Per pastaruosius rinkimus kandidatų į Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininko postą būdavo tik vienas.

Anot A. Gritėno, svarbiausias argumentas, kuriuo remiasi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rinkdama pirmininką, yra darbo patirtis.

Klaipėdietis, dirbdamas rinkimų komisijoje įvairiose pozicijose, tarp jų ir pirmininko poste, yra sukaupęs 15 metų darbo patirtį.

Jau dabar ruošiamasi pavasarį vyksiantiems prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, kurių metu reikės Klaipėdos miesto rinkimų komisijos vadovo ir kelių šimtų apylinkių komisijų narių bei šių komisijų vadovų.

Savivaldybių komisijų pirmininkai, taip pat ir nariai, atstovauja tam tikroms partijoms. A. Gritėnas – Liberalų sąjūdžio atstovas.

„Kandidatūras kelia partijos ir savivaldybė kartu su meru. Sutikau, kad savivaldybės administracija keltų mano kandidatūrą, o Liberalų sąjūdžio sprendimas dėl to bus sausio pradžioje. VRK savivaldybėms yra nustačiusi partijų kvotas, kalbant apie rinkimų komisijų pirmininkų pozicijas. Klaipėdoje jau kurį laiką į komisijos pirmininkus tvirtinamas liberalų kandidatas, tačiau svarbiausia – ne partiškumas, o, kaip jau minėta, pirmiausia vertinama pretendento darbo patirtis“, – kalbėjo A. Gritėnas.

Iki rinkimų dar beveik penki mėnesiai, yra pakankamai laiko surinkti komisijų narius, o jų reikės nemažai, nes Klaipėdos teritorijoje yra 54 rinkimų apylinkės, preliminariais duomenimis, gali atsirasti ir 55-oji – Rimkų rinkimų apylinkė, tad komandos reikės labai didelės.

Rinkimų komisijos pirmininkus VRK turi patvirtinti iki vasario 4 d.

VRK vasario 21 dieną gavo skundą, kad J. Laugalys savo feisbuko paskyroje pasidalino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Raseinių kandidato įrašu su mokama politine reklama.

Teisininko išsilavinimą turintis komisijos narys VRK posėdyje aiškinosi, kad su žmona naudojasi viena paskyra ir įrašu galėjo pasidalinti ji.

„Tiek metų išdirbau apygardos rinkimų komisijoj nuo teisininkų draugijos ir nieko nebuvo, mano klaidos čia nėra visiškai, tik gaunasi nesąmonė“, – per komisijos posėdį sakė J. Laugalys.

Komisijos nariai konstatavo, kad įstatymo pažeidimas buvo padarytas, nes rinkimų komisijos nariai pasirašytinai pasižada nevykdyti rinkimų agitacijos. VRK nariai taip pat atkreipė dėmesį, kad įrašu pasidalinta su komentaru, tad netyčinio pasidalinimo galimybė atmestina.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vys sekmadienį.

Dar vienas etapas

Klaipėdoje penkios iš dvylikos politinių jėgų turėjo surinkti ir iki sausio 19 d. rinkimų komisijai pristatyti mažiausiai po 840 parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.

Žmonių pritarimo, kad galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose, siekė tos politinės partijos ar komitetai, kurie praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nekėlė pretendentų į merus ir kandidatų sąrašų.

Klaipėdoje tokių politinių jėgų yra penkios: Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Lietuvos regionų partija, politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ ir partija „Laisvė ir teisingumas“.

Pametė parašų lapus

Rinkėjų palaikymo parašai buvo renkami ne tik elektroniniu būdu, bet ir lapuose.

„Parašų lapus pristatė visi, daugiausiai jų (per 1,6 tūkst.) pavyko surinkti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovams, o mažiausiai – Lietuvos regionų partijai. Pagal pateiktus duomenis, ši partija lapuose surinko 842 parašus (mažiausiai turi būti 840). Bet jie dar turi per 50 parašų, surinktų elektroniniu būdu, tačiau jei dalis parašų dėl netikslumų bus anuliuoti, jų gali ir pritrūkti“, – įžvelgė Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Iš gatvės atėjusiųjų pirmininkais netvirtiname.

Šiandien Klaipėdos rinkimų komisija tikrins, ar visi parašai galiojantys.

Esą kai kurie lapai yra netvarkingai užpildyti, o kai kuriuos partijų atstovai netgi pametė ir komisijai negrąžino.

Klaipėdoje kandidatuoja 327 politikai, kurie sieks 31 tarybos nario mandato. Rinkimai vyks kovo 5 d.

Komandose atsisakė skandalistų

A. Gritėnas pasidžiaugė, kad jau pavyko suformuoti visų 54 Klaipėdos rinkimų apylinkių komisijas.

„Dešimt iš dvylikos politinių jėgų į komisijas delegavo savo atstovus. Į vienas apylinkes buvo pasiūlyta po keturis atstovus į pirmininkus, o į kai kurias – nė vieno. Tačiau mums pavyko susitarti ir perkelti komisijų atstovus iš vienų apylinkių į kitas ir suformuoti visas komisijas“, – patikino A. Gritėnas.

Pasak pašnekovo, renkant komisijos pirmininką, nulėmė asmens patirtis rinkimuose, jei jis rinkimuose dirbo penkis ar šešis kartus, klausimų dėl jo patirties nekilo.

„Iš gatvės atėjusiųjų pirmininkais netvirtiname. Norint tapti pirmininku, mažiausiai reikia porą kartų padirbėti rinkimų komisijos nariu, susipažinti, kaip apskritai rinkimai organizuojami. Reikia ir partijos rekomendacijų, kad žmogus atsakingas, nekonfliktiškas. Buvo atvejų, kai kelių asmenų nepatvirtinome į komisijos narius, nes ankstesniais metais su jais buvo problemų. Mūsų tikslas yra suburti gerą komandą, nelipsime gi ant grėblio antrą kartą, kad tos problemos kartotųsi“, – paaiškino A. Gritėnas.

Pasak jos, didėjant priemonių poreikiams, VRK kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) skirti priemonių iš valstybės rezervo.

„Situacija kiekvieną dieną, minutę keičiasi. Tada, kai buvo planuoti tam tikri asmens apsaugos priemonių poreikiai, buvo viena situacija, dabar mes turime kitą situaciją“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė L. Matjošaitytė.

Jos teigimu, saviizoliacijoje esančių asmenų arba COVID-19 sergančiųjų daugėja.

„Ta visa situacija mus priverčia reaguoti labai greitai ir šioje vietoje mes skubame, prašome SAM kuo greičiau duoti iš valstybės rezervo papildomų priemonių komisijoms. Mes su jomis kas kelios dienos aptariame situaciją ir jeigu reikalingos tos priemonės, mūsų tikslas yra paprašyti SAM“, – kalbėjo VRK pirmininkė.

Raseiniuose dirbantys rinkimų komisijų nariai apsaugos priemonių turės daugiausiai

Prašome SAM kuo greičiau duoti iš valstybės rezervo papildomų priemonių komisijoms.

Komentuodama Raseinių-Kėdainių apygardos rinkimų komisijos pirmininkės Nijolės Juknienės žodžius, esą vietoj prašytų 100 pilnos apsaugos priemonių komplektų buvo gautą vos 10, L. Matjošaitytė sakė, kadbuvo nesusikalbėta.

„Aš suprantu, kad (...) ten kažkoks nesusipratimas įvyko ir mes kalbėjome su viena mūsų darbuotoja, buvo pokalbis telefonu. Tai ar ten kažkas kažko neišgirdo tiksliai, ar kaip ten... Poreikius mačiau, kai buvo paskaičiuota, tai tikrai mažiau nei 100 buvo įvardinta atitinkamų apsaugos priemonių šiai apygardai. Galbūt ir techninė klaida įvyko, kai laiku nebuvo pateiktas poreikis, vėliau buvo skubama ir kai skubama, tai taip ir atsitinka“, – teigė L. Matjošaitytė.

Ji taip pat patikino, kad Raseiniuose dirbantys komisijų nariai turės daugiausia apsaugos priemonių, nes šiame mieste planuojama įvesti karantiną.

„Savivaldybių logistikos pagalba tos priemonės pasieks apygardas. Jeigu kažkur nepavyktų, esame pasirengę padėti apygardoms, kad tos asmens apsaugos priemonės kuo greičiau atvyktų į vietą“, – pridūrė L. Matjošaitytė, paaiškinusi, kad kiekvienoje komisijoje yra suformuota atskira, minimaliai 8 žmonių grupė, kuri lankysis pas sergančiuosius ir saviizoliacijoje esančius rinkėjus.

VRK pirmininkės duomenimis, iš 28 tūkst. saviizoliacijoje esančių asmenų poreikį balsuoti iš namų pareiškė maždaug 900 rinkėjų.

ELTA primena, kad antradienį LRT radijui Raseinių-Kėdainių apygardos rinkimų komisijos pirmininkė N. Juknienė sakė, kad komisija gavo labai mažai apsaugos priemonių komplektų. Kita prisistatyti nepanorusi portalo LRT.lt kalbinta vienos apylinkės rinkimų komisijos narė taip pat antrino, kad gavo itin mažai apsaugos priemonių. Ji taip pat sakė, kad komisijų nariai baiminasi tapti viruso nešiotojais.

Seimas, priėmęs Seimo rinkimų įstatymo pataisas, patikslino partijų atstovų delegavimo į  rinkimų komisijas tvarką. Nustatyta, kad apygardų komisijose  dirbs politinių partijų, turinčių savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Seime (parlamentinė partija), ir partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (finansuojama partija), pasiūlyti asmenys.

Kiekviena parlamentinė partija ir finansuojama partija turės teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą.

Įstatymas papildytas nuostata, nustatančia, kad Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui.

Įstatyme įtvirtinta, kad po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti parlamentinės partijos ir finansuojamos partijos.

Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai, už kuriuos vieningai balsavo 70 narių,  įsigalios šių metų liepos 1 d.

Girdi, mokyklai reikalinga renovacija, o senos pažintys, kaip žinome, ir kalnus nuverčia. Rinkimų komisijos pirmininkas neteko šio posto. Tik tiek. Ir nė žodžio apie tai, jog sumenkintas valstybės autoritetas ir mokytojų orumas, pasikėsinta į žmonių laisvę rinktis.

Ir kas dabar galėtų tvirtinti, jog direktoriaus prašymas neturėjo įtakos rinkimams?

Orumo ir garbės už jokius pinigus nenusipirksi, bet, kaip rodo pastarieji įvykiai, garbė ir orumas vis dar yra tik tarsi ore sklandančios sąvokos.

Lietuvoje organizuojami viešieji konkursai svarbiems valstybiniams postams užimti, bet kodėl juos laimi mažiausiai balų surinkę asmenys? Gal apskritai nebereikia tų konkursų rengti ir tam reikalui eikvoti valstybės biudžeto pinigų? Juk yra daug paprasčiau pasakyti, jog į reikiamą laisvą postą tiesiog turiu savo žmogų, ir viskas.

Demokratijos be atsakomybės nėra. Kodėl tad leidžiama menkinti valstybę, jos institucijas ir paminti žmogaus teises?

E.Vilkas dažnai kartojo, kad materialinę gerovę pajusime greitai, o dvasinės gerovės reikės palaukti.

Sakote, juk nieko neatsitiko? Ko vertos tokios sėkmės istorijos, jeigu jas kuria žodžio laisve piktnaudžiaujantys asmenys? Laisvė jau pati savaime yra vertybė, kurią reikia ginti ir puoselėti nuo mūsų pačių nesusivokimo, jog "švogerių Lietuvos" laikai turėtų būti negrįžtama praeitis.

Yra tokia sąvoka: vidinė laisvė, ir Vokietijos žurnalistų sąjunga pagerbia tokią savybę įkūnijusius nominantus.

Lietuvoje šios sąvokos neteko girdėti. Ir jei viduje esi vergas, gali užsidėti brangakmeniais nusagstytą karūną su užrašu "Laisvė", tačiau vis tiek liksi vergas. To įspaudo nepanaikins nei didžiulės sąskaitos bankuose, nei žvilgantys limuzinai.

Prisimenu vieną Sąjūdžio žmonių – šviesios atminties akademiką Eduardą Vilką, su kuriuo yra tekę kalbėti. Jis dažnai kartojo, kad materialinę gerovę pajusime greitai, o dvasinės gerovės reikės palaukti.

Jau antra gyventojų karta yra gimusi nepriklausomoje Lietuvoje. Kai praėjusį penktadienį Vokietijos miestuose, kur vyko moksleivių, protestuojančių prieš oro taršą, demonstracijos, regėjau jaunus, energingus žmones, svarsčiau: ko ankstesnės ir mano kartos nepadarėme, kad jaunimas, neapsikentęs suaugusiųjų gražbylysčių, daugelyje pasaulio valstybių išėjo į gatves pamiršęs, kad, be pilietinio aktyvumo, jie dar turi didelę atsakomybę? Pirmiausia atsakomybę ir pareigą mokytis, kitaip kova su oro tarša gali likti tik graži svajonė.

Kas gali būti puikiau už viltį matyti pasaulį švaresnį, gražesnį, taikesnį, teisingesnį? Ar ir tos uostamiesčio mokyklos mokiniai, kurios vadovas, regis, perlenkė lazdą, siekdamas vieno kandidatų palankumo, pasaulį regi tokį pat šviesų, be melo ir apgaulės? Norėčiau tuo tikėti. Netgi po pastarųjų dienų išpuolių, kai žuvo daugybė nekaltų žmonių.

Kaip tiems jauniems žmonėms, neapsikentusiems suaugusiųjų postringavimų dėl oro taršos, paaiškinti, kad ne visada ir suaugusieji girdi vieni kitus, kad pasaulyje yra ne tik balta ir juoda, kad jėgos panaudojimas sprendžiant problemas kažin ar yra svarbiausias argumentas. Negali nekęsti žmonių vien dėl to, jog jų kita kalba, kultūra, odos spalva, tikėjimas.

Nepriklausomas Vašingtono institutas "Pen Research Center" paskelbė tik ką vykusios apklausos duomenis: beveik trys ketvirtadaliai Vokietijos visuomenės yra už tai, kad nelegaliai gyvenantys žmonės būtų išsiųsti iš šalies.

Taip manantys vokiečiai nėra vieninteliai Europoje. Šitaip mano 73 proc. Švedijos, 72 proc. Nyderlandų, 69 proc. Lenkijos ir 68 proc. Vengrijos gyventojų. Iš šių šalių tik du iš dešimties apklaustųjų nenori, kad nelegalūs imigrantai būtų išsiųsti atgal.

Kitokios nuotaikos vyrauja Ispanijoje, Prancūzijoje ir JAV. Čia beveik pusė gyventojų yra prieš nelegalių imigrantų išsiuntimą. Galima net sakyti, kad šios trys šalys nelegalius emigrantus net vilioja.

Kas iki šiol padaryta, kad būtų sustabdyta nelegali imigracija? Ji tik šiek tiek pristabdyta. Tačiau problemos yra ne čia, Europoje. Iš pragaru virtusių šalių Azijoje ir Afrikoje žmonės bėga net neatsigręždami, bet Europoje jie nėra laukiami. Politikai rūpinasi savo įvaizdžiu ir kas jiems tie klajojantys vargetos?

Vokietijos televizija ZDF turi tokią laidą "Politikos barometras", kurioje keletą kartų per mėnesį aptaria Vokietijos visuomenės požiūrį į politines partijas ir politikus.

Štai iš pastarosios visuomenės apklausos paaiškėjo, jog kanclerę A.Merkel iš pirmosios vietos išstūmė jos partijos kolega Bundestago prezidentas Wolfgangas Schäuble.

Tos pačios apklausos duomenys byloja, jog 72 proc. valstybės gyventojų nori, kad kanclerė A.Merkel dirbtų iki savo kadencijos pabaigos. Piliečiai jos darbą vertina teigiamai.

Viskas vieša ir aišku. Taip yra laisvoje valstybėje, kur vyrauja nuomonių įvairovė, kur "kreivos" švietimo institucijos vadovo pastangos, ieškant naudos mokyklai, būtų tiesiog nesuprantamos, kaip ir nesuprantama žinia apie tai, kad viešąjį konkursą laimi asmuo, surinkęs mažiausiai balų.

Laisvė rinktis nėra tiesiog duotybė. Tai – didelė atsakomybė prieš valstybę ir jos piliečius. Atsakomybė už pokyčius. Štai kas skiria Rytus nuo Vakarų.

Šiuose savivaldos rinkimuose savivaldybių rinkimų komisijose dirba 598 nariai – iš jų 468 arba 79,5 proc. sudaro moterys.

Apylinkių rinkimų komisijose tuo tarpu moterų dalis dar didesnė: beveik 11 tūkst. moterų iš visų 13 tūkst. komisijų narių arba 83,5 procentai.

Palyginti su praėjusiais savivaldybių tarybų rinkimais, moterų dalis šiek tiek padidėjo ir centrinėse savivaldybių, ir vietos apylinkių komisijose.

Per 2015 metais vykusius savivaldos rinkimus iš 539 savivaldybės rinkimų komisijos narių 75,9 proc. buvo moterys – vyrų komisijose šiemet sumažėjo 3,6 procento.

Apylinkių komisijose moterų buvo 81,6 proc. nuo visų rinkimų komisijų narių, tad šiemet moterų apylinkių komisijose dirba 1,9 proc. daugiau.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Pareiškinius dokumentus rinkimams buvo pateikę per 14 tūkst. pretendentų, tačiau keli šimtai buvo išbraukti dėl pavėluotai pateiktų deklaracijų, nuslėpto teistumo, kitoje savivaldybėje deklaruotos gyvenamosios vietos ir t. t.

Taip pat keli rinkimų sąrašai sugriuvo, nes išbraukus kandidatus juose nebeliko reikalaujamo kandidatų skaičiaus. Įstatymas numato, kad sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė renkamų tos savivaldybės tarybos narių.

Iš viso 60-yje savivaldybių partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai kelia per 460 kandidatų sąrašų. Galutinius kandidatų sąrašus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbs penktadienį.

Ketvirtadienį VRK priėmė sprendimus dėl nepakankamo kandidatų skaičiaus neregistruoti Darbo partijos keltų sąrašų Kaišiadorių rajone ir Panevėžio mieste, Kelmės rajone griuvo Lietuvos žaliųjų partijos sąrašas.

Kėdainių rajone dėl nesurinkto minimalaus kandidatų skaičiaus iš rinkimų iškrito Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas, Šilalės rajone – Centro partijos sąrašas.

Taip pat VRK ketvirtadienį iš rinkimų išbraukė visuomeninių komitetų „Už pokyčius Klaipėdoje“, „Palangiškiai“ ir „Vilnius gali“ kandidatų sąrašus.

Anksčiau iš savivaldybių rinkimų kovos pašalintas visuomeninis rinkimų komitetas „Už Kaišiadoris“ bei komitetas „Piliečių jėga ir teisingumas“ sostinėje, nes iš jų išėjo dalis steigėjų ir nebeliko būtino skaičiaus narių.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė BNS sakė, kad, pirminiais duomenimis, stinga apie 100 komisijos narių visoje Lietuvoje.

„Jau šiuo metu gauname iš savivaldybių signalų, jos reikia kreiptis į Teisingumo ministeriją, nes, panašu, kad trūksta narių. Viena problema – partijos nepateikia atstovų ir jau žinome, kad trūksta žmonių komisijoje, kita problema gali išaiškėti vėliau – nors partijos pateikia savo atstovą, bet jie pasižadėjimo neduoda ir nedalyvauja veikloje. Tada vėl reikia kreiptis į ministeriją“, – sakė Rinkimų komisijos vadovė.

Pagal įstatymą, apylinkių rinkimų komisijas reikia sudaryti ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Komisijoje turi būti mažiausiai penki nariai. Juos teisę siūlyti turi partijos ir rinkimų komitetai.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka reikalavimų, pateikti kandidatūras privalo teisingumo ministras. Jo siūlomi asmenys negali būti partijų, rinkimų komitetų nariai.

„Su Teisingumo ministerija ta problema, kad mes ne į visas savivaldybių rinkimų komisijas (jos kuruoja apylinkių komisijas – BNS) turime deleguotus atstovus, o čia (apylinkių rinkimų komisijoms – BNS) reikia ir gerokai didesnio skaičiaus. Žiūrime, kur trūksta žmonių, kiek jų trūksta ir kreipiamės į Teisingumo ministeriją, kad jie dėtų pastangas ir ieškotų, nes nesinori, kad rinkimai sugriūtų“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Anksčiau apylinkių rinkimų komisijose atsiradusias spragas užpildydavo tų savivaldybių administracijų direktoriai.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad jam pavestas uždavinys – didelis iššūkis.

„Mūsų žiniomis, trūksta apie 100 apylinkių komisijų narių visoje Lietuvoje. Teisingumo ministerija kreipsis į visuomenę, kviesdama asmenis, atitinkančius įstatyme keliamus reikalavimus, pretenduoti į apylinkių rinkimų komisijos narius. Jeigu nebus pakankamai norinčiųjų, aš pats susitikinėsiu su bendruomenių atstovais ir kviesiu tapti komisijų nariais“, – BNS teigė ministras.

Anot jo, ir anksčiau kildavo problemų sudarant apylinkių rinkimų komisijas, todėl Teisingumo ministerija pasiūlė 22 proc. padidinti atlygį už darbą per rinkimus.

„Tokiam siūlymui buvo pritarta, bet, matyt, daug norinčiųjų dirbti šį atsakingą darbą neatsiranda“, – apgailestavo E. Jankevičius.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymuose siūloma naujai reglamentuoti jų darbo apmokėjimą. Šių įstatymų pataisas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo komiteto pirmininkas Povilas Urbšys. Projektų iniciatoriai - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Teisingumo ministerija.

Įstatymais sureguliavus rinkimų komisijų vadovų ir narių darbo apmokėjimą, tikimasi didesnio skaidrumo, didinant komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams mokamo atlyginimo dydžius.

Įstatymų pakeitimų projektais siūloma nustatyti konkrečius atlyginimo tarifinius dydžius rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams. Šiuo metu jų darbo užmokestis skaičiuojamas taikant bazinį mėnesinį algos (BMA) dydį. Šį dydį siūloma keisti pareiginės algos baziniu dydžiu, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas.

Įstatymuose siūloma nustatyti, kad už darbo dieną rinkimų, referendumo komisijose, taip pat už darbą balsavimo komisijose turi būti atlyginama pagal šiuos naujus tarifus: apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams - 0,31 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio; apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams - 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio. Apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkams - 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio; apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams - 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio. Balsavimo komisijų Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose: pirmininkams - 0,31 pareiginės algos bazinio dydžio, nariams - 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio.

Kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą nebuvo nustatyta aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis turėjo būti nustatytas konkretus atlyginimo dydis, be to, atlyginimas komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, sekretoriams ir komisijų nariams faktiškai buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime numatytus maksimalius dydžius, siekiant teisinio aiškumo, įstatymų projektuose atsisakoma galimybės taikyti skirtingus tarifus ir siūloma nustatyti fiksuotą tarifo dydį. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis dėl šalies vidutinio darbo užmokesčio 2008-2016 metais didėjimo, įstatymų projektais atlyginimų dydžius siūloma didinti atitinkamai 14-22 procentais.

Projektų autoriai siūlo neatsisakyti šiuo metu Vyriausybės nutarime numatytų vienkartinių piniginių išmokų, skirtų už labai gerą darbą rinkimų ir referendumo komisijose rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, rinkimų komisijų sekretoriams ir nariams skatinti.

Pagal įregistruotą projektą, rinkimų komisijų nariai, pirmininkai, pirmininko pavaduotojai ir komisijų sekretoriai už labai gerą darbą rinkimų komisijose gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka. Ši išmoka negalėtų būti didesnė kaip 100 procentų per visą darbo rinkimų komisijose laikotarpį gautų mėnesinių atlyginimų vidurkio, neviršijant atitinkamos komisijos išlaidų sąmatoje skatinimui numatytų lėšų. Vienkartinės piniginės išmokos dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į atlikto darbo apimtį, kokybę ir sudėtingumą.

Sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priimtų Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus ir atsiskaitymą už komisijoms skirtų lėšų panaudojimą. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai bei komisijų sekretoriai galėtų būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apygardos rinkimų komisijos pirmininko teikimas.

Sprendimus dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priimtų apygardų rinkimų komisijos. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai bei komisijų sekretoriai galėtų būti skatinami vienkartine pinigine išmoka atitinkamos apygardos rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apylinkės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.

„Darbo užmokesčio fondo dalis skatinimo išmokoms yra tam tikra priemonė, kuri drausmina, o kartu ir motyvuoja komisijų pirmininkus ir narius tinkamai atlikti savo pareigas ir, pasibaigus rinkimams, laiku atsiskaityti Vyriausiajai rinkimų komisijai už biudžeto lėšų panaudojimą“, - mano įstatymų pataisų autoriai.

Pagal projektą, rinkimų komisijų samdomų darbuotojų darbo užmokestis būtų nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytais darbo apmokėjimo dydžiais.

Siūloma numatyti, kad įstatymų projektai įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkams, taip pat balsavimo komisijų Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose pirmininkams mokama iki 1 BMA, apygardų rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams, taip pat apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų pirmininkams bei balsavimo komisijų diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose nariams - iki 0,8 BMA, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams - iki 0,6 BMA.

Šiuo metu rinkimų komisijos samdomų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas šalių susitarimu terminuotoje darbo sutartyje, už darbo dieną taikant 0,51-0,95 BMA dydžio atlygį.