Nors pirmieji – daūriniai rododendrai – žiedus skleidė dar balandžio pradžioje, o paskutiniai – šviesusis ir lipnusis rododendrai – žydės tik birželio pabaigoje – liepos pradžioje, tačiau šiuo metu rododendrynas pasipuošęs gausiausia spalvų ir formų žiedų įvairove. Iš viso šiemet kolekcijoje auginama beveik 270 kolekcinių vienetų rododendrų, tarp kurių – ir nedidukai, užaugantys tik iki 10-20 cm, ir milžinai, savo tėvynėje pasiekiantys net keliolikos metrų aukštį, o čia, Kaune, vešintys trijų metrų aukščio krūmais.

Kai kurie sode auginami rododendrai – tikri senbuviai, pavyzdžiui, dar 1975-1976 metais sodinti Rhododendron smirnowii ir Rhododendron japonicum. Tačiau nestinga ir naujovių: šiemet pirmą kartą žydi 2021-2022 m. įsigytos rododendrų veislės 'Nabucco', 'Morgenrot', tai pat pražydo trys iš penkių taksonų sodinukų, pernai padovanotų kolegų iš VU Botanikos sodo.

VDU Botanikos sodo nuotr. 

Tarp įdomesnių eksponatų – penkialapis rododendras (Rh. quinquefolium), kuris 2001 m. tapo japonų princo Naruhito ir princesės Masaka naujagimės, princesės Aiko, tyros širdies simboliu. Arba senosios veislės, sukurtos dar 19 a. – pavyzdžiui, 'Bijou de Gentbruge', išvesta iki 1869 m., arba 1876 metų veislė 'Nancy Waterer'.

Kaip ir kasmet, žydi kuklusis tikras lietuviškas rododendras – pelkinis gailis, kuris į VDU Botanikos sodo kolekciją atkeliavo prieš penkiolika metų iš Vaišnoriškės raistų.

Keliose vietose sodo parke susodinti rododendrai stipriai skiriasi ir savo dydžiais. Tarp žemiausiųjų – vos 10-20 cm teužaugantis Rhododendron aureum ir įdomiu lietuvišku vardu pavadintas kamčiatkinis žemulis (Therorhodion camtschaticum), arba iki 50 cm teauganti veislė 'Scarlet Wonder', kurios, beje, nereikia genėti, nes ji nemėgsta sekatoriaus intervencijos.

VDU Botanikos sodo nuotr. 

O štai tarp aukščiausių rododendrų minėtinas Rh. decorum – VDU Botanikos sode jis siekia daugiau kaip 3 m (2022 duomenimis), o gimtojoje Kinijoje užauga iki 9 m. Didžiojo rododendro (Rh. maximum) aukštis gali labai varijuoti: jei augalas auga krūmu – tuomet iki 4 metrų, o jei medžiu, išstypsta net iki keliolikos metrų.

Gamtoje iki daugiau kaip 7 m užauga ir Rhododendron wardii – kol kas Kaune jo aukštis artėja tik prie 1,5 m.

Rododendrai nėra itin lepi kolekcija, tiesa, kartais jautresnieji, 7-8 ištvermingumo zonos rododendrai, net ir žiemai dengiami prasčiau pražiemoja, apšąla, ypač, kai gamta pašykšti sniego. Nepatinka visžaliams rododendrams ir drėgmės trūkumas. Todėl savo kiemuose rododendrus ketinantiems auginti žmonėms specialistai pataria įsivertinti laistymo galimybes ir, jei sodyboje lankomasi retai, geriau šiuos augalus sodinti daliniame pavėsyje – pavėsio vasarą bei užuovėjos nuo žiemos vėjų jiems parūpinta ir VDU Botanikos sode.

VDU Botanikos sodo nuotr. 

Rododendrų introdukcija VDU Botanikos sode vyksta nuo sodo įsikūrimo: dar 1927 m. botanikos sodo sėklų kataloge pirmą kartą pateiktos amerikinio rododendro (Rhododendron catawbiense Mixch.) sėklos. Šiuo metu kolekciją sudaro 263 kolekciniai vienetai, auginami rododendrai, savaime paplitę Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje. Taip pat ir gamtoje nykstančios rūšys: pavyzdžiui, Rh. makinoi arba geltonžiedis rododendras (Rh. luteum) – pastarasis įrašytas Baltarusijos raudonojoje knygoje.

Prie oranžerijos rododendrai buvo apgyvendinti paskutiniame praeito šimtmečio dešimtmetyje, kita kolekcijos dalis augo medelyne. Kai jame tapo ankšta, jie buvo perkelti į parką, šalia didžiausios Lietuvoje vikšro formos skroblų gyvatvorės. Vietos rododendrams parinktos apsaugotos nuo vėjų ir, bent iš dalies, nuo kaitrios pietinės saulės, todėl net lepesni augalai puikiai pakelia lietuviškas klimatines sąlygas.

„Mūsų kolekcijoje atsispindi turtinga šios gausiausios erikinių šeimos genties įvairovė: galite pamatyti ir visžalius, ir vasaržalius ar pusiau metančius lapus rododendrus. Tiek žemaūgius, tiek augančius medeliais; žydinčius pavasarį, vasarą arba tuos, kurie pakartotinai žydi vasaros gale – rudens pradžioje. Būtinai pauostykite: turime ir kvepiančių rododendrų. O pasilenkę prie žiedų, įdėmiai apžiūrėkite ir juos: skirtingi augalai gali turėti 4–8 vainiklapius, kuokelių skaičius taip pat įvairuoja nuo 5 iki 14,“ – pasakoja VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.

Botanikos sodo nuotr.

Nors ekspozicijoje susodinti greta vienas kito, gamtoje dalis rododendrų auga labai skirtingose sąlygose: kai kurios rūšys savaime auga miškuose, kitos atviruose kalnų šlaituose, upių pakrantėse, o kai kurie kalniečiai, kaip, pavyzdžiui, iš Kinijos kilęs Rh. pronum, gali augti net 4 600 metrų aukštyje. Plati ir veislių geografija: Botanikos sodas augina veisles, sukurtas Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, JAV.

Seniausiems kolekcijos rododendrams – jau pusšimtis metų: parke nuo 1972 m. auginamas daūrinis, nuo 1974-ųjų – geltonžiedis, nuo 1980-tųjų – švelnusis rododendrai.

Tarp naujokų – iš 2015 m. sėklų išaugintas nuostabusis rododendras (Rh. insigne), kol kas labiausiai stebinantis savo mažumu. Taip pat pernai pasodinta veislė 'Germania' ir pirmą kartą šiemet žydėsianti 2020 m. įsigyta lenkiška veislė 'Kazimier Wielky'.

„Mūsų kolekcija – puiki proga besižavintiems rododendrais žmonėms pamatyti plačią jų įvairovę ir galbūt padėti apsispręsti, kokius rododendrus jie patys norėtų auginti savo sode. Pavyzdžiui, svarbu pasirinkti, kokio aukščio augalo norite ir kur jį auginsite: žemaūgiai tiks alpinariume, o štai rododendras Rh. decorum stiepsis aukštyn kaip reikiant – pas mus jis užaugęs iki 3 m, o Kinijoje siekia ir 9 m,“ – pasakoja J. Šabūnaitė. Ji taip pat pataria įvertinti ir tai, kad rododendrai mėgsta drėgmę, tad jei sodyboje lankotės retai, tada verčiau rododendrus sodinkite daliniame pavėsyje. Be to, galite pasirinkti rūšis, kurių nereiks dengti žiemą arba kurios atsparios vandens trūkumui.