Šis renginys Tautinių kultūrų centre organizuojamas kiekvienais metais. Tai – Klaipėdos ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ sekmadieninės mokyklos mokytojos Mariia’os Papakonstandi sumanymas.

„Ukrainiečiai myli ir skaito T. Ševčenkos kūrinius, nes jo poezija paliečia širdį“ – sakė M. Papakonstandi.

Renginio metu ji pasakojo, kad T. Ševčenkos knygos yra kaip šeimos relikvijos, perduodamos iš kartos į kartą, o jo poeziją skaito ir suaugę, ir vaikai.

Renginyje dalyvavo visos sekmadieninės mokyklos, o jų auklėtiniai ruošė programą.

„Tai iš tiesų tradicinis renginys, švenčiamas kasmet, tikrai gražus, literatūrinis, minint ir autoriaus kūrybą, ir meilę tėvynei, ir patriotiškumą“, – sakė Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.

T. Ševčenka – XIX a. ukrainiečių poetas, rašytojas, dailininkas, visuomenės veikėjas, etnografas, žymiausias ukrainiečių literatūros klasikas ir tautinio atgimimo veikėjas, kvietęs vienytis už laisvą Ukrainą.

„Jis iš tikrųjų yra iš tų, kurie kelia dvasią. Jis įvairiuose šaltiniuose minimas kaip poetas, kuris savo kūriniuose ir veiksmais kovojo už laisvę ir tautą“, – tikino pašnekovė.

Anot J. Butkevičienės, patys ukrainiečių mokyklos moksleiviai vertė T. Ševčenkos eiles iš ukrainiečių į lietuvių kalbą ir jas pristatė ne tik šiame renginyje.

„Jie dalyvavo ir Lietuvių kalbos dienų minėjimo renginyje, ten lietuviškai skaitė T. Ševčenkos eiles. Tekstas, kai išgirsti, kaip skamba ir supranti jo reikšmę, tikrai stiprus“, – neslėpė Tautinių kultūrų centro direktorė.

Žvejų rūmų Kultūrinės veiklos vadybininkė Emilija Medutė pasakojo, kad klaipėdiečiai labai džiaugėsi, jog ir šioje miesto pusėje vyksta tokie renginiai.

„Į atidarymo šventę atėjo tikrai daug žmonių. Pačiuose Žvejų rūmuose niekas nevyko, tad buvo tikrai stebėtinai daug žmonių. Ir visi džiaugėsi, kad pagaliau kažkas vyksta ir šiame rajone. Idėja labai paprasta, bet paprastumas ir patraukė. Visi atėjo su šeimomis, augintiniais. O trečiadienį ryte ir moksleiviai apsilankė, vaikščiojo, fotografavosi. Dabar mūsų pieva yra labai gyva“, – tikino pašnekovė.

Jeigu kuris nors klaipėdietis panorėtų atnešti ir savo skaptuotą moliūgą, turėtų kreiptis į Žvejų rūmų atstovus.

Anot E. Medutės, kai kurie moliūgai vis dar tvirti, tačiau yra nemažai ir tokių, kuriuos greitai teks pakeisti.

Netikėjome, kad bus toks didelis ažiotažas.

„Vyksta kaita, vieni išeina, kiti ateina. Kai kurios mokyklos skambina ir po truputį pievelė vis auga. Kiekvieną rytą kaip grybų randame pridygusių čia tų moliūgėlių“, – sakė Kultūrinės veiklos vadybininkė.

Vieni moliūgai atsidurs žaliųjų atliekų konteineriuose, kitus išsiveš ūkininkai kompostui arba atiduos gyvūnams.

Žvejų rūmų organizuotas renginys „Moliūgų pieva“ šiemet vyksta pirmą kartą.

„Mes dar nesame tokio darę. Kažkas iš kolegų pasiūlė šią idėją. Pabandėme. Netikėjome, kad bus toks didelis ažiotažas. Galvojome, turėsime šiek tiek moliūgų, namelį pasipuošime“, – neslėpė E. Medutė.

Veikiausiai ir kitais metais vyks koks nors renginys, tačiau kol kas nėra žinoma, ar jis bus susijęs su moliūgais.

„Mes dar galvosime, gal kursime kokią gilesnę tradiciją, gal bus žibintai, dar kas nors, gal moliūgus paliksime ramybėje. Nežinau. Dar kol kas svarstome, bet kad kažkas bus šitame miesto gale, tikrai pažadame, tik ar tai bus moliūgai – negarantuoju“, – teigė E. Medutė.

Psichikos ligos esančios tokios pat, kaip kūno negalavimai, tačiau dėl jų ligoniai pagalbos kreipiasi daug rečiau nei dėl kitų ligų.

Tinkamai gydomi dauguma sergančiųjų psichikos sutrikimais gali pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą.

Per pastaruosius trejus metus medikai ypač pajuto pacientų, kuriems reikia specialistų pagalbos, daugėjimą.

"Pandemija daug ką pakeitė, karas – taip pat. Žmonės jaučiasi nesaugiai, daugiau nežinomybės, dėl to padaugėjo nerimo sutrikimų, baimės", – vardijo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovas Mindaugas Buta.

Nustebino, kad labai daug psichologiškai traumuotų žmonių yra iš Baltarusijos.

Klaipėdoje vykusiame renginyje viešėjo ir gydytojas iš Ukrainos Oleksandras Kustodincevas.

Jį kolegos pakvietė į Lietuvą dirbti Vilniaus psichikos centre su Baltarusijos ir Ukrainos pabėgėliais, kuriems reikalinga profesionali pagalba.

"Žinoma, tie pacientai mums lengviau atsiveria. Ir mums patiems labiau suprantamesnė situacija. Nustebino, kad labai daug psichologiškai traumuotų žmonių yra iš Baltarusijos. Jie sunkiau išgyveno viską nei mes, ukrainiečiai. Mes per nelaimę susitelkėme ir sunkumus išgyvenome kartu, o jie kentėjo po vieną, kai kurie jų buvo įkalinti. Mes turime tikslą apginti savo šalį ir, kai karas baigsis, grįžti namo, o jie labai sutrikę, jie nei vilties, nei perspektyvų, kur grįžti, neturi", – kalbėjo O.Kustodincevas.

Tokiais viešais renginiais jau ne pirmus metus siekiama, kad žmonės pajustų, ką reiškia psichikos ligos, nes jos esančios kaip sloga – jomis gali susirgti bet kas.

"Kuo svarbūs tokie renginiai? Man jie atrodo prasmingi, nes psichikos ligos nebėra stigma, ir žmonėms, kurie turi tam tikrų problemų, o tokių yra ne taip ir mažai, nebebijo šiandien apie tai kalbėti ir prašyti pagalbos. Ir viešumas, tų žmonių buvimas tarp mūsų yra sveikintinas dalykas, vadinasi, tampame labiau vakarietiška visuomene", – kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Į projektą "Baltų literatūros savaitė" įsitraukė Klaipėdos Baltijos gimnazijos biblioteka su pirmųjų gimnazijos klasių mokiniais.

Bibliotekininkė Lina Lakickienė atliko didelį darbą – ne tik pristatė bibliotekoje esančias latvių autorių knygas, pravedė pamokas, bet ir suorganizavo viktoriną "Pažintis su kaimynais latviais".

Per viktoriną gimnazistai susipažino su svarbiais Latvijos valstybiniais simboliais, legendomis, įdomiais geografijos ypatumais ir linksmais faktais.

Mokinius ypač sudomino pamokos apie latvių literatūrą, kuriose jie turėjo progą skaityti latvių rašytojų kūrinių ištraukas, bandė atspėti cituojamų kūrinių pavadinimus, išaiškinti perkeltinę knygų pavadinimų prasmę, net šiek tiek versti iš latvių kalbos į lietuvių.

Baltijos gimnazijos bibliotekoje yra ne tik klasikinės latvių literatūros kūrinių (A.Pumpuro "Lačplėsis", V.Lacio "Žvejo sūnus", R.Ezeros "Laukinė obelis"), bet ir neseniai išleistų šiuolaikinių latvių autorių knygų (N.Ikstenos "Motinos pienas", Z.Zustos ir D.Zandės "Tarakonai mano galvoje").

Visoje Klaipėdos apskrityje nuo seno gyveno daug latvių kilmės žmonių, taip pat savita kuršininkų etninė grupė, kurių protėviai atsinešė savo kalbą iš Latvijos Kuršo.

Oficiali statistika rodo, kad šiandien latvių tautybės gyventojų Klaipėdos krašte mažėja, tačiau viešumoje dar galime išgirsti šnekant latviškai, ypač Palangos apylinkėse.

Pajūrio gyventojai gal jau nesistebi savaitgaliais prekybos vietose girdėdami gražią ir net šiek tiek suprantamą kalbą, kuria šnekasi iš Latvijos atvykę apsipirkti žmonės. Todėl ne tik mokiniams, bet ir visiems būtų naudinga pramokti latviškai ir kūrybingai tai pritaikyti įvairiose veiklose.

Programoje – Lietuvos ir užsienio šokių kolektyvų pasirodymai. Puikią nuotaiką ir malonius įspūdžius susirinkusiesiems dovanos senjorų šokių kolektyvai „Gaja“ (vadovas Tadas Romeika, Kretinga), „Jūrė“ (vadovė Janina Serapinienė, Palanga), „Skinija“ (vadovė Giedrė Malūnavičienė, Gargždai), „Aukštumala“ (vadovė Alina Urbonienė, Šilutė), „Patrepsėlis“ (vadovė Dijana Bakšienė, Kelmė), „Monajupė“ (vadovė Aida Brazdeikienė, Plungė), „Toncis“ (vadovė Irena Liškuvienė, Tverai), „Vėjūnė“ (vadovė Nijolė Dapšauskienė, Skuodas), „Okata“ (vadovė Nijolė Dapšauskienė, Mosėdis), „Pinavija“ (vadovė Genovaitė Lukauskytė, Telšiai), „Klaipėdos zunda“ (vadovė Irena Toliušienė, Klaipėda), „Abelzede“ (vadovė Regina Grebežniecė, Latvija, Baložė), „Rudens roze“ (vadovas Ilgvaras Pauninis, Latvija, Jelgava). Renginį ves I.Kanto bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė.

Šiemet sukanka dešimt metų, kai uostamiestyje savo veiklą pradėjo senjorų šokių kolektyvas „Klaipėdos zunda“. Per dešimtmetį sukauptas gražus veiklos derlius – dalyvauta daugybėje pasirodymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pelnyta galybė padėkų, puoselėta ne tik lietuviško šokio tradicija – garsintas Lietuvos ir Klaipėdos miesto vardas.

„Klaipėdos zunda“ aktyviai įsiliejo į kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, kasmet organizuoja tarptautinį festivalį „Senjorų šokių pynė Klaipėdai“, šventes su kitų bendruomenių senjorais, koncertuoja Klaipėdos senjorų asociacijos renginiuose. Kolektyvo nariai dalyvauja labdaringoje veikloje – yra „Maisto banko“, Gausių šeimų centro savanoriai, talkina Vaikų laisvalaikio centre ir Senelių namuose. „Pasenti – nedidelis menas, menas – nugalėti senatvę!“ – būtent tokiu šūkiu vadovaujasi „Klaipėdos zundos“ nariai.

Šventinio renginio publikos laukia įvairių šokių kolektyvų pasirodymai, taip pat bus apžvelgti svarbiausi „Klaipėdos zundos“ veiklos istorijos etapai, prisiminti buvę kolektyvo nariai, pagerbti dabartiniai.

Jūros šventės išvakarėse Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įsitikinę, kad vis dėlto reikėjo palaukti geresnių laikų ir neskubėti rengti masinių švenčių mieste, nes užkratas niekur nedingo.

Kol kas Klaipėdoje nustatomi tik pavieniai koronaviruso atvejai, tačiau esą situacija gali labai pasikeisti praėjus kelioms savaitėms po šventinio savaitgalio.

Liepos 21 d. duomenimis, nuo užkrato pradžios Klaipėdos apskrityje COVID-19 sirgo 438 žmonės, buvo 72 įvežtiniai atvejai (pastarasis – liepos 17 d. žmogus atvyko iš Švedijos), pasveikusiųjų yra 397, mirė 28 žmonės.

Pastarasis mirties atvejis Klaipėdoje fiksuotas birželio 23 d. Tada mirė sunkios būklės Klaipėdos hospiso pacientas.

Bendras Klaipėdos miesto gyventojams patvirtintų ligos atvejų skaičius siekė beveik 300.

"Dabar daug dirbame su šeima, kur užsikrėtė visi jos nariai, keturi žmonės, vienas jų yra ligoninėje, kitų būklė lengvesnė, jie gydosi namie. Saviizoliacijoje yra 41 asmuo – vaikai ir suaugusieji iš vieno vaikų darželio. Šią savaitę jiems atliekami tyrimai dėl COVID-19. Jau žinome, kad vienuolikai iš 15 užkratas nenustatytas. Kitų tyrimų rezultatų dar laukiame", – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Pasiteiravus, kaip prognozuoja situaciją dėl koronaviruso po Jūros šventės, R.Grigaliūnas tikino, jog tai labai sunkus klausimas.

"Mes su baime laukiame tos šventės. Žmonės labai atsipalaidavę. Jei bus gražus oras, žmonių bus daug. Mums tai kelia siaubą, bet, tik praėjus dviem savaitėms po šventės, matysime pasekmes. Mūsų manymu, gal reikėjo palaukti geresnių laikų tokiai šventei", – svarstė R.Grigaliūnas.

Anot jo, žmonėms šį šventinį savaitgalį reikėtų ir toliau laikytis rekomendacijų – išlaikyti saugų  atstumą, viešose uždarose ir net atvirose erdvėse siūloma dėvėti kaukes, vengti susibūrimų, stebėti savo sveikatos būklę.

Didžiąją jų pasirodymo dalį sudarys autoriniai Ch. Ruebenso kūriniai, sulaukę plataus pripažinimo tiek koncertinėse scenose, tiek Acerra, IMA tarptautiniuose konkursuose. Klausytojus ir atlikėjus jie žavi egzotiškais garsovaizdžiais, pagavia melodine linija, skoningu įvairių kultūrų, stilių ir žanrų deriniu. Chriso kūryboje puikiai susilieja klasikinės, džiazo ir pasaulio (world) muzikos bruožai.

Iš Belgijos kilęs klasikinės gitaros atstovas Lietuvoje gyvena ir kuria daugiau nei dešimt metų. Į mūsų šalį jį atvedė gitara ir meilė. Čia atvykęs Chrisas iš karto buvo pakviestas prisijungti prie Baltijos gitarų kvarteto, su kuriuo koncertuodamas apkeliavo visą Europą ir Aziją, įrašė kelias kompaktines plokšteles.

Vėliau, ieškodamas naujų muzikinių iššūkių, gitaristas subūrė savo kolektyvą „Chris Ruebens Ensemble“, kuriame  groja džiazo, populiariosios ir pasaulio muzikos atlikėjai. Chriso kūriniai, parašyti specialiai šiam ansambliui, jungia braziliškos, rytų, klasikinės, bliuzo ir džiazo muzikos elementus. Kūrybingas atlikėjas rengia ir savo vokalines programas, kuriose skamba jo aranžuotos prancūziškos dainos ir filmų muzika.

Taip pat Ch. Ruebensas bendradarbiauja su vargonininke Renata Marcinkute-Lesieur, perkusininku Vladimiru Tarasovu, akordeonininku Martynu Levickiu ir „Mikroorkéstra“, dirigentu ir kompozitoriumi Vykintu Baltaku ir jo vadovaujamu „Lietuvos ansamblių tinklu“, Belgijos šiuolaikinės muzikos ansambliu „Het Collectief“ ir kitais. Savo meilę muzikai jis perduoda mokydamas jaunimą groti gitara – jau daugiau nei dvidešimt metų jis dėsto muzikos mokyklose, stovyklose ir festivaliuose. Kompozitoriaus talentą Chrisas atskleidžia kurdamas pedagoginius kūrinius vaikams ir kompozicijas gitarai bei kitiems instrumentams.

Ilgą laiką grojęs įvairios sudėties ansambliuose, atlikėjas ir kompozitorius pagaliau pasiryžo sukurti savo solinę programą, kurią sudaro jo paties kūriniai ir aranžuotės. Programa „Viskas gerai, iki pasimatymo!“ („Muy bien, Adios!“) pirmąkart pristatyta 2018 m. liepą Kristupo festivalyje. Joje Chrisas žada klausytojus įsileisti į slapčiausių savo išgyvenimų gelmes, kartu kviesdamas kiekvieną atsigręžti ir į paties vidinį pasaulį. Ši programa – geras įrodymas, kad dažnai išskirtiniam įvykiui nereikia pompastiško pristatymo ir milžiniškos erdvės. Užtenka kamerinės salės, atviro muzikinio pokalbio ir laiko sau...

Kviečiame į jaukų vakarą, pripildytą sodraus gitaros skambesio ir viena už kitą gražesnių melodijų!