Vienas iš argumentų prieš tokį žingsnį yra tas, kad tarptautinė finansų sistema priklauso nuo pasitikėjimo. Ji neturėtų priklausyti nuo politinių užgaidų. Kitų šalių suverenaus turto konfiskavimas prieštarauja įstatymams. Jei Vakarai tiki nuosavybės teisėmis, jie turi praktikuoti tai, apie ką kalba. Kitas argumentas – turto konfiskavimas yra korta, kuria geriausia žaisti vėliau, derybose dėl žalos atlyginimo po karo. Trečias argumentas – šis žingsnis yra beprecedentis, todėl blogas.
Tačiau Rusija negali tikėtis apsaugos iš tarptautinių taisyklių, kurias ji pati sugriovė užpuldama kitą šalį, naikindama jos infrastruktūrą, žudydama jos žmones ir užgrobdama jos teritoriją. Jei įstatymas neleidžia konfiskuoti kitos šalies centrinio banko atsargų, atsakymas paprastas: pakeiskite įstatymą. Estijos parlamentarai taip ir daro, o JAV senatoriai taip pat parėmė naują teisės aktą. Vakarų šalys taip pasielgė su oligarchų turtu. Jos gali tai padaryti ir su paties Kremliaus pinigais.
Rusija neabejotinai atsakys. Gali būti areštuotas Rusijoje tebeveikiančių Vakarų bendrovių likęs turtas. Sunku. Niekas jų nevertė užsiimti verslu gangsteriškoje valstybėje. Jos pasirinko tai daryti, nes buvo naivios, ciniškos, godžios arba kvailos. Jos turi išmokti, kad už šiuos trūkumus tenka mokėti.
Kiti režimai, ypač tie, kurie svarsto įsiveržti į kaimynines šalis, gali nuspręsti, kad jų pinigai bus saugesni Maskvoje ar Pekine (arba Teherane, Karakase ar Pchenjane). Sėkmės jiems. Vakarų finansų sistema ištvers. Doleriai, eurai ir svarai yra populiarūs ne veltui.
Rusijos turto konfiskavimas yra teisingas moraliniu, politiniu, teisiniu ir strateginiu požiūriais.
Pastarųjų dvejų metų pamoka – sankcijos, kurių niekas nemanė esant įmanomomis, iš tiesų yra įgyvendinamos. Net ir Rusijos centrinio banko turto įšaldymas būtų palaikytas beprotiškai drąsiu. Mes tai padarėme Rusijos plataus masto karo pradžioje. Tai pasiteisino. Tas pats nutiko ir su daugumos Rusijos bankų pašalinimu iš mokėjimų tinklo SWIFT.
Kaip neseniai „Financial Times“ teigė buvęs Pasaulio banko vadovas Bobas Zoellickas, jei Vakarų šalys pakankamai drąsiai siunčia ginklus, nuo kurių žūsta Rusijos kariai, keista laikyti Rusijos turto perdavimą Ukrainos aukoms pernelyg rizikingu. Kad nuomonė būtų ne tokia kategoriška, dalis įšaldytų pinigų galėtų būti skirta kompensacijoms neturtingoms šalims, nukentėjusioms nuo maisto ir energijos kainų didėjimo, siūlo jis.
Koalicija, remianti turto konfiskavimą, plečiasi. Buvęs Maskvos finansininkas Billas Browderis, tapęs Kremliaus kritiku, su šia kampanija atvyko į Davosą – kasmetinį plutokratų susibūrimą Šveicarijoje. Tai turėtų kelti nerimą Putino režimui: B. Browderis pirmasis inicijavo Magnitskio sankcijas, pavadintas jo nužudyto advokato vardu ir nukreiptas prieš Rusijos stambius veikėjus. Daugelį metų tariamai kompetentingi žmonės tokias priemones atmetė kaip nerimtas. Dabar jos tapo valstybės arsenalo dalimi. Davose taip pat buvo Britanijos ekspremjeras, o dabar – užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas, kuris yra atgimęs Putino režimo priešas. Jis sakė, kad geriau konfiskuoti Rusijos turtą dabar, nei vėliau grumtis dėl žalos atlyginimo.
Tačiau iki šiol Vakarų šalys dažniausiai apeidavo šią temą, skelbdamos tuščius politinius pareiškimus arba siūlydamos pusines priemones, pavyzdžiui, nukreipti pelną, gautą iš Rusijos turimų akcijų, bet ne patį turtą. Estijos žavi iniciatyva parengti reikiamus teisės aktus bent jau kol kas nesulaukė atgarsio net kitose priešakinėse valstybėse.
Ar šie sprendimų priėmėjai mano, kad už neryžtingumą gaus taškų? Rusijos turto konfiskavimas yra teisingas moraliniu, politiniu, teisiniu ir strateginiu požiūriais. Tai trikdo Putino režimą ir stiprina Vakarų patikimumą. Kuo greičiau tai padarysime, tuo geriau.
