„Rusijoje... pasirinkimo nėra, yra tik jėga. O teisinė valstybė – viso labo fasadas. Tai vaidinimas, kurį valdžia rengia, kad apkvailintų žmones, jog ir jie jame dalyvauja“, – pirmojo savo vizito nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios metu sakė admirolas.

R. Baueris pabrėžė, kad, aneksavusi Krymą, Rusija parodė akiplėšišką nepagarbą taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, o 2022 m. vasario 24 d. jos valdžia galutinai nusiplėšė savo kaukę ir visam pasauliui parodė savo tikrąjį veidą.

„Rusija desperatiškai bando vaizduotis esanti galinga. Tačiau viskas, ką jai pavyko parodyti, yra tik jos pačios silpnumas. Jokia propaganda nenuslėpsi to, kad namo į Rusijos Federaciją kariai skrenda karstuose. Jokia propaganda neatskysi į žuvusiųjų karių artimųjų klausimus. Ir jokia propaganda neužmaskuosi tos tiesios, kad prezidentas Putinas nepasiekė nė vieno savo strateginio tikslo“, – kalbėjo NATO karinio komiteto vadovas.

Kovo 15–17 d. Rusijoje vyko vadinamieji „prezidento rinkimai“. Oficialiais jų „rezultatais“, dar vienai kadencijai buvo išrinktas dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.

Generalinio štabo duomenimis, 2024 m. kovo 21 d. rusų karių nuostoliai Ukrainoje pasiekė 433 tūkst. 840.

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris Aljanso vadovybės susitikime taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentai dėl karo yra demokratijos baimė tuo metu, kai visame pasaulyje vyksta daug svarbių rinkimų.

Tikimasi, kad per dvi dienas Briuselyje vyksiančias derybas NATO aukščiausio rango karininkai išsamiai išdėstys vėliau šiais metais vyksiančių vienų didžiausių karinių pratybų Europoje nuo Šaltojo karo laikų planus. Pratybomis bus naujai pademonstruota NATO jėga ir organizacijos įsipareigojimas ginti visas sąjungininkes nuo užpuolimo.

Karui Ukrainoje atsidūrus aklavietėje, o JAV ir Europos Sąjungos finansavimui nuniokotai šalies ekonomikai stringant dėl politinių nesutarimų, R. Baueris paragino į šį iššūkį, kuris neapsiriboja tik kariniu planavimu, žvelgti iš visuomeninio lygmens perspektyvos.

„Reikia, kad viešieji ir privatūs subjektai pakeistų savo mąstyseną iš laikmečio, kai viskas buvo planuojama, numatoma, kontroliuojama ir orientuota į veiksmingumą, į laikmetį, kai gali nutikti bet kas ir bet kada. Laikmetį, kuriame turime tikėtis netikėtumų“, – sakė jis pradėdamas susitikimą.

Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) paskelbė, kad jo vyriausybė į NATO karines pratybas, vadinamas „Steadfast Defender“, pasiųs 20 tūkst. karių. Daugelis jų vasario–birželio mėnesiais bus dislokuoti Rytų Europoje.

JK taip pat atsiųs pažangius naikintuvus ir žvalgybos orlaivius, karinius ir povandeninius laivus.

Norvegijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad skiria 2 mlrd. kronų (175 mln. eurų) gynybos pramonės gamybos pajėgumams didinti, teigdama, kad reikia didelio kiekio amunicijos, dėl sąjungininkų karinės paramos Ukrainai mažėjant šaudmenų atsargoms NATO valstybėse narėse.

Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas sakė, kad „gynybos pramonės pajėgumų didinimas yra svarbus tiek Ukrainai, tiek ir mūsų pačių saugumui užtikrinti“.

Pusė lėšų bus skirta „Nammo“, Norvegijoje įsikūrusiai aviacijos ir gynybos grupei, kuri specializuojasi šaudmenų, raketinių variklių ir kosminės technikos gamyboje, padidinti artilerijos šaudmenų gamybą, sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė).

Tuo metu R. Bauerio teigimu, NATO ir toliau teiks Ukrainai ilgalaikę paramą.

„Šiandien yra 693-oji diena karo, kuris, kaip manė Rusija, truks tris dienas. Ukrainą palaikysime kiekvieną ateinančią dieną, nes nuo šio karo baigties priklausys pasaulio likimas“, – sakė jis.

„Šis karas niekada nebuvo susijęs su realia grėsme Rusijos saugumui, kylančia iš Ukrainos ar NATO, – pridūrė R. Baueris. – Šis karas susijęs su Rusijos baime kažkam daug galingesniam nei bet koks fizinis ginklas žemėje – demokratijai. Jei žmonės Ukrainoje gali turėti demokratines teises, netrukus jų ims trokšti ir Rusijos gyventojai.“

Lietuva planuoja, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui šalyje šis karinis vienetas kariuomenėje bus sukurtas 2030 metais. Vis tik pilnai sukomplektuotas jis turėtų taptų dar po penkerių metų.

Tai reiškia, kad per šį laikotarpį Lietuva turėtų prašyti sąjungininkų paramos, pavyzdžiui, tolimosios artilerijos, raketinės artilerijos, žvalgybos ar aviacijos vienetų.

„Apie tai su Lietuva gali diskutuoti kitos šalys. NATO nėra griežto reikalavimo turėti diviziją Lietuvoje, bet, žinoma, būtų gerai, kad Lietuvoje būtų divizija“, – interviu BNS šią savaitę sakė admirolas.

„Taigi visi tai apsvarstys – jei šalys gali padėti Lietuvai, jos ir nuspręs tą padaryti“, – sakė jis.

R. Baueris taip pat pabrėžė, kad ir pati Lietuva nepamirštų galvoti apie šių paramos vienetų sukūrimą.

„Todėl tai, kad dabar nėra šių pajėgumų, neturėtų būti traktuojama kaip blogybė. – kalbėjo NATO karinio komiteto vadas. – Tai yra normalus dalykas, nes kai kuriamas toks didelis vienetas, kaip divizija, tai užtrunka.“

– Prieš kelias dienas Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Rusijos sustabdyti Ukrainoje nepavyksta ir ji gali imtis karinių veiksmų prieš NATO šalis. Tuo metu vokiečių ekspertai prognozuoja, kad pasibaigus intensyviems karo veiksmams Ukrainoje, Rusijai prireiks nuo šešerių iki dešimties metų atkurti savo pajėgumus. Ar NATO pasirengusi galimam karui?

– Aljansas visada yra pasirengęs. Tai mūsų pareiga, nes esame gynybinis aljansas. (...)

2018 metais NATO pradėjo rengti naują karinę strategiją. Tai, kas buvo parengta, dienos šviesą išvydo 2019 metais – tai buvo grėsmėmis grindžiama karinė strategija, o grėsmė yra ir Rusija, ir teroristinės grupuotės. Tai buvo didelis mąstymo pokytis, nes ilgą laiką, beveik 20 metų, NATO laikė Rusiją partnere. Tačiau kai prasidėjo agresyvus Rusijos elgesys, pradėjome kurti naujas karines strategijas. Viena jų skirta euroatlantinei erdvei ginti, o kita – užtikrinti, kad būtume pasirengę ir būsimoms grėsmėms.

Visas šis darbas kolektyvinės gynybos srityje reiškia, kad kai 2022-ųjų vasario 24 dieną rusai įsiveržė į Ukrainą, NATO buvo pasiruošusi, ir mes iš karto, per kelias valandas, į orą pakėlėme 120 lėktuvų, per mažiau nei dvi savaites turėjome vis daugiau ir daugiau laivų jūroje ir 40 tūkst. pasirengusių karių, kuriems vadovavo NATO.

Taigi, taip NATO sugebėjo reaguoti, ir tai net nebuvo situacija, kai buvome užpulti mes – pats Aljansas.

Jei norime taikos, turime ruoštis karui ir stiprinti atgrasymo priemones. Tai geriausias būdas užkirsti kelią karui. Mes nekariaujame su Rusija ir manau, kad rusai nenori karo su NATO, nes esu įsitikinęs, kad jie žino, jog jį pralaimėtų.

– Tuo metu Vokietijos gynybos ministras sako, kad Europos Sąjunga nepajėgs pagaminti milijono artilerijos sviedinių Ukrainai. Ar įžvelgiate pavojų, kad Europos karinė pramonė per lėtai prisitaiko prie pasikeitusios geopolitinės aplinkos?

– Man parama Ukrainai ir mūsų pačių gynybos stiprinimas yra du skirtingi dalykai.

Man parama Ukrainai ir mūsų pačių gynybos stiprinimas yra du skirtingi dalykai.

Visiškai sutinku su Vokietijos ministru, kad turime didinti gamybą, kad paremtume Ukrainą, nes matome, kad Rusijos ekonomika keičiasi į karo laikų ekonomiką. Tai reiškia, kad Rusijos ekonomika tarnauja karo veiksmams kaip pagrindiniam tikslui, o Europoje taip nėra. Tai šiek tiek labiau būdinga JAV, kur yra daugiau priemonių iš esmės įsakyti pramonei teikti pirmenybę gynybai.

Taip, Europos pramonė turi sparčiau augti. Tačiau daugumoje liberalių ekonomikų tai užtrunka ilgiau, nes turime reikalų su privačiais investuotojais, įvairiais reglamentais, todėl daug kalbu šia tema, nes mums to reikia – reikia greičiau ir reikia didesnio kiekio.

– Ar tai nereiškia, kad tokiu atveju Europa yra pernelyg priklausoma nuo JAV ir jų karinių pajėgumų? 

– NATO gynyba ir atgrasymas – bendros visų sąjungininkių pastangos. Jungtinių Valstijų ginkluotosios pajėgos yra didžiausios, todėl joms tenka labai svarbus vaidmuo. 

Tačiau svarbu, kad Kanados ir Europos ginkluotosios pajėgos pradėtų atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant pajėgumus. Planai, kurie buvo patvirtinti Vilniuje NATO viršūnių susitikimo metu, iš tikrųjų skirti didesniam Europos ir Kanados ginkluotųjų pajėgų indėliui, siekiant šiek tiek pakeisti pusiausvyrą.

– Kalbant konkrečiai apie Lietuvą. Vilniui ir Berlynui sutarus dėl brigados, Lietuva tapo vienintele rytinio sparno šalimi, kurioje bus dislokuotas toks karinis vienetas. Suprantama, Lietuva dėl to džiaugiasi, tačiau ar tai nesumažina jūsų, kaip planuotojo, galimybių dislokuoti pajėgas ten, kur jų labiausiai reikia?

– Nebūtinai. Gerai dėl vokiečių brigados Lietuvoje yra tai, kad su naujais NATO regioniniais planais atsirado geresnis ryšys tarp jų ir nacionalinių gynybos planų. Taigi, dėl to valstybės daugiau dėmesio skiria savo regionui.

Tai nereiškia, kad jų pajėgos negali būti visur, bet regiono šalys pirmiausia žiūrės, kaip dislokuoti savo pajėgas kaimyninėse šalyse arba šalyse, kurios yra netoli, todėl šis Vokietijos ir Lietuvos vyriausybių sprendimas yra logiškas. Jis grindžiamas ilgalaikiais santykiais, užsimezgusiais nuo pat NATO priešakinių pajėgų bataliono priskyrimo pradžios 2016 metais.

– Tačiau kaip jūs pats vertinate tai, kad rytiniame sparne tėra viena tokia brigada?

– Madride buvo nuspręsta palei rytinį flangą suformuoti aštuonias kovines grupes, kurių mažiausias dydis būtų batalionas. Toks buvo sprendimas, kuris yra įgyvendinamas. Taip pat nuspręsta, kad šios kovinės grupės turi turėti galimybę prireikus, remiantis žvalgybos duomenimis, sustiprinti pajėgas iki brigados. Kelios šalys jau dalyvavo pratybose, kuriose į jas atvyko brigada, taigi matome, kad mechanizmas veikia: prireikus kovinės grupės gali būti sustiprintos iki brigados.

NATO nėra griežto reikalavimo turėti diviziją Lietuvoje, bet, žinoma, būtų gerai, kad Lietuvoje būtų divizija.

Vokietijos ir Lietuvos sprendimas visam laikui sustiprinti pajėgas iki brigados neprieštarauja NATO planams: jis papildo mūsų planus. Šis sprendimas yra aiškus sąjungininkų solidarumo įrodymas. Jis reikalauja daug investicijų iš abiejų pusių. Tačiau jis siunčia aiškią žinią, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Būtent toks ir yra mūsų regioninių planų tikslas: užtikrinti, kad išankstinę gynybą derintume su strateginiu lankstumu, siekdami apsaugoti kiekvieną centimetrą visose srityse.

– Ar matote kokių nors galimybių kitoms šalims artimiausiu metu padidinti savo batalionus iki brigados?

– Tai priklauso nuo pačių šalių ir nuo juose veikiančių šalių. Mes matome Latvijos ir Kanados susitarimą, kai daugiau žmonių iš Kanados atvyksta į Latviją. Ir tai vyksta dėl taip pat suprantamos priežasties, nes jei esi Kanadoje su daug karių ir pajėgumų, tai atvykti į Latviją prireiks daugiau laiko. Taigi jie sustiprina savo buvimą ir dėl to Latvijoje taip pat bus daugiau karių, kaip ir Lietuvoje.

– Lietuva planuoja šalyje turėti diviziją 2030 metais. Tačiau iš pradžių, mažiausiai penkerius metus, Lietuva neturės savo vadinamųjų įgalintojų – paramos vienetų – ir sieks, kad tai būtų NATO sąjungininkų pajėgos. Ar matote tam kokių nors galimybių?

– Apie tai su Lietuva gali diskutuoti kitos šalys. NATO nėra griežto reikalavimo turėti diviziją Lietuvoje, bet, žinoma, būtų gerai, kad Lietuvoje būtų divizija.

Taigi visi tai apsvarstys – jei šalys gali padėti Lietuvai, jos ir nuspręs tą padaryti. Tuo pačiu metu Lietuva per ateinančius metus turi sukurti tuos pajėgumus. Todėl tai, kad dabar nėra šių pajėgumų, neturėtų būti traktuojama kaip blogybė. Tai yra normalus dalykas, nes kai kuriamas toks didelis vienetas, kaip divizija, tai užtrunka.

– Lietuva taip pat ieško partnerių, kurie galėtų rotacijos principu dislokuoti oro gynybos elementus šalyje ir pakeisti oro policijos misiją. Nuo tada, kai gynybos ministrai susitarė dėl tokio modelio, praėjo beveik pusė metų, tačiau nė vienas susitarimas nepasirašytas. Kada būtų galima tikėtis proveržio?

– Visiems šiems dalykams reikia laiko. Kalbama apie pajėgumus, kurių valstybės nebūtinai turi iš karto, kad galėtų dislokuoti, šiuo atveju, Lietuvoje ar bet kurioje kitoje Baltijos šalyje. Vasario mėnesį vyksiančiame gynybos ministrų susitikime apie tai kalbėsime. 

– Ačiū už jūsų laiką.

„Regioniniai planai – aš esu visiškai tikras, kad jiems bus pritarta Vilniaus viršūnių susitikime – yra puikios naujienos, nes mes susitelkiame į kolektyvinę gynybą. Ir mes pamatysime, kad iš to išplaukia nauji pajėgų struktūros reikalavimai, t.y. kokių ir kiek pajėgų iš tiesų reikia siekiant atgrasyti nuo dviejų grėsmių, kurios yra Rusija ir teroristinės grupės“, – Gaižiūnų poligone Jonavos rajone pirmadienį kalbėjo R. Baueris, su Lietuvos kariuomenės vadu stebėjęs bendras sąjungininkų pratybas „Blauen Express“.

Anot jo, po planų patvirtinimo NATO ir valstybės narės dar turės įdėti pastangų, jog jie veiktų, užtikrinant, jog „būtų daugiau aukštos parengties karių, kad yra daugiau pajėgumų“, kurie atitinka naujus reikalavimus.

„Tam prireiks investicijų, prireiks įdarbinti daugiau žmonių, daugiau pratybų, reikės daugiau amunicijos, logistikos, daugiau investuoti į įgalinimą, nes kovojant su didesne struktūra, kaip divizija (...), svarbios ne tik pajėgų formuotės, pėstininkai ar mechanizuotos pajėgos, bet ir visa kita: artilerija, inžinerija, komunikacijos, aviacija. Manau, kad tai yra vienas iš dalykų, kuriems prireiks daugiau investicijų ateinančiais metais“, – kalbėjo karininkas.

„Tai yra bendros pastangos ne tik karinių pajėgų, gynybos ministrų, ne tik diskusija apie 2 procentus gynybai, bet taip pat ir diskusija mūsų visuomenėse, kad žmonės suprastų: turime padaryti daugiau“, – tvirtino R. Baueris.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sakė, kad patvirtinus gynybos planus, lauks dar vienas iššūkis – taktinių planų suderinimas ir patvirtinimas.

„Laukia labai svarbus etapas, kai turėsime realius veiksmus su realiomis pajėgomis realioje vietovėje suplanuoti. Kitas, lygiagrečiai einantis etapas – pajėgumų vystymas (...). Tikrai NATO nėra kažkas tokio, tai nėra dovanų ar pajėgumų krepšys, kad ateina ir daro vietoje mūsų“, – sakė V. Rupšys.

Nauji regioniniai NATO gynybos planai parengti prieš kurį laiką, reaguojant į karą Ukrainoje. Jie apima ir Baltijos šalis, Lenkiją bei iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų.

Anksčiau Aljanse laikytasi principo, jog Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

Šiuos žingsnius atidžiai stebinti Maskva paskelbė dar iki antradienį prasidedančio NATO viršūnių susitikimo pradėsianti dislokuoti Baltarusijoje taktinius branduolinius ginklus.

R. Baueris sako, kad šie Rusijos ir Baltarusijos įspėjimai gali priversti NATO „keisti laikyseną“, tačiau, anot jo, kol kas realių grėsmių Aljansas nemato.

„Atsakymas šiuo metu yra toks, kad mes neišvydome kažko, kas mus verstų laikyseną keisti“, –  teigė jis.

Jam pritarė ir V. Rupšys, sakydamas, jog „nematome būtinybės imtis papildomų veiksmų“.

R. Baueris taip pat išreiškė viltį, jog viršūnių susitikime NATO narės įrodys, kad geba išlikti vieningos ir užtikrinti saugumą.

„Rytdienos susitikimas dar garsiau skelbs NATO nedviprasmišką žinią: NATO yra čia, NATO yra budri ir pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“, – kalbėjo jis.

„Dėl Rusijos puolimo Ukrainoje dabar daug dėmesio skiriame rytiniam sparnui, tačiau Rusija iš esmės yra visur aplink mus – kosmose, kibernetinėje erdvėje, Arktyje, Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ar Afrikoje. Ne tik rytiniame sparne“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė admirolas.

Kaip pavyzdį jis pateikė kruvinus susirėmimus Sudane, kur vyksta kovos tarp dviejų generolų, per 2021 metų perversmą užgrobusių valdžią, pajėgų.

Anot R. Bauerio, į neramumus greičiausiai yra įsitraukusi ir Rusijos samdinių grupė „Wagner“, nors ji pati tą neigia.

„Sakyčiau, (NATO – BNS) ambicijos dėl Baltijos šalių (gynybos planų – BNS) yra tokios pačios kaip ir dėl bet kurios kitos valstybės, – kalbėjo NATO karinio komiteto vadovas. – Jei viską sutelksime rytiniame sparne, negalėsime reaguoti kituose regionuose.“

Šiuo metu Aljansas yra parengęs naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, kurios pristatė NATO šalių narių atstovams.

Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

Rusija iš esmės yra visur aplink mus – kosmose, kibernetinėje erdvėje, Arktyje, Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ar Afrikoje. Ne tik rytiniame sparne.

R. Baueris pabrėžė, kad NATO pajėgos turi būti lankstesnės, gebėti greičiau reaguoti į kylančias grėsmes.

Pasak jo, minėtąjį lankstumą atspindi Madrido viršūnių susitikime pernai numatyta galimybė rytinio sparno šalyse esančius bataliono dydžio karinius vienetus transformuoti į brigadas. Be kita ko, anot admirolo, priešiškų pajėgų telkimas taip pat užtrunka.

„Kaip matėme Ukrainos atveju... Iš esmės keturis su puse mėnesio matėme, kad tai įvyks, – sakė R. Baueris, omenyje turėdamas Kremliaus pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų prieš invaziją. – Nėra realus scenarijus, kad vieną dieną praskleisite užuolaidas ir pamatysite du armijos korpusus priešais savo šalį, tai nerealu.“

Anot NATO komiteto vadovo, žvalgyba iš karto fiksuotų tokį pajėgų judėjimą – išimtis galėtų būtų nebent raketų atakos, tačiau be jas paremiančių žemės pajėgų tai taip pat nėra tikėtinas puolimo scenarijus.

„Tai nebus lengvas pokytis“

Kalbėdamas apie senąją ir naująją NATO gynybos vizijas, R. Baueris jas lygino su futbolo kamuoliais.

„Viena iš priežasčių, kodėl naujasis futbolo kamuolys greičiausiai bus didesnis už dabartinį futbolo kamuolį, yra ta, kad turime pripažinti, jog, pavyzdžiui, oro gynybai reikia skirti daugiau dėmesio ir investicijų“, – sakė admirolas.

Anot jo, tai susiję su šalių svarstomu įsipareigojimu Vilniaus viršūnių susitikime liepą numatyti, jog gynybai sąjungininkės skirtų mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Nesu prisirišęs prie procentų, bet sakyčiau, kad jei žinote, kokio dydžio yra futbolo kamuolys, iš esmės galite apskaičiuoti, kiek pinigų tam reikia, ir tada iš esmės galite apskaičiuoti, koks yra procentas. Kiek žinau, mes siekiame, kad – ir jūs tai jau girdėjote anksčiau, ir tai nėra sprendimas, o labiau pasiūlymas – 2 proc. taptų ne lubomis, o grindimis“, – sakė R. Baueris.

Turime pripažinti, jog, pavyzdžiui, oro gynybai reikia skirti daugiau dėmesio ir investicijų.

Jis pabrėžė, kad Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos rengimas yra politinis procesas, todėl detaliau komentuoti šio ir kitų susijusių klausimų negali.

Pasak karininko, susitikimo deklaracijoje turėtų atsispindėti ir sprendimas dėl naujų regioninių gynybos planų, nors dėl jų tikimasi sutarti anksčiau.

„Po Vilniaus (viršūnių susitikimo – BNS) prasideda sunkus laikotarpis, kai svarbiausia – vykdyti tai, ką pažadėjo šalys narės ir ką nusprendė lyderiai“, – teigė NATO komiteto vadovas.

„Tai nebus lengvas perėjimas. (...) Tai bus ne vienerius metus trunkantis procesas“, – pridūrė jis.

Anot R. Bauerio, tai apims naujų pajėgų suformavimą, pratybas, infrastruktūros įrengimą, amunicijos, ginklų įsigijimus ir apmokymą jais naudotis.

Admirolas taip pat akcentavo, kad daug ką lems ir karinė pramonė bei jos galimybės patenkinti šalių poreikius, imtis plėtros.

NATO karinis komitetas yra aukščiausio lygmens NATO karinis vadovavimo padalinys. Jame priimami strateginiai kariniai sprendimai ir teikiami kariniai patarimai Šiaurės Atlanto Tarybai, priimančiai politinius sprendimus.

Vilniuje viešintis admirolas pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad pajėgų telkimą kariniu požiūriu derėtų vertinti kaip „galimybių kombinaciją“.

„Jei pažiūrėtumėte į Rusijos pajėgų Baltarusijoje pozicijas, tada taip, reikia įvertinti kariniu požiūriu, ar šiuo metu kyla grėsmė Baltijos valstybėms, ypač Lietuvai. Bet, aišku, reikia įvertinti, ar yra ir ketinimas, ar yra ženklų, kad rusai ar baltarusiai ketintų pakenkti“, – kalbėjo R. Baueris.

„Iki šiol mes nematome ketinimo, mes nesitikime, kad Rusija rengs ataką prieš NATO valstybę – tiek tiesiogiai, tiek per Baltarusiją“, – pridūrė jis.

Pasak R. Bauerio, Baltarusijoje sutelkta apie 30 tūkst. Rusijos karių.

Grasinti Lietuvai „būtų kvaila“

NATO atstovui antrino ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

„Tai (Rusijos pajėgų telkimas – BNS) keičia saugumo padėtį, atitinkamai tiek NATO, tiek mūsų nacionalinių karinių pajėgų parengtį, bet taip taktiškai arba operaciškai tiesioginės grėsmės šiai minutei nėra“, – sakė kariuomenės vadas.

„Vien tai, kad mūsų Lietuvoje yra dislokuotos NATO pajėgos, tiesiogiai grasinti mums šiai minutei būtų neatsakinga, net pasakyčiau – kvaila. Tai iš esmės pakeistų situaciją ne regione, bet bendrai pasaulyje“, – pridūrė jis.

Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.

Iki šiol mes nematome ketinimo, mes nesitikime, kad Rusija rengs ataką prieš NATO valstybę – tiek tiesiogiai, tiek per Baltarusiją.

Tačiau Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.

Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.

Rytinio flango stiprinimas

Augant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos, JAV prezidentas Joe Bidenas (Dž Baidenas) praėjusią savaitę įsakė Lenkijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje dislokuoti papildomų amerikiečių karių.

Šiuo žingsniu Vašingtonas siekia tiek sąjungininkams, tiek priešams pademonstruoti Amerikos įsipareigojimą NATO rytiniam flangui.

Tuo metu Vilnius tariasi su Berlynu dėl papildomų karių dislokavimo Lietuvoje. Sekmadienį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) pareiškė, kad Berlynas neatmeta galimybės šalyje dislokuoti papildomą karinį kontingentą.

Paklaustas, ar toks sprendimas būtų vykdomas per NATO, ar dvišaliu susitarimų pagrindu, R. Baueris teigė, kad šie sprendimai „vienas kitam neprieštarauja“.

Jei norite greito sprendimo, papildomų pajėgų siuntimas, greičiausiai, vyktų dvišaliu formatu, nes tai nereikalauja visų Aljanso šalių patvirtinimo“, – kalbėjo NATO karinio komiteto vadovas.

Jis pridūrė, kad tai galėtų reikšti ir didesnes pajėgas.

R. Baueris taip pat pabrėžė, kad NATO kariniam komitetui kitą savaitę greičiausiai bus pavesta „peržiūrėti laikyseną prie Aljanso sienų“. Pasak jo, vertinimas priklausys nuo tolesnių Rusijos ir Baltarusijos veiksmų.

„Po to bus pateiktas karinis patarimas, kur turėtų būti dislokuoti kariai, koks turėtų būti jų skaičius. Tada tai ves į NATO sprendimą, ar pakeisti laikyseną, kurią turėjome iki šiol“, – dėstė admirolas.

Jis pabrėžė, kad Aljanso sprendimas pats savaime nepanaikina ir neatšaukia galimų dvišalių susitarimų.

Tiki diplomatija

R. Baueris taip pat teigė, kad Aljansas dar tiki galimybe spręsti Vakarų ir Rusijos įtampas diplomatiniu keliu.

„Mes vis dar tikime, kad yra diplomatinis sprendimo būdas, ir iš esmės mes tuo ir užsiimame: viena vertus, bandome tęsti diplomatinius pokalbius, siekiant užsitikrinti, kad Rusija supranta, jog mes įsiklausome į jų susirūpinimą, ir kad mes bandome rasti sprendimus“, – teigė admirolas.

„Kitą vertus, peržiūrime ir savo pačių pasirengimą, kalbant apie Aljansą, siekdami užsitikrinti, kad Rusija supranta, jog jei jie imsis bet kokių priemonių prieš Aljansą, tai turės rimtų pasekmių“, – kalbėjo R. Baueris.

Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atveju jos lauktų sunkios pasekmės, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas. Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Jis šalyje lankysis vasario 6–9 dienomis, minint NATO Priešakinių pajėgų bataliono penkmetį.

R. Baueris pirmadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu.

Admirolui bus pristatyta Lietuvos kariuomenės struktūra, saugumo situacijos analizė, strateginės komunikacijos klausimai.

Vizito programoje taip pat numatytas apsilankymas vadinamajame Suvalkų koridoriuje bei Vilniuje įsikūrusiame NATO energetinio saugumo kompetencijos centre.

R. Baueris taip pat ves paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, dalyvaus NATO Priešakinių pajėgų bataliono penkmečio minėjimo renginyje.

Ministrė Ank Bijleveld-Schouten ir kariuomenės vadas admirolas Robas Baueris vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje Švenčionių rajone susitikti su Nyderlandų kariais, dalyvaujančius lauko taktinėse pratybose „Žiemos vilkas“, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Svečiai taip pat susitiks su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadovybe, aptars saugumo situaciją Baltijos jūros regione, naujas iniciatyvas Europos Sąjungos Saugumo ir gynybos politikos formate, dvišalį Lietuvos ir Nyderlandų bendradarbiavimą gynybos srityje.     

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnauja apie 250 Nyderlandų karių. Jie kartu atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos – apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių „Fennek“, transporto priemonių „Boxer“, šarvuotų remonto evakavimo mašinų, kt.

Be to, šių metų pradžioje Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingentas su keturiais naikintuvais F-16 vykdė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.