kad nepriklausomi tiekėjai patiria nuostolių dėl gaminančių vartotojų, o jeigu jų ir būtų, teisės aktai neleidžia tiekėjams nuostolių perkelti šiems vartotojams. 

Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, tiekėjų sprendimas nepratęsti sutarčių pažeidžia Elektros energetikos įstatymą, taip pat gali stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą. 

„Būtent tokios sąlygos gali stabdyti plėtrą, tiesiogiai ribotų vartotojų teisę apsispręsti, ar investuoti į nuosavą gamybą ir, aišku, yra visiškai nesuderinama su valstybės tikslais – atsinaujinančios energetikos plėtra ir energetiniu saugumu“, –  posėdyje trečiadienį sakė I. Žilienė.  

„Toks sutarčių nesudarymas ir tam tikrų nuostatų įtraukimas, kurie riboja atsinaujinančios energetikos plėtrą, gali būti traktuojamas kaip piliečių teisių pažeidimas“, – pridūrė viceministrė.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija bendru sutarimu pasiūlė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) išanalizuoti ir įvertinti ekonominį naudingumą nepriklausomiems elektros tiekėjams.

M. Nagevičius: problema sisteminė

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad gaminantys vartotojai elektros tiekėjams yra nuostolingi.

„Elektros tiekėjas, aptarnaudamas gaminantį vartotoją, kuris iš tiekėjo neperka nė vienos kilovatvalandės, suneša tiekėjui nulį pajamų. Reiškia, energijos tiekėjas net ir tokioje sistemoje turi jį (gaminantį vartotoją – BNS) balansuoti, jam išrašinėti sąskaitas, nupirkti jam elektrą, įvertinti, kada jis tą elektrą suvartos ir už tai gauna nulį. Tai jau yra sistemiška problema“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį teigė M. Nagevičius.

Elektros tiekėjas, aptarnaudamas gaminantį vartotoją, kuris iš tiekėjo neperka nė vienos kilovatvalandės, suneša tiekėjui nulį pajamų.

 

Jo teigimu, didėjant saulės jėgainių skaičiui ši problema augs, ją dar didins dvipusės apskaitos („net metering“) modelis.

„Sistemiškai gaunasi, kad kuo toliau, tuo elektros verčių skirtumai tarp paimtos ir atiduotos elektros darosi vis didesni“, – teigė LAIEK vadovas.

Pasak M. Nagevičiaus, apie tai, kad nepriklausomi tiekėjai nenori pratęsti sutarčių su saulės elektrines įsirengusiomis įmonėmis, taip pat joms pateikia brangius ir nenaudingus pasiūlymus, skundų sulaukė jo vadovaujamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos ir klimato kaitos komitetas.

Jo teigimu, problemą galėtų spręsti gaminančių vartotojų skatinimas pereiti prie grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelio, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektrą tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovas Vytautas Milėnas teigė palaikantis VERT bei Energetikos ministerijos poziciją. Jis nesutiko su M. Nagevičiumi, kad gaminantys vartotojai tiekėjams yra nuostolingi.

„Kada saulė šviečia ir buitiniai gaminantys vartotojai gamina elektros energiją, nepriklausomi tiekėjai ją paima nemokamai ir pirmiausia žemame (žemos įtampos – BNS) skirstomame tinkle ją paskirsto toje teritorijoje ir parduoda kitiems tiekėjams už sutartines kainas“, – teigė V. Milėnas.

Elektros tiekėjos „Enefit“ verslo klientų departamento vadovė Žana Klusovskienė atmetė teiginius, kad tiekėjas skirstomaisiais tinklais greta esantiems vartotojams paskirsto gaminančių vartotojų pagamintą elektrą.

„Kviečiu galbūt taip adekvačiau pasižiūrėti į šitą situaciją ir nesakyti, kad (tiekėjams – BNS) nėra nuostolio. Jeigu nebūtų nuostolio (...), tiekėjas nekeltų šito klausimo, o keliame jį jau antrus metus iš eilės“, – Seimo komisijos posėdyje teigė Ž. Klusovskienė.

ESO: gaminančių vartotojų migracija – nedidelė

ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius iš tiekėjų į garantinį tiekimą pasitraukė 1,6 proc. gaminančių buitinių ir verslo vartotojų. Jo teigimu, į garantinį tiekimą pasitraukia tik penktadalis gaminančių verslo vartotojų, o likusi dalis renkasi kitus tiekėjus.

„Bendrai gaminantys vartotojai turi galimybę keisti tiekėją, tie kontraktai yra pasirašomi ir tik dalis iš jų dėl kažkokių priežasčių (...) patenka į garantinį tiekimą“, – komisijos posėdyje teigė R. Radvila.

ESO duomenimis, kovo 7 dieną Lietuvoje buvo 95,9 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių 13,7 tūkst. (14 proc.) verslo vartotojų gaminančių vartotojų.

„Verslo žinios“ skelbė, jog dalis saulės elektrinių savininkų, tarp jų ir jas įsirengusios įmonės, skundžiasi, kad nepriklausomi tiekėjai nepratęsia elektros tiekimo sutarčių arba nesudaro naujų. Todėl vartotojai yra priversti naudotis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) garantinio tiekimo paslauga, kur sukaupta elektra iš esmės nekompensuojama.

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga „Verslo žinioms“ teigė, kad gaminantys vartotojai tiekėjams kelia per daug rizikų, per dideli jų gaminamos elektros balansavimo kaštai, todėl įmonė su tokiais klientais dabar nesudaro naujų sutarčių. 

Vis dėlto tiek energetikos rinkos reguliuotojas, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, jog dėl to dar nėra gavę konkrečių vartotojų skundų.

Tuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas sako, kad gaminančių vartotojų migracija pastaruoju metu yra nedidelė, o didžioji jų dalis pereina pas kitą nepriklausomą tiekėją.

„Mūsų supratimu, tiekėjų veiksmas, kuriuo jie atsisako sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais, nepratęsti sutarčių, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Mūsų supratimu, tai yra vartotojų diskriminavimas, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tiekėjai privalo vartotojams, įskaitant ir gaminančius, pasiūlyti tiekimo sutartis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį sakė R. Pocius.

Jo teigimu, tokią poziciją VERT perdavė ir nepriklausomiems teikėjams, taip pat juos įspėjo apie teisės aktuose už tai numatytas galimas 10 proc. metinės apyvartos siekiančias sankcijas.

„Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS)“, – teigė R. Pocius.

Anot jo, VERT neturi duomenų, kad nepriklausomi tiekėjai patiria nuostolių dėl gaminančių vartotojų.

Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, tiekėjų sprendimas nepratęsti sutarčių pažeidžia Elektros energetikos įstatymą, taip pat gali stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą. 

Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS).

 

„Būtent tokios sąlygos gali stabdyti plėtrą, tiesiogiai ribotų vartotojų teisę apsispręsti, ar investuoti į nuosavą gamybą ir, aišku, yra visiškai nesuderinama su valstybės tikslais – atsinaujinančios energetikos plėtra ir energetiniu saugumu“, –  posėdyje trečiadienį sakė I. Žilienė.  

„Toks sutarčių nesudarymas ir tam tikrų nuostatų įtraukimas, kurie riboja atsinaujinančios energetikos plėtrą, gali būti traktuojamas kaip piliečių teisių pažeidimas“, – pridūrė viceministrė. 

M. Nagevičius: problema sisteminė

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad gaminantys vartotojai elektros tiekėjams yra nuostolingi.

„Elektros tiekėjas, aptarnaudamas gaminantį vartotoją, kuris iš tiekėjo neperka nė vienos kilovatvalandės, suneša tiekėjui nulį pajamų. Reiškia, energijos tiekėjas net ir tokioje sistemoje turi jį (gaminantį vartotoją – BNS) balansuoti, jam išrašinėti sąskaitas, nupirkti jam elektrą, įvertinti, kada jis tą elektrą suvartos ir už tai gauna nulį. Tai jau yra sistemiška problema“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį teigė M. Nagevičius.

Jo teigimu, didėjant saulės jėgainių skaičiui ši problema augs, o prie jos prisidės ir dvipusės apskaitos  („net metering“) modelis.

„Sistemiškai gaunasi, kad kuo toliau, tuo elektros verčių skirtumai tarp paimtos ir atiduotos elektros darosi vis didesni“, – teigė LAIEK vadovas.

Pasak M. Nagevičiaus, apie tai, kad nepriklausomi elektros tiekėjai nenori pratęsti sutarčių su saulės elektrines įsirengusiomis įmonėmis, taip pat joms pateikia brangius ir nenaudingus pasiūlymus, skundų sulaukė jo vadovaujamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos ir klimato kaitos komitetas.

Jo teigimu, susidariusią situaciją galėtų spręsti gaminančių vartotojų skatinimas pereiti prie grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelio, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovas Vytautas Milėnas teigė palaikantis VERT bei Energetikos ministerijos poziciją. Jis nesutiko su M. Nagevičiumi, kad gaminantys vartotojai tiekėjams yra nuostolingi.

„Kada saulė šviečia ir buitiniai gaminantys vartotojai gamina elektros energiją, nepriklausomi tiekėjai ją paima nemokamai ir pirmiausia žemame (žemos įtampos – BNS) skirstomame tinkle ją paskirsto toje teritorijoje ir parduoda kitiems tiekėjams už sutartines kainas“, – teigė V. Milėnas.

ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius iš tiekėjų į garantinį tiekimą pasitraukė 1,6 proc. gaminančių buitinių ir verslo vartotojų. Jo teigimu, į garantinį tiekimą pasitraukia tik penktadalis gaminančių verslo vartotojų, o likusi dalis renkasi kitus tiekėjus.

„Bendrai gaminantys vartotojai turi galimybę keisti tiekėją, tie kontraktai yra pasirašomi ir tik dalis iš jų dėl kažkokių priežasčių (...) patenka į garantinį tiekimą“, – komisijos posėdyje teigė R. Radvila.

ESO duomenimis, kovo 7 dieną Lietuvoje buvo 95,9 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių 13,7 tūkst. (14 proc.) verslo vartotojų gaminančių vartotojų.

„Verslo žinios“ skelbė, jog dalis saulės elektrinių savininkų, tarp jų ir jas įsirengusios įmonės, skundžiasi, kad nepriklausomi tiekėjai nepratęsia elektros tiekimo sutarčių arba nesudaro naujų. Todėl vartotojai yra priversti naudotis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) garantinio tiekimo paslauga, kur sukaupta elektra iš esmės nekompensuojama.

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga „Verslo žinioms“ teigė, kad gaminantys vartotojai tiekėjams kelia per daug rizikų, per dideli jų gaminamos elektros balansavimo kaštai, todėl įmonė su tokiais klientais dabar nesudaro naujų sutarčių. 

„Konkrečiai mes kreipėmės į tris nepriklausomus tiekėjus prašydami per savaitę pateikti savo apsisprendimą, ar tiekėjas ketina grąžinti šitas nuolaidas, ar ne, nes mes, pirma, norime tą klausimą išspręsti civilizuotai, siūlyti patiems tiekėjams, geranoriškai, kreiptis į vartotojus ir grąžinti pinigus, kurie buvo surinkti ne visiškai teisėtu būdu“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Pocius.

Pasak jo, nepriklausomi tiekėjai tiek iki 2023 metų birželio, kai įsigaliojo draudimas taikyti baudas pagal naujas sutartis, tiek dabar neturi teisės taikyti baudų vartotojams keičiant tiekėją ir nutraukiant sutartį.

„Gavę iš tiekėjų atsakymus tokiu atveju matysime, jeigu tiekėjai nesutiks, tai toliau mes ginsime vartotojų teises pagal tai, kaip yra nustatyta teisės aktuose ir imsimės visų priemonių, kurie instrumentai yra suteikti tarybai tam, kad būtų tos teisės apgintos“, – teigė VERT vadovas.

Mes vertinam šitą veiksmą kaip visiškai nepagrįstą vartotojo klaidinimą ir iš tikrųjų stebina tokia ir Energetikos ministerijos, ir reguliuotojo pozicija, nes ji prieštarauja pačiai sau.

 

Tuo metu energetikos bendrovės „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, jog VERT pakeitė ankstesnę savo poziciją ir  klaidina vartotojus.

„Mes vertinam šitą veiksmą kaip visiškai nepagrįstą vartotojo klaidinimą ir iš tikrųjų stebina tokia ir Energetikos ministerijos, ir reguliuotojo pozicija, nes ji prieštarauja pačiai sau. (...) Dabar ta pozicija keičiasi ir reguliuotojas persigalvoja, tiesiogine to žodžio prasme persigalvoja ir pareikalauja grąžinti per trejus metus taikytus tam tikrus sutarčių nutraukimo mokesčius“, – LRT radijui sakė V. Koryzna.

Jo teigimu, jau vyksta teisminiai ginčai su kai kuriomis įmonėmis, be to, bendrovė neatmeta galimybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT).

„Kas toliau? Toliau turime keletą teisminių procesų, kurie yra būtent ar tai su mažom, arba labai mažom įmonėm ir privačiais vartotojais, ir iš esmės – teismai, kur tą praktiką aiškins, kaip reikia interpretuoti ir vadovautis įstatymais ir bet kokiu atveju neatmetame galimybės, kad teks kreiptis ir į ESTT“, – teigė jis.

Skelbta, kad tiekėjams reikalaujant netesybų iš klientų su šia problema susidūrė daugiau nei 2 tūkst. buitinių vartotojų bei bent 200 mažų ir labai mažų įmonių. Netesybų reikalavo „Elektrum Lietuva“ bei „Enefit“, dėl to elektros tiekėjai ir kai kurie jų klientai bylinėjasi teismuose.

„Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ sausį pašalino sutartyse anksčiau nustatytus pažeidimus dėl teisės jas vienašališkai nutraukti ar pakeisti – naujose sutartyse nenumatyta prievolė grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau termino.

Elektros tiekėjai taip pat įsipareigojo po 2023 metų birželio 1 dienos sutartis sudariusiems šių grupių vartotojams netaikyti sąlygų dėl nuolaidų grąžinimo.

„Buitiniams vartotojams, kurie dujas vartoja maisto gaminimui, vidutiniškai sąskaita sumažėtų apie 80 centų. Tų, kurie šildosi namus arba naudoja gamtines dujas karštam vandeniui ruošti, sąskaita sumažės šiek tiek daugiau negu 10 eurų“, – LRT radijui sakė R. Pocius.

„Gamtinių dujų mažėjimui didžiausią įtaką darė didmeninė rinkoje sumažėjusi gamtinių dujų kaina, tai leido pakankamai reikšminga atpiginti gamtinių dujų tarifus nuo balandžio 1 dienos“, – kalbėjo jis.

Dujų tarifai gyventojams nuo balandžio 1 dienos mažės 24 centais už kubinį metrą, arba 19–30 procentų.

Pirmajai vartotojų grupei – mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų dujų per metus) suvartojantiems gyventojams – kaina mažės nuo 1,29 iki 1,05 euro (su PVM), antrai – besišildantiems namus (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 83 iki 59 centų už kubą, o trečiajai (daugiau kaip 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 79 iki 55 centų.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, nuo balandžio mažės 2-3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už už kilovatvalandę (kWh).

Vis dėlto, anot rinkos reguliuotojo vadovo, pradėti tam reikalingus veiksmus galima nelaukiant šios datos.

„Kadangi kitų reguliuotojų (Latvijos ir Estijos – BNS) nuomone, dabar yra prioritetas sinchronizavimo projektui, tai Latvijos ir Estijos reguliuotojai visgi laikėsi pozicijos, kad, taip, dirbkime lygiagrečiai, bet prioritetas yra sinchronizavimo projektas“, – trečiadienį po susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis Rygoje BNS sakė R. Pocius.

„Mes irgi tam, aišku, neprieštaraujame. Mes tik sakome, kad perdavimo operatoriai turbūt gali lygiagrečiai dirbti ir vienu, ir kitu klausimu“, – teigė VERT pirmininkas.

Pasak R. Pociaus, Baltijos šalių elektros prekybos zonų sujungimą turi inicijuoti tinklų operatoriai.

„Faktinis Baltijos šalių zonų sujungimas bus po sinchronizacijos – čia yra faktas. Tik tiek, kad, mūsų nuomone, apie tai jau reikėtų pradėti kalbėti ir konkrečius veiksmus dėlioti jau dabar, nelaukiant pačios sinchronizacijos, kai ateis 2025 metai ir tada mes jau visi pradėsime kalbėti“, – kalbėjo VERT pirmininkas.

Anot R. Pocius, Baltijos šalių elektros prekybos zonų sujungimas galėtų įvykti per dvejus metus nuo formalios šio proceso iniciatyvos.

„Jeigu taip atsitiktų, kad operatoriai, pavyzdžiui, šių metų liepos 1 dieną inicijuotų, po dvejų metų – 2026 metų viduryje – turėtų būti baigtas apjungimas“, – teigė VERT pirmininkas.

„Rimtos diskusijos, matyt, prasidės po sinchronizacijos, bet vis tik mes norėtume pradėti diskutuoti jau dabar“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, susitikime sutarta, kad VERT imsis iniciatyvos organizuoti darbo grupę, kurioje dalyvautų trijų šalių tinklų operatoriai, tiekėjai, reguliuotojai, energetikos politiką formuojančios institucijos. 

„Planuojame turėti kažkokius rezultatus iki šių metų pabaigoje vyksiančio Baltijos reguliuotojų forumo, kur bus galima konkrečiau pakalbėti,  kaip mes judame dėl pačios rinkos sujungimo“, – sakė R. Pocius.

R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.

Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai pernai rugpjūtį susitarė paankstinti sinchronizavimo datą – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Pasak R. Pociaus, Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojų vadovai trečiadienį aptarė ir galimą Lietuvos prisijungimą prie Suomiją, Estiją ir Latviją jungiančios bendros dujų tarifų zonos. Anot VERT pirmininko, šio prisijungimo finansinį naudingumą reguliuotojas įvertins kartu su Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ bei kitų Baltijos šalių operatorėmis.

Su PVM ji turėtų mažėti 0,484 cento už kWh.

Tai padaryti leis anksčiau priimtas sprendimas grąžinti beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką vartotojams. 

„Kalbant apie reguliuojamą dalį, tai artimiausiu metu ji turėtų mažėti – VERT nuo balandžio 1 dienos planuoja nustatyti konkrečius tarifus buitiniams vartotojams dėl 160 mln. eurų permokos, tuomet ji bus pradėta gražinti ir, preliminariais skaičiavimais, tai galėtų mažinti reguliuojamą kainos dalį 0,4 cento už kilovatvalandę pridėtinės vertės mokesčio“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams pirmadienį sakė R. Pocius.

VERT nuo balandžio 1 dienos planuoja nustatyti konkrečius tarifus buitiniams vartotojams dėl 160 mln. eurų permokos, tuomet ji bus pradėta gražinti (...)

 

VERT sausį pritarė, jog 57,1 mln. eurų ESO skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – nuo šių metų balandžio iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.

R. Pocius yra sakęs, kad elektra nuo šių metų yra brangesnė ir dėl to, kad „šiek tiek auga“ reguliuojamos paslaugos kainos dalis – ji padidėjo vidutiniškai 2,2 cento už kWh. Valstybės reguliuojama dalis, pasak nepriklausomų tiekėjų, dabar sudaro beveik pusę galutinės vartotojo mokamos kainos, o tiekėjai savo tarifų dėl to esą nekeičia.

„Ignitis“ teigė, kad reguliuojama kainos dalis didėjo visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie jau pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ar gauna garantinio tiekimo paslaugą.

Reguliuojama kainos dalis įprastai peržiūrima du kartus per metus ir keičiasi sausio ir liepos 1 dienomis.

Galutinę elektros kilovatvalandės kainą sudaro nepriklausomo tiekėjo dalis ir reguliuojama dalį – ji apima persiuntimo paslaugą, kurią sudaro „Litgrid“ ir ESO dalys, viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kaina ir skirstymo paslaugos papildoma dedamoji.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė pernai spalį konstatavo, kad visi vartotojai ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

„Yra kur ką tobulinti vandens tiekimo ir nuotekų srityje, kalbant apie įmonių centralizavimą, nes šiai dienai išties yra problematika – didžiuliai skirtumai tarp regionų kainos prasme, įmonių finansinio gebėjimo vykdyti veiklą ir kompetencijų klausimas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams pirmadienį sakė R. Pocius.

„Buvo keliamas klausimas dėl įmonių galimo centralizavimo bent jau regionų lygyje, kad sumažintume perpus regionuose esantiems vartotojams (tarifą – BNS), užtikrinti reikalingą įmonių finansinį gyvybingumą, atitinkamai kompetencijas įmonėse“, – teigė VERT pirmininkas.

LRT praėjusią savaitę skelbė, kad mažesniuose miestuose vandens tiekimo kaina iki trijų kartų didesnė nei didmiesčiuose, o didžiausia ji yra Prienuose bei Anykščiuose, kur kubo kaina siekia iki 6 eurų.

Šiaulių gyventojai už vandenį ir nuotekų tvarkymą moka apie 4,5 euro už kubinį metrą. Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio – apie 2,5 euro. Pigiausias vanduo iš didmiesčių – Vilniuje – 2,06 euro, o visoje Lietuvoje – Druskininkuose – apie 1,6 euro.

Vandens ir nuotekų tvarkymo kainas VERT nustato kartą per metus skirtingais mėnesiais.

Seimas 2022 metais nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vartotojams vandens ir įpareigojo VERT nustatyti garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto.