Plečia kapinių teritoriją

Pastarosiomis savaitėmis pagreitį įgauna ilgai rengtas Petrašiūnų kapinių plėtros projektas. Vyksta teritorijos tvėrimo darbai greta esančio miško teritorijoje, palei M.Gimbutienės gatvę pastatyta autentiška tvora. Ten pat bus įrengta įvaža ir varteliai įeiti lankytojams. Šiuo metu darbai pasistūmėjo į miško gilumą.

Pasak "Kapinių priežiūros" vadovo Ričardo Čėsnos, vykdant darbus maksimaliai atsižvelgiama į gamtosaugos reikalavimus, stengiamasi išsaugoti visus medžius, nors šie ir apsunkina veiklą. Tam rengiami pasitarimai, klausiama specialistų nuomonės.

Vyriausybės parengtame plėtros plane numatyta, kad Petrašiūnų kapinių teritorija išaugs beveik 2 ha. Būtent įvairių dokumentų ir leidimų derinimas pareikalavo nemenkų laiko sąnaudų, teko teisiškai keisti kapinių reikmėms skirtos papildomos žemės paskirtį. Išsprendus daugelį neišvengiamų biurokratinių formalumų, pajudėjo ir realūs darbai. Jau suprojektuotas įvažiavimo takų įrengimas, užsakyti atitinkami darbai.

Kolumbariumai – ne tik Petrašiūnuose

Direktorius teigė nemanąs, kad, gerokai išplėtus kapines, kaip nors keistųsi laidojimo jose tvarka. Naujose kapavietėse atskiru miesto savivaldybės komisijos nutarimu bus laidojami miestui ir valstybei nusipelnę asmenys. Kadangi pastaroji plėtra galbūt nėra galutinė, įmonė neskuba teritorijos atitverti masyviomis betono konstrukcijomis. Vietoje to montuojama lengvesnių konstrukcijų autentiška metalinė tvora.

"Kita vertus, žinant, kaip keičiasi laidojimo tradicijos, mums apskritai sunku prognozuoti toli į priekį. Gal po dešimtmečio kito tradicines kapavietes pakeis urnos. Pavyzdžiui, 2015 m. urnos sudarė tik 15 proc. visų laidojimų Kaune. Po trejų metų proporcijos beveik išsilygino – jau pusę laidojimų sudaro ne karstai", – įdomias tendencijas pastebėjo pašnekovas.

Atsižvelgiant į šiuos faktus, ketinama didinti ir kolumbariumų skaičių bei įvairovę. Vien Petrašiūnų kapinių kolumbariume įrengtos 54 naujos šeimyninės nišos. Artimiausiu metu ketinama įrengti dar tiek pat. Šiemet bus pastatyti ir bent šešis stovai. Įmonės "Kapinių priežiūra" pajėgumai leistų Petrašiūnuose plėstis dar labiau, tačiau galvojama ir apie geografinį, prieinamumo ir kitų rajonų gyventojams aspektą. Todėl kolumbariumų daugės ir kitose miesto kapinėse. Dar šiemet jie turėtų atsirasti Seniavos ir Romainių 1-osiose kapinėse.

Gyvūnų kapinių idėja neatsirado šiaip sau. Buvo ir gyventojų apklausa, ir kitais būdais išreikštas poreikis savo augintinius laidoti tam specialiai skirtoje vietoje, kur atminimas būtų tinkamai įamžintas.

Kapinės – ir gyvūnėliams

Iki lapkričio 1-osios "Kapinių priežiūra" ketina gyventojams pasiūlyti ir gyvūnų kapinių paslaugą. Jos bus įrengtos greta jau veikiančių Vainatrakio kapinių. Tam reikalui parengiami ir atitveriami nauji sklypai, montuojami atskiri vartai, plotas bus atskirtas ir tujų eilėmis. Netrukus bus patvirtintos gyvūnų laidojimo taisyklės ir nustatyti laidojimo įkainiai.

"Gyvūnų kapinių idėja neatsirado šiaip sau. Buvo ir gyventojų apklausa, ir kitais būdais išreikštas poreikis savo augintinius laidoti tam specialiai skirtoje vietoje, kur atminimas būtų tinkamai įamžintas. Juk yra nemažai daugiabučių gyventojų ir panašiai, kurie neturi privačios teritorijos gyvūnėliams laidoti, neturi galimybių atsisveikinti su savo augintiniu civilizuotai. Vieni laidoja viešuosiuose parkuose, kiti tiesiog išmeta į konteinerius. Tai nėra normalu. Be to, už tai gresia baudos. Tad vien jau etine prasme privalome jiems suteikti normalias sąlygas", – pasakojo R.Čėsna.

Be to, gyvūnų kapinėse bus galimybė nuolat lankyti ir puoselėti augintinių amžinojo poilsio vietą.

Beje, kauniečiai stengsis nekartoti kolegų iš sostinės klaidų. Mat Vilniuje veikiančios gyvūnų kapinės nėra nei aptvertos, nei apibrėžta laidojimo juose tvarka. Teritorijoje kabo skelbimai apie duobių kasimo paslaugas, jos kasamos chaotiškai – kažkas tai daro skersai, kažkas – išilgai. Vieni stato galingus monumentus, kiti – jokio paminklo.

"Tokio chaoso nenorime nei mes, nei lankytojai. Juolab kad kapavietė – ne namas, kurį vėliau galima perstatyti. Tai  amžinosios ramybės vieta. Todėl nuo pat pradžių laikysimės aiškios tvarkos, kaip ir įprastose kapinėse, tik kvartalus, matyt, suskirstysime pagal gyvūnų dydį. Juk gali būti ir kanarėlė, ir didžiulis šuo. Atitinkamai reikalingas ir skirtingas kapavietės dydis", – teigė pašnekovas.

Dėl stichijų – nuostoliai

Atėjus rudeniui daugeliui įmonių darbų grafiką tenka derinti prie permainingų orų. Kad gamtos išdaigos gali pridaryti rūpesčių, "Kapinių priežiūros" specialistai įsitikino ne sykį.

Vasarą gausios liūtys užliejo kelias dešimtis kapaviečių Vainatrakyje. Tramdydami stichiją darbuotojai turėjo operatyviai pašalinti didelius vandens kiekius. Tad teko pasitelkti specialią techniką, siurbti drauge su dumblu ir vežti iš kapaviečių teritorijos. Dabar jau daromi sprendimai Vainatrakyje dėl nuolatinio vandens nutekėjimo liūčių atveju. Žinoma, šios priemonės nuo galingų stichijų nepasaugos 100 proc., tačiau padėtis turėtų akivaizdžiai pagerėti.

Ne taip seniai bėdų kauniečiams pridarė ir vėtra. Vien Eigulių kapinėse buvo išvartyta apie keturiasdešimt medžių.

"Po šios nelaimės pasigirdo ne vienas pasiūlymas iškirsti kone visus medžius, kurie gali užkristi ant paminklų, pridaryti kitokių nuostolių. Tačiau yra ir daugybė žmonių, kuriems medžiai kapinėse yra neatsiejama ramybės oazės dalis. Mes tikrai neketiname kirsti sveikų medžių, tačiau avarinės būklės augmenija bus šalinama sistemingai, – sakė R.Čėsna. – Kitas dalykas, kad neįmanoma numatyti, koks medis kada lūš dėl stichijos. Štai ir pastarąjį kartą buvo išverstas visiškai sveikas šimtametis ąžuolas, kuris apgadino šalia esančias kapavietes, o, tarkime, kur kas silpnesni medžiai liko stovėti kaip stovėję."

Vis dėlto "Kapinių priežiūros" specialistai džiaugiasi dažniausiai sulaukiantys supratingos žmonių reakcijos. Juridiškai numatyta, kad gamtinių stichijų, priskiriamų vadinamiesiems force majeure atvejams, padarytą žalą turi pasidengti kapavietės savininkai. O kad nuostolių būtų išvengta, patariama pasinaudoti draudimo bendrovių siūloma paslauga – drauge su būsto draudimu apsidrausti ir kapavietę.

Susidūrė su kerštu

Reformos įmonėje, anksčiau skaičiavusioje nemenkus nuostolius, brendo jau seniai. Vien pastaraisiais metais atsisakyta daugelio nuostolingų veiklos sričių ir sutarčių, leidusių sutaupyti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Permainų vėjai nepalenkė ir įmonės vidaus. Atsisakius pareigų dubliavimo, aplaidžiai dirbusių darbuotojų, jų gretos sumažėjo beveik perpus.

"Modernizuojama ir optimizuojama įmonės veikla. Atsisveikinta su žmonėmis, kurie nelabai norėjo dirbti arba nebuvo reikalingi. Vieni suprato mūsų argumentus, su jais išsiskyrėme gražiuoju. Kiti, kurių vaidmuo įmonėje buvo nelabai suvokiamas, nepanoro suprasti ir ėmė kurstyti konfliktus", – atvirai pasakojo įmonės vadovas Ričardas Čėsna.

"Kapinių priežiūros" direktoriui teko susidurti ir su savotišku kerštu. Atleidus kai kuriuos buvusius darbuotojus, kurie ne vienus metus užimdami vadovaujamąsias pareigas leisdavo sau be pateisinamos priežasties nesirodyti darbe ar kitaip šiurkščiai pažeidinėjo darbo tvarką bei etiką, žiniasklaidoje pasipylė straipsniai, juodinantys įmonės veiklą ir jos vadovą. Tačiau, pasak R.Čėsnos, tokie pasikandžiojimai, kartais pasitelkiant net absurdiškus argumentus, įmonės krypties nepakeis.

Kontrolierė: tendencijos teigiamos

Pasipylus kritikai išskirtinai viename šalies naujienų portalų, pakalbinome Kauno miesto savivaldybės kontrolės ir audito specialistus, kasmet tikrinančius savivaldybės įmonių veiklą.

"Galiu konstatuoti labai aiškiai: įmonės veikla akivaizdžiai pagerėjusi, rodikliai ir tendencijos turi augimo dinamiką, pajamos taip pat auga", – vardijo savivaldybės kontrolierė Žana Gasparavičienė, kurios išsamesnis komentaras pateikiamas straipsnio pabaigoje.

Specialistė pabrėžė, kad įmonės "Kapinių priežiūra" augančio pelningumo tendencijos neatsiejamos nuo lėšų taupymo pavyzdžių, teigiami pokyčiai prasidėjo prie įmonės vairo stojus R.Čėsnai.

Faktas, kad mūsų naujos gamintojų apklausos ir derybos davė didelį efektą – 30 proc. mažesnę savikainą.

Atsisakė šalutinių veiklų

Koncentruodamasi į tiesiogines funkcijas "Kapinių priežiūra" atsisakė ir kai kurių papildomų veiklos sričių. Metų pradžioje savivaldybė surengė konkursą dėl vienišų ar neatpažintų mirusiųjų pervežimo. Pagal konkurso rezultatus šią funkciją perims privati bendrovė. Anksčiau ši prievolė tekdavo "Kapinių priežiūrai". Su tuo susijęs ir etatų mažinimas įmonės paslaugų tarnyboje. Pagal anksčiau galiojusią tvarką dalis tarnybos darbuotojų, jei nebūdavo pervežimo užsakymų, laukdavo jų, bet visu krūviu atlikti kitų funkcijų negalėjo atsižvelgiant į tam tikrus Darbo kodekso reikalavimus.

Nebeužsiims įmonė ir šarvojimu, karstų ar kitų laidojimo reikmenų pardavimu.

"Koncentruosimės į savo tiesioginę veiklą – kapinių priežiūrą. Juolab kad Kaune jų – per 20. Pervežimo ir laidojimo paslaugas paliksime privačioms bendrovėms. Manau, dėl to mūsų darbo kokybė nesuprastės, o lėšų sutaupysime tikrai nemažai", – aiškino R.Čėsna.

Kainas sumažino derybomis

Greta reformų "Kapinių priežiūra" tęsė savo įprastus darbus. Dėl šalčių vyko mažiau statybos ar panašių darbų, tačiau nemažai nuveikta planuojant investicijas ir tobulinant pagrindinius projektus 2018-iesiems. Pirmiausia dėmesys krypo į Romainių 1-ąsias ir Seniavos kapines. Čia planuojama kolumbariumų statyba. Projektai jau derinti su rangovais, taip pat pagaminti pirmieji pavyzdiniai kolumbariumai, kurie dar bus tobulinami.

Įmonės vadovas pabrėžė, kad pavyko gerokai nusiderėti ir dėl plečiamų Petrašiūnų kolumbariumų kainos. Jie atpigo kone trečdaliu, palyginti su kainomis, kurios buvo suderėtos ankstesnių įmonės vadovų. Pasak R.Čėsnos, nenuostabu, kad kolumbariumai, pagal senas sutartis, įmonei nedavė apčiuopiamos finansinės naudos. Atvirkščiai, investavus dideles lėšas į jų gamybą, pinigai iš klientų sugrįždavo pamažu, tad dalį investuotų lėšų, kol jos būdavo atgaunamos, ištirpdydavo infliacija.

"Faktas, kad mūsų naujos gamintojų apklausos ir derybos davė didelį efektą – 30 proc. mažesnę savikainą. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, mūsų lėšos nebebus savotiškai įšaldomos, jas susigrąžinsime ir uždirbsime kur kas greičiau. Iš šios veiklos turėsime ne tik pajamų, bet ir pelno", – aiškino pašnekovas.

Dėmesys kolumbariumams

2018-aisiais kolumbariumams teks didelis įmonės "Kapinių priežiūra" dėmesys. Išanalizavus pastarųjų metų duomenis, akivaizdu, kad gerokai keičiasi lietuvių laidojimo tradicijos. Urnų skaičius, palyginti su kitais laidojimo būdais, jau pasiekė 50 proc. Vadinasi, apie pusė laidojimų sudaro kremavimas ir palaikų laikymas urnose. Jas galima laidoti ir kapavietėje, ir kolumbariume. Pastarasis būdas, specialistų nuomone, ir estetiškesnis, ir praktiškesnis.

Tad klientams ketinama pasiūlyti gražius, patrauklaus dizaino kolumbariumus. Galvojama ir apie tai, kad jie būtų patogiai pasiekiami geografiškai, kad tokių amžino poilsio vietų lankymas nevirstų ilgomis kelionėmis.

Šiemet taip pat toliau bus dedamos pastangos racionalizuoti įmonės valdymą. Diegiama nauja įmonės duomenų apskaitos programa, pakeisianti atgyvenusią pirmtakę. Dėl to darbuotojai operatyviau matys visus užsakymus, atliktus darbus, analizuos reikalingus duomenis ir atitinkamai koreguos savo veiklą. Šiuolaikinės technologijos palies ir pačias Kauno kapines. Jų duomenys, laikyti popieriniu ar kitokiu formatu, bus tikslinami ir perkeliami į skaitmeninę erdvę. Taip ketinama ne tik taupyti darbuotojų ir klientų laiką, bet dar labiau skaidrinti visus įmonės veiklos aspektus.

Žana Gasparavičienė

Kauno miesto savivaldybės kontrolierė

Su mūsų kasmet atliekamo audito ataskaitomis galima susipažinti savivaldybės interneto puslapyje. Mūsų nuomone, ryškūs pokyčiai matomi visoje Kauno miesto savivaldybės administracijos įmonių valdymo strategijoje. Ambicingi uždaviniai buvo keliami ir įmonės "Kapinių priežiūra" direktoriumi paskirtam R.Čėsnai, laimėjusiam viešąjį konkursą. Nuo to laiko per dvejus metus šios įmonės finansiniai rodikliai labai pagerėjo. Grynasis pelnas perkopė per 150 tūkst. eurų. Ilgalaikis turtas 2017 m. padidėjo 43,5 tūkst. eurų. Smarkiai mažinamos pirkėjų skolos. "Kapinių priežiūra" 2017 m. atsisakė nuostolingos K.Donelaičio gatvėje esančių patalpų nuomos, taip sutaupydama apie 15 tūkst. eurų, persikėlė į kitai savivaldybės įmonei priklausančias patalpas. Buvo atsisakyta dalies leidimų automobilių stovėjimo aikštelėje. Mūsų preliminariais skaičiavimais, vien tai leido sutaupyti apie 2 tūkst. eurų. Įmonės direktorius, vykdydamas savivaldybės kontrolieriaus rekomendacijas, nutraukė panaudos sutartis dėl asmeninių automobilių naudojimo (iš prieš keletą metų buvusių dešimties tokių liko trys). Sveikintinas ir GPS sistemos automobiliuose sumontavimas, taip ir drausminant, ir padedant mažinti veiklos sąnaudas. Peržiūrėtos darbuotojų funkcijos, atsisakyta pareigų dubliavimo. Šiuo metu įmonėje dirba 65 darbuotojai (buvo per 80), didėja vidutinis atlyginimas. Sukurta laidojimo registravimo sistema, leidžianti tiksliau ir saugiau kaupti duomenis. Tenka pastebėti, kad įmonė įgyvendino dar ne visas rekomendacijas, ypač susijusias su ilgalaikio turto – statinių įregistravimu. Šioms procedūroms įgyvendinti reikia nemažų lėšų, o pelną ji pradėjo gauti visai neseniai. Artimiausi uždaviniai: Vainatrakio kapinių plėtimas (tam jau panaudota apie 80 tūkst. eurų, beje, ne skolintų, o nuosavų lėšų), taip pat – kolumbariumų plėtra."

„Kapinės skirtųsi pačio įrengimo, infrastruktūros išpildymu. Tai būtų mūsų kapinės, tiesiog būtų galimybė pasirinkti galimybę laidotis ar viešosiose kapinėse ir nemokamai, ar susimokėti ir gauti tą servisą, kuris galėtų būti komercinėse kapinėse“, – apie planus BNS pasakojo „Kapinių priežiūros“ vadovas Ričardas Čėsna.

Pasak jo, ši idėja kilo apsilankius Kairėnų kapinėse Vilniuje, kur toks principas yra sėkmingai įgyvendinamas ir sulaukė didelio susidomėjimo.

Jeigu ši idėja sulauktų savivaldybės politikų palaikymo, ją įgyvendinti būtų įmanoma maždaug per metus ir kitais metais jau pasiūlyti galimybę laidoti mokamose kapinėse.

R.Čėsnos teigimu, komercinėse kapinėse būtų galima pasiūlyti visiškai sutvarkytą kapinių aplinką, geresnę infrastruktūrą, puošnesnę aplinką.

„Būtų įdėta gal truputį išskirtinė apšvietimo sistema, trinkelės sudėtos, gal architektai pasiūlytų kažkokią medžiagą – ar granitines, ar paprastas, įdėti kažkokias spalvos gamas“, – apie galimybes svarstė „Kapinių priežiūros“ direktorius.

Jo vertinimu, toks projektas greičiausiai taptų itin patrauklus arčiau Kauno esančiose kapinėse – Petrašiūnuose, Panemunėje ar Eiguliuose – tačiau nė vienų jų plėsti jau nebėra galimybių.

Ruošiasi įrengti daugiau alternatyvų

R.Čėsna sako, kad „Kapinių priežiūra“ norėtų pasiūlyti daugiau alternatyvų – dėl šios priežasties planuojama ir didesnė kolumbariumų plėtra kitose Kauno kapinėse – šiuo metu jie įrengti tik Petrašiūnų kapinėse.

„Mano noras yra, gal net šiais metais, kad kolumbariumai atsirastų Seniavos, Romainių kapinėse. Ir jie turėtų tiek vizualiai žiūrint atrodyti kitaip nei Petrašiūnuose, ir medžiaga turėtų būti kita, kad būtų alternatyvos kiekvienam“, – kalbėjo „Kapinių priežiūros“ vadovas.

Petrašiūnų kapinėse paslaugas taip pat ruošiamasi plėsti, suteikiant galimybę urnas laidoti žemėje.

„Tegu būna įvairesnių variantų – kodėl neduoti to pasirinkimo?“, – svarstė R.Čėsna.

Didelį plotą užimančiose Vainatrakio kapinėse galima ir didesnė įvairovė – prieš kelerius metus buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas svarstė, kad Vainatrakyje galėtų atsirasti sklypai, skirti skirtingų konfesijų kapinėms. Vis dėlto tokių prašymų, pasak „Kapinių priežiūros“ vadovo, kol kas nėra gauta.

Jis pabrėžė, kad kol Vainatrakio kapinių infrastruktūra tebėra įrenginėjama, būtų pats metas tokius pasiūlymus svarstyti, nes vėliau juos įgyvendinti bus sunkiau.

„Kaip tik ir pats laikas tą išreikšti norą, nes kada kapinės bus išbaiginėjamos, tada jau tie norai tampa suvaržyti – nelabai bus galimybių. Šiai dienai mes tikrai visas, visokiausias galimybes turime ir norėtume tuo pasinaudoti“, – sakė R.Čėsna.

„Kapinių priežiūros“ duomenimis, Kaune šiuo metu veikia aštuonios kapinės, dar aštuonios yra riboto laidojimo. Iki atidarant Vainatrakio kapines, Kaune stigo laidojimo vietų. 18 kilometrų nuo miesto centro esančios Vainatrakio kapinės iš viso užima 40 hektarų, skaičiuojama, kad mirusiems laidoti jų užteks mažiausiai šimtmečiui.