Ji taip pat teigė, kad gamykloje gali būti įdarbinti keli šimtai žmonių.

„Vyriausybė turi priimti sprendimus dėl sklypo, dėl kompensacijų, tiems, kam dabar priklauso žemė. (...) Paraleliai su specialistais žiūrėsime dėl infrastruktūros“, – laidoje LRT „Lietuva kalba“ trečiadienį sakė A. Armonaitė.

„Kadangi pati žemė priklauso universitetui, institutui, nuosavybės klausimai, jiems turės būti tinkamai kompensuota, atlyginta. Tai yra tokie mechanizmai, kuriuos Vyriausybė dar turi išdirbti. Kadangi tie sprendimai nėra priimti, nėra oficialūs, dėl to mes ir netvirtinome ir dar tikrinome kai kuriuos kitus sklypus“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, suderinus visus formalumus, bus pasirašoma investicinė sutartis su „Rheinmetall“.

Ministrės teigimu, įmonėje bus sukurta apie keli šimtai darbo vietų.

„Nesu įgaliota patikslinti, bet daugiau mažiau aišku, kokiose apimtyse. Paprastai pradedama nuo mažiau darbuotojų ir tada plečiasi. (...) Mes kalbame apie panašius skaičius, bet dar nėra oficialiai patvirtinta“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti LSMU valdomoje valstybinėje žemėje netoli Baisogalos, Radviliškio rajone.

A. Armonaitė pakartojo, kad „Rheinmetall“ gamyklai reikia specifinio sklypo.

„Mes kalbame apie šimtus hektarų, (...) dėl to, kad yra specialios apsaugos zonos, kad ta gamykla stovėtų atokiau nuo urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų. Kitaip tariant, niekur gyvenvietėse tokios gamyklos negali stovėti ir nestovės“, – teigė ji.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pasirašius investicinę sutartį, valdžios, institucijų atstovai bei ekspertai atvyks į Baisogalą ir bendruomenei pristatys konkrečius pokyčius, kurie lauktų šioje vietoje pastačius gamyklą.

Jo teigimu, galima gamyklos vieta yra gerai apsaugota.

„Girdėjau tą „mes tapsime taikiniu“ naratyvą, jis yra paplitęs. (...) Reiškia aiškiai pasakyta, kad pati gamykla būtų gerai saugoma, tai yra ir Šiaulių regionas, kur daugiausiai yra mūsų oro gynybos pajėgumų, mes tuos pajėgumus dar plėsime“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Ten yra viena saugiausių per oro gynybos prizmę žiūrint vietų“, – pridūrė jis.

Už maždaug nuo 50 kilometrų nuo Baisogalos Zokniuose yra įsikūrusi Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazė, kurioje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai vykdo Aljanso oro policijos misiją.

Derybas su „Rheinmetall“ pradėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad gamyklos statybas siekiama pradėti jau šį rudenį. Pasak jos, sklypas būsimos 155 mm artilerijos amunicijos statyboms gali būti patvirtintas jau netrukus.

„Rheinmetall“, A. Armonaitė ir L. Kasčiūnas prieš savaitę pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos statybų. Sklypas jai netrukus gali būti patvirtintas, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Seimas antradienį priėmė pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant „Rheinmetall“, kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas.

Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vadina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.

Vieni viliasi, jog pokyčiai į miestelį įneš gyvybės: atvažiuos daugiau jaunimo, bus sutvarkyta infrastruktūra, išaugs darbo vietų skaičius, o ir pati vieta taps labiau saugoma. Kiti vis dėlto baiminasi, kad nė 2 tūkst. gyventojų neturinti Baisogala išties sulauks baisaus galo, tapusi priešiškų valstybių taikiniu.

Gamyklą svarstoma statyti netoli miestelio esančioje valstybinėje žemėje, kur šiuo metu įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.

„Ar reikia mums čia rodytis?“

Penkis amžius skaičiuojančią Baisogalą supa miškai, laukai ir ūkiai. Prieš beveik du dešimtmečius čia gyventi persikėlus pensininkė Adelija BNS teigė Klaipėdą palikusi ieškodama ramaus gyvenimo. Tačiau pastarųjų dienų naujienos buvusią gintaro dirbinių menininkę privertė susimąstyti, ar jis toks išliks ir ateityje.

„Yra visokių žmonių, vieni sako, kad labai nori, sako bus investicijos, bus labai gerai, o kiti sako, kad jeigu bus kas nors, tai pirmas smūgis bus Baisogaloj. Yra visokių žmonių, o aš, aš nežinau, ką pasakyt“, – kalbėjo 65-erių moteris.

Buvusi medikė Birutė mano, jog amunicijos gamyklos Lietuvai reikia, tačiau pastaroji turėtų atsirasti toliau nuo gyvenvietės.

„Aš tą gamyklą norėčiau, kad statytų kažkur toli nuo miestelio, bet statyti ją būtina. Bet čia per daug arti, nes čia yra gimnazija, yra ligoninė, senelių namai ir dar kiti statomi. Tada į tą pensininką pirmas taikinys bus“, – BNS sakė 77–erių senjorė.

Moteris teigė nuogąstaujanti ir dėl galimos taršos.

„Mes turim šalia jau gamyklą, kuri mums kartais trukdo gyventi. Bijom dėl taršos“, – kalbėjo buvusi medikė.

Medicinos prietaisų gamyklos darbuotoja Gintarė Vandzevičiūtė BNS sakė, kad apylinkėse atsiradus artilerijos gamyklai, grėsmė Lietuvai tik padidės.

„Nelabai kokia (naujiena – BNS), bus taikinys didžiausias. – kalbėjo 31-erių moteris. – Nemanau, kad labai reikalingas dalykas, nes esam tam taikinyje ir taip, ar reikia mums čia rodytis?“

Vis tik 46-erių Stasys Kazlauskas tvirtino manąs, kad gamyklos atsiradimas turės teigiamą impulsą miestelio gyvenimui.

„Reikalinga gamykla. Bus apgyvendinimas, maitinimas, pajamos“, – vardino vyras.

Šalies pareigūnų ambicijos dar didesnės, jie tikisi, jog „Rheinmetall“ Lietuvoje užmegs ryšius su vietos gynybos pramonės įmonėmis ir universitetais.

Verslininkai naudos vertinti neskuba

Baisogalos centre didelio pasirinkimo, kur pavalgyti, nėra, tačiau iki šiol čia nebuvo ir daug potencialių klientų. Vietos verslininkai sako atidžiai sekantys informaciją apie galimas vokiečių investicijas, tačiau abejoja, ar dėl gamyklos atsiradimo jau esančios kavinės bus pilnesnės.

„Mes negalvojame per daug, kaip bus, taip ir gyvensime. (...) Jeigu pastatys tą gamyklą, tai joje pastatys ir kavinę“, – svarstė netoli miestelio centro esančio restorano „Pas Zitą“ savininkė Zita Šimkevičienė.

Netoliese esančios „Bajoro užkandinės“ vadovas Grantas BNS teigė, jog kol kas gerai įvertinti gamyklos įtaką verslui per anksti – žmonės dar tik pratinasi prie naujienos.

Viena vertus, gerai verslams, kita vertus, turėti taikinį Lietuvos vidury nėra malonu.

„Pirmą kartą apie tai išgirdau realiai prieš dieną. Daug visko, daug diskusijų tikrai iškilo bent jau tarp draugų tai tikrai“, – sakė vyras.

„Viena vertus, gerai verslams, kita vertus, turėti taikinį Lietuvos vidury nėra malonu“, – pridūrė jis.

Gėlių parduotuvės „Baisogala. Gėlės. Balionai. Pas Danguolę“ savininkė Danguolė BNS taip pat teigė negalinti įsivaizduoti, kaip miestelis pasikeis atsidarius gamyklai. Vis dėl to, moteris tvirtino mananti, kad jos verslas pokyčių nepatirs.

„Gal maistu labiau rūpinsis žmonės, – kalbėjo verslininkė. – Laikas parodys, čia dabar tikrai niekas negali nuspėti.“

„Gamykla turi kažkur stovėti“

Dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą. Netrukus tikimasi pradėti derybas dėl investicijų sutarties.

Lietuvos pareigūnai tikisi pagrindinius darbus, įskaitant statybas, pradėti dar šiemet.

Savo ruožtu Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau šalyje statyti savo gamyklas.

Iki šiol apie galimą gamyklos Baisogalos seniūnė sako nežinojusi, tačiau vokiečių milžinės planus vertina džiugiai, nors gyventojai ir baiminasi.

„Kaip suprantu, čia daug kam buvo naujiena, netgi mūsų rajono vadovams, tikrai su niekuo nebuvo derinta, bet ar to tikrai reikia? Nes vis tiek čia valstybinės reikšmės objektas. Ir dar karinis“, – BNS sakė Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė.

Ji teigė suprantanti žmonių nuogąstavimus, nes kol kas apie planus informacijos nėra daug, tačiau vylėsi, kad pokyčiai miesteliui bus tik į naudą.

„Galim bijoti, galim nebijoti, bet ta gamykla turi kažkur stovėti. O užduoti klausimą, kodėl pas mus, o ne kitur, tai mažų mažiausiai žemažiūriška“, – pabrėžė Baisogalos seniūnė.

„Namų darbų turi ir Lietuvos pusė, ir įmonės pusė. (...) Galbūt po Velykų bus viena ar kita naujiena, negaliu atskleisti daug detalių, nes joks susitarimas dar nėra pasirašytas“, – LRT laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė A. Armonaitė.

Anot jos, „Rheinmetall“ gamykla Lietuvoje būtų „netipinis, didelis projektas, galintis turėti labai daug reikšmės“.

„Bet šiuo metu reikėtų daugiau dirbti ir mažiau komentuoti“, – teigė ministrė.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą praėjusią savaitę patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris). Pasak jo, dar viena nauja gamykla bus pastatyta Ukrainoje. 

„Rheinmetall“ atstovai sausio pabaigoje investicijų planus buvo aptarę su A. Armonaitė, pernai lapkritį – su ministre pirmininke I. Šimonyte, tačiau tuomet savo ketinimų viešai nekomentavo.

„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.

Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

„Rheinmetall“ praėjusią savaitę oficialiai patvirtino apie ketinimus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas spėja, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent 250 mln. eurų.

„Investicija į gamyklą turėtų būti 250 milijonų ir plius. Šnekėčiau apie tokią valstybės investiciją, bet nesu susipažinęs su projektu ir jo apimtimis. Visiškai jokios informacijos dar neturime“, – BNS sakė V. Sabaliauskas.

„Kadangi esame kalbinę kitus gamintojus ateiti į Lietuvą, šis skaičius nėra atsitiktinis, jis yra šiek tiek pagrįstas“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį informavo, kad šiuo metu vyksta darbinės „Rheinmetall“ ir valstybės institucijų diskusijos, kurių rezultatų tikimasi po kelių savaičių. Pasak jos, derybose kyla iššūkių sprendžiant dėl veiklos finansavimo bei vietos, kur gamykla galėtų būti pastatyta.

V. Sabaliauskas mano, kad „Rheinmetall“ prašys Lietuvos valstybės investuoti, nes koncernas, tikėtina, nesiryš gamyklos statyti vien savo kapitalu.

BNS šaltinių žiniomis, projektui svarstoma įkurti valstybės valdomą įmonę.

Finansų ministerijos valdomos šaudmenų gamintojos – Giraitės ginkluotės gamyklos direktorius Aleksandras Nikonovas BNS sakė, kad valstybės įmonė s steigimas – vienas iš galimų būdų, kaip valstybė galėtų investuoti į artilerijos šaudmenų gamyklą.

„Yra pasaulyje visokių pavyzdžių ir toje pačioje Europos Sąjungoje, ir NATO šalyse. Visokių gali būti modelių, gali būti mišrus modelis, gali būti biržoje kotiruojama, gali būti valstybės valdoma. Visi modeliai įmanomi“, – kalbėjo A. Nikonovas.

Gynybos apžvalgininko Aleksandro Matonio teigimu, būsimai gamybai būtina „maksimaliai neurbanizuota“ teritorija, kurioje gerai išplėtotas susisiekimas, elektros ir kitos komunikacijos, kita infrastruktūra.

„Lokacijos parinkimas būtų tam tikras iššūkis, nes tokio pobūdžio įmonėms kyla tam tikri reikalavimai: nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų, pageidautina transporto ir energetikos infrastruktūra“, – BNS sakė A. Matonis.

Lokacijos parinkimas būtų tam tikras iššūkis, nes tokio pobūdžio įmonėms kyla tam tikri reikalavimai: nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų, pageidautina transporto ir energetikos infrastruktūra.

 

A. Nikonovas savo ruožtu teigė, kad vietų gamyklai yra, pavyzdžiui, centrinėje šalies dalyje.

Gamykla galėtų atsirasti po 1,5–3 metų

Ekspertų vertinimu, „Rheinmetall“ artilerijos gamykla Lietuvoje galėtų būti pastatyta per 1,5–3 metus.

V. Sabaliausko teigimu, valstybė turėtų užtikrinti, jog institucijos greitai priimtų statyboms būtinus sprendimus, sklandžiai suderintų projektą su vietos bendruomenėmis.

Gynybos pramonės atstovas tikina, kad Lietuva galėtų imtis panašių skatinamųjų priemonių, kokių ėmėsi Vokietija kviesdama į šalį gamybą perkelti elektromobilių gamintoją „Tesla“.

„Su vienu gamintoju esame šnekėję, jo atstovai minėjo, kad jie tikisi tokios Lietuvos reakcijos, kokia buvo Vokietijos dėl „Teslos“ (gamyklos – BNS): buvo sudarytas žalias koridorius, visos durys atidarytos, visur jų laukė, viską geranoriškai padėjo“, – BNS kalbėjo V. Sabaliauskas.

„Tuomet (iš „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje – BNS) pirmas produktas galėtų išvažiuoti net ir po dvejų – dvejų su puse metų. Paprastai po dvejų su puse metų (nuo susitarimo – BNS) tik prasideda gamyklų statybos. Bet jei tikrai norime ne po karo turėti gamyklą, ji turėtų atsirasti per 2,5 metų“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.

Anot A. Matonio, artilerijos sviedinių gamyba Lietuvoje anksčiausiai galėtų prasidėti vėliausiai po trejų metų – priklausomai nuo investicijų apimties.

„Šiuo atveju tai būtų jau žinomos technologijos perkėlimas – konkreti konkrečių pastatų statyba, visa tai paprasta ir įgyvendinama. Čia nereikėtų nieko nei papildomai vystyti, nei galvoti iš naujo, nei tobulinti. Manau, kad tokių gamybinių projektų statymas gali trukti nuo pusantrų iki trejų metų“, – sakė A. Matonis.

Bus pasiektas ir kitas Lietuvos saugumo lygmuo, nes vokiečių kapitalas tikrai suteiks didesnes saugumo garantijas Lietuvai.

 

Gamykla būtų postūmis vietinei gynybos pramonei

Pasak V. Sabaliausko, tokia gamykla Lietuvoje būtų didelis postūmis vietinei gynybos pramonei – sutrumpėtų tiekimo grandinės, atsirastų veiklos galimybių Lietuvos logistikos, metalo apdirbimo, elektronikos ir kitų komponentų gamybos įmonėms.

„Bus pasiektas ir kitas Lietuvos saugumo lygmuo, nes vokiečių kapitalas tikrai suteiks didesnes saugumo garantijas Lietuvai“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.

Tuo metu A. Matonis teigė, kad Lietuvoje pradėjus artilerijos šaudmenų gamybą būtų galima užtikrinti ne tik Ukrainai itin reikalingų 155 mm kalibro, bet ir kitų tipų amunicijos poreikį.

V. Sabaliauskas vylėsi, jog į derybas su „Rheinmetall“ bus įtrauktas ir vietos verslas.

„Reikia būtinai tęsti kalbas su įmone, kad ji nepersigalvotų. Ir spausti, kad kuo daugiau gamybos perkeltų į Lietuvą. Nes šiuo metu Ukrainoje poreikiai yra neišsemiami“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.

„Tai istorinė galimybė prisitraukti tokį gamintoją. Ir įtraukti į derybas vietinį verslą, kad vietinis verslas galėtų siūlyti savo vietines kompentencijas, turimas patalpas, žemės sklypus, darbo jėgą, specialistus“, – pridūrė jis.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą praėjusią savaitę patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris). Pasak jo, dar viena nauja gamykla bus pastatyta Ukrainoje.

„Rheinmetall“ atstovai sausio pabaigoje investicijų planus buvo aptarę su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, pernai lapkritį – su ministre pirmininke I. Šimonyte, tačiau tuomet savo ketinimų viešai nekomentavo.

„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.

Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad su įmone šiuo metu vyksta darbinės diskusijos, jose kyla iššūkių sprendžiant dėl gamyklos veiklos finansavimo bei vietos, kur ji galėtų būti pastatyta.

„Yra tikrai dar nemažai praktinio darbo. Labai džiaugsiuos, kad jei po Velykų daugiau mažiau techniniu lygiu būsime tuos klausimus aptarę. Duokite dar keletą savaičių, labai intenstyviai dirba ekonomikos ir inovacijų ministrė, ir Vyriausybės kanceliarija, ir visi kiti, kas yra susiję“, – pirmadienį Vyriausybėje po susitikimo dėl gynybos finansavimo žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Kyla iššūkiai spręsti kaip bus finansuojama ta bendra veikla, kur ji (gamykla – BNS) turėtų būti“, – teigė ji.

Taip premjerė kalbėjo paklausta, ar valstybė galėtų kartu valdyti „Rheinmetall“ gamyklą, Vokietijos koncernui praėjusią savaitę pirmą kartą patvirtinus apie ketinimus investuoti Lietuvoje.

„Šitame etape niekas nesutarta, nes viskas nėra sutarta. Kai viskas bus sutarta, tada ir galėsiu pakomentuoti“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Tikrai džiaugsiuos, jei šitą procesą vainikuos susitarimas tarp Lietuvos ir įmonės“, – sakė I. Šimonytė.

„Rheinmetall“ Lietuvoje ketina statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, apie tai praėjusią savaitę patvirtino įmonės vadovas, Vokietijoje pristatydamas 2023 metų bendrovės finansinius rezultatus.

Nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pasveikino būsimas investicijas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad jokių oficialių sprendimų pasirašyta dar nėra, o abi pusės intensyviai dirba siekdamos susitarimo.