Teismas parėmė Belgijos Flandrijos regione nustatytą taisyklę, kuria, remiantis gyvūnų teisėmis, draudžiama skersti gyvulius prieš tai jų neapsvaiginus.

Teigiama, kad šia priemone iš esmės uždraudžiamas musulmonų halalo ir žydų košerio tradicijos, pagal kurias gyvulys turi būti sąmoningas, kai jam perpjaunama gerklė.

„Teismas daro išvadą, kad potvarkyje numatytomis priemonėmis sudaromos sąlygos sąžiningai pusiausvyrai tarp gyvūnų gerovei teikiamos svarbos ir žydų bei musulmonų tikinčiųjų laisvės praktikuoti savo religiją“, – sakoma nutartyje.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad verdiktu „pasiunčiama šiurkšti žinia visiems Europos žydams“.

„Neskaitant fakto, kad šiuo sprendimu kenkiama garbinimo ir religijos laisvei Europoje, kuri yra tarp pagrindinių Europos Sąjungos verstybių, tai taip pat parodo žydų bendruomenėms, kad žydiškas gyvenimo būdas Europoje nepageidaujamas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Žydų organizacijas Belgijoje vienijanti grupė ETT sprendimą pavadino „demokratijos atmetimu“ ir nepagarba mažumų teisėms.

„Kova tęsiasi, ir mes nesutiksime su pralaimėjimu, kol neišnaudosime visų savo teisinių priemonių“, – sakė Belgijos žydų organizacijų federacijos vadovas Yohanas Benizri.

Europos žydų asociacijos pirmininkas rabinas Menachemas Margolinas sakė, kad ETT sprendimas žymi „liūdną dieną Europos žydams“.

„Baisi žinia Europos žydams, kad jie ir jų papročiai čia nelaukiami. Tai elementarus mūsų, kaip Europos piliečių, teisių atmetimas“, – sakoma jo pareiškime.

Belgijos musulmonų bendruomenė taip pat reiškė nerimą dėl Teismo sprendimo.

Belgijos islamo institucijų koordinavimo komitetas nurodė, kad sprendimas „labai nuvylė“, ir teigė, kad ETT pataikavo populistinėms nuotaikoms.

„Teismas, kaip atrodo, pasidavė augančiam politiniam ir socialiniam spaudimui, kurį daro populistiniai judėjimai, simboliškai kovojantys su pažeidžiamomis mažumomis visoje Europoje“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Tačiau ETT sprendimą sveikino draudimo reikalavę pareigūnai ir gyvūnų teisių gynėjai. Jų teigimu, gyvulių apsvaiginimas, kad jie skerdimo metu būtų be sąmonės, yra humaniškesnis būdas.

„Šiandien puiki diena... šimtams tūkstančių gyvūnų, kurie dėl šio sprendimo išvengs pragariškų skausmų, religiniais tikslais skerdžiant juos be apsvaiginimo“, – sakė gyvūnų teisių gynimo grupės GAIA vadovas Michelis Vandenboschas.

„Po daugiau kaip 25 metų nenuilstamos kovos man... tai viena laimingiausių gyvenimo dienų“, – pridūrė jis.

Nuo 2015 metų sausio Lietuvoje įteisinus gyvūnų ritualinį skerdimą, per metus Lietuvoje tokiu būdu paskersta ir eksportuota 420 tonų jautienos - dešimtadalis viso jos eksporto. Tačiau su kai kuriomis šalimis vis dar nepavyksta suderinti religinių sertifikatų.

Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas sako, jog ritualiniu būdu paskersta jautiena eksportuota į Libaną, Egiptą bei kai kurias Europos Sąjungos (ES) šalis.

„Pagal ritualinį skerdimą paskersta 420 tonų jautienos - 100 tonų eksportuota į Libaną, 50 tonų - į Egiptą, o likusi dalis - į ES šalis ir parduota religinėms bendruomenėms. Dėl galimybės eksportuoti į musulmoniškas rinkas atidarytos yra kai kurios šalys, Iranas yra arti proceso užbaigimo, su Maroku derinome, tačiau mūsų verslininkai nelabai domisi ta rinka, galbūt dėl netinkamų kainų, taip pat suderinta su Bosnija ir Hercogovina, Kosovu, Albanija“, - BNS sakė V.Paulauskas.

Jo teigimu, pagal ritualinį skerdimą paskersta jautiena sudaro per 10 proc. viso šios mėsos eksporto.

„Iš viso jautienos per visus metus eksportuota 3770 tonų, daugiausiai į trečiąsias šalis, tad pagal ritualinį skerdimą paskersta jautiena sudaro virš 10 proc. Tikimės kad šis skaičius augs, kad bus pabaigti derybų procesai su Iranu, Tunisu, Alžyru, kur atrodo tikrai neblogos rinkos, tačiau tam reikia laiko. 420 tonų per pirmus metus yra neblogas skaičius, ledai pralaužti“, - sakė V.Paulauskas.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas Egidijus Mackevičius sakė, jog kalbant apie košerinės produkcijos eksportą, perspektyviu laikomas Arabijos pusiasalis.

„Arabijos pusiasalį laikome labai perspektyviu regionu, apie eksportą kalbame, tačiau ten neturime ambasadų, tik konsulus, kurie nėra įpareigoti. Mums reikia šiose šalyse ambasadų dėl aiškios situacijos, dabar vyksta susirašinėjimai, bet sudėtingai, viskas užtrunka, juk ten yra specifika, kultūriniai, religiniai skirtumai, reikia daug įdirbio“, - BNS sakė E.Mackevičius.

Jo teigimu, gaunant potencialių mėsos eksporto šalių institucijų leidimus, susiduriama su įvairiomis kliūtimis.

„Ritualinis skerdimas mums didžiausia problema, turime suderinti sertifikatus, religinius tame tarpe, juos kiekvienoj valstybėj tvarko skirtingos institucijos, mes ta linkme einame, bet tai yra Veterinarijos tarnybos kompetencijos klausimas ir ji atlieka pagrindinius reikalus. Eksportu į Arabijos pusiasalį, pavyzdžiui, Omaną, susidomėtų visi didieji šalies mėsos perdirbėjai“, - BNS teigė E.Mackevičius.

Tačiau V.Paulauskas teigė, jog religinių sertifikatų gavimas yra ne Veterinarijos tarnybos užduotis.

„Religinių sertifikatų gavimas yra ne valstybinės tarnybos užduotis, mes deriname tik veterinarinius sertifikatus, o religiniai aspektai sprendžiami įmonių lygmeniu, dabar deramės su Iranu ir kaskart jie siunčia religinį atstovą, o šiaip įmonės pačios turi būti sertifikavusios“, - BNS sakė V.Paulauskas.

Alytaus mėsos perdirbimo įmonės „Riamona“ direktoriaus Petro Riaubos teigimu, įmonė eksportuoja košerinę mėsą kol kas tik į ES šalis.

„Šiuo metu vyksta eksportas košerinės mėsos, bet tik ne į Izraelį, kol kas tik į ES šalis, kitais metais galvojame eksportuoti košerinį produktą ir į kitas valstybes“, - BNS sakė P.Riauba.

Pernai spalį priimto Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kurios nuo 2015-ųjų sausio įteisino ritualinį gyvulių skerdimą pagal musulmonų ir judėjų papročius. Įstatymo pataisa įteisino ritualinį gyvulių skerdimą, prieš tai jų neapsvaiginus, laikantis religinių apeigų.

Įstatymo rėmėjai tuomet teigė, kad Lietuvos eksportuotojams tai galėtų atverti arabų šalių ir Izraelio rinkas, o prezidentės atstovai nurodė, kad ritualinio gyvulių skerdimo įteisinimas leis išplėsti Lietuvos mėsos produktų eksporto geografiją, rasti naujų rinkų ir taip padėti ne tik mėsos perdirbėjams, bet ir ūkininkams.

Sausio pirmąją įsigaliojus leidimui skersti gyvulius neapsvaiginus, sujudo Lietuvos vartotojai. Jie baiminasi, kad, esant menkiems produktų ženklinimo reikalavimams, ritualinių apeigų metu gauta mėsa atsidurs ant jų stalų.

Sausio pirmąją įsigaliojusi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa Lietuvoje įteisino ritualinį gyvulių skerdimą prieš tai jų neapsvaiginus, laikantis religinių apeigų.

Pataisos iniciatoriai šia nuostata siekė gelbėti Rusijos embargo paveiktą verslą ir ieškoti alternatyvių rinkų mėsos gaminiams realizuoti musulmoniškų šalių rinkose.

Visgi griežtos religinės nuostatos šių šalių tikintiesiems leidžia vartoti tik dalį neapsvaiginus paskersto galvijo mėsos. Likusią dalį gamintojams tektų realizuoti Lietuvoje ar kitose ne musulmoniškose šalyse.

Tiesa – lietuviai, perkantys tokią mėsą, apie tai bus perspėti: Žemės ūkio ministerija nustatė tvarką, pagal kurią tokia mėsa bus žymima „skersta neapsvaiginus”.

Tačiau mėsos gaminiams taikomi kur kas menkesni reikalavimai: tik tada, kai gaminio sudėtyje bus daugiau kaip 50 proc. ritualinio skerdimo būdu pagamintos mėsos, vartotojas bus apie tai informuojamas.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovė Eglė Kybartienė mano, kad ženklinimas gali pažeisti Lietuvos vartotojų teises.

„Reikalavimas ženklinti tik tuos mėsos produktus, kurių sudėtyje bus daugiau kaip 50 proc. ritualinio skerdimo metu pagamintos mėsos, pažeidžia teisę į laisvą pasirinkimą atsižvelgiant į moralines nuostatas ir asmeninį tikėjimą, o tokią laisvę numato Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija”, - sakė ji.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, tą pačią nuostatą kaip vieną iš pagrindinių argumentų naudojo pataisos iniciatoriai, siekę užtikrinti Lietuvai tolimą tikėjimą išpažįstančių žmonių teises.

„Kitas religijas išpažįstančių teises užtikrinti pavyko, tik kas dabar užtikrins teises tų, kurie nenori valgyti tokios mėsos ir neturi galimybių sužinoti, kas gula ant jų stalo?”, - klausia B.Kymantaitė.

Jai pritaria ir Milda Ališauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto sociologė. „Kaip genetiškai modifikuotų organizmų atveju, ant bet kurio mėsos produkto, pagaminto ritualinio skerdimo būdu, turėtų būti žymima, kad gaminyje yra arba gali būti šio produkto dalių. Todėl manau, kad dabartinis ministerijos aprašas nėra pakankamas”, - sakė ji.

M.Ališauskienės teigimu, islamas, krikščionybė ir judaizams yra giminingos religijos. „Tad nemanau, kad ritualinio skerdimo metu kitų išvardintų religijų tikintiesiems galėtų kilti problemų, tačiau manau, kad problemų galėtų kilti netikintiesiems, kurie negalėtų sužinoti visos informacijos apie tokio skerdimo metu produktą jo pirkimo metu”, - aiškino ji.

„Mano galva, pasityčiojamai skamba ir įstatymo nuostata, numatanti neišduoti leidimo, jei ritualinio skerdimo metu nebus užtikrinama gyvūnų gerovė ir apsauga. Atliktais tyrimais nustatyta, kad neapsvaiginti galvijai po kaklo arterijų perpjovimo gali išlikti sąmoningi net iki 4 minučių. Net ir neturint specialių žinių galima suprasti, kad šalia valstybės sprendimo leisti skersti gyvulius tokiu būdu, gyvūnų gerovės ar apsaugos nėra ir negali būti”, - samprotavo B.Kymantaitė.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, nepaisant daugiau kaip 13 tūkst. prieštaraujančių peticiją pasirašiusių Lietuvos piliečių, 2014 m. spalio mėnesį skubos tvarka priėmė seimas.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija Europos Komisijai apskundė šalies valdžios sprendimą įteisinti ritualinį skerdimą. Pasak gyvūnų teisių gynėjų, Gyvūnų gerovės įstatymas prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Taip pat neatmetama galimybė kreiptis ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

„Manydami, kad priimtos pataisos prieštarauja ES reglamentui, mes kreipėmės į Europos Komisiją. Po susitikimo su jos atstovais esame nusiteikę optimistiškai. Jų pačių siūlymu išsiuntėme Komisijai oficialų skundą”, – pranešime sakė organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Organizacijos atstovai spalį Briuselyje susitiko su EK sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato atstovais.

Anot jos, ES Tarybos reglamentas dėl žudomų gyvūnų apsaugos draudžia skersti neapsvaigintus gyvulius, o išimtys taikomos tik tais atvejais, kai siekiama patenkinti tokios mėsos poreikį ES gyvenantiems žydams ir musulmonams. Tačiau Lietuva įstatymo pataisomis siekia mėsą eksportuoti į kitas, ne ES valstybes.

Organizacijos vadovė BNS teigė, kad neatmetama galimybė kreiptis ir ES Teisingumo Teismą.

„Tai priklausys nuo to, kokį atsakymą duos EK, tačiau jeigu tai bus rekomendacinio ar aiškinamojo pobūdžio, kreipsimės į teismą, kad šis priimtų galutinį sprendimą“, - BNS teigė B.Kymantaitė.

B.Kymantaitė BNS sakė nežinanti, kada EK išnagrinės organizacijos skundą: „Sunku pasakyti, kiek užtruks skundo nagrinėjimas, tačiau mes tikimės, kad dar šiemet“.

Pasak jos, organizacija praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į EK dėl reglamentų išaiškinimo, tuomet Komisija atsakė per maždaug du mėnesius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasirašiusi pataisas, teigė, kad jos neprieštarauja ES teisės normoms, o panašios nuostatos dabar taikomos Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje.

Pataisų autoriai teigė, kad ritualinio skerdimo įteisinimas tapo dar aktualesnis, Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus ir žemės ūkio produkciją iš ES.

ES reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.

Perdirbėjai nerimastingai žvelgia į atnaujinamą veršelių eksportą į Izraelį ir Turkiją, nes dėl jų galvijų, parduodamų skerdykloms Lietuvoje, sumažės, rašo "Verslo žinios". Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leido eksportuoti veršelius į Izraelį ir Turkiją, tačiau turkai dar neišdavė reikalingų dokumentų.

"Veršiukus į ES šalis vežėme, tačiau jų negalėjome parduoti pelningiausioms rinkoms - Izraeliui ir Turkijai. Dabar, kai į ten galime eksportuoti, supirkimo kainos jau pradeda kilti", - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

"Grįšime į tuos laikus, kai per metus išveždavome po 100 tūkst. veršelių. Lietuvoje liks tik karvės, kurių mėsos realizacijos rinka gana siaura. Tokia žaliava buvo paklausi Rusijoje", - prekybos pagyvėjimo pasekmes įvardino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Plintantis afrikinis kiaulių maras pradeda kelti nerimą eksportuojančioms įmonėms: grūdų ir jautienos pirkėjai jau prašo vežti žaliavas, pagamintas regionuose, kuriuose ligos židinių nerasta, rašo "Verslo žinios".

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad jau sulaukta Irano, vienos didžiausių mūsų eksporto rinkų, prašymo, kad nebūtų vežama maistinių ir pašarinių javų, užaugintų rajonuose, kuriuose rasta afrikinio kiaulių maro užkrato. Pasak tarnybos vadovo Jono Miliaus, Lietuvai pasisekė, kad nors šalyje afrikinis kiaulių maras nustatytas pirmasis Baltijos šalyse, kaip apsauginės zonos paskelbta palyginti mažos teritorijos.

"Iš Lietuvos vežame maistinius grūdus, kuriems nereikia Veterinarijos tarnybos dokumentų, tačiau dėl ateities nerimaujame, nors mūsų tarnybos išduodami dokumentai ir garantijos kol kas tenkina pirkėjus", - sakė "Linas Agro Group" prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas. Tuo tarpu "Malsenai Plius" užkratas poveikio neturės - įmonės generalinis direktorius Gintautas Migonis sakė, kad įmonė gamina maisto produktus, kuriems maras pavojaus nekelia, ir nuostolių neturėtų patirti.

Žemės ūkio ministrė mano, kad įteisintas ritualinis skerdimas neduos tokios naudos, kokios tikisi mėsinių gyvulių augintojai, Rusijai paskelbus ES maisto produktų embargą.

Virginija Baltraitienė sako, kad kokybiška mėsinių galvijų mėsa be kliūčių ir dabar brangiau parduodama Europos Sąjungoje ir kitose šalyse, o į Rusiją buvo vežama ne pačios geriausios kokybės nebeduodančių pieno karvių mėsa, kurios musulmonų šalys gali nepriimti.     

„Arabai, Izraelis, kurie reikalauja ritualinio skerdimo būdu paskerstų gyvulių, jie žiūrės į mėsos kokybę ir prašys, kad būtų tokiu būdu skerdžiami tie gerieji jaučiai, kurių mėsa pakankamai kokybiška ir už kurią mes pakankamai daug gauname Europos Sąjungos ar kitose rinkose. Parduotuvėse mes jautienos nepamatome - jaučiai išvežami į Vakaruose ir ten jie labai paklausūs ir mokama už juos gera kaina. Mes matome išmelžtų karvių mėsą, kurios nebetinka pieno gamybai. Tai ar norės kas imti tokią mėsą, kuri kokybiškai prastesnė?“, - ketvirtadienį konservatorių frakcijoje Seime pareiškė V.Baltraitienė. 

Ministrės teigimu, prieš apsisprendžiant, ar pasirašyti ritualinį skerdimą įteisinančias pataisas, su ja tarėsi prezidentės patarėjai.

V.Baltraitienė negalėjo pasakyti, kas ir kiek išveš tokiu būdu paskerstų gyvulių.

Šią savaitę Seimo priimtos pataisos numato, kad gyvūnai gali būti skerdžiami skerdykloje, prieš tai jų neapsvaiginus. Religinių apeigų skerdimo metodus bei priemones nustatytų Žemės ūkio ministerija.

Iki šiol įstatymas leido skersti gyvūnus, tik juos prieš tai apsvaiginus.

Gyvūnų teisių gynėjai žada kreiptis į Europos Komisiją dėl ritualinį gyvulių skerdimą įteisinančių pataisų, jei jų nevetuos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sakė mananti, kad antradienį Seimo priimtos pataisos pažeidžia Europos Sąjungos (ES) reglamentą, kuris įtvirtina principą, jog gyvūnai gali būti skerdžiami tik prieš tai juos apsvaiginus.

„Šios dienos svarstymas yra tik Seimo narių nuomonės išreiškimas. Bet yra ir prezidentė, yra Europos Komisijos reglamentas dėl skerdžiamų gyvūnų apsaugos. Mes manome, kad tokios pataisos tikrai pažeidžia reglamento nuostatas. Ir jei prezidentė išreikš savo valią prieš gyvūnus, tai mes tikrai kreipsimės į Europos Komisiją su prašymu išaiškinti, ar tokia įstatymo nuostata nepažeidė Europos teisės aktų“, - BNS sakė organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Ji atmetė pataisų šalininkų argumentus, jog neapsvaigintų gyvūnų skerdimas atitinka lietuvių tradicijas. B.Kymantaitė pabrėžė, kad lietuviai gyvulius skersdavo tik „esant poreikiui“ ir tai darydavo jų neapsvaiginę tik dėl to, jog neturėjo jokio kito pasirinkimo. Pasak jos, ritualinio skerdimo įteisinimas šiuo metu esą atveria galimybes Lietuvos verslui vykdyti „masinį gyvulių skerdimą jų neapsvaiginus“.

„Kitas dalykas - ekonominė nauda. Tad kaip mes toli žengsime su įstatymu keitimu? Šiandien atėjo musulmonai ir pasakė - yra mūsų islamiška religija, pakeiskite įstatymą, o mes tai darome. Ateis korėjietis ir sakys - šunieną puikiai pirktumėme ir mes, jei jūs ją augintumėte ir parduotumėte, ir tikrai mokėtumėme brangiai. Tai nejaugi pakeistumėme Gyvūnų gerovės įstatymą ir įtrauktumėme šunis prie ūkinių gyvūnų? Klausimas kyla, kur nubrėšime ribą tarp ekonominės naudos ir mūsų pačių, kaip tautos, vertybių?“, - svarstė B.Kymantaitė.

Europos Sąjungos reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.

Valstybės narės gali netaikyti religinių išimčių. Atitinkamos nuostatos, be jokių išlygų draudžiančios neapsvaigintų gyvūnų žudymą, taikomos tokiose ES šalyse kaip Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Maltoje, Slovėnijoje.

Seimo nariai debatuose Seime antradienį išsakė skirtingas nuomones, ar naujas įstatymas pažeis ES reglamentą.

Lietuvos žydų bendruomenė antradienį pasveikino Seimo sprendimą įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą pagal judėjų ir musulmonų papročius.

„Ne tik nuo Lietuvos žydų bendruomenės, bet, manau, ir nuo Europos žydų bendruomenių, galiu tik pasveikinti tokį žingsnį ir padėkoti“, - BNS sakė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak jos, Seimo sprendimas leisti gyvūnų skerdimą jų neapsvaiginus svarbus tiek Lietuvos žydams, tiek į šalį atvykstantiems svečiams, tiek Lietuvos ekonomikai.

Bendruomenės pirmininkė sakė mananti, kad pagal tradicijas paskerdus gyvulius, rinkos mėsai gali atsiverti ne tik Izraelyje, bet ir Europos šalyse.

„Esu ne tik žydų bendruomenės atstovė, bet ir Lietuvos pilietė, ir džiaugiuosi, kad Lietuvos ūkininkai galės rasti naujas rinkas. Lietuvos ekonomikai tai labai geras ir protingas žingsnis“, - sakė bendruomenės vadovė.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų, tačiau judėjų tikėjimą išpažino tik maždaug trečdalis iš jų.

„Aš manau, kad žydų gyvenimas, taip pat ir religinis gyvenimas, atgyja Lietuvoje. Todėl Lietuvos žydams šio įstatymo priėmimas yra be galo svarbus“, - kalbėjo F.Kukliansky.

Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo 2013 metų buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje.

Šios šalies Konstitucinis Teismas nutarė, jog tokia praktika nesuderinama su gyvūnų teisių įstatymu. Lenkijos draudimą sukritikavo Izraelis ir kai kurie vietos verslininkai.

Dabar įstatymas įtvirtina, kad „skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“.

Seimas įteisino ritualinį skerdimą, kuris, kaip tikisi ūkininkai, Rusijai paskelbus ES ir JAV maisto produktų embargą, leis gyvulių mėsą parduoti į kitas, musulmonų tikėjimo šalių rinkas.

Parlamentarai antradienį skubos tvarka priėmė Vyriausybės siūlymą nuo kitų metų įteisinti ritualinį skerdimą, kuris Lietuvos eksportuotojams galėtų atverti naujas rinkas ir kompensuoti praradimus Rusijoje: už tokias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 4, o susilaikė 11 parlamentarų.  

Pataisos numato, kad gyvūnai galėtų būti skerdžiami skerdykloje, prieš tai jų neapsvaiginus. Religinių apeigų skerdimo metodus bei priemones, leisiančias užtikrinti jo kontrolę, apskaitą, mėsos ženklinimą ir realizavimą nustatytų Žemės ūkio ministerija.

Iki šiol įstatymas leido skersti gyvūnus, tik juos prieš tai apsvaiginus.

Kaimo reikalų komiteto narys Linas Balsys, pataisas pavadinęs vienomis „iš keisčiausių, lobistinių ir korupcinių“, teigė, kad jos neišspręs ūkininkų problemų, nes „taip greitai tos rinkos neatsivers“. Jis pasiūlė Vyriausybei paskelbti intervencinius pirkimus, buliukus paskersti, jų mėsą užšaldyti ir ją parduoti tada, kai rinkos vėl atsivers.

„Nematau didelių galimybių eksporto apimtims“, - teigė ir Kaimo reikalaų komiteto narys liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas, kuris taip pat mano, kad leidus ritualinį skerdimą, bus sunku įsirengti skerdyklas.

„Ne taip lengva susitvarkyti skerdyklas taip, kad būtų galima skersti, neapsvaiginus gyvulio“, - teigė parlamentaras.

Konservatorius Kazys Starkevičius tikino, kad ritualinis skerdimas yra humaniškesnis būdas, negu gyvūnų gabenimas į kitas šalis, kur jie pagal tuos pačius religinius papročius paskerdžiami.

„Jaučiukai vežami lėktuvais dar didesnį stresą patiria, kai jie vežami į kitas šalis ir ten pagal religinius reikalavimus skerdžiami“, - teigė K.Starkevičius. Jo manymu, leidus ritualinį skerdimą, ūkininkai gyvulius skerdimui galėtų parduoti brangiau negu išvežimui.

Socialdemokratas Darius Petrošius tikisi, kad ritualinis skerdimas „pagerins mėsos kokybę“.

Pataisų autoriai teigia, kad ritualinis skerdimo įteisinimas tapo dar aktualesnis, Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus ir žemės ūkio produkciją iš Europos Sąjungos (ES) šalių, o Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija tvirtina, kad įstatymo pataisos būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės apsaugos srityje.

ES reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.