Debiuto sukaktis

Birželio 9 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje (KVF) naujai parengtų kūrinių programą Pažaislio muzikos festivalio klausytojams pristatys ansamblis „Paleasis“. Tarptautinio pripažinimo sulaukusio charizmatiškojo fortepijono virtuozo Alexanderio Paley iniciatyva suburtas ansamblis, jo žodžiais, nėra vienadienis projektas – tai reguliariai repetuojantis, koncertuojantis ir tobulėjantis ansamblis.

„Labai džiaugiuosi, kad šią seną svajonę pavyko įgyvendinti būtent Lietuvoje. Subūriau dešimt profesionalių muzikantų, bendraminčių, norėdamas scenoje groti gerai pažįstamus, retai atliekamus arba tik kuriamus klasikinės muzikos šedevrus“, – pasakojo legendinis pianistas.

Ansamblis debiutavo pernai KVF vykusiame Pažaislio muzikos festivalio koncerte. „Po pirmojo pasirodymo Kauno filharmonijoje nusprendėme, kad kiekvienais metais Pažaislio muzikos festivaliui parengsime po didelės apimties programą, kurioje dalyvaus visi ansamblio nariai, – apie aktyvius pirmuosius ansamblio gyvavimo metus, artėjančio koncerto programą ir meilę muzikai pasakojo pats pianistas. – Per pirmuosius gyvavimo metus surengėme ne vieną koncertą, kuriame pasirodė tiek visi ansamblio nariai, tiek atskiros grupės – trio, kvartetai ir kt., o šį kartą vėl susibursime visi.“

Ansamblis daug koncertuoja, atlieka įvairiausią muziką. „Žinoma, grojame ir populiarius, dažnai atliekamus kūrinius, bet pagrindinė mūsų veiklos kryptis – nuostabūs, didingi kūriniai, kurie yra nepelnytai pamiršti, – anot įkūrėjo, ansamblis į repertuarą įtraukia ir lietuvių kompozitorių muziką. – Grojome Balį Dvarioną, Bronių Kutavičių, laukiame Loretos Narvilaitės kūrinio premjeros. Repertuaras – tai mielės, kurios iškildina duoną. Taigi, repetuojame dažnai ir renkamės kuo įvairesnį repertuarą, kad ansamblio muzikantai tobulėtų ir augtų, gebėtų interpretuoti bet kokį muzikos stilių. Manau, kad mums tai sekasi.“

A. Paley džiaugiasi galįs muzikuoti su kolektyvo nariais. „Per metus truputį keitėsi kolektyvo sudėtis, bet tikrai ne dėl mano įtakos. Džiaugiuosi, nes ansamblio nariai suprato, kad „Paleasis“ – rimtas projektas, reikalaujantis nemažo indėlio. Todėl neskubėjau su gastrolėmis užsienyje. Tačiau su pučiamaisiais jau koncertavome Moldovoje, kur sukėlėme tikrą furorą. Ką tik grįžome iš festivalio Prancūzijoje – taip pat pasirodėme itin sėkmingai. Dabar vėl laukia kelionė į mano gimtąją šalį. Muzikanto gyvenimas Lietuvoje – nelengvas. Honorarai menki, daugelis dirba keliuose darbuose, bet nepaisant to, visi ansamblio nariai tiesiog dega bendro muzikavimo idėja. Šios idėjos vedami jie auga, tikiuosi, augu ir aš pats“, – pasakojo iš Moldovos kilęs pianistas.

Jeigu jau Dievas man davė talentą, tai davė jį ne šiaip sau. Manau, kad tai – mano tarnystė. Taigi, aš tai atnašauju.

 

Programos išskirtinumai

Pirmojoje koncerto dalyje ansamblis pagros anglų kompozitoriaus George'o Onslowo kūrinį. „Jis gimė ir visą gyvenimą pragyveno Prancūzijoje, bet jo muzikos prancūziška tikrai nepavadinčiau. Tai dabar madinga tautybę nustatinėti pagal paso duomenis, o anais laikais apie tai net negalvodavo. Man atrodo, kad kultūriniu atžvilgiu XIX a. Europa buvo daug labiau susivienijusi nei dabar“, – pastebėjo atlikėjas.

Su šio kūrėjo opusais A. Paley susipažino tik Amerikoje – vadina juos atradimu. G. Onslowo kūryba labai melodinga, turinti ankstyvojo romantizmo požymių, kas nebūdinga angliškai muzikai.

„Anglų poezijoje tokių pavyzdžių netrūksta, o muzikoje – praktiškai nėra. Šis septetas – puiki koncertinė pjesė, sukurta tikro profesionalo. G. Onslowas parašė daugybę kamerinės muzikos kūrinių, kurie ne itin dažnai, bet yra atliekami. Septetas – virtuozinio koncerto fortepijonui ir instrumentų ansambliui pavyzdys“, – apie vieną būsimojo koncerto akcentų sakė muzikas.

Ernő Dohnányi – svarbi figūra vengrų muzikos istorijoje. Jis buvo ne tik puikus kompozitorius, bet ir neeilinis pianistas, turėjęs didžiulės įtakos visos vengrų fortepijoninės mokyklos formavimuisi. „Jo muzikinė kalba – ypatinga, fortepijono partija šiame sekstete – išties spindinti, o ir kitų instrumentų partijos nepaprastos. Tuo metu jau buvo paplitusi dvylikatonė Arnoldo Schoenbergo muzika, aktyviai reiškėsi Paulis Hindemitas ir visa didžiulė avangardistų plejada. Tuo tarpu E. Dohnányi muzikos šaknys slypi ne XX, o XIX a. Tai – ypatingas atvejis visoje XX a. muzikos vystymosi istorijoje, kažkuo primenantis Sergejaus Rachmaninovo fenomeną“, – pasakojo A. Paley.

Antrojoje dalyje skambėsiantį „Forelės“ kvintetą jis vadina vienu ryškiausių Franzo Schuberto šedevrų. „Vienas kompozitoriaus mecenatų taip mėgo F. Schuberto dainą „Forelė“, kad paprašė šia tema sukurti kvintetą. Apie šį kūrinį parašyta gausybė straipsnių ir istorijų. Tai – absoliutus šedevras nuo pirmos iki paskutinės natos, o publikos ir atlikėjų meilė jam neblėsta jau keletą amžių“, – pabrėžė pianistas.

Pernai klausytojams ansamblis pateikė siurprizą – lietuviško kūrinio premjerą. Ar netikėtumų bus ir šiemet? „Šiemet nieko neprižadu, tikiuosi, kad publika ateis ne tikėdamasi siurprizų, o norėdama tiesiog pasiklausyti puikaus ansamblio „Paleasis“ grojimo“, – intrigavo muzikas.

Pašauktas tarnauti

Pažaislio muzikos festivalis šiemet pasitelkė naują šūkį – kuriame meilę muzikai. „Tai – gili ir plati, o tuo pačiu – subtili tema. Manau, kad sukurti meilės muzikai neįmanoma. Ją galima tik išpuoselėti. Ir puoselėti ją reikia nuo pat vaikystės. Ne tik lankant koncertus, bet ir ugdant atsakingą požiūrį į muziką“, – sakė pianistas.

Savo požiūrį į muzikos edukavimą jis atskleidė minėdamas žinomo amerikiečių violončelininko organizuojamą festivalį, kurio viena esminių veiklos krypčių – jaunosios kartos edukacija. „Jie organizuoja koncertus vaikams, kurių metu leidžia mažyliams prisiliesti prie instrumentų ir išgauti jais kokius nors garsus – pačirpinti, pabrūžinti ir t. t. Manau, tai ne pats geriausias kelias. Juk jeigu chirurgas operacijos metu leistų vaikams pažaisti skalpeliu, kažin ar sulauktume gero rezultato. Tai būtų netgi pavojinga...“ – muzikiniam auklėjimui būtinus aukštus standartus akcentavo A. Paley.

„Jeigu vaikams leidžiame prisiliesti prie muzikos tiesiog taip, sukuriame jiems įvaizdį, kad muzika – lengvai pasiekiamas dalykas. Galima „žaisti“ muziką, lygiai kaip žaisti futbolą... Galbūt esu pernelyg konservatyvus, bet laikausi požiūrio, kad į muziką turi būti žvelgiama rimtai. Taip, kaip nutiko mano vaikystėje, kai tėvai nupirko pianiną. Labai troškau to instrumento, o tėvas, pagal profesiją – gydytojas, man pasakė, kad jeigu neužsiimsiu muzikavimu visu rimtumu, jį iš manęs atims. Nieko kito neliko, tik visa galva pasinerti į grojimą, nes labai bijojau prarasti išmaldautą instrumentą“, – asmenine patirtimi dalijosi fortepijono žvaigždė.

Kas gi ta meilė muzikai? „Įsivaizduokite, kad sutikote merginą ir jus apniko jausmas, kad norite būti su ja ir tik su ja. Su niekuo kitu. Tai – meilė. O kas gi yra talentas? Manau, kad muzikanto talentas – tai sugebėjimas mylėti muziką labiau nei patį save. Šis talentas duodamas nedaugeliui... Dažnai girdime sakant, kad tas ar anas – netalentingas. Ir šiame pasakyme girdima nepakantumo gaidelė. Bet to neturėtų būti. Žmogus nekaltas, kad Dievas jam tiesiog nedavė šio talento – mylėti muziką labiau nei save patį. Kitaip tariant – gebėti aukoti net itin svarbius gyvenimiškus dalykus vardan galimybės gyventi su muzika“, – sakė A. Paley.

Manau, kad muzikanto talentas – tai sugebėjimas mylėti muziką labiau nei patį save. Šis talentas duodamas nedaugeliui...

 

Jo teigimu, svarbu nepamiršti, kad išeidamas į sceną tuo turi kažką pasakyti, tarsi perduoti žinią. „Žinią, kuri yra svarbi tau ir padaryti taip, kad ji taptų svarbia visai salei. Būtent tai, o ne kažkokių savo gebėjimų demonstravimas yra atlikimo menas. Man tai – esmė ir pagrindas, tad manoji religija šia prasme yra labai paprasta: jeigu jau Dievas man davė talentą, tai davė jį ne šiaip sau. Manau, kad tai – mano tarnystė. Taigi, aš tai atnašauju. Muzikavimas – mano mišios“, – atviravo menininkas.

Skambanti Norvegijos siela

Birželio 11 d. Žiežmarių kultūros centre į nemokamą koncertą, skirtą kompozitoriaus Edvardo Griego 180-osioms gimimo metinėms kviečia atsinaujinęs Kauno styginių kvartetas ir dainininkė Rita Preikšaitė. Jų parengta programa „Rožių metas“ suteiks galimybę išgirsti vienintelį išlikusį ir pilnai užbaigtą E. Griego styginių kvartetą ir kompozitoriaus „sielos balsu“ vadinamas gražiausias dainas, aranžuotas mecosopranui ir styginių kvartetui.

„Jo muzikoje, persmelktoje užburiančios melancholijos, atspindinčioje Norvegijos gamtos grožį, tai didingai plačioje ir pakilioje, tai pilkutėje, kuklioje, gailioje, bet šiauriečio būdui visuomet neapsakomai stebuklingoje, yra kažkas artimo mums, prigimtinio, akimirksniu randančio mūsų širdyse karštą, atjaučiantį atsaką“, – taip apie E. Griego kūrybą atsiliepia jo tėvynainiai.

Sakoma, kad E. Griegas buvo kompozitorius, kurio dėka Norvegija tapo regima pasaulio žemėlapyje. Savo šalį ir jos gamtą besąlygiškai pamilęs menininkas tapo tikru norvegiškos kultūros ambasadoriumi, muzikoje spinduliavusiu tyrą gyvenimo džiaugsmą ir aukščiausias žmogiškąsias vertybes.

„Džiaugsmo trūkumas dažnai tolygus žmogiškumo trūkumui“ – ši sparnuota E. Griego frazė atspindi jo kūrybinį kredo, leidžiantį geriau suvokti giliausius paslaptingosios šiaurės kūrėjo minčių klodus.

Penktąjį veiklos dešimtmetį pradėjusio Kauno styginių kvarteto gerbėjai neabejoja, kad kiekviena kolektyvo parengta programa pažers naujų kamerinės muzikos perlų. Kolektyvas jau yra surengęs virš dviejų tūkstančių koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio salėse, išleidęs keliolika kompaktinių plokštelių, pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą. Šiame koncerte kvartetas pasirodys nauja sudėtimi: ilgametį kolektyvo violončelininką Saulių Bartulį visai neseniai pakeitė jaunas ir talentingas kolega Kasparas Šerpytis.

„Negaliu skųstis žiūrovų ir klausytojų dėmesiu, nors niekada neturėjau intencijos išgarsėti ar ką nors nustebinti. Tiesiog su meile dirbu savo darbą“, – sako Kauno muzikinio teatro dainininkė, mecosopranas R. Preikšaitė. Ji giriama už tai, kad ypatingą dėmesį skiria lietuvių muzikai ir dėl ypatingo atsidavimo žiūrovams ir atliekamam kūriniui.

Kas? Ansamblio "Paleasis" koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Birželio 9 d. 18 val.

Kas? Koncertas "ROŽIŲ METAS".

Kur? Žiežmarių kultūros centre.

Kada? Birželio 11 d. 13 val.