Išgelbėjo atsitiktinumas
Praėjusios savaitės pabaigoje vandens uosto direkcijos laivo "Smiltė" komanda išgelbėjo į uosto akvatoriją įkritusį žveją.
Katerio ekipažas ties Naująja Smiltynės perkėla Smiltynės pusėje pastebėjo žmonių susibūrimą.
Vandens temperatūra tuo metu buvo 2–3 laipsniai, išbūti tokiame vandenyje galima iki 15 minučių.
Kiti žvejai mėgino ištraukti vyrą iš vandens virve, tačiau nesėkmingai, kai kur krantinės aukštis siekia tris metrus. Uosto katerio ekipažas išgelbėjo nelaimėlį.
Pynėsi kojos?
O štai nidiškį sekmadienį gelbėjo ugniagesiai. Paaiškėjo, kad vyras nei žvejojo, nei šiaip grožėjosi gamta.
"Būna, kad ir vietiniams ima pintis kojos. Panašu, kad jis prieš tai grožėjosi, o kai buvo jau prisigrožėjęs, nuslydo į vandenį. Gerai, kad laimingai baigėsi istorija", – sakė Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Marius Šverebas.
Žvejai – tokie žmonės, kurių nesutramdysi.
Neringos ugniagesių vadas tikino, kad žvejų kultūra auga, tačiau vis dar atsiranda tokių, kurie rizikuoja gyvybe.
M.Šverebas prisiminė ne vieną kraupų incidentą, kai žvejyba kai kuriems piliečiams baigėsi mirtimi.
"Teko važiuoti ieškoti vieno žvejo, kuris žuvo nuslydęs į vandenį mistinę dieną. Data sutapo su jo gyvenamuoju adresu – namo ir buto numeriu. Žvejai – tokie žmonės, kurių nesutramdysi. Laimikis čia ne esmė, esmė – pats procesas", – patikino M.Šverebas.
Remigijus Dailidė. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nesuvokiama kategorija
Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė stebėjosi žvejų neatsargumu.
Nesuprantu, kuo reikia būti, kad dėl strimelės reikėtų žudytis?
"Artėja strimelių žvejyba. Šios žuvys pasirodo balandžio pirmojoje dekadoje, o pati žvejyba tęsiasi iki balandžio pabaigos. Bet nesuprantu tokių žvejų. Nors ir yra perspėjimai, jie vis tiek lipa ant molo. Tai yra speciali kategorija žmonių. Juos sunku suvokti, tai kaip "Ruskij mir" koncepcija – jos protu nesuvoksi", – juokavo R.Dailidė.
Žvejys patikino, kad tiek stintų, tiek strimelių žvejybą nuo molo ar krantinių akmenų vertėtų pamiršti.
"Žuvų nėra, tai ko ten lipti. Nuo molo jau niekas nieko gero nepagauna. Gali pasirodyti tik atsitiktiniai žuvų būreliai. Nebėra taip, kaip prieš keletą metų. Liko tik legendos. Nesuprantu, kuo reikia būti, kad dėl strimelės reikėtų žudytis? Parduotuvės pilnos silkių ir lašišų", – stebėjosi R.Dailidė.
Biologas priminė, kad strimelės nerštavietėms renkasi Karklės pajūrio akmenis.
"Jos ten neršia kuo puikiausiai ir prie molų jų jau nebematyti. Iš jūros pusės viską nugraibė verslininkai, o nuo kranto – žvejai mėgėjai. Nuo molų nebėra ko gaudyti. Pavasarį dar vyrai žvejoja plekšnes, bet jos po neršto būna plonytės tarsi popierius. Nežinau, kam tokia žvejyba gali patikti", – nuomonę išsakė R.Dailidė.
