Reikia pasitikėti gydytoju
Viena pagrindinių nemažėjančio susirgimų skaičiaus priežasčių yra didelis rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, nejudra bei metabolinis sindromas, dažnis ir vis dar nepakankama jų korekcija.
"Gydytojai turi sparnuotą posakį, kad pacientai gydosi echoskopijomis, o ne keisdami gyvenseną ir vartodami paskirtus vaistus. Diagnozė svarbi, bet ne mažiau reikšmingos ir paciento pastangos laikytis gydymo režimo jo savavališkai nekoreguojant, taip pat reguliarus visų paskirtų vaistų vartojimas, nes gydymas tiek vaistais, tiek gyvenimo būdo pokyčiais trunka visą likusį gyvenimą. Reikia pasitikėti gydytoju, o ne ieškoti informacijos "Google": medikai 10 metų mokosi universitete, nuolat skaito medicininę literatūrą, kelia kvalifikaciją, tad internete pateikta informacija niekaip nepakeis gydytojo konsultacijos", – sako gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė.
Jos teigimu, dar viena priežastis – ilgėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, nes amžius yra reikšmingas, nors ir nemodifikuojamas rizikos veiksnys susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. 2001 m. vyrų gyvenimo trukmė buvo 65,9 m., moterų – 77,4 m., o 2020 m. – atitinkamai 71,5 m. ir 81 m.
Gydytojai turi sparnuotą posakį, kad pacientai gydosi echoskopijomis, o ne keisdami gyvenseną ir vartodami paskirtus vaistus.
Serga kas trečias
Lietuvoje arterinė hipertenzija (AH) diagnozuojama maždaug trečdaliui suaugusiųjų, ji dažnesnė vyresniame amžiuje – net jei sulaukus 50 metų kraujospūdis yra normalus, tikimybė, kad ateityje jis pakils, yra 9 iš 10. Prof. G.Šakalytė sako, kad negydant AH pusė ja sergančiųjų numirtų nuo išeminės širdies ligos, trečdalis – nuo insulto, 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.
"Keičiamieji AH išsivystymo rizikos veiksniai yra antsvoris ir nutukimas, nejudra, gausus riebaus ir sūraus maisto, alkoholio vartojimas, nervinė įtampa, rūkymas, naktinis darbas. Sveika gyvensena gali užkirsti kelią AH atsirasti ar atitolinti kraujospūdžio padidėjimą. Sergantiesiems AH reikėtų riboti druskos vartojimą iki 5 g per dieną – tiek sumažinus suvartojamo natrio kiekį 1 mln. sumažėtų AH sergančių pacientų skaičius, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika – net 13 proc. Svarbu įvertinti natrio kiekį maisto produktų etiketėse, nes net 80 proc. druskos yra pagamintame maiste ir tik 10 proc. pridedama papildomai gaminant maistą ar valgant", – komentuoja gydytoja kardiologė.
Alkoholio vartojimas neturi viršyti 14 vnt. per savaitę vyrams ir 8 vnt. moterims, kai 1 vnt. yra 125 ml vyno ar 250 ml alaus. Pacientai turėtų stebėti, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų normalus – 20–25 kg/kv. m, o juosmens apimtis – mažesnė nei 102 cm vyrams ir 88 cm moterims. Rekomenduojama suvalgyti bent 300 g daržovių per dieną, vartoti neriebius pieno produktus, daugiau vaisių, žuvies, riešutų, mažinti raudonos mėsos kiekį.
"Kitas reikšmingas keičiamas rizikos veiksnys – padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis. Pacientai, kuriems diagnozuota dislipidemija, dažnai nevartoja arba nereguliariai vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, vietoj jų renkasi papildus ir tiki mokslu nepagrįstais cholesterolio mažinimo būdais. Kartais neteisūs būna ir gydytojai, skirdami per mažas vaistų dozes, neskirdami vaistų derinių ar naujausių vaistų", – pastebi prof. G.Šakalytė.
Prof. G.Šakalytės teigimu, sėkmingam kardiologinių pacientų sveikatinimui svarbus farmacinių kompanijų indėlis, atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant naujus medikamentus.
Dėmesys miokardo infarktui
AH ir dislipidemija – vieni pagrindinių rizikos veiksnių išsivystyti lėtiniams vainikinių arterijų sindromams, anksčiau vadintiems išemine širdies liga.
Lėtiniai vainikinių arterijų sindromai yra dažniausia širdies patologija ir mirties priežastis. "Eurostat" duomenimis, 2016 m. ES mirtys nuo šių sindromų sudarė 11,9 proc.: nuo ūminio miokardo infarkto – 4,3 proc., nuo kitų sindromų – 7,6 proc.
"Nekeičiamieji lėtinių vainikinių arterijų sindromų rizikos veiksniai – paveldimas polinkis sirgti širdies ligomis, vyresnis amžius ir lytis – vyrai serga dažniau. Dislipidemija, AH, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, mažas judrumas, metabolinis sindromas yra keičiamieji rizikos veiksniai, kuriuos pašalinus galima sumažinti susirgimo riziką", – kalba medicinos profesorė.
Miokardo infarkto priežastis – ūmus širdies kraujagyslės užsikišimas, kurią būtina kuo skubiau atverti, atstatant širdies kraujotaką, išsaugant raumenį, tokiu būdu užkertant kelią numanomoms komplikacijoms ir mirčiai. Todėl pajutus spaudžiantį skausmą už krūtinkaulio, plintantį į kairę ranką ar kaklą, lydimą šalto prakaito pylimo, stiprėjantį nuo fizinio krūvio, būtina nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Pasak prof. G.Šakalytės, Lietuvoje nuo 2014 m. visi pacientai, ištikti miokardo infarkto, skubiai atverti kraujagysles yra vežami į penkis 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę dirbančius centrus Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Reikia tik naudotis
Pastarieji 20 metų, anot prof. G.Šakalytės, į kasdienę kardiologų praktiką atnešė daug naujų mokslo pasiekimų ir inovacijų. XXI a. naujiena kardiologijoje tapo ilgai veikiantys injekuojami vaistai lipidų sutrikimams gydyti.
Ištobulėjo vaizdo tyrimai: nuo linijinio širdies echoskopijos tyrimo pereita prie dvimatės ir trimatės echoskopijos, kurių metu detaliai įvertinami širdies dydžiai, funkcija, vožtuvų būklė. Širdies ir kraujagyslių būklė vertinama, pasitelkiant kompiuterinę tomografiją, taip pat būtinybe tapo sudėtingi širdies magnetinio rezonanso tyrimai. Profesorė sako, kad šiandien kardiologinio paciento tyrimų galimybės Lietuvoje nesiskiria nuo taikomų geriausiose pasaulio klinikose.
"Kalbant apie gydymą, ypač progresuoja intervencinė kardiologija, kai per kateterius išplečiamos susiaurėjusios širdies kraujagyslės, implantuojami stentai, keičiami širdies vožtuvai, taip pat širdies chirurgija – mūsų šalies chirurgai implantuoja širdį pavaduojančius prietaisus, sudėtingiausiems pacientams persodina širdis ir plaučius. Itin patobulėjo elektrofiziologija: per kateterius gydomi įvairūs ritmo sutrikimai, implantuojami elektrostimuliatoriai ir defibriliatoriai. Taigi, turime tobuliausią įrangą, mūsų ligoninėse dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai, taikomi moderniausi instrumentiniai ir medikamentiniai gydymo metodai", – tikina prof. G.Šakalytė.
Gyvybę gelbstintis defibriliatorius
Šiemet Europos futbolo čempionatas prasidėjo nuo sukrečiančio įvykio – per rungtynes sukniubo Danijos rinktinės futbolininkas Christianas Eriksenas, o jo gaivinimo operaciją tiesioginės transliacijos metu stebėjo milijonai žiūrovų. Laimei, sąmonės netekusį sportininką pavyko atgaivinti pačiame stadione – tam buvo panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius. Tokių prietaisų įvairiose viešose vietose įrengta ir Lietuvoje, bet ar visi žinotume, kur jų, ištikus nelaimei, ieškoti ir kaip nebijoti panaudoti gaivinant?
"Įvykus nelaimei kiekviena minutė yra be galo svarbi – kuo anksčiau imame gaivinti žmogų ir pritaikome defibriliaciją, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę. Viena uždelsta minutė šią tikimybę sumažina daugiau kaip 10 proc. Bet jei padėsime, padovanosime žmogui dar vieną gyvenimą", – teigia Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.
35-iose savivaldybėse yra įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių (AID) su jiems laikyti skirta specialia spintele, pirmosios pagalbos priemonių rinkiniu ir turniketu. Visas šias vietas galima rasti į "Google" paiešką įvedus tekstą "Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje".
Naudotis AID gali kiekvienas nelaimės vietoje šalia nukentėjusiojo atsidūręs žmogus, tam nereikia specialaus išsilavinimo ar būtinų kursų – garsines instrukcijas, ką reikėtų daryti, skelbia AID sumontuota įranga.
Gelbėjant gyvybę, svarbiausia nestovėti vietoje ir nepanikuoti nieko nedarant, o kviesti pagalbą ir imtis aktyvių gaivinimo veiksmų: atlikti oro įpūtimus per burną, krūtinės ląstos paspaudimus ir defibriliaciją, jei netoliese yra AID.