– Kiek sniego, kiek darbo?

– Kaip ir buvo prognozuota, sulaukėme gausybės kritulių ir sulaukėme visoje Lietuvoje iš karto. Ką rodo praėjusi para, tai sudėtingiausios eismo sąlygos buvo rytų Lietuvoje, vidurio Lietuvoje ir, sakykime, Rokiškyje, Ignalinoje, Ukmergėje. Kai kur sniegas siekė net iki 25 cm. Tai reiškia, kad per pastarąją parą prireikė arti 400 kelių priežiūros mechanizmų visoje Lietuvoje, darbai dar ir šiuo metu yra kartojami, atitinkamai žemesnio priežiūros lygio keliuose. Kaip žinote, kad visoje Lietuvoje mes prižiūrime kelius pagal penkis skirtingus lygius. Tam tikruose aukščiausios priežiūros lygiuose mūsų mechanizmai dirba 24/7 principu t. y. savaitgalį, naktį, nuolat. Kituose, žemesnės priežiūros lygiuose, darbai vykdomi tam tikromis darbo valandomis. Tai ir šiuo metu tie darbai yra kartojami, nes situaciją sunkino ir šoninis vėjas, kuris, nuvalius sniegą, jį grąžindavo atgal. Tai tikrai mums rūpi, kad keliai kuo greičiau visur taptų kuo mažiau slidūs ir užtikrinti eismo saugumą.

– Ar taip sakoma, ar yra toks mitas, kad kai sninga, kelininkai nevalo kelių? Tai ar iš tikrųjų nevalote, laukiat, kol nustos snigti?

– Kelininkai dirba nuolat ir yra dalis darbų padaroma dar iki snygio. Tam tikruose priežiūros lygiuose yra taikomi ir prevenciniai barstymai, ir purškimo technologija. Kitas dalykas, tikrai tie laikai baigėsi, kai kelininkas tiesiog pasižiūri pro langą ir sako, ar jis dabar čia važiuos valyt kelių, ar ne. Naudojame ir tam tikrus sprendimo priėmimo paramos sprendinius t. y. IT technologijas, kurios mums aštuonias valandas į priekį rodo galimą slidumą keliuose. Tai atitinkamai grupės ir ekipažai reaguoja į tai. Tam tikru dažnumu atliekamos ir patrulinės apžiūros keliuose. Ir, aišku, yra prognozės ir mūsų stotelės naudojamos. Pagal tai yra atitinkamai suplanuojami tie darbai. Bet, vėlgi, turime suprasti, kad orų dinamika yra įvairi, kaip ir eismo sąlygos, eismo intensyvumas. Visada reikia vertinti čia ir dabar. Kas liečia ir vairuotojus, tai dažnai sako, prognozavo, kad bus labai švarus kelias, bet po pusvalandžio situacija kelyje gali visiškai pasikeisti. Ir tai normalu.

– Ar galima sakyti, kad buvo maksimalios pajėgos įdėtos?

– Tai buvo gana didelės ir arti maksimalų pajėgų. Kaip ir minėjau, arti 400 mechanizmų darbavosi, darbai buvo tęsiami ir naktį. Darbai yra ir šiuo metu kartojami tam, kad užtikrinti eismo saugumą. Ir norisi pasakyti, kad net ir naudojant visus sprendinius, net įgyvendinant visus mums užsakovo keliamus reikalavimus, vis dar yra slidžių ruožų. Reikia būti itin budriems ir atsargiems.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur?

– Tai, kaip ir minėjau, sudėtingiausios eismo sąlygos yra rytų ir vidurio Lietuvoje, kur gausiausiai kritulių sulaukėme. Bet mes kalbame apie tai, kad žiemą tiek eismo intensyvumas, tiek saugumas, viskas yra labai dinamiška ir reikia vertinti čia ir dabar. Nes situacija labai greitai gali pasikeisti ir reikia mokėti elgtis bei vairuoti, kol kelias bus sutvarkytas.

– Kiek druskos buvo išbarstyta?

– Skaičiai rodo, kad šiuo metu esame išbarstę virš 70 tūkst. t druskos. Jeigu pernai per visą žiemos sezoną prireikė arti 130 tūkst. t, tai šiuo metu kiek daugiau nei pusė yra išbarstyta. Natūralu, kodėl taip yra. Gausūs krituliai, daug slidumo, turėjom ir ypač sudėtingas meteorologines sąlygas, kai buvo itin žema temperatūra ir buvo naudojamas kalcio chloridas kartu su druska. Tai reiškia, kad darbai nuolat vyko, kritulių daug, mechanizmai nuolat kelyje, vos spėja grįžti.

– Ar nepritrūksim druskos šiemet?

– Druskos tikrai nepritrūksim, nes yra sudarytos atitinkamos sutartys. „Kelių priežiūra“ yra užsitikrinusi visoje Lietuvoje, kad druskos sandėliai būtų nuolat pildomi pagal poreikius. Ir kitas dalykas, druskos sandėlius ir jų likučius mes nuolat sekame. Yra tam tikros ribos nustatytos, kai tik mes jas pasiekiam, iš karto vežami papildymai.

– Tai kiek išnaudota procentaliai druskos?

– Tai procentaliai druskos, jeigu lyginsim su pernai metais, šiuo metu daugiau nei pusė tiek, kiek buvo pernai, jau yra sunaudota. Nes tiek lapkritis, tiek gruodis ir sausis yra gausūs kritulių.

– O yra tuščių sandėlių?

– Tuščių sandėlių nėra. Kaip ir minėjau, tikrai yra monitoruojama, prižiūrimos tam tikros ribinės reikšmės, kurių nevalia pasiekti. Tas daroma, kad visur mes tos druskos turėtume. Kitas dalykas, yra nuolat prižiūrima technika, tarpusavio ekipažai ir iš kitų miestų bendrauja, padeda vieni kitiems. Jeigu kažkur kažko pritrūkstama, yra bendradarbiaujama ir vykstama į vietą.

– Ko laukti ateinančią parą ar savaitę? Ar bus pavojinga, sniegas ar ledas?

– Kaip ir prognozuoja sinoptikai, šią savaitę dar sulauksime kritulių, bus nemažai sniego visoje Lietuvoje. Kaip ir minėjau, oro sąlygos yra labai dinamiškos, reikia stebėti. Yra svarbu susiplanuoti daugiau laiko kelionėms. Tai yra žiemiškos vairavimo sąlygos ir mes turime suprasti, kad tai iš mūsų reikalauja daug atsargumo. Nes šimtu procentų neįmanoma užtikrinti, kad kažkur nebūtų slidžių ruožų, jų tikrai yra ir šiuo metu. Tačiau mes dedame maksimalias pastangas tam, kad sumažinti tą slidumą keliuose, bet čia reikia vairuotojų budrumo, atstumo laikymosi, saugaus greičio ir ypatingo atsargumo važiuojant tamsiu paros metu, viadukais ir panašiai.

Per incidentą ant kelio dangos išbyrėjo 1 tona trąšų. Avarijos padarinius likvidavo įmonė „Kelių priežiūra“ ir ugniagesiai.

„Situacijos likvidavime dirbta kartu su ugniagesiais: pastarųjų pajėgos užgesino liepsnas, o „Kelių priežiūros“ komanda operatyviai užtikrino, kad eismas būtų saugus. Trąšos saugiai sustumtos į kelkraštį, nuo kelio pašalintos padarinio kliūtys, vietoje sustatyti šviečiantys bei šviesą atspindintys įspėjamieji kelio ženklai,“ – BNS antradienį informavo „Kelių priežiūros“ atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Pasak jo, pabirusias trąšas turi susirinkti krovinio savininkas.

Kaip skelbė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, pirmadienio vakarą, 21.25 val. Raseinių rajone, Girkalnio seniūnijoje, Skyrelių kaime, kelyje A1, užsidegė transporto priemonė.

Atvykus ugniagesiams nuo degančio vilkiko „Renault Magnum“ puspriekabės rato buvo pradėjusi degti puspriekabė ir krovinys.

Sudegė du ratai, apdegė puspriekabės tentas, apdegė 7 talpos trąšų po 500 kilogramų, apie 1000 kilogramų trąšų išbyrėjo ant kelio dangos.

Vairuotojui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis galimai prisikvėpavo dūmų. Medikai vilkiko vairuotoją išsivežė su savimi medicininei apžiūrai atlikti.

„Nuo karantino pradžios paskelbimo sulaukėme nemažai prašymų ir skambučių iš svetur esančių lietuvių dėl medicinos pagalbos Europos Sąjungoje“, – BNS sakė Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Rimantas Zagrebajevas.

„Per savaitę ligonių kasos išdavė arti 2,5 tūkst. sertifikatų. Vien per pastarąjį savaitgalį į ligonių kasas elektroniniais laiškais kreipėsi 0,5 tūkst. tautiečių iš svetur“, – teigė jis.

Specialūs sertifikatai išduoti svetur išvykusiems ir privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje draustiems piliečiams, kurie prieš išvykdami nepasirūpino Europos sveikatos draudimo kortele.

Valstybinės ligonių kasos teigimu, jeigu išvykusieji nebūtų pasirūpinę sertifikatais, jiems už medicinos pagalbą būtų galėję tekti susimokėti.

Galiojančiomis Europos sveikatos draudimo kortelėmis iš viso šiuo metu yra pasirūpinę beveik 600 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Kai kurios Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, pastaruoju metu paskelbė karantiną ir ėmėsi priemonių, kad pažabotų koronaviruso plitimą.

Viena iš kovos su koronaviruso plitimu priemonių – užvertos šalių sienos, taip pat buvo atšaukta didelė dalis skrydžių.

Lietuviai nuo karantino pradžios kviečiami grįžti į Lietuvą specialiai jiems organizuojamais skrydžiais, keltų reisais.

„Dažnai pacientai savo atvykimą į ligoninės priimamąjį skyrių motyvuoja tuo, kad jų poliklinika tuo metu tiesiog nedirba“, – LRT radijui šeštadienį sakė Valstybinės ligonių kasos atstovas Rimantas Zagrebajevas.

„Retas žino, kad kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą, tai yra visą parą, šeimos medicinos paslaugų teikimą“, – tvirtino jis.

Valstybinės ligonių kasos atstovas taip pat teigė, kad pacientui atvykus į ligoninės skubios pagalbos skyrių ir jeigu jam reikalinga šeimos gydytojo pagalba, pacientui gali tekti susimokėti už gydymą.

„Tokiu atveju, jis bus įspėtas, kad jis turėtų kreiptis į savo polikliniką. Tačiau jeigu pacientas sutinka laukti, jam gali būti teikiamos mokamos paslaugos, už kurias jis pats turės susimokėti“, – teigė R. Zagrebajevas.

Visą parą veikiančių poliklinikų sąrašą galima rasti Valstybinės ligonių kasos interneto puslapyje, skiltyje „Gyventojams“.

Žingsniuodami miesto gatvėmis į juos paprastai nekreipiate dėmesio. Žmonėms jie yra tapę paprasčiausia aplinkos detale - pamiršta ir nepastebima. Kai kuriuos juos matančius žmones užplūsta nostalgijos jausmas, o miestų senbuviai juos vadina „miestų vaiduokliais“.

Būtent toks likimas ištiko kadaise populiariais buvusius taksofonus. Visiems laisvai prieinamas telefono būdeles šiandien retai kas lanko, o jas administruojančiųjų teigimu, jų buvimas mieste atneša nedaug naudos.

Naudojasi užsieniečiai

Maždaug prieš dvidešimt metų taksofonas buvo viena pagrindinių priemonių susisiekti nuotoliniu būdu esant toli nuo namų. Šiandien po visą pasaulį išplitus mobiliesiems telefonams, ši paslauga liko užmiršta ir nepraktiška. Tiesa, spaudos kioskuose, pašto poskyriuose ar parduotuvėse vis dar galima įsigyti specialias korteles su tam tikru skaičiumi televienetų ir šiuos naudoti skambučiams Lietuvoje ir į užsienį, tačiau šia paslauga naudojasi vos vienas kitas žmogus.

„Visame pasaulyje taksofonų populiarumas yra smarkiai sumažėjęs ir toliau tebemažėjantis. Įvairiose šalyse taksofonų tinklai yra mažinami ar net naikinami. Tai daugeliu atvejų priklauso nuo šią rinką reguliuojančių institucijų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai nepriklausančioje Norvegijoje taksofonų nuspręsta visai atsisakyti. Jų atsisakyta ir Estijoje”, - pasakojo taksofonus administruojančios bendrovės “TEO LT” išorinės komunikacijos grupės vadovė Lina Rimkutė-Žičkė.

Specialistė taip pat pridūrė, kad vidutiniškai per mėnesį iš vieno taksofono skambinama 7 - 8 kartus. Daugiau kaip iš trečdalio taksofonų per mėnesį nepaskambinama nei karto.

Visgi, dauguma besinaudojančiųjų šiomis paslaugomis žmonių yra trumpam Lietuvoje pasisvečiuoti atvykę keliautojai. Vietoj išankstinio mobiliojo telefono sąskaitos papildymo šie įsigyja taksofono korteles, kurios jau būna papildytos – tereikia nueiti iki artimiausios būdelės ir skambinti.

Skambučių kainos, panašu, taip pat nevilioja naudotis viešosiose miestų erdvėse įrengtais taksofonais. Tarifai svyruoja priklausomai nuo to, kur skambinama – ar į laidinį fiksuotojo ryšio telefoną, ar į mobilųjį tinklą ir pan. Bendrovės „TEO LT“ pateiktame kainoraštyje nurodyta, kad vietinis skambutis siekia 18 centų už minutę. Tuo tarpu skambinant į mobilųjį telefoną minutė pokalbių kainuoja net litą. Bendrovės atstovų teigimu, aukštas kainas lemia menkas paslaugos populiarumas, todėl nelieka kitos išeities.

Valstybė įpareigoja užsiiminėti nepelninga veikla

Prieš gerą dešimtmetį gyventojai naudojosi daugiau kaip 7,5 tūkst. taksofonų, tačiau dabar šis skaičius yra ženkliai sumažėjęs – jų beliko tik apie pusantro tūkstančio. Didžioji dalis veikia didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje jų yra apie 300, Kaune – šiek tiek daugiau nei 200. Bendrovės turimais duomenimis, per pastaruosius pusę metų taksofonais naudojosi tik 1,8 proc. gyventojų.

Jeigu ne valdžios nustatyti teisės aktai, taksofonų būdelių gatvėse tikriausiai jau seniai nebūtų matyti. L. Rimkutė-Žičkė tikina, kad nuostolingą paslaugą teikti juos įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės.

„Pastaruoju metu nauji taksofonai nėra įrengiami ir jų tinklas nėra plečiamas, o tik išlaikomas stengiantis perkelti taksofonus iš vietų, kur jie nėra naudojami į populiaresnes vietas“, - sakė pašnekovė.

Užmiršo ne visi

Nors tendencijos rodo, kad taksofonai nesustabdomai traukiasi iš mūsų kasdienybės, kai kuriems žmonėms tai vis dar yra nepakeičiamas būdas susiekti su toli gyvenančiais žmonėmis. Iš Rusijos atvykęs Rimantas Zagrebajevas viešaisiais taksofonais naudojasi jau daug metų. Vilniaus universitete besimokantis studentas dažnai skambina Maskvoje gyvenantiems giminėms.

„Taksofonais naudojuosi maždaug nuo septintos klasės, kai sugrįžau į Lietuvą. Man tai yra geriausias būdas susisiekti su toli gyvenančiais artimaisiais. Jeigu skambinčiau iš mobiliojo telefono, man minutė kainuotų apie tris litus. Naudodamas taksofono kortelę, už minutę sumoku 25 centus. Kainų skirtumas yra akivaizdus“, - pasakojo R. Zagrebajevas.

Studentas tikina, kad taksofonas yra ypač naudingas keliaujant po užsienį. „Būna situacijų kai staigiai paskambinti. Jeigu mobilusis telefonas išsikrovė, o tu esi kažkur toli nuo namų arba, pavyzdžiui, tranzuoji, galimybės įkrauti mobilųjį tiesiog nėra. Prieš dvejus metus Taline susidūrėme su situacija, kai nuėjęs į parduotuvę norėjau nusipirkti taksofono kortelę, tačiau pardavėja pasakė, kad taksofoną galėsiu rasti nebent muziejuje. Tai yra tiesiog nepatogu“, - prisimena R. Zagrebajevas. Vaikinas tvirtina, kad palaiko idėją išsaugoti taksofonus Lietuvos miestuose.

Pasaulyje taksofonai pradėti naudoti prieš daugiau nei 120 metų. Pirmasis taksofonas 1889 metais pradėtas naudoti JAV. Tai vos 13 metų vėliau nei buvo užregistruotas A. G. Bell‘o išradimas – telefono aparatas.