Tapo taikiniu
Visą rinkimų kampaniją pagal sociologinių apklausų reitingus pirmavusiam G.Nausėdai pastarieji mėnesiai nebuvo lengvi – kiekvienus debatuose jis tapdavo daugumos kandidatų – nuo Sauliaus Skvernelio ir Naglio Puteikio iki Ingridos Šimonytės ir Vytenio Andriukaičio svarbiausiu taikiniu. Tas pats vyko, vyksta ir, be abejo, vyks ir rinkimų užkulisiuose – valstiečiai, kaip įprastai, tai daro tiesmukiškiau, pirmiausia išnaudodami turimos galios svertus Seime, konservatoriai – kiek subtiliau, abejonėms sėti pasitelkdami influencerius ir socialinius tinklus.
Tiesa, nieko naujo ir esmingai keičiančio požiūrį į G.Nausėdą per kampaniją kol kas neišgirdome, tačiau akivaizdu, kad tie, kurie laukė emocijomis ir argumentais žaižaruoujančių diskusijų tarp pozicijos ir opozicijos, tarp I.Šimonytės ir S.Skvernelio, turėtų likti nusivylę. Pagrindinių partijų remiami ir joms atstovaujantys politikai kol kas visą savo dėmesį sutelkė į trečiąjį rinkimų kampanijos favoritą.
Pagrindinių partijų remiami ir joms atstovaujantys politikai kol kas visą savo dėmesį sutelkė į trečiąjį rinkimų kampanijos favoritą.
Kebliausia konservatoriams
Atsakymas, kodėl, glūdi tuose pačiuose reitinguose.
Pirmiausia, tie 22–28 proc. rinkėjų, kurie sako balsuosią už partijų paramos atsisakiusį kandidatą juk nenukrito iš kažkur. Dauguma šių žmonių iki šiol rinkimuose palaikydavo tradicinių partijų atstovus. Nuo ketvirtadalio iki trečdalio G.Nausėdos rėmėjų, skirtingų tyrimų duomenimis, yra Tėvynės Sąjungos rėmėjai. Tad kiekvienas jam atiduotas balsas yra dvigubas nuostolis I.Šimonytei ir ją iškėlusiai partijai. Daugiau nei penktadalis valstiečių rėmėjų prezidento rinkimuose irgi yra pasiruošę balsuoti ne už S.Skvernelį, o rinktųsi G.Nausėdą. Socialdemokratų ir V.Andriukaičio praradimai šiuo atžvilgiu, anot sociologų, gali būti dar didesni.
Tad kova su reitingų lyderiu tradicinių partijų kandidatams pirmiausia yra kova už save.
Bėda ta, kad nė vienas jų nenori stoti į žūtbūtinę viešą kovą – nė vienas nėra įsitikinęs, kad šioje kovoje jis laimėtų, o deginti tiltų su didžiausias galimybes tapti valstybės vadovu turinčiu žmogumi nenori niekas. Sudėtingiausia čia Tėvynės Sąjungos padėtis – vieša paslaptis, kad partijos vadovai sugaišo daug laiko bandydami įkalbėti G.Nausėdą dalyvauti pirminiuose partijos rinkimuose dar prieš ištraukdami I.Šimonytės kortą, tad balsu kalbėti apie jo netinkamumą būti prezidentu kaip ir neišeina.
Partijų žaidimai
S.Skvernelis susiduria su vidinėmis intrigomis partijoje, tad jam, nesėkmingai susiklosčius rinkimams, G.Nausėda gali tapti vienintele viltimi išlikti Vyriausybės vadovo poste. Tad rimtai, viešai kovai paskatų jis irgi turi mažiau, nei galėtume tikėtis. Juo labiau kad, tyrimų duomenimis, būtent tarp premjero rėmėjų kol kas yra daugiausia tų, kurie į prezidento rinkimus sako greičiausiai neateisiantys.
Gitanas Nausėda
Ir vis dėlto, abiejų didžiųjų partijų lyderiai ir kandidatai puikiai mato tai, ką rodo visos sociologinės apklausos – vienintelė galimybė atsikratyti G.Nausėda yra išmesti jį iš kovos pirmajame rinkimų ture. G.Nausėda pirmauja ne tik pagal prezidento rinkimų reitingus. Jo atotrūkis nuo konkurentų, klausiant rinkėjų, kas yra jūsų "antrasis pasirinkimas", yra dar didesnis. O tai reiškia, kad nugalėti jį antrajame rinkimų ture būtų labai sunku.
O štai jei nepriklausomą kandidatą kažkaip pavyktų "išmesti iš traukinio" gegužės 12-ąją, galimybių užimti taip partijų geidžiamą prezidento postą atsirastų ir valstiečiams, ir konservatoriams. I.Šimonytės galimybės šioje menamoje kovoje su S.Skverneliu kol kas, pasak apklausų, yra kiek geresnės, tačiau verta prisiminti, kad antrojo turo susidūrimai su bet kokiu varžovu konservatoriams iki šiol tradiciškai baigdavosi nekaip. Ar buvusi finansų ministrė gali pakeisti šią tendenciją, atsakyti sunku. Tačiau bet kokiu atveju S.Skverneliui ir valstiečiams ji yra kur kas palankesnė varžovė nei G.Nausėda.
Tad, žaidimas, partijų požiūriu, vertas žvakių arba bent jau bandymo jas uždegti. Laikas pasiimti spragėsių ir laukti, kokia bus šių rinkimų kulminacija ir atomazga. Ir valstiečiai, ir konservatoriai turi nemenką politinių intrigų patirtį bei galimybes, tad G.Nausėdai nusiraminti dar kiek per anksti.
