Žydintis rožynas pačiame miesto centre, šalia J.Karoso muzikos mokyklos, per kelias dienas virto juodu sklypu, visus gėlių kelmus teko iškasti ir perkelti į kitas klombas.

Miesto želdinius prižiūrinčios įmonės darbuotojai iškasė beveik 200 brandžių rožių kelmų.

Į šalia esantį Vydūno skverą pasodinti 108 kelmai, iki dešimties rožių perkelta į Lietuvininkų aikštės gėlyną ir per 80 – į gėlyną prie senojo turgaus.

Buvusi rožių augavietė bus užlyginta ir užasfaltuota, taip praplečiant greta esančią automobilių stovėjimo aikštelę šalia baigiamo atnaujinti viešbučio „Viktorija“, kuris priklauso Klaipėdos tarybos nariui, „valstiečių“ frakcijos atstovui, verslininkui Arūnui Tumai.

Prieš kelias dienas jo patikėtinis, prieš pusantrų metų aukštas pareigas Klaipėdos savivaldybėje palikęs valdininkas Liudvikas Dūda kreipėsi į savo buvusią darbovietę  ir pranešė, kad išsikastų rožes, nes reikia pradėti aikštelės įrengimo darbus.

Klaipėdos savivaldybėje patvirtino, kad viešbučio „Viktorija“ aplinkos sutvarkymo projektas yra suderintas.

Pagal jį ir buvo numatyta rožyną prie J.Karoso muzikos mokyklos sunaikinti.

Iš pradžių tikėtasi, kad rožes pavyks toje vietoje išsaugoti, bet esą ten yra požeminės elektros komunikacijos ir rožės nebegalėjo likti.

Nes būtent tądien po pietų VDU Botanikos sodo rožyne vyks daugybė senjorams skirtų atrakcijų: koncertai, šachmatų ir šaškių turnyrai, vaišės, keramikos, tapybos ir sveikos gyvensenos dirbtuvės… Ir visa tai, kaip skelbia organizatoriai, – visiškai nemokamai.

Senjorams netgi nereikės pirkti bilieto, kad tądien patektų į VDU botanikos sodą. O čia pasidžiaugę grupės „16Hz“, dainininkės Evos bei kitų atlikėjų nuotaikingu pasirodymu, pasigrožėję nuostabiu rudeniu ir žydinčiais sodo gėlynais, garbaus amžiaus kauniečiai bus pakviesti prie vaišių stalo, kurį jiems parengė geradariai renginio organizatorių talkininkai iš „Maisto manijos“.

Lankytojus vilioja daugiau nei 1 500 skirtingų rožių rūšių ir veislių (daugiau nei 4 000 krūmų). Šiuo metu tai – gausiausia rožių kolekcija Lietuvoje.

„Savo kolekcijoje siekiame parodyti kuo didesnę Rosa genties įvairovę. Čia auga ne tik pačių populiariausių grupių rožių atstovės, bet ir naujausios, dar labai mažai paplitusios veislės. Rožyne rožės susodintos tiek pagal grupes, tiek pagal juos sukūrusius selekcininkus bei šalis“, – sakė VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Anot dr. A. Balsevičiaus, rožynas didžiuojasi gausia istorinių rožių kolekcija: čia auga daugiau nei 200 istorinių veislių rožių (istorinėmis arba senovinėmis rožėmis laikomos tos veislės, kurios buvo auginamos prieš kelis tūstančius metų iki 1867 metų). Seniausios rožės – išlikusios nuo XVI a. Šiais laikais istorines rožes „nukonkuravo“ modernios komercinės, nuolat reklamuojamos veislės ir daugelis senovinių rožių tapo labai retos. Todėl Botanikos sodas yra puiki vieta istorinių rožių ekspozicijai bei išsaugojimui. Kolekcijoje saugomos ir Lietuvos senuosiuose želdynuose, gėlių darželiuose augintos bei išlikusios rožės.

Daug dėmesio skiriama atsparių šalčiams ir prisitaikiusių prie vietinių klimato sąlygų kultivarams. Ypač gausios tankiadyglio erškėčio (Rosa spinosissima L.) bei raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa Thunb.) hibridų kolekcijos, kuriose auga ne tik dažniausiai auginamos vakarų Europoje išvestos, bet ir skandinaviškos bei latviškos veislės.

Patys pirmieji kolekcijos žiedai pražysta gegužės pabaigoje. Birželio pradžioje žydi tankiadyglio erškėčio (Rosa spinosissima L.) hibridai. Istorinės rožės žydi birželio mėn. (gausiausiai birželio viduryje ar antroje pusėje). Modernių rožių žydėjimo pikas – birželio pabaiga bei liepos pradžia. Vėliau jų žydėjimas tęsiasi iki pat pirmųjų šalnų spalio mėnesį. Tačiau žydėjimas labai priklauso nuo oro sąlygų: šiemet, esant karštiems orams, rožės pražydo gerokai anksčiau.

Botanikos sodo rožyną sukūrė žinomi Lietuvoje rožių ekspertai Dovilė ir Mindaugas Rylos.

Įkurti secesinio stiliaus rožyną Chaimo Frenkelio rūmų parke ir taip papuošti miestą sugalvojo ne muziejininkai. Brangaus projekto idėja kilo pramonininkui Stanislovo Grušui. Jis yra ir šio projekto mecenatas.

„Mintis kilo pernai rugsėjo mėnesį apsilankius Latvijoje, Rundalės rūmuose. Ten  gražus rožynas yra. Pagalvojau, o kodėl gi ne Šiauliuose. Ieškojau vietos, kur tai padaryti. Man pasirodė, kad Frenkelio vila idealiai tinka šiam sodui“, – sakė įmonės „Neaustinių medžiagų fabrikas“ direktorius Stanislovas Grušas.

Nuo rudens brandinta mintis jau virsta kūnu. Pirmiausiai vilos parke teko nukasti bemaž pusmetrį grunto ir atvežti apie 150 kub. m rožėms tinkamos žemės. Parke jau surengtos kelios talkos, nemažiau atsakingesnis darbas atrinkti  rožynui tinkamų rožių

„Funkciškai ieškojome rožių, kurios būtų kvapios. Aišku, spalvinis derinys tai savaime suprantama. Buvo du tokie dalykai, kuriais norėjome praturtinti rožyną – tai rožės kvapnios ir rožės su istorine verte“, – pasakojo kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas.

Už 10 tūkst. eurų nupirkta 28 veislių rožių, tarp jų ir seniausia, sukurta XV a. Jungtinėje Karalystėje. Yra ir vijoklinių, ir naujai išvestų. Secesijos parko rožynui keliami ypatingi reikalavimai.

„Šitas stilius architektūrinis, kuris buvo paplitęs Vakarų Europoje ir Lietuvoje ne taip smarkiai, kalbame apie XIX a. pabaigą XX a. pradžią, turi savo tam tikrus architektūrinius reikalavimus –asimetrija takų, įvairūs mažosios architektūros elementai. Jie diktuoja tokį parko, sutvarkymą“, – kalbėjo  Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

Planuojama, kad Ch. Frenkelio parko rožynas žiedais ir aromatais šiauliečius džiugins ištisą vasarą. Norintiems įsiamžinti ir rožyne pasodinti vardinę rožę taip pat palikta vietos.

„Dabartinė idėja – spalviniai rožių deriniai su daugiamečiais ar vienmečiais augalais. Ateityje bus galima imtis kitos, pavyzdžiui, keliavimo laiku idėjos: viename kvadrate – antikos laikų rožynėlis, antrame – viduramžių, trečiame – renesanso, ketvirtame – XIX a. dvarų. Čia galimi įvairūs variantai“, – pasakojo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Dovilė Rylienė. Anot jos, šiuo metu daugiamečių augalų spalviniai deriniai su rožėmis yra labai aktualus ir įdomus dalykas visame pasaulyje.

„Stacionari kolekcija taip nepritrauks lankytojo, kaip įdomi, aktuali, o gal kai kam ir netikėta idėja. Net didžiausioje pasaulio rožių kolekcijoje Zangerhauzene, kur vieta yra labai taupoma rožėms, labiausiai matomose vietose šalia rožių auga įvairūs daugiamečiai augalai. Rožė nebėra ta karalienė, šalia kurios negalėtų augti kiti augalai“, – sakė D. Rylienė.

Lietuvoje dar labai nustembama, kad šalia rožių gali augti ir kitos gėlės – ne tik levandos ar buksmedžiai. „Galima sodinti daugybę kitų augalų, kurie tik papildys ar net labiau atskleis šalia augančios rožės grožį. Taip pat šalia augantys kiti augalai šiek tiek apriboja staigų ligų ar kenkėjų plitimą rožių kolekcijoje“, – pasakojo rožyno kuratorė. Sodinant tokias kompozicijas labai svarbu gerai parinkti atstumus bei augalų dydžius: greta augantys augalai neturi užgožti vieni kitų.

Pasakodama apie pasaulines rožynų tendencijas, D. Rylienė išskyrė Didžiosios Britanijos karališkosios sodininkystės draugijos sodus, kuriuose yra laužomos rožių sodinimo tradicijos. „Nusprendus daryti rožių su daugiamečiais augalais kompozicijas Vislio soduose, landšafto architektas Robertas Myersas (Čelsio parodos aukso medalininkas), kaip ir didžioji dauguma landšafto architektų, teigia, kad augalai su smulkiais mėlynais žiedais yra idealus fonas beveik visoms rožėms“, – teigė D. Rylienė.

VDU botanikos sodo rožyne taip pat auga daug mėlynžiedžių augalų. Tai – dabar visų dėmesį kaustančios salvia nemorosa blauhugel juostos. O šalavijams peržydėjus, sumėlynuos hyssopus officinalis ssp. arristatus žiedai. Istorinių rožių kolekcijoje puikiai dera įvairios rusmenių veislės.

Kauno botanikos sode yra keturi skirtingų spalvinių gamų kvadratai. Viename derinamos baltos ir gelsvos rožės su mėlynai žydinčiais augalais bei  augalais su salotiniais ar gelsvų atspalvių lapais ar žiedais. „Iš tikrųjų nustebsite, kad visiškai akinamai baltų rožių yra labai nedaug, didžioji dauguma yra arba šiek tiek rožinės, arba vos gelsvos žydėjimo pradžioje, o vėliau greitai išbąla. Šiuose deriniuose kruopščiai atsirinkome tik gelsvų atspalvių veisles, ir jokio, net mažiausio rausvumo!“, – pasakojo VDU botanikos sodo rožyno kuratorė.

Antrame kvadrate – tamsiai purpurinių ir violetinių atspalvių rožės su pilka ir salotine lapija bei baltais ar violetiniais žiedais.

Trečiame kvadrate puikuojasi oranžinių bei persikinių atspalvių rožės. Šios rožės derinamos su tamsiais purpuriniais (vyšniniais) lapais bei žiedais.

Ketvirtame kvadrate – rausvų atspalvių rožės  su mėlynai žydinčiais augalais. Viename iš šio kvadrato skyrių yra labai įdomus vien tik tuščiavidurių rožių su varpiniais augalais. Tai, anot D. Rylienės, yra puikus sprendimas mėgstantiems natūralistinį sodo dizainą.

„Rožės gali būti visokios! Ne tik raudonos, ne tik stambiažiedės, ne tik pilnavidurės ir ne tik vienišos su juodos žemės „kompanija“ aplink“, – pasakojo VDU botanikos sodo rožyno kuratorė.

Šiuo metu VDU botanikos sodo rožyno kolekcijoje yra daugiau nei 1 000 veislių, rožynas užima apie 0,7 ha plotą.

Palangos Birutės parkas bei jame esantis Gintaro muziejus daugeliui neįsivaizduojamas be garsiojo rožyno. Čia tikrai užsuka kiekvienas, panoręs pasivaikščioti Palangos perlu vadinamo Birutės parko takeliais, įsiamžinti tarp įspūdingų žiedų nori ir švenčiantieji ypatingas savo šeimos šventes. Ir tai nestebina – kiekvieną, apsilankiusį rožyne, maloniai nuteikia ne tik žiedų gausa, bet ir švelniai dvelkiantis gaivus rožių aromatas.

Dar grafų Tiškevičių laikais įrengtas rožynas Palangos botanikos parko darbuotojų yra kasmet puoselėjamas. „Prieš keletą metų, 2012-aisiais, rožynas pradėtas atnaujinti – tada Mindaugas ir Dovilė Rylos, „Sibirkos rožyno“ savininkai, pasiūlė bendradarbiauti bei padovanojo Birutės parkui įvairių rūšių rožių. Šiuo metu atnaujinta jau 90 proc. rožių“, - pasakojo Palangos botanikos parko Dekoratyvinių augalų skyriaus vedėja Larisa Urbonavičienė.

Birutės parko rožyne šiuo metu auga apie 700 krūmų rožių. Pagrindiniai reikalavimai, kelti renkantis šių gėlių rūšis – ištvermingumas, forma, gausus žydėjimas. L. Urbonavičienė pastebėjo, kad pajūrio klimatas veikia ir rožių išvaizdą – tos pačios rūšies gėlė Palangoje ir, tarkime, Trakuose, atrodys kiek kitaip (gali skirtis krūmo dydis, žydėjimo intensyvumas ir kita). 

Šiuo metu rožynas atsiskleidęs visu savo grožiu – žiedus čia išskleidusios maždaug  50 rūšių rožės. „Dabar yra jų žydėjimo pikas. Daugiau šiemet gal to ir nebebus – vienu metu žydi beveik visos rožyno gėlės“, - atkreipė dėmesį L. Urbonavičienė. Jos teigimu, kiek laiko šis grožis žavės parko lankytojus, priklausys nuo orų – esant vėsesniems orams, tai užtruks maždaug porą savaičių. Jei bus karšta, rožės nužydės greičiau.

Tad nenuostabu, kad Palangos gyventojai ir svečiai noriai lankosi parko rožyne. Ypač populiaria pasivaikščiojimo vieta jis tampa saulei pasislėpus už debesų. Daugelis gamtos bei ramybės mėgėjų ne tik gėrisi spalvų ir žiedų įvairove, bet ir čia kasdien triūsiančių darbuotojų teiraujasi, kaip prižiūrėti rožes.

Rožyno priežiūrai Palangos botanikos parko lauko gėlininkystės specialistė Virginija Kniežienė kiekvieną dieną skiria po šešias valandas. „Visos rankos subraižytos, vis dėlto rožyno priežiūra – malonus darbas“, - šypsojosi V. Kniežienė.

Pagrindiniai Virginijos darbai – ravėjimas, tręšimas, klombų formos palaikymas. Nemažai laiko pareikalauja ir kasdienis apvytusių žiedų nukarpymas bei nubyrėjusių žiedlapių surinkimas. „Po kiekvieno lietaus ar saulei šviečiant – byra žiedai. Kaskart po savaitgalio rožynui sutvarkyti prireikia trijų dienų“, - kalbėjo specialistė.

Virginija ne tik rūpinasi įspūdingais gėlynais, bet ir mielai atsako į parko lankytojų klausimus. Konsultacijų prašoma įvairių. „Dažnai kalbina žmonės, ypač tuo laiku, kai reikia dengti, pakirpti rožes. Taip pat domisi, kokiomis trąšomis tręšiame šias gėles, kad jos taip gausiai žydi“, - kalbėjo V. Kniežienė. Itin rožių priežiūra domisi užsieniečiai – sustoja prie kiekvieno krūmo, skaito pavadinimą, užduoda gausybę klausimų.

Kartais parko lankytojai nustebina ir netikėtais klausimais – teiraujasi, kodėl ar vienas išskirtinių, žiedų forma neįprastų gėlių krūmas yra toks keistas – gal tai ne rožė.

Beje, rožyną kasdien tvarkanti V. Kniežienė sulaukia ne tik praeivių klausimų, bet ir telefono skambučių – ne vienas gamtos ir grožio mėgėjas telefonu teiraujasi, ar jau visu gražumu žydi rožynas, ar būtent dabar reikėtų važiuoti pasigrožėti juo.

Augalų priežiūros specialistai džiaugiasi, kad dauguma Birutės parko lankytojų moka vertinti rožyno grožį bei jį puoselėjančių darbuotojų triūsą. „Negaili pagyrų, gėlių nedrasko. Būna, kad lankytojai prašo nuskinti ir jiems padovanoti kokią rožę. Taip ir padarau – juk ne puokštės, o tik vieno žiedo prašo“, - šypsojosi Virginija.

Rugsėjo 1-ąją bus atidarytas jau visų pasiilgtas Bernardinų sodas su autentiškais, XIX a. pabaigos bruožais: dailininko Aleksandro Vladislovo Štrauso kurta centrinė dalis, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijos, alpinariumas, rožynas. Taip pat įkurtos vaikų žaidimo aikštelės, iškastas tvenkinys.

Įžengus pro pagrindinius vartus pasitinka dar tebedūzgiančios mašinos, darbininkai, gėlininkės. Tebevyksta intensyvus darbas, bet jau matyti bendras sodo vaizdas.

Dešinėje – vienuolyno sodo ekspozicija. Greta šios vietos įsikurs ir lauko kavinukė. Kairėje – botanikos sodas. Visi augalai čia suskirstyti pagal grupes, klases. Greta jo įkurtas ir kampelis moksleiviams. Kaip pasakojo Bernardinų sodo restauracijos projekto vadovė, architektė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė, šio kampelio idėja – kad biologijos mokytojai moksleiviams čia galėtų rengti pamokas. Palikta žemės, kur vaikai galės sodinti ir savo augalus, juos auginti, prižiūrėti.

Prie Lietuvių liaudies kultūros centro, atsižvelgiant į kadaise buvusį parko vaizdą, ateityje turėtų būti įrengta oranžerija. Kol kas jos vietoje žaliuos pieva. Architektė užsiminė, kad šioje vietoje kol kas būtų galima rengti kino po žvaigždėmis seansus.

Einant alėja gilyn, priėjus pagrindinę parko aikštelę, pasitinka gėlynas ir fontanas. Jis džiugins ne tik parko lankytojų akis, bet ir ausis – skleidžiamais muzikos garsais.

Kitoje parko pusėje, nuo centrinės aikštelės pasukus dešinėn, įrengtas dar vienas fontanas. Jis pasiekiamas perėjus alpinariumą, tilteliu per tvenkinį. Kiekvienam parkui gyvumo suteikia vanduo, o įkurtas tvenkinys puikiai papildo visą parko mozaiką.

Čia viena pieva išskirta poilsiautojams, norintiems surengti iškylą ar tiesiog ištiesti kojas ant žolės. Kitos vietos aptvertos tvorelėmis, jų mindžioti nebus galima.

Vaikus, be abejonės, džiugins žaidimo aikštelės. Jos įkurtos net dvi. Viena skirta 2-6 metų vaikams, kita – 6-12  metų vaikams. Pastarojoje net bus ištemptas batutas šokinėti.

Kaip sakė architektė J.Večerskytė-Šimeliūnė, liko paskutiniai užbaigiamieji darbai, pasodinti paskutinius augalus, takelius užberti skalda, sudėti paskutines plyteles, sumontuoti likusius suoliukus. Beje, jie irgi sumontuoti ne bet kur ir nėra išmėtyti po visą parką. Atsižvelgta į ką žmonės galės žiūrėti, ką stebėti.

Parkas bus stebimas vaizdo kamerų, o nakčiai – rakinamas.